- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-27
- Bylos Nr.
- A5.-910-729/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00132-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. D.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
institucijos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Dianai Ulčinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „S.“ direktoriumi, administracine tvarka nebaustas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. liepos 9 d. administracinio nusižengimo protokolas M. D. surašytas už tai, kad jis, būdamas MB „S.“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, 2020 m. birželio 8 d. neužtikrino, kad M. V., N. K., P. G., adresu Juodeglynų g. 7A, Slengiai, Klaipėdos rajono savivaldybė, esančioje statybvietėje dirbtų MB „S.“ statybininkais apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) M. D. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. pripažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą ir parodė, kad tris Sakartvelo piliečius savo vadovaujamoje įmonėje MB „S.“ buvo įdarbinęs iki 2020-05-31; tada su jais darbo sutartis buvo nutraukta, ketinta juos išsiųsti atgal, tačiau dėl koronaviruso karantino ir vėliau paskelbto Lietuvoje ekstremalios padėties, sustabdytų skrydžių tarp Lietuvos ir Sakartvelo oro uostų šie vyrai liko Lietuvoje. Patys nenorėdami tiesiog sėdėti, laukdami, kol galės išskristi, pasiprašė toliau dirbti įmonėje ir M. D. sutiko, tačiau tikėdamasis, tad ši situacija labai greitai išsispęs, nebepranešė apie jų priėmimą dirbti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Po to, kai 2020-06-08 buvo užfiksuotas šis pažeidimas, jis nuo 2020-06-09 vėl įdarbino M. V., N. K., P. G. savo įmonėje, kur jie dirba iki šiol, nes nėra galimybės jiems išvykti iš Lietuvos Respublikos į Sakartvelo Respubliką, o tiesiog atleisti juos iš darbo M. D. negali, suprasdamas, kad asmenys liks be pragyvenimo šaltinio. Prašo atsižvelgti į susidariusią kritinę padėtį valstybėje, ženkliai sumažėjusias dėl karantino įmonės pajamas, jo gailestį dėl padaryto pažeidimo ir skirti kuo mažesnę baudą.
Institucijos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI prie SADM) atstovė palaikė administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes ir prašė paskirti M.daukšui už šio pažeidimo padarymą baudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (1 punktas); darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu (2 punktas). Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. Nagrinėjamu atveju reikšmingos ir DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, remiantis kuriomis, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 straipsnis).
Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).
Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-485/2019). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas papildomas nelegalaus darbo požymis, t. y. fizinis asmuo (darbuotojas) turi dirbti darbdavio naudai.
Nagrinėjamu atveju iš vaizdo-garso įrašo ir nelegalaus darbo tyrimo akto nustatyta, kad Sakartvelo piliečiai M. V., N. K. ir P. G. 2020 m. birželio 8 d. buvo pradėję dirbti realiai, t. y. atliko darbines funkcijas statybvietėje.
Taip pat nustatyti ir visi darbo sutarties požymiai. Pirma, iš M. D. paaiškinimo matyti, kad darbai buvo dirbami M. D. susitarus su M. V., N. K. ir P. G.. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) raštas bei VSDFV informacinės sistemos išrašas, iš kurių matyti, kad po inspekcijos patikrinimo, nuo 2020 m. birželio 9 d., M. V., N. K. ir P. G. yra vėl draudžiami MB „S.“ (b. l. 14, 16), kas rodo, kad M. D. turėjo siekį sukurti darbo santykius su Sakartvelo piliečiais, tik jų laiku neišviešino. Antra, M. V., N. K. ir P. G. dirbo statybininkų profesijai būdingus darbus, t. y. klojo pamatus. Trečia, M. V., N. K. ir P. G. dirbo paklusdami darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (pavaldžiai kitam asmeniui), t. y. dirbo M. D. nurodytoje vietoje (MB „S.“ statybvietėje, adresu Juodeglynų g. 7A, Slengiai, Klaipėdos rajono savivaldybė), buvo aprūpinti darbo įrankiais. Ketvirta, dėl atlygintinumo požymio kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015). Byloje nustatyta, kad M. V., N. K. ir P. G. atliko funkcijas už kurias paprastai mokamas atlyginimas, jiems, kaip faktiškai dirbantiems asmenims, minimalus atlyginimas buvo garantuojamas įstatymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp M. D. ir M. V., N. K. ir P. G. anksčiau, t. y. 2020 m. vasario–gegužės mėnesiais buvo susiklostę darbo santykiai ir tik dėl M. D. padarytos klaidos mažosios bendrijos vadyboje darbuotojai buvo atleisti (b. l. 8, 16), iš ko darytina išvada, kad M. V., N. K. ir P. G. nors 2020 m. birželio 8 d. dirbo nesudarius darbo sutarties, tačiau jiems nežinant apie jų atleidimą, turėjo teisėtą lūkestį gauti atlyginimą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad M. V., N. K. ir P. G. dirbo atlygintinai.
Taip pat nustatyta, jog buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo su trečiosios šalies piliečiais taisyklių. Visų pirma pažymėtina, kad M. D. inkriminuotas nelegalus darbas trijų Sakartvelo piliečių (b. l. 2), kurie atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtus asmenis, t. y. jie nėra Europos Sąjungos piliečiai, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmenys, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve. Todėl įdarbinant šiuos asmenis privalu laikytis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Todėl M. V., N. K. ir P. G. įdarbinimo teisėtumas šioje byloje turi būti vertinamas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, o ne pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Iš VSDFV informacinės sistemos išrašo nustatyta, kad M. V., N. K. ir P. G. 2020 m. vasario–gegužės mėnesiais dirbo MB „S.“ kaip užsieniečiai turintys vizą, nuo 2020 m. gegužės 31 d. buvo nedraudžiami (b. l. 9). Iš M. D. paaiškinimo matyti, kad darbuotojai buvo atleisti, nes Lietuvoje jie galėjo būti tik iki 2020 m. gegužės 31 d. (b. l. 8). Duomenų, kad M. V., N. K. ir P. G. turėtų leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje (ar kitus dokumentus, suteikiančius teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje) byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad M. D. atstovaujama MB „S.“ gavo M. V., N. K. ir P. G. leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir kad tokius dokumentus būtų pateikęs VDI prie SADM. Taigi, įdarbindamas trečiosios šalies piliečius (leisdamas jiems toliau dirbti po jų atleidimo) M. D. neįvykdė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, todėl šioje dalyje įtvirtina išimtis jam netaikoma. Atsižvelgiant į tai, M. D. laikomas pažeidusiu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taip pat pažymėtina, kad su M. V., N. K. ir P. G. nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, todėl buvo pažeistos DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Galiausiai nustatyta, kad M. V., N. K. ir P. G. dirbo darbdavio naudai, t. y. darbus atliko MB „S.“ statybvietėje, todėl MB „S.“ iš šių asmenų veiklos patyrė tiesioginę naudą.
Kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. <...> Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl teismo sprendime ji turi būti nustatyta, ji negali būti preziumuojama, turi būti nurodomi argumentai, iš kurių būtų matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-44-699/2018). Kaip minėta anksčiau, nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).
M. D. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, paaiškinime nurodė, kad buhalterei iš anksto buvo davęs nurodymą suėjus 3 mėnesių terminui atleisti M. V., N. K. ir P. G.; dėl karantino buvo atšaukti visi skrydžiai, todėl šie darbuotojai liko Lietuvoje, o nurodymą atleisti darbuotojus jis pamiršo atšaukti (b. l. 8). M. D. versiją patvirtina byloje surinkti įrodymai. Taigi, M. D. nenumatė, kad dėl jo neveikimo bus pažeista norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatyta tvarka ir dėl to Sakartvelo piliečių darbas taps nelegalus, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. veiką padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo).
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties požymiai, todėl konstatuotina, kad M. D., būdamas MB „S.“ direktoriumi (darbdaviu), esant darbo sutarties požymiams, mažiausiai vieną dieną (2020 m. birželio 8 d.) leido M. V., N. K. ir P. G. dirbti, t. y. juos įdarbino MB „S.“, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) M. D. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro santykinai didelę lėšų dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tačiau, individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-29-531/2018, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-9-519/2017). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą – apie vieną dieną (b. l. 3–5, 9, 14, 16, 19), todėl mokesčiai, kurių išvengta mokėti į biudžetą, taip pat nebuvo dideli. Pažymėtina, kad nelegaliai įdarbinti buvo trys darbuotojai. Darbuotojai buvo atleisti ir likę be sudarytų darbo sutarčių dėl klaidos mažosios bendrijos vadyboje. Klaida padaryta dėl aplaidumo ir karantino metu susiklosčiusios situacijos. M. D. po atlikto patikrinimo, siekdamas nutraukti daromą pažeidimą 2020 m. birželio 9 d. darbuotojus vėl įdarbino.
M. D. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo). M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. D. administracine tvarka nebaustas (b. l. 7), už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, savo kaltę ir atsakomybę suprato. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. D. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pripažinti M. D. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Informuoti M. D., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20118475878, įmokos kodą 1001.
Kompaktinį diską su vaizdo–garso įrašais iš įvykio vietos – nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.