Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, neatlikta dalimi ir A. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. B. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos; civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš A. B. 198,22 Eur (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti; Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas 198,22 Eur, esančias A. B. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“, leidžiant A. B. disponuoti 840 Eur suma, nuspręsta palikti galioti iki žalos (duomenys neskelbtini) atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte „c“ papunktyje yra numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio, panaikina nuosprendį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės.

6. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, atsiliepime į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės D. S. apeliacinį skundą A. B. gynėjas advokatas S. S. pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, būdamas nepakaltinamu, ir jam skirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis. Remiantis šiais duomenimis, A. B. gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėtų iš naujo nagrinėti bylą ir nustatyti, ar šiuo metu A. B. supranta savo veiksmus, gali juos valdyti ir atlikti jam paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, už kurią yra nuteistas skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus A. B. gynėjo advokato S. S. nurodytus argumentus, patikrino baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir nustatė, kad byloje esančioje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodyta, jog A. B. ne kartą gydytas (duomenys neskelbtini), tačiau A. B. deklaruojama aktyvi psichopatologija vertintina kaip simuliacija/agravacija, todėl A. B. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 24). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pradėjus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, A. B. neatvykdavo į teisiamuosius posėdžius (2 t., b. l. 61, 71), nes gydėsi psichinės sveikatos sutrikimus: (duomenys neskelbtini) A. B. gydytas nuo 2023 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. sausio 11 d. (diagnozė – (duomenys neskelbtini)), taip pat gydytas nuo 2024 m. sausio 28 d. iki 2024 m. vasario 28 d., (duomenys neskelbtini) A. B. gydytas nuo 2024 m. kovo 23 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. (diagnozė – (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 70, 77, 79, 81).

8. Remiantis nustatytais duomenimis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones, nutarė atlikti byloje įrodymų tyrimą ir prie bylos pridėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nutarta pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, A. B. 2024 m. sausio 28 d. padarė būdamas nepakaltinamas, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis (ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 4 d.), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 2 d. nutartį byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria teismas atleido A. B. nuo tolesnio Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo dėl ligos ir nutarė A. B. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje (duomenys neskelbtini) (ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 11 d.), Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad A. B. psichika sutriko po nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl nutarta bylos nagrinėjimą sustabdyti ir A. B. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis (ši nutartis neįsiteisėjusi) (2 t., b. l. 147-170). Šiose nutartyse buvo remiamasi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 2-10 d. ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. B. psichikos būklės, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nutarė išreikalauti šio ekspertizės akto kopiją iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bei duomenis iš (duomenys neskelbtini), ar šiuo metu A. B. yra gydomas šioje ligoninėje.

9. Gautame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 2-10 d. ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, įvykdymo metu (2024 m. sausio 28 d.) A. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti; šiuo metu A. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini); A. B. psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) diagnozuotas 2023 metais; A. B. negali duoti parodymų, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nagrinėjant bylą teisme ir atlikti bausmę; dėl psichinės būsenos A. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – gydymą specializuotoje įstaigoje – (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis (2 t., b. l. 179-183). (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad A. B. yra gydomas (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 20 d. ir 2024 m. liepos 2 d. nutartis, jam paskirtas priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis (2 t., b. l. 184).

10. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir gautus duomenis, tai yra, kad A. B. dėl pablogėjusios psichinės būsenos nuo 2023 m. gruodžio 23 d. ne kartą buvo gydytas (duomenys neskelbtini), jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), kad nusikalstamos veikos, įvykdytos 2024 m. sausio 28 d., metu A. B. konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, A. B. 2024 m. sausio 28 d. padarė būdamas nepakaltinamas, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis, kad vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 2 d. nutartimi ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi A. B. taip pat taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje (duomenys neskelbtini), kad A. B. psichinė būsena šiuo metu nepakitusi, jis serga iki šiol ir yra gydomas (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. B. iki skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio priėmimo susirgo psichikos liga, dėl kurios jam jau anksčiau aptartomis Kauno apylinkės teismo nutartimis buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Nors pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas skundžiamą 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį, turėjo duomenų, kad nuo 2023 m. gruodžio 23 d. pablogėjo A. B. psichinė sveikata ir kad jam nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini) (psichikos liga, dėl kurios jis jau paiminėtais teismų sprendimais buvo pripažintas nepakaltinamu ir buvo nuspręsta taikyti priverčiamosios medicinos priemonės), tačiau nesiėmė jokių priemonių tinkamai įvertinti šiuos duomenis ir remdamasis byloje esančia 2023 m. spalio 31 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. B. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad nekyla abejonių dėl A. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

11. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė Gitana Mačiulienė ir nuteistojo A. B. gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė nuteistąjį A. B. atleisti nuo bausmės atlikimo ir taikyti jam priverčiamąsias medicinos priemones, tačiau nagrinėjamu atveju skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar A. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu (2023 m. birželio 6 d.) sirgo ir ją padarė, būdamas nepakaltinamas, ar susirgo po nusikalstamos veikos padarymo bei taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, nes, kaip jau minėta, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „c“ papunkčiu, apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendis yra naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „c“ papunktis). Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas privalės išsiaiškinti, ar A. B. buvo nepakaltinamas ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu (2023 m. birželio 6 d.). Atsižvelgus į priimamo sprendimo pobūdį, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės D. S. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl A. B. neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės nenagrinėjami.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

12. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nuteistajam A. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. rugsėjo 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš A. B. valstybės naudai priteisti 181,25 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris paduotas A. B. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais (dėl neteisingai skirtingais nuosprendžiais A. B. paskirtų bausmių subendrinimo, prašant paskirti A. B. didesnę bausmę). Pats nuteistasis A. B. nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad nuteistasis A. B. iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, todėl nusprendė pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą A. B. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.???

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „c“ papunkčiu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Iš A. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai neišieškoti.