- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2A-391-264/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04001-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- G. K., B. S.
- Atsakovas
- R. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Lozoraitytės ir Virginijos Gudynienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. K. ir B. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28-374/2018 pagal ieškovių B. S. ir G. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl naudojimosi žemės sklypais ir gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: a) nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: G. K. ir B. S. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis plane pažymėtomis: 2-1 (8,94 kv. m); 2-2 (15,51 kv. m); 2-3 (17,22 kv. m); 2-4 (5 kv. m); 2-5 (3,22 kv. m); 2-6 (2,79 kv. m); 2-7 (13,85 kv. m); 2-8 (0,98 kv. m); 2-9 (11,14 kv. m); iš viso 78,65 kv. m. R. K. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis plane pažymėtomis: 1-1 (3,21 kv. m); 1-2 (4,11 kv. m); 1-3 (16,16 kv. m); 1-4 (3,16 kv. m); 1-5 (8,73 kv. m); 1-6 (19,81 kv. m); 1-7 (11,47 kv. m); 1-8 (11,81 kv. m); 1-9 (11,99 kv. m); iš viso 90,45 kv. m.
b) nustatyti 0,1078 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: G. K. ir B. S. naudojasi žemės sklypo dalimis „E“ (419 kv. m) ir „F“ (121 kv. m), R. K. naudojasi žemės sklypo dalimis „H“ (11 kv. m) ir „G“ (327 kv. m), G. K., B. S. ir R. K. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis „A“, „B“, „C“ ir „D“.
c) nustatyti 0,0465 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: G. K. ir B. S. naudojasi žemės sklypo dalimi „A“ (274 kv. m), R. K. naudojasi žemės sklypo „B“ (191 kv. m). Taip pat prašė priteisti iš atsakovės ieškovių naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovių nuomone, jų nurodyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka atitinka visų bendraturčių interesus: tvarka atitinka faktinę ir tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką, o taip pat atitinka šalių valdomas nuosavybės teisės dalis. Naudojimosi tvarka nepažeidžia nei vieno iš bendraturčio interesų.
2. Ieškovės reikalavimus grindžia pateiktais: VĮ „Registrų centro“ Kauno filialo matininko P. B. parengtais Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių projektu, kuriuo siūlo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu (duomenys neskelbtini); VĮ „Registrų centras“ matininko E. Š. parengtu Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių projektu, kuriuo siūloma naudojimosi tvarka žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ir VĮ “Registrų centras“ Marijampolės filialo 2007-11-19 paruoštu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų statinių, butų dalių plotų paskaičiavimo, NT objekto formavimo projektu.
3. Nurodo, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovėms G. K. ir B. S. priklauso po 295/1000 dalis, o atsakovei po 41/100 dalis žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Kadangi tarp šalių kyla ginčai dėl naudojimosi ginčo turtu, todėl būtina nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypais tvarką kuo labiau atskiriant bendraturčių naudojamas žemės sklypų dalis ir užkertant kelią ateityje kilti ginčams dėl naudojimosi žemės sklypais. Ieškovių nuomone, jų prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka atitinka visų bendraturčių interesus: tvarka atitinka faktinę ir tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką, o taip pat atitinka šalių valdomas nuosavybės teisės dalis. Naudojimosi tvarka nepažeidžia nei vieno iš bendraturčio interesų.
Atsiliepimas
4. Atsakovė R. K. prašė patikslintą ieškinį atmesti; nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko A. G. 2018-01-25 parengtą bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ieškovėms G. K. (S.) ir B. S. paskiriant bendrai naudotis 515 kv.m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu B, 114 kv.m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu C, atsakovei R. K. paskiriant naudotis 407 kv.m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu A, 20 kv.m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu D, 11 kv.m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu C, o žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu F ir 9 kv.m žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu G ieškovėms G. K. ir B. S. bei atsakovei R. K. paskiriant bendram naudojimuisi. Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko A. G. 2016-08-09 parengtą bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, ieškovėms paskiriant bendrai naudotis 274 kv.m žemės sklypo dalimi plane pažymėta B, o atsakovei paskiriant naudotis 191 kv.m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu A.
5. Atsakovė nurodo, kad iš pateikto patikslinto ieškinio ir pateikto projekto atsakovei neaišku, kodėl atsakovei iš bendrai naudojamos žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu „H“ priskiriama naudojimuisi 5 kv. m žemės. Taip pat ieškovių plano projekte žemės sklypo dalis pažymėta indeksu „G“ yra suformuluota netaisyklingos formos, tuo tarpu atsakovės plane minėta žemės sklypo dalis yra suformuota atsižvelgiant į kiek galimą taisyklingesnę sklypo formą. Taip pat atsakovės plane kaip bendro naudojimo žemės sklypo dalis ieškovių plane pažymėta indeksu „C“ yra 3 kv.m, o atsakovės 2 kv.m. Atsakovė mano, kad nėra jokio tikslo didinti bendro naudojimo sklypo dalis ir jas racionaliau palikti kiek įmanoma proporcingai mažesnio naudojimo, todėl, atsakovės nuomone, atsakovės plane nurodytos dalys yra racionalesnės. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovės siūlo, kad atsakovei prie ūkinio pastato būtų paskirta žemės sklypo dalis pažymėta indeksu „F“ asmeniniam naudojimuisi. Tačiau atsakovė pažymi, kad minėtoje dalyje yra ieškovių pastatytos laikinos pašiūrės bei kiti statiniai, dėl ko jų ieškovėms nepašalinus, minėta žemės sklypo dalimi atsakovė kaip paskirta asmeniniam naudojimuisi naudotis negalėtų.
6. Atsakovė pareiškė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos, ir šis klausimas šalių buvo išspręstas dar 2007 metais VĮ Registrų centrui parengus Nekilnojamojo turto dalių plotų paskaičiavimus, t.y. 2007 m. lapkričio 19 d. buvo sudarytas dalių paskaičiavimas, kuris visus bendraturčius tenkino ir tokiomis patalpomis kiekvienas iš bendraturčių ir naudojasi, t.y. dėl to nėra jokio ginčo tarp bendraturčių. Bendraturčiai tokiomis patalpomis naudojasi nuo 1970 m. ir niekada dėl to ginčo nebuvo bei nėra.
7. Atsakovė įsitikinusi, kad tai, jog ieškovės neįregistravo gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos viešajame registre nedaro jo negaliojančio tarp susitarimo šalių ir nėra jokių kliūčių tokį susitarimą sudaryti ir įregistruoti, kadangi atsakovė tokios tvarkos nustatymui ir jos įteisinimui viešajame registre niekada neprieštaravo.
8. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės nesiekė bei nesiekia kooperuotis, bandydamos ginčą spręsti taikiai, nebandė bei nebado ieškoti abiems pusėms priimtiniausio bei optimaliausio varianto dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir iš esmės ginčą bando spręsti atsižvelgdamos išimtinai tik į savo norus bei interesus, ginčo sprendimą išimtinai perkeldamos teisminiam nagrinėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, dalyje dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo paliko ieškinį nenagrinėtu. Patvirtino atsakovės R. K. pateiktus naudojimosi žemės sklypais tvarkos projektus.
10. Nustatė žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko A. G. 2018-01-25 parengtą bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ieškovėms G. K. (S.) ir B. S. paskiriant bendrai naudotis 515 kv.m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu B, 114 kv.m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu C, atsakovei R. K. paskiriant naudotis 407 kv.m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu A, 20 kv.m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu D, 11 kv.m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu C, o žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu F ir 9 kv.m žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu G ieškovėms G. K. ir B. S. bei atsakovei R. K. paskiriant bendram naudojimuisi.
Taip pat nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko A. G. 2016-08-09 parengtą bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ieškovėms G. K. ir B. S. paskiriant bendrai naudotis 274 kv.m žemės sklypo dalimi plane pažymėta B, o atsakovei R. K. paskiriant naudotis 191 kv.m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu A.
Priteisė iš ieškovių G. K. ir B. S., atsakovės R. K., naudai po 325 Eur už advokato paslaugas. Taip pat priteisė iš ieškovių G. K. ir B. S. po 8,08 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.
11. Teismas sutiko su atsakovės nurodyta pozicija ir išdėstytais motyvais, nurodė, kad ieškinys nėra argumentuotas ir motyvuotas, t.y. nėra pasisakyta, kodėl būtent ieškovių siūloma tvarka teismo turėtų būti patvirtinta ir kodėl ieškovių nuomone tokia tvarka atitinka bendraturčių interesus. Tokios nuomonės ir argumentų ieškovės nenurodė ir posėdžio metu.
12. Teismas nustatė, jog atsakovė R. K., tapusi bendraturte, perėmė ir faktinę nusistovėjusią tarp bendraturčių tvarką, t.y. toliau naudojosi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi A. G. 2016-08-09 parengtame bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatytos plane, pažymėta indeksu A, kad ieškovės nenurodė aplinkybių ir nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes, jog minėtoje dalyje yra atsakovės sąskaita ir jėgomis iškastas šulinys, skirtas laistymui, yra pastatytas stacionarus šiltnamis, pastatytas priestatas sodo inventoriui, yra įrengta daržai, užvežta žemės ir t.t, kad šia žemės sklypo dalimi yra naudojamasi nuo 1970 metų.
13. Teismas reikalavimą dėl ieškiniu siūlomos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo pagal matininko E. Š. parengtą projektą netenkino, padaręs išvadą, kad ji neatitinka teisingumo, socialinės taikos bei faktinių naudojimosi santykių.
14. Teismas nustatė, kad ieškovių pateiktas VĮ „Registrų centras“ matininko P. B. parengtas projektas, pagal kurį prašoma nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką yra netikslus. Teismas sutiko su atsakovės nurodytomis pastabomis dėl ieškovių pateiktame plane nurodytų netikslumų ir neaiškumų bei nurodė, kad: atsakovei iš bendrai naudojamos žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu „H“ priskiriama naudojimuisi 5 kv.m. žemės; taip pat ieškovių plano projekte žemės sklypo dalis pažymėta indeksu „G“ yra suformuluota netaisyklingos formos, tuo tarpu atsakovės plane minėta žemės sklypo dalis yra suformuota atsižvelgiant į kiek galimą taisyklingesnę sklypo formą; atsakovės plane kaip bendro naudojimo žemės sklypo dalis ieškovių plane pažymėta indeksu „C“ yra 3 kv.m, o atsakovės 2 kv.m. Taip pat sutiko su atsakovės nuomone, kad nėra jokio tikslo didinti bendro naudojimo sklypo dalis ir jas racionaliau palikti kiek įmanoma proporcingai mažesnio naudojimo.
15. Teismas sprendė, kad atsakovės siūloma žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka pagal matininko A. G. 2018-01-25 parengtą bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatyto projektą, kuris yra tikslesnis ir atitinkantis abiejų šalių poreikius ir interesus, todėl ieškinį šioje dalyje atmestinas, nustatant atsakovės siūlomą žemės sklypų naudojimosi tvarką.
16. Teismas, nustatė, kad šalys gyvenamojo namo patalpomis naudojasi pagal dar 2007 metais VĮ Registrų centrui parengus Nekilnojamojo turto dalių plotų paskaičiavimus. Nurodė, jog 2007 m. lapkričio 19 d. buvo sudarytas dalių paskaičiavimas, kuris visus bendraturčius tenkino ir tokiomis patalpomis kiekvienas iš bendraturčių ir naudojasi, t.y. dėl to nėra jokio ginčo tarp bendraturčių. Naudojimosi tvarka neįregistruota VĮ Registrų centras, tačiau tai nereiškia, jog tarp bendraturčių kilo ginčas dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis. Bendraturčiai tokiomis patalpomis naudojasi nuo 1970 m. ir niekada dėl to ginčo nebuvo bei nėra.
17. Teismas sprendė, jog reiškiamas reikalavimas teismui dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog įstatymas aiškiai numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, todėl tai visų pirma yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas ir kad teismas nagrinėja ir sprendžia minėtą klausimą tik tuo atveju, jeigu tarp šalių yra ginčas. Tokiu būdu, šalys dar gali pasinaudoti teise ir įregistruoti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką bendru sutarimu. Todėl šioje dalyje ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Ieškovės B. S. ir G. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-28-374/2018 ir priimti naują sprendimą - B. S. ir G. K. ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismo išvada, jog ieškinys nėra argumentuotas ir motyvuotas, padaryta visiškai nepagrįstai, akivaizdžiai šališkai atsižvelgiant tik į vienos šalies (atsakovės) paaiškinimus, tačiau neatsižvelgiant ir nevertinant kitos šalies (ieškovių) paaiškinimų, tokiu būdu pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą. Tokią išvadą leidžia daryti teismo sprendimo turinys, kuriame yra perkeltas atsakovės atsiliepimo į ieškinį tekstas, kaip teismo motyvuojamoji dalis.
18.2. Priešingai nei nurodo teismas, ieškovės, 2018 m. rugpjūčio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kodėl būtent ieškovių siūloma naudojimosi žemės sklypais tvarka atitinka šalių interesus. Teismas be jokio pagrindo vadovavosi vien atsakovės subjektyviais motyvais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atmesdamas ieškovių siūlomą naudojimosi tvarką, kuri visiškai atitinka teismų praktikoje nurodomus kriterijus.
18.3. Atsakovė priešingų duomenų apie jos pateikto naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plano teisingumą nepateikė, tačiau teismui tai nesutrukdė priimti sprendimo vadovaujantis atsakovės siūlymu.
18.4. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame nenurodyta jokių motyvų, kodėl nevertinti ieškovių motyvai apie netikslius kadastrinius matavimus, kuriais remiantis nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka.
18.5. Teismas sprendime nurodė, jog sutinka su atsakovės nurodytomis pastabomis dėl ieškovių pateiktame plane nurodytų netikslumų ir neaiškumų, tačiau tokio sutikimo visiškai nemotyvavo.
18.6. Siekiant aiškiai suvokti ginčo esmę teismui nepakako vien pateiktų žemės sklypų naudojimosi planų bei šalių paaiškinimų, dėl ko buvo būtina skirti išvažiuojamąjį posėdį ir vietoje aiškintis aplinkybes.
18.7. Teismas nagrinėjant bylą iš esmės jokių aplinkybių dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) netyrė, o sprendime daro vienokias ar kitokias išvadas, kaltina ieškoves, kad dėl ieškovių kaltės buvo neįformintas taikus susitarimas.
18.8. Teismas savo sprendime nurodo, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalyje, kuri paskirta naudotis atsakovei yra atsakovės sąskaita ir jėgomis iškastas šulinys, skirtas laistymui, yra pastatytas stacionarus šiltnamis, pastatytas priestatas sodo inventoriui, yra įrengta daržai, užvežta žemės ir t.t. Minėti statiniai neregistruoti viešajame registre, nepažymėti nei viename plane, todėl nesuprantama kokiais duomenimis remiantis teismas apie šiuos statinius kalba savo sprendime. Dar daugiau nėra jokių įrodymų, kad minėti statiniai yra atsakovės nuosavybė.
18.9. Teismas ieškinį dalyje dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo palikdamas nenagrinėtu, grubiai pažeidė LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. Šalių bendraturčių ginčams dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nėra jokios išankstinio sprendimo institucijos, į kurią ieškovės būtų privalėjusios kreiptis.
18.10. Teismas pripažino, jog naudojimosi tvarka neįregistruota VĮ Registrų centras, tačiau nurodė, kad tai nereiškia, jog tarp bendraturčių būtų kilęs ginčas dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis. Su tokia Teismo išvada negalima sutikti, nes šalių nesutarimai yra principiniai, šalys nesutaria dėl minėto naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos patvirtinimo notarų biure bei vėlesnio įregistravimo viešajame registre, dėl ko šis ginčas iki šiol nėra išspręstas.
18.11. Teismas privalėjo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo, o tuomet nagrinėti aplinkybes, ar ieškovės iki ieškinio pareiškimo kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, atitinkamai spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Atsiliepimas
19. Atsakovė R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
19.1. Apeliantės nepagrįstai apeliaciniame skundė nurodo, kad neva atsakovė neteisingai sukeitė nuosavybės dalis ir su tokiomis neteisingomis dalimis buvo atliktas notarinis dovanojimo sandoris, kuris vėliau buvo taisytas notarės, kad dėl neteisingai nustatytų dalių (duomenys neskelbtini) žemės sklype ieškovės naudojasi mažesne sklypo dalimi nei visada turėjo bei kad tariamai atsakovė naudojasi 0,9 aro daugiau nei jai priklauso.
19.2. Pagal apeliančių, kaip ieškovių ieškinį Marijampolės apylinkės teisme Marijampolės rūmuose buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-129-571/2017, kurioje ieškovės buvo pareiškusios reikalavimus pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2015-07-27 susitarimą ir pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-09-05 dovanojimo sutartį. Šioje byloje apeliantės būtent ir ginčijo jų manymu neteisingą žemės sklypo dalių nustatymą, bei prašė tuo tikslu panaikinti nurodytus sandorius, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu apeliančių reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, buvo patikrintas ir apeliacine tvarka, nagrinėjant apeliančių pateiktus skundus ir Kauno apygardos teismas 2017-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2068-658/2017 nusprendė apeliančių apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
19.3. Apeliantės viso proceso metu nesiekė spręsti ginčo, ir iš esmės laikėsi savo pozicijos, kad atsakovės žemės sklypo dalis turi būti mažesnė, nei kad jai priklauso nuosavybės teise ir į jokius atsakovės bandymus spręsti tarpusavio susitarimu nereagavo.
19.4. Priešingai nei nurodo apeliantės, ne atsakovės, o pačių apeliančių pateiktas naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarkos projektas neatitinka nustatytų kadastro duomenų, tuo tarpu atsakovės parengtas pagal įregistruotus kadastro duomenis.
19.5. Apeliantės nepagrįstai šioje byloje bando kelti kadastro duomenų teisingumo/neteisingumo klausimą. Kadastro duomenys yra patvirtinti ir įregistruoti, ir šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra ir nebuvo kadastro duomenų ginčijimas, o buvo ir yra naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas.
19.6. Kadastrinius matavimus atlikti užsakė pačios apeliantės, kurios gavo parengtus ir patvirtintus kadastro duomenis (kadastro bylą), kuriuos ir pateikė užregistruoti VĮ Registrų centrui. Todėl teigti, kad tik 2018 metais sužinojo apie netinkamai atliktus kadastro duomenis, kai jie buvo atlikti pačių apeliančių iniciatyva ir užregistruoti yra nepagrįsta.
19.7. Apeliantės siekia, kad teismas vadovautųsi ne įregistruotais kadastriniais matavimais, o apeliančių nurodytais, galimai tokiu būdu apeliantės siekia ir tikisi, kad tokiu būdu būtų įteisinta jų savavališkos statybos.
19.8. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2018-07-27 raštas Nr. 1SS-1539-(10.5) patvirtina, kad apeliančių pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas yra klaidingas.
19.9. Dalyje dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo nėra ir niekada nebuvo jokio ginčo, minėtas klausimas šalių buvo išspręstas dar 2007 metais VĮ Registrų centrui parengus Nekilnojamojo turto dalių plotų paskaičiavimus, t.y. 2007 m. lapkričio 19 d. buvo sudarytas dalių paskaičiavimas, kuris visus bendraturčius tenkino ir tokiomis patalpomis kiekvienas iš bendraturčių ir naudojasi, t.y. dėl to nėra jokio ginčo tarp bendraturčių. Bendraturčiai tokiomis patalpomis naudojasi nuo 1970 m., kad dėl to jokio ginčo nebuvo liudija ir tai, kad apeliantės iki kreipimosi į teismą neprašė ir nesiūlė atsakovei tokią tvarką nusistatyti tarpusavio susitarimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
20. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų
22. Ieškovės 2019-02-11 pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, reg. Nr. E1-5315, bei prie jų rašytinius įrodymus (19 pozicijų): Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-02-06 raštas, 2013-08-13 matininkės S. S. sudarytas statinių išdėstymo planas žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir jo išdidintas brėžinys, 2015-03-23 prašymas suteikti adresą, 2016-10-07 Marijampolės kriminalinės policijos skyriaus nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti baudžiamąjį procesą pagal B. S. skundą, 1995-07-04 Nr. 178 mero potvarkio dėl savavališkų statybų kopijos ir kt., visi prie paaiškinimų pridėti dokumentai adresuoti ieškovei B. S. ar jos teikti atitinkamoms institucijoms.
23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti nauji įrodymai nėra esminiai susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, be to ieškovės turėjo visas galimybes šiuos dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.
24. Ieškovės 2019-02-11 pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, reg. Nr. E1-5315, apie ginčo esmę. Nurodo, kad teikia šiuos paaiškinimus, kadangi atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
25. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
26. Iš ieškovių pateiktų paaiškinimų matyti, kad dalis paaiškinimuose nurodytų aplinkybių yra nurodyta apeliaciniame skunde, o dalis aplinkybių bei argumentų yra nurodoma naujai ar tikslinant jau nurodytas. Šiuo atveju ieškovių pateiktų paaiškinimų įrodymų priėmimas reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas priima apeliacinio skundo papildymą. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovo paaiškinimus, jais, nagrinėdama bylą, nesivadovauja.
27. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi 0,1078 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,0465 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), tvarka pagal atsakovės pateiktą matininko A. G. 2018-01-25 parengtą projektą, ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo paliktas nenagrinėtas CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
28. Ginčo dėl poreikio nustatyti naudojimosi minėtais Žemės sklypais tvarką byloje nėra. Tarp šalių kilęs ginčas dėl šalių pasiūlytų Žemės sklypų planų, kurių pagrindu būtų nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, parinkimo.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovė yra minėtų nekilnojamųjų daiktų bendraturtės, kad ieškovėms kiekvienai priklauso po 295/1000 dalis, o atsakovei 41/100 dalys 0,1078 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir 0, 0465 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo (1A1/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai ieškovėms priklauso po 23/100 dalis, o atsakovei -54/100 dalys gyvenamojo namo ir kt. statinių.
30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010).
32. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
33. Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
34. Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
35. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką.
Dėl CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo
36. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodo, kad teismas ieškinį dalyje dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo palikdamas nenagrinėtu, grubiai pažeidė LR CPK 296 str. 1 d. 1 p., kad šalių bendraturčių ginčams dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nėra jokios išankstinio sprendimo institucijos, į kurią ieškovės būtų privalėjusios kreiptis. Teisėjų kolegija su šiais apeliančių argumentais sutinka.
37. Pažymėtina, kad palikdamas pareiškimą (ieškinį) nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą (jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka) teismas privalo nutartyje nurodyti įstatymą, nustatantį išankstinio bylos sprendimo ne teisme privalomąją tvarką. Išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos nustatymas susijęs su asmens teisės į teismą įgyvendinimu, todėl gali būti reglamentuojamas tik įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2006).
38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad tarp šalių nėra ginčo dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis ir minėtas klausimas šalių buvo išspręstas dar 2007 metais VĮ Registrų centrui parengus Nekilnojamojo turto dalių plotų paskaičiavimus, sprendė, kad nors naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka pagal minėtą 2007 m. turto dalių plotų paskaičiavimą neįregistruota VĮ Registrų centras, tačiau nesant ginčo, remiantis CK 4. 75 straipsniu, šalys dar gali pasinaudoti teise ir įregistruoti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką bendru sutarimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.75 str. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas, tačiau įstatymas nenumato išankstinio bylos sprendimo ne teisme privalomos tvarkos. Iš šalių procesinių dokumentų turinio, bylos medžiagos matyti, kad bendraturčių santykiai konfliktiški, nėra jokio bendro sutarimo. Be to, turto dalių plotų paskaičiavimas atliktas 2007 m., kai atsakovė net nebuvo turto dalies savininke. Vien tai, kad ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo, reiškia, kad toks reikalavimas gali būti nagrinėjamas teisme.
39. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši skundžiama sprendimo dalis, kuria ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo paliktas nenagrinėtu naikintinas dėl procesinės teisės normų pažeidimo, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kadangi šis ieškinio reikalavimas nebuvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas negali šio pažeidimo pašalinti, t.y. nagrinėti reikalavimo iš esmės, nes taip būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją, todėl ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo
40. Apeliaciniame skunde ieškovės teigia, kad teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimų dėl naudojimosi žemės sklypais (duomenys neskelbtini) nustatymo pagal ieškovės pateiktus projektus, neatsižvelgė ir nevertino ieškovių paaiškinimų, nevertino ieškovių nurodytų aplinkybių dėl netinkamai nustatytų dalių (duomenys neskelbtini) žemės sklype, nes atsakovė yra užėmusi ir naudojasi 0,9 aro daugiau nei jai priklauso, šią aplinkybę atsakovė pripažino teismo proceso metu. Teisėjų kolegija su šiais argumentais iš dalies sutinka.
41. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018-03-12 patikslintame ieškinyje ieškovės prašė nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal matininko E. Š. 2017-11-29 parengtą projektą žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (1 tomas b.l. 122-125), bei matininko P. B. 2018-02-21 parengtą projektą žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (1 tomas b.l. 159-162). Nurodė, kad būtinumas nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką atsirado dėl to, kad tokia tvarka nenustatyta ir tarp šalių dažnai kyla ginčai.
42. Ieškovės, kurioms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 295/1000 dalys, o atsakovei 41/100 dalys bendro 1078 kv.m ploto žemės sklypo, prašė nustatyti naudojimosi šiuo sklypu tvarką pagal jų pateiktą matininko P. B. planą, skiriant jų asmeniniam naudojimui dvi žemės sklypo dalis D ir E (412 kv. m. ir 113 kv.m ), atsakovės asmeniniam naudojimui – dvi žemės sklypo dalis F ir G (11 kv.m ir 337 kv.m), o žemės sklypo dalis A,B,C,D - 205 kv.m skirti šalių bendram naudojimui. Ieškovės pageidavo, kad joms būtų sudaryta galimybė naudoti 636 kv.m (113+412+111), o atsakovei 442 kv. m. (11+337+94).
43. Pagal atsakovės pasiūlytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal matininko A. G. 2018-01-25 parengtą planą: ieškovėms skiriant jų asmeniniam naudojimui bendrai dvi žemės sklypo dalis - B ir C (515 kv.m ir 114 kv.m), atsakovei paskiriant naudotis asmeniniam naudojimui – tris žemės sklypo dalis – A, D, E (407 kv.m , 20 kv.m, 11 kv.m), o žemės sklypo dalis F ir G (2 kv. m. ir 9 kv. m) - 11 kv.m skirti šalių bendram naudojimui (1 tomas b.l. 149-152). Atsakovei tenkanti naudojimuisi 442 kv. m.(407+20+114), ieškovėms atitekusi naudoti 636 kv.m (515+114+7), nors bendrai naudojama sklypo dalis skaičiuotina kaip tenkanti bendraturčiams lygiomis dalimis.
44. Ieškovės, kurioms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 295/1000 dalis, o atsakovei 41/100 dalys bendro 465 kv.m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prašė nustatyti naudojimosi šiuo sklypu tvarką pagal jų pateiktą matininko E. Š. planą, skiriant joms naudojimuisi žemės sklypo dalimi „A“ (274 kv. m), atsakovei naudotis žemės sklypo dalimi „B“ (191 kv. m). Atsakovė prašė šio žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal matininko A. G. 2018-01-25 parengtą bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatyto planą ieškovėms paskirtina bendrai naudotis 274 kv.m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu B o, atsakovei paskiriant naudotis 191 kv.m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksus A.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir skundžiamame sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakė ar šalių pateikti planai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar priskirtinos naudojimui dalys atitinka bendraturčių proporcingai turimai idealiajai daliai bendrosios dalinės nuosavybės teise, nevertino ar nėra esminių nukrypimų nuo CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo. Be to, apeliaciniame skunde apeliantės teigia, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė aplinkybes, kad 2015 metais atliktuose kadastriniuose matavimuose neteisingai įbraižyta gyvenamojo namo verandos ilgis, stoginės vieta, nenurodyta įėjimo laiptai ir atitvaras, kad pagal skundžiamu sprendimu patvirtintą atsakovės pateiktą planą ieškovės neturi priėjimo prie šulinio, stoginės, laiptų, šias aplinkybes įrodinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštais (2 tomas b.l. 57-59, 96-100), tačiau teismas jų netyrė ir nevertino. Pažymėtina ir tai, kad išskyrus ieškovių pateiktą 2007-11-19 VĮ Registrų centro Marijampolės filialo gyvenamojo namo bendraturčių dalių paskaičiavimo (1 tomas b.l. 9-10) bei atsakovės pateikto dalies gyvenamojo pastato plano, parengto 2018-01-25 matininko A. G. (1 tomas b.l. 153), fotonuotraukų (1 tomas b.l. 191-192, 2 tomas b.l. 32), kitų rašytinių įrodymų, susijusių su viso gyvenamojo namo patalpų ir kitų statinių išdėstymu ginčo sklypuose byloje nėra pateikta.
46. Teisėjų kolegijos nuomone, šalių pateiktuose planuose nėra tikslių duomenų apie statinių išsidėstymą ginčo sklypuose, todėl nėra galimybės nustatyti ar kiekvienai bendraturtei bus užtikrintas priėjimas iš joms priskirtos sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie joms priklausančių statinių.
47. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, tačiau įvertinus jį ir bylos medžiagą, yra pagrindas spręsti, kad skundžiamo sprendimo motyvai nėra pakankami. Pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad iš esmės pirmosios instancijos teismo motyvus sudaro atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, o apie ieškovių argumentus dėl ieškovių pateiktų ginčo žemės sklypų projektų atitikties teisės aktams, įrodymų, šalių paaiškinimų prieštaravimus beveik nepasisakoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors toks motyvų nepakankamumas negali būti traktuojamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, tačiau kasacinio teismo nutartyse išaiškinta, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011-08-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinus sprendimo dalį, nurodytą šios nutarties 35 punkte, lieka pirmosios instancijos teismo neišspręstas ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, kuris yra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimais dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo, nes esant neišsamiai teismo sprendimo motyvacijai, lieka neaišku kokius turi įėjimus į gyvenamąjį namą, priėjimus prie kitų statinių bendraturtės, dėl ko neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
48. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, nes pirmosios instancijos teismo neišspręstas ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo yra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimais dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją.
Dėl bylos baigties.
49. Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
50. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia, jį turės išspręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.