Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti J. individuali įmonė „J.“, nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Top consult“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip tapatų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo ribas.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

10. Pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas). CPK 137 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai yra išvardinti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas, todėl teismui nustačius nors vieną iš šių atvejų, ieškinį atsisakoma priimti. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

11. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atlikęs pagrindo priimti ieškinį nagrinėti teisme prielaidų patikrinimą, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovo reiškiami reikalavimai yra tapatūs anksčiau išnagrinėtiems įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Apeliantas atskirajame skunde šios teismo išvados nekvestionuoja, nenurodo ir neįrodinėja nesant jo pateikto ieškinio tapatumo su teismų jau išnagrinėtais požymių, taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau pasisakyti dėl šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

12. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia tuo, kad liko neįvertintos, pasak apelianto, naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios sudarė pagrindą teismui jo ieškinį priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto argumentai nėra pagrįsti.

13. Iš apelianto pirmosios instancijos teismui teikto ieškinio turinio matyti, kad jo tariamai naujomis nurodomos aplinkybės egzistavo jau 2016-2019 metais, ieškinyje apeliantas jomis remiasi ne kaip naujai paaiškėjusiais faktais, kurių egzistavimas nebuvo ir negalėjo būti žinomas ankstesnių bylų nagrinėjimo metu, tačiau pateikdamas savo subjektyvų vertinimą dėl tam tikrų dokumentų įrodomosios reikšmės ir viešosios įstaigos Vilniaus universiteto pareigos pateikti įrodymus tariamo tinkamo neįvykdymo. Naujai teikiamu ieškiniu apeliantas faktiškai siekia, kad būtų padarytos kitokios išvados nei teismų anksčiau priimtuose sprendimuose, tačiau apelianto nesutikimas su jomis, teismų procesiniams sprendimams esant įsiteisėjusiems, negali būti pagrindu kreiptis į teismą pakartotinai.

14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tikrinti ir vertinti apelianto atskirajame skunde nurodomų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 7 punktuose nurodomų požymių (ne)egzistavimo. Remiantis šiomis normomis išnagrinėtos bylos procesas gali būti atnaujintas, jei yra šie pagrindai: naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (2 punktas); įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas (3 punktas); įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą (4 punktas); jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (7 punktas). Tokių aplinkybių egzistavimo ieškovas pirmosios instancijos teismui teiktu ir šio nepriimtu procesiniu dokumentu (netiesioginiu ieškiniu) neįrodinėjo. Abstrakčiai nurodęs, kad yra „naujai išryškėjusios aplinkybės“, jas išvardijo šios nutarties 13 punkte aptartame kontekste, o kitų aplinkybių (apibrėžtų CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7 punktuose) apskritai nebuvo nurodęs. Šiame kontekste reikšminga tai, kad ieškovas aiškiai nurodė reiškiantis naują netiesioginį ieškinį atsakovei dėl nuostolių, padarytų nutraukus rangos sutartį, priteisimo trečiojo asmens naudai, tuo tarpu proceso atnaujinimas gali būti inicijuotas konkrečioje jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, vadovaujantis CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka. Iš apelianto pateikto dokumento, jo paties pavadinto netiesioginiu ieškiniu, turinio akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pateikto procesinio dokumento vertinti ne kaip naujo ieškinio, tačiau kaip pareiškimo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje.

15. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas jam nustatė 7 dienų terminą, nurodė, kad ieškinys turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, ieškovas turi aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą, taip pat kad jis įpareigojamas patikslinti ieškinį, nurodant, kokias pasekmes ieškinio patenkinimas sukeltų konkrečiai ieškovui ir trečiajam asmeniui, neatitinka tikrovės, tokių išaiškinimų ir (ar) nurodymų skundžiamoje nutartyje nėra. Juolab tai nepatvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti ieškinį paskyręs apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesu, nurodė, kad ieškovas turi teisę per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl jos panaikinimo ar sumažinimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis tokio prašymo ieškovas nėra pateikęs. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nenurodo jokių argumentų dėl jam paskirtos baudos, jos dydžio, dėl to apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako, kaip nepatenkančiu į bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas.

25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl šios priežasties ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.