Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ atstovui advokato padėjėjui G. L., atsakovui M. Ž., jo atstovui advokatui G. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ ieškinį atsakovams K. N. ir M. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų K. N. ir M. Ž. solidariai 741 684,00 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio reikalavimų

17. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą.

18. Įmonės vadovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

19. Pareiga įmonės valdymo organams perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą įtvirtinta ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte (priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus) ir 7 dalies 1 punkte (įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus).

20. Civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų bei turto neperdavimą gali atsirasti ne tik pagal nurodytas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 1 punkto nuostatas, bet ir bendraisiais pagrindais. Pastaroji pareiga taip pat kildintina ir iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, iš specialiųjų Akcinių bendrovių, Buhalterinės apskaitos ir kitų įstatymų nuostatų. Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta ABĮ. Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas); už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 6 punktas).

21. Pareigą rūpintis finansine atskaitomybe taip pat detalizuoja kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinę juridinių asmenų atskaitomybę. BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

22. Taigi vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 6 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Kadangi šios pareigos kyla iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (pvz., 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).

23. Pagal galiojusį ĮBĮ įtvirtintą reguliavimą nuo bankroto bylos iškėlimo įmonės valdymas pereina teismo paskirtam bankroto administratoriui (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalis). Bankroto administratorius, be kita ko, gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas); imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 23 punktas). Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atitinkamai ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte įtvirtinta viena iš bankroto administratoriaus pareigų – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

24. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos pareigos tik bankroto bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratorei įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ir todėl negalima nustatyti, kuri įmonės turto dalis prarasta dėl kiekvieno iš vadovų kaltės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

25. Byloje pateikti duomenys, kad 2019 m. kovo 7 d. buvo įformintas ir pasirašytas Bylų (dokumentų) perdavimo aktas, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. Ž., perdavė K. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nurodoma, kad perduota 229 popierinės dokumentų bylos. Taip pat priede Nr. 3 nurodoma, kad perduodami kilnojamieji daiktai kitam saugotojui ( vilkikai, priekabos ir kt.). Šias aplinkybes paaiškino atsakovas M. Ž.. Atsakovo vertinimu jis nėra atsakingas už tai, kad naujai paskirtas vadovas neperdavė dokumentų bankroto administratorei. Joks nekilnojamasis turtas administratorei negalėjo būti perduotas, nes jam M. Ž. turtą ir dokumentus perėmus iš ankstesnio vadovo, jo jau nebuvo, jis buvo parduotas. Taip pat nurodė, kad vėliau sužinojo, kad tą pačią dieną, kai K. N. buvo perduoti dokumentai jis juos išmetė, dalis dokumentų buvo surasta. Atsakovas K. N. paaiškino, kad jis pasirašė ant dokumentų dėl akcijų pardavimo, dėl dokumentų perdavimo, nurodė, kad neprisimena ar važiavo į aikštelę, kur buvo laikomos transporto priemonės jų pasižiūrėti. Faktiškai jam joks turtas nebuvo perduotas, tik dokumentai.

26. Byloje FNT prie Lietuvos Respublikos VRM 2019 m. birželio 2 d. pateikė duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei duomenis apie konkrečiai paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Taip pat pateikti duomenys apie 2019 m. balandžio 16 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų veikų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl galimai susijusių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pateiktas 2019m. lapkričio 19 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimas atskirti ikiteisminus tyrimus K. N. atžvilgiu. Bylos duomenimis Telšių apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi K. N., padariusiam nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK ) 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Minėtoje nutartyje nurodoma, kad K. N. padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriui M. Ž. pagaminti netikrus dokumentus, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019-03-07, UAB “ (duomenys neskelbtini) ” įm. kodas (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, iš anksto žinodamas ir suvokdamas, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” akcininku nebus ir turto neperims, pasirašė M. Ž. pagamintuose netikruose dokumentuose ir kt., padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriui M. Ž. paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, dalį apskaitos dokumentų sunaikindamas ir dalį apskaitos dokumentų pasikėsindamas sunaikinti ir kt. iš teismui pateiktų duomenų minėta teismo nutartis apskųsta, nėra įsiteisėjusi ( bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

27. Teismo pažymėtina, kad iš minėtos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarties, baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad atsakovo K. N. atžvilgiu jau nuo 2003 m. vasario 12 d. buvo priimtos nutartys atleistas jį nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. 2019 m. sausio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pagal gyvenamąją vietą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Nors kaip minėta 2020 m. birželio 29 d. nutartis , kuria K. N. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nėra įsiteisėjusi, tačiau šiuo metu atsakovas K. N. gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Teismo vertinimu, minėtų aplinkybių dėl galimai nusikalstamų veikų darymo, jam skirtų priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, nurodant specialistams, kad jis negalėjo, negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, negali dalyvauti teismo posėdyje, būti apklausiamas ir pan., nors ir nėra duomenų apie asmens veiksnumą, teismui kelia abejonių dėl jo nurodomų konkrečių aplinkybių dėl akcijų įsigijimo, paskyrimo vadovu, dokumentų, turto perėmimo ir kt. Šiuo konkrečiu atveju reikalavimų dėl minėtų sandorių sudarymo nėra pareikšta.

28. Ieškovės atstovas patikslino, kad ieškinį iš esmės reiškia dėl žalos atlyginimo, kuri padaryta neteisėtais veiksmais dėl dokumentų ir turto neperdavimo administratorei. Ieškovės atstovo vertinimu vien dokumentų neperdavimo faktas yra pakankamas pagrindas spręsti, kad padaryta konkreti žala. Administratorei nėra žinoma kokie sandoriai buvo sudaryti po 2018 m. sausio 31d. Mano, kad minėtą turtą pagal 2018 m. balansą įmonė turėjo bankroto bylos iškėlimo dienai, kadangi jokių kitų duomenų nėra. Nurodė, kad susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais dokumentais, bet dokumentai paimti už daug ankstesnį įmonės veiklos laikotarpį. Taip pat rinko duomenis iš trečiųjų asmenų apie įmonės veiklą, tačiau neturi pakankamos informacijos apie įmonės turėtą turtą 2019 m. Atstovo vertinimu dokumentai dėl jų perdavimo naujam vadovui buvo surašyti po bankroto bylos iškėlimo. K. N. yra atsakingas dėl dokumentų neišsaugojimo, neperdavimo administratorei. M. Ž., ieškovė turi pagrindo spręsti, neperdavė visų dokumentų K. N..

29. Pažymėtina, kad ieškovė (duomenys neskelbtini)prašymu paprašė teismo išreikalauti iš FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje esančių 2017-2019 m. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų nuorašus arba išduoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovui advokato padėjėjui G. L. liudijimą apie teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje esančiais 2017-2019 m. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentas ir gauti jų nuorašus. 2020 m. birželio 30 d. Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyrius informavo teismą apie tai, kokie BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje. Teismo pažymėtina, kad tuo pačiu nurodė, kad 2020 m. balandžio 24 d. bankroto administratorei buvo leista susipažinti su visais nurodytais dokumentais, tačiau iki šiol nesusipažino. Teismas ne kartą akcentavo šalių pareigą pateikti įrodymus ( teismo 2020m. liepos 8 d. nutartis šioje civilinėje byloje). Ieškovė papildomai nurodė, kad susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga M. Ž. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje nėra, ieškinį patvirtinančių arba paneigiančių dokumentų, taip pat nėra dokumentų suteikiančių pagrindo ieškovei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Teismo vertinimu ieškovė šiuo atveju nekėlė klausimo ar dokumentai buvo tinkamai tvarkomi, nors ir nurodė, kad sudarant sandorius dėl akcijų perleidimo nebuvo inventorizuotas įmonės turtas, naujam vadovui neperduoti inventorizacijos aktai. Bei nors ir nurodė, kad įmonė jau 2018 m. buvo nemoki ir vadovo pareiga buvo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau tokių duomenų į bylą neteikė bei nurodė, kad reikalavimas dėl žalos priteisimo nėra reiškiamas minėtu pagrindu.

30. Atsakovas M. Ž. nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įtvirtina prievolę įmonėms, pasibaigus jų finansiniams metams, sudaryti metines finansines ataskaitas. Remiantis Juridinių asmenų registro nuostatais, metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys, Juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai yra patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Jeigu bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai reiškia, jog įmonė privalo ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 30 d. sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu, be kita ko, pateikti tvirtinti praėjusių metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Per 30 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, tačiau ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 31 d., visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį pateikti Juridinių asmenų registrui. Taigi, jo vertinimu 2019 m. kovo 18 d. K. N. tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir būdamas perėmęs iš ankstesnio įmonės vadovo visus buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtą, privalėjo ir galėjo sudaryti bei pateikti registro tvarkytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės ataskaitą, tame tarpe įmonės balansą ir tik jis vienintelis galėjo ir privalėjo įvykdyti Šiaulių apygardos teismo įpareigojimą bankroto byloje - perduoti bankroto administratorei įmonės turtą, lėšas ir dokumentus. Atsakovo M. Ž. vertinimu jis nėra atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto bei buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, todėl jam negali kilti ir civilinė atsakomybė už žalą, kurią jo reikalauja atlyginti ieškovė. Iš esmės iš dalies sutiktina su atsakovo argumentais. Šiuo atveju nors ieškovė ir kelia klausimą dėl akcijų pardavimo sandorių teisėtumo, tačiau minėti sandoriai nėra panaikinti. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. kovo 11d., 2019 m. kovo 13 d. 2019 m. kovo 15 d., 2019 m. kovo 19 d. Akcijų pirkimo pardavimo sutartimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus M. Ž. pardavė 100 proc. bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas K. N., akcijų pardavimo kaina 1 Eur. Taigi šiuo atveju atsakovas M. Ž. nėra minėtų sandorių šalimi.

31. Ieškovės vertinimu teismas šiuo konkrečiu atveju turėtų įvertinti sandorių teisėtumą, ar tarp šalių sudaryti apsimestiniai ar tariami sandoriai. Ieškovė nurodė, kad teismas turėtų įvertinti 2019 m. kovo 7 d. Bylų ( dokumentų ) perdavimo aktą bei 2019 m. kovo 7 d. priedą prie pasaugos sutarties, sprendžiant dėl sandorių neteisėtumo, restitucija šiuo atveju netaikytina. Teismo pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad minėtos aplinkybės yra nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo metu, bei K. N. atžvilgiu yra priimta nutartis, kuri šiuo metu neįsiteisėjusi, taip pat įvertinus tai, kad tiek minėti sandoriai dėl akcijų pirkimo, tiek sprendimai dėl naujo vadovo K. N. paskyrimo vadovu nėra pripažinti negaliojančiais, vien dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, atsietai spręsti dėl minėtų 2019 m. kovo 7 d. Bylų ( dokumentų ) perdavimo akto bei 2019 m. kovo 7 d. priedo prie pasaugos sutarties neteisėtumo nėra pakankamai įrodymų bei teisinio pagrindo. Teismo vertinimu atsižvelgiant į byloje pagal turimus duomenis nustatytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovas M. Ž. nėra atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto bei buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą bankroto administratorei, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl žalos, kilusios dėl šių veiksmų iš atsakovo priteisimo.

32. Kadangi nėra ginčijamas, nuginčytas vadovo paskyrimas, šiuo atveju byloje nekyla ginčo dėl bendrovės vadovo pareigos perduoti įmonės dokumentus administratorei, nekyla ginčo, kad įmonės dokumentai nebuvo perduoti. Paskutinis bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla ( iškelta 2019 m. birželio 3d., nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 14 d.) vadovas ( nuo 2019 m. kovo 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo), atsakovas K. N. privalėjo perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą ir dokumentus pagal 2019 m. birželio 3d. teismo nutartyje nustatytą terminą, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą, tačiau to nepadarė.

33. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai 741 684,00 Eur žalą, kurią sudaro pagal paskutinį pateiktą bendrovės balansą (2018 m.), neperduotas bendrovės turtas už 741 684,00 Eur. Nors Šiaulių apygardos teismo nutartimis, priimtomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 350 657,91 Eur sumai, administratorės vertinimu, atlygintinos žalos dydis neturi būti mažintinas iki teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, nes dokumentai, tarp jų ir kreditorių sąrašas, administratorei neperduoti iki šiol, todėl gali atsirasti naujų kreditorių, atitinkamai padidėti bendra bendrovės skolų suma. Atsakovo M. Ž. teigimu įmonės balansas už 2018 m. yra teisingas, jo paaiškinimu įmonės nekilnojamasis turtas iki jam tampant vadovu buvo parduotas, šios aplinkybės turi būti žinomos administratoriui. Jis neperėmęs turto minėtai balanse nurodytai sumai, jo negalėjo perduoti naujam vadovui K. N., todėl jis neturėjo ką perduoti administratoriui.

34. CPK 135 straipsnyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kitų privalomų duomenų, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio savo reikalavimų pagrindo, tai yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktas ). Taigi, teismas turi pareigą teisiškai kvalifikuoti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, tačiau neturi teisės keisti faktinio ieškinio pagrindo.

35. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016.)

36. Šiuo atveju įvertinus ieškovės reikalavimų esmę, nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, tai, kas išdėstyta anksčiau, spręstina, kad ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teismo vertinimu vien dokumentų neperdavimo faktas nėra pakankamas tenkinti reikalavimą dėl prašomos priteisti žalos. Teismas ištyrė ir įvertino šalių paaiškinimus, bylos rašytinius įrodymus, visumą įrodymų. Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė atsakovų neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos neįrodė (CK 6.246–6.249 straipsniai, 178 straipsnis), todėl ieškovės ieškinio reikalavimai atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

38. Atsakovas M. Ž. pareiškė prašymą priteisti patirtas 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pateikė duomenis apie 600 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų rengimą, 400 Eur išlaidas dėl atstovavimo teisme, bei 2020 m. rugsėjo 16 d. pinigų priėmimo kvitą 1000 Eur sumai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius. Įvertinus Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, dalyvavimą teisme, teismas sprendžia, kad įvertinus šioje konkrečioje byloje teiktus procesinių dokumentus, vykusių teismo posėdžių skaičių, prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos, todėl priteistinos. (CPK 88, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur ( tūkstantį eurų ) bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), administravimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.