- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-06
- Bylos Nr.
- 1A-465-195/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 97-1-00841-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- V. Š., Č. Š.
- Civilinis ieškovas
- Č. Š.
- Advokatai
- Ernestas Bušmovičius, Janas Kučynskis
- Kategorijos
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Č. Š. bei nuteistojo A. M. (A. M.) apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 60 MGL 2 259,60 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - 80 MGL dydžio 3012,80 eurų dydžio bauda.
Č. Š. iš AB „Lietuvos draudimo“ priteista 90 eurų turtinei žalai atlyginti bei 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, iš viso 5090 eurų.
Č. Š. iš A. M. priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
V. Š. iš AB „Lietuvos draudimo“ priteista 329,98 eurų turtinei žalai atlyginti.
Iš A. M. valstybei priteista 365,25 eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiajam Č. Š., išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.
1. Kaltinamasis A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2014 m. spalio 17 d. apie 13.30 val. Dieveniškių m., Šalčininkų raj., kelio Šalčinininkai - Dieveniškės – Krakūnai 27 km, vairuodamas motinai T. M. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. BNK 544, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 119, 128, 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus, tai yra kaip eismo dalyvis nevykdydamas KET 9 punkto reikalavimų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, privalėdamas važiuoti dešine kelio puse, tokiu būdu nevykdydamas KET 119 punkto reikalavimų, to nedarė, judėdamas keliu link Dieveniškių miestelio apie 69 km/h greičiu, matydamas kelkraščiu priešais jo važiavimo kryptimi einančius pėsčiuosius E. P. ir V. K., važiuodamas kelio atkarpoje paženklintoje siaura ištisine linija (1.1), siekiant saugiai pėsčiuosius apvažiuoti, neįvykdė KET 128 punkto reikalavimų sulėtinti greitį arba visiškai sustabdyti transporto priemonę, arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, neturėdamas teisės kirsti ištisinės linijos ją kirto, pažeidžiant KET 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su tuo metu iš kairėje pusėje esančio šalutinio kelio į pagrindinį kelią įvažiuojančiu motoroleriu Qingqi QM 50QT-6A, valstybinis NR. 62 AKR, kurį vairavo Č. Š. dėl ko Č. Š. užvirto ant automobilio variklio dangčio, atsitrenkė į priekinį stiklą, buvo nublokštas į priekį ir į kairę automobilio važiavimo kryptimi taip pat kaip ir motoroleris, dėl ko Č. Š. eismo įvykio metu buvo padaryti dešinio smilkinkaulio, dešinės pusės viršutinio žandikaulio sinuso priekinės ir išorinės sienelių lūžiai, 16,11,26 dantų lūžiai, kairio šlaunikaulio atviras fragmentinis lūžis su arterijos pažeidimu, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio atviras fragmentinis lūžis su arterijos pažeidimu, kairio šeivikaulio ir kulnakaulio skeveldriniai lūžiai su plėštine odos žaizda, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta Č. Š. sveikata.
2. A. M. speliacinio skundo argumentai
2.1. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis A. M. prašo atnaujinti byloje įrodymų tyrimą dalyje bei iškviesti ir apklausti teismo posėdžio metu specialistą L.Andrijauską pateikusį 2016 m. sausio 7 d. išvadą Nr.11-1806(15) dėl Č. Š. veiksmų susijusių su KET 1 priedo 203 bei KET 123 punktų pažeidimu. Prašo panaikinti 2017 m. balandžio 28 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje bei priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Č. Š. ir V. Š. civilinius ieškinius atmesti.
2.2. A. M. teigimu, skundžiamame nuosprendyje BK bendrosios dalies normos buvo pritaikytos netinkamai.
2.3. A. M. nuomone, ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu visiškai nesurinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje padarymo.
2.4. Apelianto teigimu, savo forma ir turiniu teismo nuosprendis turi atitikti BPK XXIII skyriaus nuostatas, turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje teismas neįvykdė visų procesinių normų, įtvirtintų XXIII skyriuje reglamentuojančių nuosprendžio surašymo reikalavimus, nuosprendį pagrindė ne visais įrodymais, nenurodė, kodėl vadovavosi tik jį kaltinančiais įrodymais, o teisinančius įrodymus atmetė.
2.5. Savo skunde nuteistasis nurodo, kad eismo įvykio vieta yra asfaltuotas kelio ruožas Šalčininkai – Dieveniškė - Krakūnai 27.815 km šalia T formos sankryžos, kurioje jo vairuojamas automobilis judėjo pagrindiniu keliu, o Č. Š. vairuojamas motoroleris išvažiavo iš šalutinio kelio. Nurodo kad šiame kelio ruože jokių ribojančių važiavimo greitį ženklų nėra, todėl jo pasirinktas 69 km/val. greitis yra leistinas greitis sutinkamai su KET 131.1 punkto reikalavimais.
2.6. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad jam saugiai apvažiuoti pėsčiuosius E. P. ir V. K. nebuvo jokio būtinumo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Pažymi, kad tokia išvada prieštarauja jo paties bei liudytojo E. P. bylos nagrinėjimo teisme duotiems parodymams.
2.7. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu jis parodė, kad matė, kaip dešinėje kelio pusėje ėjo du pėstieji, o kadangi priešpriešinė kelio dalis buvo laisva jis nusprendė pastaruosius apvažiuoti išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Nurodo, kad tuo metu, kai jis vairuodamas automobilį pradėjo išvažiuoti į priešpriešinę kelio juostą, pastaroji buvo paženklinta siaura brūkšnine, o ne siaura ištisine linija.
2.8. A. M. atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. spalio 17 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokole yra užfiksuota, kad kairės pusės kelkraštis, kuriuo eismo įvykio metu ėjo E. P. ir V. K. yra tik 1,25 m. pločio. Tuo tarpu nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad pastarieji ėjo vienas paskuti kitą, o priešingai, pastarieji ėjo šalia vienas kito, todėl apeliantas norėdamas juos aplenkti privalėjo išvažiuoti į priešingą eismo juostą. Pažymi, jog liudytojas E. P. 2016 m. vasario 25 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad jie ėjo arčiau važiuojamosios kelio dalies.
2.9. Apeliantas nurodo, kad baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad motorolerio „Qingqi“ QM 50 QT-6A vairuotojas Č. Š. vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nežinodamas kelių eismo taisyklių, bei vairuodamas techniškai netvarkingu ir neapdraustu motoroleriu.
2.10. Apelianto teigimu, Č. Š. matė jo vairuojamą automobilį ir matydamas, kad jis važiuoja skiriamąją juosta ar net ją kerta, pažeisdamas kelio ženklo Nr.203 reikalavimus (duoti kelią), taip pat KET 123 punktą (važiuoti tik pirmąja nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto eismo juosta, kuo arčiau jo dešiniojo krašto), neįsitikinęs, kad įvažiuoti į pagrindinį kelią yra saugu, įvažiavo motoroleriu į jo vairuojamą automobilį.
2.11. A. M. savo skunde atkreipia teismo dėmesį į liudytojo E. P. parodymus, kad Č. Š. nestabdydamas staigiai įvažiavo į pagrindinį kelią ir įvažiavo į automobilį, kurį vairavo A. M. Nurodo, jog akivaizdu, kad Č. Š. veiksmai nulėmė šio įvykio pasekmes.
2.12. Nurodo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. sausio 7 d. specialisto išvadoje Nr.11-1806(15) 3 punkte nurodyta, kad automobilis „VW Passat“, vairuojamas A. M. turėtų techninę galimybę išvengti eismo įvykio, jeigu būtų važiavęs savo eismo juosta arba būtų pradėjęs stabdyti savo vairuojamą automobilį ne mažesniu kaip 44 m. atstumu iki kliūties. Tuo tarpu liudytojas E. P. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad „VW Passat“, automobilis buvo 10 metrų atstumu, tuo metu kai, kai motorolerio vairuotojas įvažiavo į važiuojamąją kelio dalį. Pažymi, jog jis pats bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad motorolerį pastebėjo būdamas 15 m. atstumu nuo sankryžos, tuomet pradėjo stabdyti automobilį. Apelianto manymu, jo veiksmuose nėra nusikaltimo numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje požymių.
3. Nukentėjusiojo Č. Š. apeliacinio skundo argumentai.
3.1. Nukentėjusysis Č. Š. savo skundu Vilniaus apygardos teismui alternatyviai prašo panaikinti arba pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendį dalyje ir priimti naują sprendimą pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį apie jo kaip vairuotojo kaltę dėl šio įvykio kilimo. Nukentėjusysis taip pat prašo atnaujinti dalinį įrodymų tyrimą, iškviesti į posėdį specialistą Sigitą Chmeliauską bei pareikalauti iš Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų jo gydymo stacionare istoriją NR. 14-2PS-9916 bei rentgenogramas.
3.2. Nukentėjusysis kategoriškai nesutinka su Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dalyje dėl nustatytos jo kaltės, civilinio ieškinio išsprendimo ir bausmės paskyrimo.
3.3. Nukentėjusiojo manymu, byloje nebuvo gauta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teiginius, kad jo veiksmai kaip nors įtakojo šį eismo įvykį. Pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad eismo įvykis kilo dėl didelio jo paties neatsargumo.
3.4. Nukentėjusiojo teigimu, jis prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią buvo sustojęs ir įjungęs dešinio posūkio signalą. Pažymi, kad jam įvažiuojant į pagrindinį kelią automobilis „VW Passat“, nebuvo įvažiavęs į jo eismo juostą. Šį faktą patvirtina 2014 m. spalio 17 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad automobilis „VW Passat“ į motorolerį atsitrenkė už šalutinio kelio ribų, t.y. jam jau įvažiavus į savo eismo juostą važiuojant link Krakūnų km.
3.5. Nukentėjusiojo manymu, automobilio „VW Passat“ vairuotojas artėjant prie sankryžos buvo įspėtas esančiu kelio ženklu apie Nr.110 (šalutinis kelias iš kairės), asfalto danga buvo pažymėta siaura ištisine kelio linija, kuri draudžia paženklinto kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta.
3.6. Nukentėjusiojo teigimu, po šio eismo įvykio jam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. G 902/15(01), be to, buvo nustatyti ir kiti kūno sužalojimai, kurie nesunkiai sutrikdė sveikatą, jo gydymas tęsėsi labai ilgai, pasekmės visiškai neišnyko ir jų nebegalima pašalinti.
3.7. Nukentėjusiojo nuomone, A. M. turi būti skiriama griežtesnė bausmė. Eismo įvykio pasekmės jam yra ypač sunkios, o kaltinamasis grubiai pažeidė KET taisykles, taip pat neatsiprašė, nepadėjo kai Č. Š. gulėjo ligoninėje.
Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, nuteistojo gynėjas prašė savo ginamojo skundą tenkinti, o nukentėjusiojo skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovas prašė nuteistajam bausmę sugriežtinti, priteisti didesnę neturtinę žalą nukentėjusiajam, nuteistojo skundą atmesti.
Nukentėjusiojo Č. Š. bei nuteistojo A. M.
Motyvuojamoji dalis
apeliaciniai skundai atmetami.
6. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus bei teismo nuosprendyje aptartus argumentus, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikus dalinį įrodymų tyrimą gautus duomenis, taip pat išanalizavus apeliantų skundų argumentus, konstatuotina, kad byloje priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, A. M. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį bei paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
7. Dėl nuteistojo A. M. apeliacinio skundo.
Nors apeliaciniame skunde A. M. savo kaltės nepripažįsta ir prašo jį išteisinti, tačiau patikrinus byloje esančius duomenis sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje pakanka duomenų, jog nuteistasis būdamas neatsargus padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, šį faktą patvirtiną byloje esantys įrodymai, o būtent:
7.1. Liudytojo E. P. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kad įvykio metu jis matė kaip A. M. vairuojamas automobilis „VW Passat“, raudonos spalvos išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Taip pat matė, kad Č. Š. važinėjo motoroleriu tuo keliu tai į vieną pusę, tai į kitą pusę, važiavo ir asfaltu, ir žvyrkeliu. Liudytojas parodė, kad priešais juos važiavo automobilis, motoroleris jiems tuo metu buvo iš dešinės pusės žvyrkelyje. Parodė, kad motoroleris vairuotojas sankryžoje iš šalutinio kelio išvažiavo tiesiai nestabdydamas. Paaiškino, jog automobilis bandė juos kartu su drauge einančius kelkraščiu apvažiuoti. Kai jie iki sankryžos nebuvo priėję 20-25 m. automobilis su motoroleriu susidūrė ties sankryža. Jis iškvietė greitąją, policiją (t.1, b.l.69; t.2, b.l.60-61);
7.2. Liudytojos V. K. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kad įvykio metu kartu su E. P. ėjo kaire kelio puse, kelkraščiu. Parodė, jog automobilis jiems važiavo iš priekio. Eismo įvykis atsitiko jiems dar nepriėjus sankryžos su šalutiniu keliu. Liudytoja paaiškino, kad ji matė, kaip iš šalutinio kelio motoroleriu važiavo Č. Š.. Tuo metu nuo Krakūnų pusės link Dieveniškių važiavo automobilis „VW Passat‘‘, raudonos spalvos, vairuojamas A. M. Liudytoja nurodė, jog matė kaip A. M. vairuojamas automobilis staiga išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su iš šalutinio kelio išvažiavusiu mopedo vairuotoju, kuris išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, pažymėjo, jog jokių posūkio signalų motorolerio vairuotojas nerodė (t. 1, b.l.75; 100-101);
7.3. Eismo įvykio vietos apžiūros 2014 m. spalio 17 d. protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas kelio Šalčininkai – Dieveniškė - Krakūnai 27,815 km. Važiuojamosios kelio dalies plotis 7 m, vienos eismo juostos plotis – 3,5 m, kelkraščio plotis – 1,25 m, važiuojamoji dalis paženklinta skiriamąja 0,10 m pločio siaura ištisine linija bei brūkšnine linija, eismo įvykio vieta yra kelio ženklo Nr. 203 “Sankryža su pagrindiniu keliu” galiojimo zonoje. Protokole taip pat nurodyta automobilio „VW PASSAT“, valstybinis Nr. BNK 544, BMW 525, bei motorolerio padėtis po autoįvykio, prie protokolo pridėta eismo įvykio vietos schema bei nuotraukos (t. 1, b. l. 13-22);
7.4. 2014 m. spalio 17 d. protokolas apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą iš kurio matyti, kad automobilio „VW PASSAT“, valstybinis Nr. BNK 544, apgadintos šios išorinės detalės: priekinis stiklas, kairės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, kairės pusės priekinis žibintas bei variklio dangtis (t. 1, b. l. 29-32);
7.5. 2014 m. spalio 17 d. protokolas apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą iš kurio matyti, kad motorolerio „Qingqi“, valstybinis Nr. 62 AKR, apgadintos šios išorinės detalės: priekinė šakė, vairas, priekiniai amortizatoriai, rėmas, užpakalinis ratas, užpakalinio rato varymo mechanizmas, priekinis sparnas, abu purvasaugiai, prietaisų skydelis (t.1, b.l.33-34);
7.6. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. sausio 7 d. specialisto išvada Nr. 11-
1806 (15) iš kurios matyti, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. BNK 544, vairuojamas A. M., judėdamas keliu link Dieveniškių apie 69 km/h greičiu, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, stabdydamas čiuožė apie 19 m ir apie 1.8 m atstumu į kairę nuo siauros ištisinės linijos, automobilio priekinės dalies kaire puse, atsitrenkė į tuo metu iš kairėje pusėje esančio šalutinio kelio į pagrindinį kelią įvažiavusį motorolerį kryptimi iš priekio link galo ir smailiu kampu iš kairės į dešinę. Po smūgio motorolerio vairuotojas Č. Š. užvirto ant variklio dangčio, atsitrenkė į priekinį stiklą ir buvo nublokštas į priekį ir į kairę automobilio važiavimo kryptimi, taip pat kaip ir motoroleris. Specialistas L. Andrijauskas nurodė, kad vairuotojas A. M., pastebėjęs važiuojamojoje kelio dalyje esančius pėsčiuosius, važiuodamas kelio atkarpoje paženklintoje siaura ištisine linija, privalėjo mažinti vairuojamo automobilio greitį savo eismo juostoje ir imtis priemonių saugiai prasilenkti. Nurodė, jog vairuotojo A. M. veiksmai, jog jis įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą kelio atkarpoje paženklintojoje siaura ištisine linija ir ten susidūrė su motoroleriu „Qingqi“, vairuojamu Č. Š., techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Taip pat nurodė, kad jeigu motorolerio „Qingqi“ vairuotojas Č. Š., prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią matė, kad jam iš dešinės judantis automobilis „VW Passat“ įvažinėja į jo judėjimo eismo juostą ir atlikti dešinio posūkio manevrą yra nesaugu, tai motorolerio „Qingqi“, vairuotojo Č. Š. veiksmai, jog jis įvažiavo į pagrindinį kelią tuo sudarydamas kliūtį iš dešinės artėjančiam automobiliui „VW Passat“, vairuojamam A. M., techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Specialistas L. Andrijauskas savo išvadoje taip pat nurodė, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas A. M. turėtų techninę galimybę išvengti eismo įvykio, jeigu būtų važiavęs savo eismo juosta arba būtų pradėjęs stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę ne mažesniu kaip 44 m atstumu iki kliūties, o motorolerio vairuotojas Č. Š., matydamas priešingos krypties eismo juosta link sankryžos artėjantį automobilį „VW Passat“, neįvažiuodamas į pagrindinį kelią būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Automobilis „VW Passat“ atsitrenkė į motorolerį kryptimi iš priekio link galo ir smailiu kampu iš kairės į dešinę. Po smūgio motorolerio vairuotojas Č. Š. užvirto ant variklio dangčio, atsitrenkė į priekinį stiklą ir buvo nublokštas į priekį ir į kairę automobilio važiavimo kryptimi taip pat kaip ir motoroleris (t. 1, b. l. 117-123);
7.7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu specialisto L. Andrijausko parodymai, kuriais jis patvirtino, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo A. M. veiksmai. Nurodė, kad motoroleris tikrai nevažiavo arčiau kairiojo krašto. Specialistas patvirtino, jog motorolerio veiksmai nebuvo priimtini, faktas, kad jis išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį ir sudarė kliūtį. Pažymėjo, kad nukentėjusiojo sužalojimų mechanizmas rodo, kad transporto priemonės važiavo priešpriešiais, motoroleris net spėjo pasisukti. Specialistas nurodė, kad jeigu yra kliūtis iš dešinės pusės ir ją reikia apvažiuoti, vairuotojas turi imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, kad nekiltų grėsmė eismo saugumui. Jeigu yra kliūtis vairuotojas turi įsitikinti, kad neatvažiuoja jokia transporto priemonė ir tik tuomet minimaliu greičiu pradėti kliūties apvažiavimą. Nurodė, kad vairuotojas turėjo galimybę pėsčiuosius įspėti signalu, kad pasitrauktų ir važiuoti savo eismo juosta. Jeigu pėstieji nesitraukia vairuotojas, prieš kirsdamas ištisinę liniją turi įsitikinti, kad iš kairės niekas neatvažiuos, tik tuomet bandyti apvažiuoti (t.2, b.l.186-188);
7.8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. kovo 2 d. S.Chmieliausko specialisto išvada Nr. G 902/15 (01), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam Č. Š. po eismo įvykio nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio šlaunikaulio atviro fragmentinio lūžio su arterijos pažeidimu, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio atviro fragmentinio lūžio su arterijos pažeidimu. Be to, jam buvo nustatyti ir kiti kūno sužalojimai, kurie nesunkiai sutrikdė jo sveikatą: dešinio smilkinkaulio, dešinės pusės viršutinio žandikaulio sinuso priekinės ir išorinės sienelių lūžiai, 16,11,26 dantų lūžiai, kairio šeivikaulio ir kulnakaulio skeveldriniai lūžiai su plėštine odos žaizda. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti 2014 m. spalio 17 d. įvykio metu (t. 1, b. l. 48-52).
7.9. Priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia A. M., ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu surinkta, ištirta ir įvertinta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų bei įrodymų, kad 2014 m. spalio 17 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl jo kaltės buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo Č. Š. sveikata.
7.10. Nors apeliantas nesutinka su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad jam saugiai apvažiuoti pėsčiuosius E. P. ir V. K. nebuvo jokio būtinumo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad važiuojamosios kelio dalies plotis yra 7 metrai, vienos eismo juostos plotis - 3,5 metro, kelkraščio plotis - 1,25 metrai, važiuojamoji dalis paženklinta 0,10 m pločio siaura ištisine linija (eismo įvykio vietos apžiūros 2014 m. spalio 17 d. protokolas (t.1, b.l.13-22), liudytojai E. P. ir V. K. nurodė, kad įvykio metu jie ėjo kelkraščiu, taigi apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. M. važiuojamosios kelio dalies plotis buvo 3,5 metrai, todėl jam nebuvo jokio būtinumo išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas L. Andrijauskas savo 2016 m. sausio 7 d. išvadoje bei bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu nurodė, kad vairuotojas turėjo galimybę pėsčiuosius įspėti signalu, kad pasitrauktų ir važiuoti savo eismo juosta. Jeigu pėstieji nesitraukia vairuotojas, prieš kirsdamas ištisinę liniją turėjo įsitikinti, kad iš kairės niekas neatvažiuos, tik tuomet bandyti apvažiuoti kliūtį (t.2, b.l.186-188).
7.11. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis vairuodamas automobilį pradėjo išvažiuoti į priešpriešinę kelio juostą, kai pastaroji buvo paženklinta siaura brūkšnine, o ne siaura ištisine linija. Byloje esančioje ankščiau paminėtoje Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto L. Andrijausko 2016 m. sausio 7 d. išvadoje nurodyta, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas A. M. įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą kelio atkarpoje paženklintoje siaura ištisine linija ir ten susidūrė su motoroleriu „Qingqi“, vairuojamu Č. Š., techniniu požiūriu tai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga (t.1, b.l.122). Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje specialisto išvada yra nuosekli ir neprieštaringa, patvirtinta kitais byloje esančiais įrodymais, todėl ja nesivadovauti teismas neturėjo jokio pagrindo. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog pagrindinė sąlyga autoįvykiui kilti buvo automobilio „VW Passat“ vairuotojo išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą kelio atkarpoje, kai tai daryti buvo draudžiama, be to, vairuotojas turėjo galimybę to nedaryti ir garsiniu signalu perspėjęs pėsčiuosius pasitraukti, saugiai galėjo važiuoti savo eismo juosta.
7.12. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis pats patvirtino, kad prieš transporto priemonių susidūrimą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas ne brūkšninę liniją, kaip jis pakeitęs parodymus pradėjo tvirtinti teisme, o ištisinę liniją (t.1, b.l.86). Nuteistojo teiginys, kad jis eismo įvykio metu kirto ne ištisinę, o brūkšninę liniją neįtikinamas. Kaip matyti iš byloje esančios eismo įvykio schemos kelyje Nr.104 Šalčininkai – Dieveniškis – Krakūnai 28 km (t.2, b.l.169) iki sankryžos, ties kuria įvyko eismo įvykis, tęsiasi 51 metro ilgio ištisinė linija, todėl likus tokiam atstumui dėl pėsčiųjų, kurie ėjo keliu dar iki sankryžos, nebuvo reikalo kirsti prieš ištisinę einančią brūkšninę liniją. Pagal nustatytą situaciją, nuteistajam nebuvo būtinumo likus pakankamai ilgam atstumui iki kelkraščiu einančių pėsčiųjų (E. P. ir V. K.) kirsti brūkšninę liniją ir važiuoti daugiau kaip 50 metrų priešpriešine eismo juosta iki sankryžos, kurioje ir įvyko susidūrimas. Todėl laikytina, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis davė teisingus parodymus, jog iki susidūrimo su nukentėjusiojo vairuojamu motoroleriu jis kirto ištisinę liniją (t.1, b.l.86).
7.13. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad Č. Š. įvykio metu vairavo motorolerį, neturėdamas teisės jo vairuoti. Nurodo, jog matė jo vairuojamą automobilį, tačiau pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, neįsitikinęs, kad įvažiuoti į pagrindinį kelią yra saugu, įvažiavo į jo vairuojamą automobilį. Nurodo, kad liudytojas E. P. patvirtino faktą, kad Č. Š. nestabdydamas staigiai įvažiavo į pagrindinį kelią ir įvažiavo į automobilį, kurį vairavo A. M.. Atkreipia teismo dėmesį, jog akivaizdu, kad Č. Š. veiksmai nulėmė šio įvykio pasekmes.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas ir sprendžiant nukentėjusiojo ir kaltininko, kaip eismo dalyvių, veiksmus, tam tikri nukentėjusiojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai ne visada eliminuoja kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą vienoje iš BK 281 straipsnio dalių. Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra nurodęs, kad įpareigojimas laikytis Kelių eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, nustatytas nepriklausomai nuo to, ar kiti eismo dalyviai jas pažeidė ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Todėl teismas tokius pažeidimus turi vertinti kaip visumą kartu su kitomis eismo įvykio aplinkybėmis. Taigi, nustatant asmens kaltę tais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, be kitų aplinkybių, būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 30. Teismų praktika. 2009, 30).
Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad motorolerio vairuotojo Č. Š. veiksmai pirmosios instancijos teisme buvo analizuojami ir vertinami, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame vertinta aplinkybė, jog Č. Š. prieš išvažiuodamas į pagrindinį kelią matė, kad jam iš dešinės judantis automobilis „VW Passat“ įvažiuoja į jo eismo juostą ir jam atlikti dešinio posūkio manevrą yra nesaugu, tačiau nesustojo ir tęsė manevrą, nepakankamas jo atidumas bei rūpestingumas teismo buvo įvardinti kaip svarbūs, nustatant nuteistojo kaltės laipsnį, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, parenkant nuteistajam bausmės rūšį bei jos dydį. Tačiau nukentėjusiojo veiksmai nepašalina nuteistojo atsakomybės dėl jo paties padarytų eismo taisyklių pažeidimų, kurie ir buvo pirminė ir pagrindinė transporto priemonių susidūrimo priežastis ir dėl to atsiradusių pasekmių.
7.14. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo tenkintas apelianto prašymas apklausti specialistą L. Andrijauskas surašiusį Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. sausio 7 d. specialisto išvadą. Pastarasis patvirtino, kad vairuotojo A. M. veiksmai, jog jis įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą kelio atkarpoje paženklintojoje siaura ištisine linija ir ten susidūrė su motoroleriu „Qingqi“, vairuojamu Č. Š., techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Taip pat nurodė, kad vairuotojas turėjo galimybę pėsčiuosius įspėti signalu, kad pasitrauktų ir važiuoti savo eismo juosta. Jeigu pėstieji nesitraukia vairuotojas, prieš kirsdamas ištisinę liniją turi įsitikinti, kad iš kairės niekas neatvažiuos, tik tuomet bandyti apvažiuoti (t.2, b.l.186-188). Šiomis išvadomis apygardos teismas pagrindo abejoti neįžvelgia, kadangi jos pasitvirtino – atlikti papildomi proceso veiksmai paneigia apelianto argumentus, kuriais pernelyg sureikšminami nukentėjusio Č. Š. veiksmai ir jo galimai padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai.
7.15. Taigi, jeigu A. M. būtų vykdęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, numatęs visas rizikas ir galimybes, eismo įvykio būtų išvengta, t. y. A. M. veiksmai, pažeidžiantys KET 9, 119, 128, 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus, sudarė būtinąsias sąlygas eismo įvykiui kilti, o nukentėjusiojo veiksmai, nors ir rizikingi, nebuvo pagrindine eismo įvykį sąlygojusia priežastimi. Jeigu nuteistasis nesant tam būtinų priežasčių nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, jis nebūtų susidūręs su nukentėjusiojo vairuojamu motoroleriu, kai nukentėjusysis nelaukdamas kol nuteistasis pravažiuos sankryžą iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindinį. Byloje nustatyta, kad susidūrimas įvyko nuteistajam įvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, į kurią iš šalutinio kelio įvažiavo nukentėjusysis. Pagal transporto priemonių sugadinimus specialistų nustatytas šių transporto priemonių susidūrimo mechanizmas, patvirtinantis, kad su motoroleriu susidūrė šioms transporto priemonėms važiuojant vienai prieš kitą, paneigia nuteistojo aiškinimą, kad motoroleris iš šalutinio kelio į pagrindinio kelio vidurį išvažiavo statmenai kirsdamas pagrindinį kelią ir nuteistojo vairuojamas automobilis smūgiavo į kelio vidurį išvažiavusio motorolerio šoną.
7.16. Įvertinus visa tai, kas ankščiau išdėstyta konstatuotina, kad A. M. veikoje yra BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Jis nebuvo pakankamai atsargus ir apdairus, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, neleistinoje vietoje, taigi, atlikdamas manevrą neįsitikino visišku savo manevro saugumu, o kliovėsi iš esmės tik tikimybe, jog jo manevras bus saugus. Nuteistojo A. M. veiksmai vertintini kaip veikimas nusikalstamai nerūpestingai, todėl apylinkės teismas jį pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Teismo vertinimu, nors aptariamoje situacijoje motorolerio vairuotojas Č. Š. taip pat elgėsi neatsakingai, jo veikimas nebuvo esminiu eismo įvykiui kilti, lyginant su A. M. veikimu nesilaikant KET 9 (laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui), 119 (važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto), 128 (sulėtinti greitį arba visiškai sustabdyti transporto priemonę, arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams), 3 priedo 1.1 punktų (neturėdamas teisės kirsti ištisinės linijos ją kirto) reikalavimų.
7.17. Atsižvelgus į tai, kad nuteistojo A. M. kaltę neginčijamai patvirtina byloje surinkti įrodymai, keisti jo atžvilgiu priimto Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžio remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra.
8. Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Č. Š. apeliacinio skundo
8.1. Byloje pripažintas nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu Č. Š. nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dalyje dėl jo kaip vairuoto kaltės dėl šio įvykio kilimo, prašo šioje dalyje Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ar pakeisti. Šis nukentėjusiojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
8.2. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jo
veiksmai kaip nors įtakojo šį eismo įvykį. Tačiau bylą nagrinėjant teisme yra nustatyta, kad nors pagrindinė šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastis buvo A. M. veiksmai, tačiau nustatyta ir tai, kad motorolerio „Qingqi“ vairuotojas Č. Š., prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią jeigu matė, kad jam iš dešinės judantis automobilis „VW Passat“ įvažinėja į jo judėjimo eismo juostą ir atlikti dešinio posūkio manevrą yra nesaugu, todėl konstatuotina, jog motorolerio „Qingqi“, vairuotojo Č. Š. veiksmai, jog jis įvažiavo į pagrindinį kelią tuo sudarydamas kliūtį iš dešinės artėjančiam automobiliui „VW Passat“, vairuojamam A. M., buvo neatsargūs, nepriimtini ir taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Šį faktą patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. sausio 7 d. specialisto išvada Nr. 11-1806 (15). Kaip jau paminėta ankščiau šioje nutartyje teismas neturi pagrindo abejoti ir nesivadovauti ankščiau nurodyto specialisto išvada, kadangi pastaroji yra nuosekli bei neprieštaringa, patvirtinta kitais byloje esančiais įrodymais. Taigi iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nukentėjusiojo veiksmai, nors ir nebuvo lemiantys, tačiau visgi laikytini nepriimtinais ir turėję įtakos šio eismo įvykio kilimui.
8.3. Savo skunde apygardos teismui nukentėjusysis taip pat prašo atnaujinti dalinį įrodymų tyrimą bei į teismo posėdį iškviesti specialistą S.Chmieliauską bei pareikalauti iš Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų jo gydymo stacionare istoriją. Dėl šio nukentėjusiojo skundo argumento teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio bylos nagrinėjimo metu išdėstyta prokurorės pozicija, kad nukentėjusiajam yra nustatytas sunkus kūno sužalojimas ir sunkesnis sužalojimas negali būti nustatytas. Šį faktą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. kovo 2 d. S.Chmieliausko specialisto išvada Nr. G 902/15 (01), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam Č. Š. po eismo įvykio nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b. l. 48-52). Todėl papildomai kviesti pastarąją išvadą surašiusį specialistą, esant visiškai aiškioms joje nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo. Byloje taip pat yra duomenys apie visus nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, tame tarpe ir nukentėjusiojo nurodytus papildomai, į kuriuos teismas atsižvelgia nustatydamas visas svarbias aplinkybes reikalingas nuosprendžio priėmimui (t.2, b.l.150-164), tačiau visi sužalojimai visumoje sudaro sunkaus kūno sužalojimus.
8.4. Nors apeliantas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad įvykis kilo dėl jo paties didelio neatsargumo, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų nukentėjęs vairavo motorolerį neturėdamas teisės vairuoti, nežinodamas kelių eismo taisyklių, išvažiavo į pagrindinį į kelią iš šalutinio nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo ir paties nukentėjusiojo Č. Š. didelis neatsargumas.
8.5. Nukentėjusiojo apeliacinio skundo teiginius, kad jis prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią buvo sustojęs ir įjungęs dešinį posūkio signalą, paneigia byloje esantys liudytojai E. P. ir V. K., kurie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nurodė, kad motoroleris sankryžoje važiavo iš žvyrkelio tiesiai nestabdydamas, jokių posūkio signalų motorolerio vairuotojas nerodė (t.1, b.l.69; b.l.75; b.l.100-101; t.2, b.l.60-61).
8.6. Dėl apelianto skunde išdėstyto prašymo tenkinti jo civilinį ieškinį pažymėtina, kad šioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendžio pagrindo nėra. Apylinkės teismas dėl turtinės žalos atlyginimo pagal V. Š. ir Č. Š. civilius ieškinius tenkino dalyje dėl faktiškai šių asmenų patirtų išlaidų, pagrįstai atmesdamas prašymą dėl 435 eurų protezavimo išlaidų, kadangi šių išlaidų nukentėjęs dar neturėjo. Duomenų patvirtinančių protezavimo išlaidas nukentėjęs nepateikė ir apeliaciniams teismui, todėl šioje dalyje tenkinti civilio ieškinio pagrindo nėra. Dėl nukentėjusiojo reikalavimo jo atžvilgiu iš eismo įvykio kaltininko priteisti 30 000 eurų neturtinės žalos pažymėtina, kad ji priteista teisingai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje.
Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jo jauną amžių, liekamuosius reiškinius (buvo padaryta ilgai trunkančių padarinių jo sveikatai), įvykdyto nusikaltimo pobūdį (neatsargus nusikaltimas) bei į tai, kad nustatytas paties nukentėjusiojo didelis neatsargus elgesys dėl autoįvykio kilimo.
Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir priteisdamas jo atlyginimą byloje laikėsi BPK ir CK reikalavimų, todėl nuosprendis šioje dalyje nekeistinas.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo Č. Š. naudai iš AB Lietuvos draudimas“ ir nuteistojo A. M. atitinkamai priteista 5 000 ir 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 7 000 eurų.
Remiantis kasacinio teismo praktika, apylinkės teismo nurodyta pozicija dėl nurodytų priteisiamų žalos dydžių ir konkrečiai nagrinėjamoje byloje nustatytas 7 000 eurų neturtinės žalos dydis negali būti laikomas kaip neteisingas ar visiškai neatitinkantis teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, Nr. 2K-52-942/2016 ir kt.).
8.7. Nors nuketėjusiojo manymu, nuteistajam turi būti skiriama griežtesnė bausmė, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas.
Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad autoįvykio kilimą sąlygojo ir nukentėjusiojo Č. Š. neleistini veiksmai. Apylinkės teismas įvertino tai, jog nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, parinko nuteistajam piniginio pobūdžio bausmę – baudą, kurios dydį nustatė mažesnį už galimą skirti baudos vidurkį. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitinka BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir šiuo konkrečiu atveju nelaikytina per švelnia.
8.8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apygardos teismui pateiktų apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Č. Š. bei nuteistojo A. M. apeliacinius skundus atmesti.