- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-636-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01616-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- T. M.
- Trečiasis asmuo
- D. S.
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kitų sąlygų pakeitimo, atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui T. M. dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – D. S., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečio vaiko A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su A. M., nustatant ją su ieškovu; pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą kasmėnesinį materialinį išlaikymą nepilnamečiui A. M. iš T. M. periodinėmis išmokomis po 450 Lt, nustatant nuo 2018 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą kasmėnesinį materialinį išlaikymą nepilnamečiui A. M. iš atsakovės periodinėmis išmokomis po 130,33 Eur, išlaikymui priteistų lėšų tvarkymą uzufrukto teisėmis pavesti ieškovui; pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 punktą, nustatant, kad tuo atveju, jeigu vienas iš vaikų (ar abu vaikai vienu metu) bus su jų tėvu T. M. nepertraukimai ilgiau nei 7 kalendorinės dienos iš eilės, tai už šį laikotarpį materialinis išlaikymas proporcingai pagal sutarties 4, 6 punktus vaikui (vaikams) nebus skaičiuojamas ir mokamas; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Šios sutarties antruoju punktu buvo nuspręsta nepilnamečio sūnaus A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, penktuoju punktu – iš ieškovo sūnaus išlaikymui priteisti 450 Lt (130,33 Eur) dydžio kasmėnesines išmokas. Sūnus A. M. nuo 2018 m. birželio 1 d. gyvena su ieškovu ir yra jo visiškai išlaikomas, todėl nepilnamečio A. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, o iš atsakovės priteistinas 130,33 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. M. Tam, kad ateityje būtų užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai ir teisėti lūkesčiai į sąžiningą ir tinkamą materialinį išlaikymą, ieškovas prašė pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 punktą, sutrumpinant nustatytą 30 dienų terminą iki 7 dienų.
3. Atsakovė iš dalies nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė teismo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4, 6 punktus ir priteisti iš ieškovo sūnaus M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsigaliojimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti atsakovę; pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 punktą ir nustatyti, kad jeigu vienas iš vaikų (arba abu vaikai) – M. M. ir M. M. bus su tėvu T. M. arba vaikas A. M. bus su motina A. M. per vaikų atostogas arba kitomis vaikų su vienu iš tėvų sutartomis dienomis ar dienomis, kai motina A. M. ar tėvas T. M. dėl ligos, užimtumo darbe ar kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaikų, mokamos ieškovo ar atsakovės kiekvienam vaikui išlaikymo išmokos dydis nesikeičia, neatsižvelgiant į vaikų nepertraukiamų buvimo dienų skaičių ar jų bendrą dienų skaičių per metus su kiekvienu iš tėvų; tarpusavio susitarimu tėvai gali mokėti papildomas išmokas vaiko (vaikų) išlaikymui; patvirtinti ieškovo bendravimo su vaikais M. M. ir M. M., gyvenančiais su atsakove, ir atsakovės bendravimo su vaiku A. M., gyvenančiu su ieškovu, tvarkas; priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė sutinkanti, kad būtų pakeista šalių nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamoji vieta, kuri faktiškai pakeista nuo 2018 m. birželio 1 d. Ieškovo reikalavimas nemokėti vaikui (vaikams) išlaikymo proporcingai vaiko (vaikų) buvimo pas jį laikui pažeidžia vaikų teises į išlaikymą. Ieškovas, pasiimdamas laikinai vaiką pas save, tenkina tik dalį vaiko poreikių: laikinai suteikia būstą, maistą, organizuoja laisvalaikį. Ieškovo mokamas išlaikymas po 130,33 Eur kiekvienam vaikui yra per mažas. Kiekvienam vaikui būtinas 400 Eur išlaikymas per mėnesį. Atsakovės turtinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė. Bendros atsakovės šeimos pajamos yra 1 038,75 Eur (848,42 Eur darbo užmokestis, 60 Eur pašalpa iš savivaldybės, 130,33 Eur išlaikymas iš ieškovo). Ieškovo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo pagerėjo. Ieškovo vidutinis mėnesinis atlyginimas sudaro 2 300 Eur, taip pat jis gauna 135 Eur pašalpą iš savivaldybės, 130 Eur išlaikymą iš atsakovės. Ieškovas nepateikė duomenų apie trečiojo asmens gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į ieškovo gaunamas pajamas, trečiojo asmens pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo, ieškovas gali didesne dalimi prisidėti prie atsakovės auginamų vaikų išlaikymo. Atsakovė nurodė, kad būtina nustatyti šalių bendravimo su vaikais tvarką, kadangi tokia tvarka nėra nustatyta, sūnaus A. M. gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, bus apribotas visų trijų vaikų kasdienis bendravimas, motinos bendravimas su visais trimis vaikais. Taip pat iš ieškovo priteistinas 184 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kadangi ieškovas neindeksavo vaikų išlaikymo dydžio 2016–2017 metais.
5. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį prašė patenkinti ieškinį, atmesti priešieškinį. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo nuo 130 Eur iki 270 Eur per mėnesį įrodinėja tik subjektyviais, faktiniais įrodymais nepagrįstais duomenimis, subjektyviai vertinama ieškovo turtine padėtimi. Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų apie nuo (duomenys neskelbtini) pasikeitusius vaikų konkrečius ir protingus poreikius, kuriuos būtina patenkinti. Taip pat atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų pagrindžiančių jos išlaidas vaikų poreikiams patenkinti. Ieškovo turtinė padėtis po (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo pablogėjo, nes, gimus dar dviem vaikams, padidėjo jo išlaidos, susijusios su vaikų išlaikymu. Ieškovas neturi tiek pajamų, kad tinkamai išlaikytų save, savo kitus du jų mažamečius vaikus ir su atsakove gyvenančius nepilnamečius vaikus atsakovės reikalaujama apimtimi. Ieškovo darbo užmokestis nuo (duomenys neskelbtini) metų pasikeitė labai nežymiai. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų interesų ir teisėtų lūkesčių su tėvais bendrauti maksimaliai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą ją nustatydamas su ieškovu; pakeitė kasmėnesinį materialinį išlaikymą nepilnamečiui A. M. iš T. M. periodinėmis išmokomis po 450 Lt (130,33 Eur), nuo civilinės bylos iškėlimo (nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d.) nustatydamas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą kasmėnesinį materialinį išlaikymą nepilnamečiui A. M. iš atsakovės periodinėmis išmokomis po 130,33 Eur, išlaikymui priteistų lėšų tvarkymą uzufrukto teisėmis pavedė ieškovui; pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4, 6 punktus ir priteisė iš ieškovo sūnaus M. M. ir dukros M. M. išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsigaliojimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 punktą ir nustatė, kad jeigu vienas iš vaikų (arba abu vaikai) – M. M. ir M. M. bus su tėvu T. M. arba vaikas A. M. bus su motina A. M. per vaikų atostogas arba kitomis vaikų su vienu iš tėvų sutartomis dienomis, ar dienomis, kai motina A. M. ar tėvas T. M. dėl ligos, užimtumo darbe ar kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaikų, mokamos ieškovo ar atsakovės kiekvienam vaikui išlaikymo išmokos dydis nesikeičia, neatsižvelgiant į vaikų nepertraukiamų buvimo dienų skaičių ar jų bendrą dienų skaičių per metus su kiekvienu iš tėvų, tarpusavio susitarimu tėvai gali mokėti papildomas išmokas vaiko (vaikų) išlaikymui; patvirtino ieškovo bendravimo su vaikais M. M. ir M. M., gyvenančiais su atsakove, bendravimo tvarką: 1. Bendrauja su vaikais vieną mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžindamas vaikus sekmadienį ne vėliau kaip 20.00 val.; apie pasirinktą bendravimo su vaikais savaitgalį ieškovas praneša atsakovei prieš savaitę; 2. Švenčia su vaikais Naujųjų Metų šventę lyginiais metais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12.00 val. ir šventei pasibaigus (sausio 1 d.) grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 val.; 3. Švenčia vaikų gimtadienius kiekvienais nelyginiais metais, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos sutartu laiku ir juos grąžinant į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 21.00 val., jeigu nesutariama kitaip; 4. Su vaikais praleidžia didžiąsias metines šventes – tai yra šv. Velykas, Kūčias, šv. Kalėdas pagal išankstinį susitarimą su atsakove, pranešdamas prieš vieną mėnesį; 5. Vasaros ir kitas mokyklines atostogas vaikai praleidžia lygiomis dalimis su kiekvienu iš tėvų – pusę atostogų laiko vaikai praleidžia su motina, kitą pusę – su tėvu; poriniais metais vaikai pirmąją mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) dalį praleidžia su tėvu, antrąją – su mama; neporiniais metais antrąją mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) dalį praleidžia su tėvu, pirmąją – su mama; šalys, siekdamos suderinti vaikų vasaros atostogų laiką, turi viena kitą informuoti prieš mėnesį apie savo planuojamas vasaros atostogų kartu su vaikais datas; 6. Mokslo metų eigoje kiekvieno iš tėvų išvykos su vaikais poilsiui ne mažiau kaip 7 dienų trukmei išskaičiuojamos iš vasaros atostogų trukmės; 7. Tą dieną, kada švenčiama Tėvo diena, dieną, kada švenčiama ieškovo gimimo diena, tėvas bendrauja su vaikais, neskaitant eiliškumo, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos sutartu laiku ir juos grąžinant į jų gyvenamąją vietą, atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 20.00 val., jeigu nesutariama kitaip; 8. Šalys privalo informuoti viena kitą raštu (SMS žinute) apie visas ilgesnes negu 3 dienų keliones už Lietuvos Respublikos ribų, į kurias išsiveža nepilnamečius vaikus, nurodydamos šalį, miestą ir buvimo toje šalyje trukmę; nustatė atsakovės bendravimo su vaiku A. M., gyvenančiu su ieškovu, tvarką: 1. Bendrauja su vaiku vieną mėnesio savaitgalį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžindama vaiką sekmadienį ne vėliau kaip 20.00 val.; apie pasirinktą bendravimo su vaiku savaitgalį atsakovė praneša ieškovui prieš savaitę; 2. Švenčia su vaiku Naujųjų Metų šventę nelyginiais metais, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12.00 val. ir šventei pasibaigus (sausio 1 d.) grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 val.; 3. Švenčia vaiko gimtadienius kiekvienais lyginiais metais, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos sutartu laiku ir juos grąžinant į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 21.00 val., jeigu nesutariama kitaip; 4. Su vaiku praleidžia didžiąsias metines šventes – tai yra šv. Velykas, Kūčias, šv. Kalėdas pagal išankstinį susitarimą su ieškovu, pranešdama prieš vieną mėnesį; 5. Vasaros ir kitas mokyklines atostogas vaikas praleidžia lygiomis dalimis su kiekvienu iš tėvų – pusę atostogų laiko vaikai praleidžia su motina, kitą pusę – su tėvu; poriniais metais vaikas pirmąją mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) dalį praleidžia su tėvu, antrąją – su mama; neporiniais metais antrąją mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) dalį praleidžia su tėvu, pirmąją – su mama; šalys, siekdamos suderinti vaikų vasaros atostogų laiką, turi viena kitą informuoti kiekvienų metų balandžio mėnesį apie savo planuojamas vasaros atostogų kartu su vaikais datas; 6. Mokslo metų eigoje kiekvieno iš tėvų išvykos su vaiku poilsiui ne mažiau kaip 7 dienų trukmei išskaičiuojamos iš vasaros atostogų trukmės; 7. Tą dieną, kada švenčiama Motinos diena, dieną, kada švenčiama atsakovės gimimo diena, ji bendrauja su vaiku, neskaitant eiliškumo, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos sutartu laiku ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą, atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 20.00 val., jeigu nesutariama kitaip; 8. Šalys privalo informuoti viena kitą raštu (SMS žinute) apie visas ilgesnes negu 3 dienų keliones už Lietuvos Respublikos ribų, į kurias išsiveža nepilnamečius vaikus, nurodydamos šalį, miestą ir buvimo toje šalyje trukmę; atmetė kitas ieškinio ir priešieškinio dalis; priteisė iš ieškovo atsakovei 836,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 99,74 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 4,74 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė atsakovei iš ieškovo 184 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2016–2017 metus.
7. Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, teismas patenkino šį ieškinio reikalavimą. Nesant tarp šalių ginčo, teismas priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. M. periodinėmis išmokomis po 130,33 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismas sprendė, kad, esant nustatytam minimaliam išlaikymo dydžiui, įvertinus ieškovo finansinę, turtinę ir socialinę padėtį, remiantis teisingumo ir protingumo principais, ieškovo reikalavimas sumažinti priteisto išlaikymo dydį proporcingai faktiniam vaikų gyvenimo laikotarpiui pas ieškovą yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad sprendimo priėmimo metu vaikai buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šiuo metu jie yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko mokyklą, būrelius pagal susiformavusius pomėgius, jų poreikiai yra padidėję, ieškovo periodiškai mokamas 130,33 Eur išlaikymo dydis jau yra nebepakankamas patenkinti paaugusių vaikų poreikius. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas nustatė, kad atsakovė turi nekilnojamąjį turtą: trijų kambarių butą, sodo sklypą ir automobilį, jos darbinės pajamos yra 848,42 Eur. Ieškovas pateikė duomenis, kad neturi nuosavybės teise registruotų daiktų, gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, VĮ Regitra duomenimis, ieškovas turi automobilį ir motociklą, trečiasis asmuo turi iš viso penkis žemės sklypus. Teismas pažymėjo, jog ieškovas ir trečiasis asmuo, nurodę, kad trečiojo asmens pajamos yra nesusietos su šios bylos dalyku, atsisakė pateikti trečiojo asmens turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turimas pajamas (judėjimą) banko sąskaitose, jo nurodytas būtinąsias išlaidas dėl kredito. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu augina du savo vaikus ir, ieškovo teigimu, gyvena kaip šeima, tik neįregistravę santuokos, jų pajamos yra bendros. Ieškovui ir trečiajam asmeniui nepateikus visų įrodymų apie savo pajamas ir išlaidas, teismas negalėjo įvertinti šios šeimos faktinės turtinės padėties. Vertindamas šalių gaunamas pastovias pajamas, teismas nustatė, kad ieškovo pajamos nuo (duomenys neskelbtini) metų padidėjo – santuokos nutraukimo metu ieškovo pajamos buvo 4 571,92 Lt per mėnesį, atsakovės – 2 655 Lt per mėnesį, t. y. ieškovo pajamos buvo 1,7 karto didesnės nei atsakovės, ieškovo pajamos šiuo metu yra 1 517 Eur pagrindinis atlyginimas, atsakovės 848 Eur, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad šalims pastoviai mokami papildomi priedai, ieškovo vidutinis atlyginimas yra 2 299,37 Eur (atsakovė savo pajamas vertina su priedais), t. y. ieškovo pajamos šiuo metu 2,7 karto didesnės nei atsakovės (neskaičiuojant mažamečiams vaikams gautų išmokų). Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų vaikų poreikiai yra vienodi, kadangi (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikų poreikiai natūraliai yra didesni: vaikams daugiau reikia maistui, aprangai, kuri yra ne tik kasdieninė, bet ir speciali (būreliams, sportinė ir kt.). Teismas atsižvelgė ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadą, kad išlaikymas tokio amžiaus vaikams nebeatitinka jų padidėjusių poreikių ir turėtų būti didinamas. Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovas šiuo metu turi išlaikyti penkis vaikus, jo pajamos yra 1 517 Eur pagrindinis atlyginimas, atsižvelgęs į proporcingą penkių nepilnamečių vaikų poreikių užtikrinimą, ieškovo finansines galimybes, siekiant užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, juos tinkamai ugdyti, pasikeitus aplinkybėms po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgęs į Tarnybos išvadą, teismas priteistą išlaikymą M. M. ir M. M. padidino iki 180 Eur. Teismas sprendė, kad didesnis išlaikymas šiuo metu būtų neproporcingas daugiavaikio tėvo T. M. finansinėms galimybėms ir turtinei padėčiai, priteistas išlaikymas bus pakankamas ir proporcingas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai.
9. Nesant tarp šalių ginčo dėl išlaikymo įsiskolinimo, ieškovui neindeksavus išlaikymo dydžio už 2016–2017 metus, teismas tenkino priešieškinio reikalavimą dėl 184 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovui ir Tarnybai neprieštaraujant, teismas, atsižvelgęs į pasikeitusią vieno iš vaikų gyvenamąją vietą, patenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 punkto pakeitimo. Įvertinęs aplinkybes, kad šalys santuoką nutraukė šalių susitarimu, tuo metu nebuvo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo, šiuo metu pasikeitė vaiko A. M. gyvenamoji vieta, šalys nebesutaria dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo, teismas sprendė, kad atsakovės prašoma nustatyti tvarka nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, garantuoja vaikų saugumą, šalims pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžinant atgal nustatytu laiku, sudaro galimybes iš anksto planuoti vaikų laisvalaikį ir šventes, todėl patenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl šalių bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 66,66 procento, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 117,54 Eur bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, atsakovės reikalavimai patenkinti 78,57 procento, todėl iš ieškovo atsakovei priteistinos 974,26 Eur bylinėjimosi išlaidos proporcingai jos patenkintų reikalavimų sumai. Atlikęs šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų užskaitą, teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 836,72 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria pakeista Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4, 6 punktai ir iš ieškovo sūnui M. M. ir dukrai M. M. priteistas išlaikymas po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsigaliojimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, atsakovė paskirta išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priimti naują sprendimą ir patenkinti priešieškinio reikalavimą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4, 6 punktų pakeitimo ir išlaikymo priteisimo iš ieškovo sūnui M. M. ir dukrai M. M. po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo atsakovės kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį dėl atsakovei iš ieškovo priteistų 836,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti atsakovei iš ieškovo turėtas advokato išlaidas pirmosios instancijos teisme proporcingai teismo patenkintiems reikalavimams; priteisti atsakovei iš ieškovo 1 200 Eur advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pažeistos procesinės teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kurios reglamentuoja įrodymų rinkimą šeimos bylose, jų tyrimą ir vertinimą. Nors ieškovas ir trečiasis asmuo, slėpdami savo turtinę padėtį, atsisakė teikti teismui įrodymus apie savo pajamas ir išlaidas, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo ir trečiojo asmens turtinė padėtis žymiai geresnė nei atsakovės ir ieškovas išgali mokėti išlaikymą po 270 Eur abiem vaikams, gyvenantiems su atsakove.
1.2. Sprendžiant, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas iš ieškovo, nesivadovauta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytu proporcingumo kriterijumi.
1.3. Vadovaujantis CPK 376 straipsniu, teismas nagrinėjamoje byloje privalėjo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą. Teismas neišreikalavo iš ieškovo ir trečiojo asmens visų duomenų apie jų turtinę padėtį, nors atsakovė teikė atitinkamus prašymus, taip pat atsakovės atstovei neišdavė leidimo rinkti įrodymus, kuriuos atsisakė teikti ieškovas ir trečiasis asmuo. Ieškovas ir trečiasis asmuo neįvykdė teismo įpareigojimo, nepateikė duomenų iš bankų, tačiau teismas nepagrįstai netaikė jiems CPK 199 straipsnio 6 dalyje numatytos nuobaudos, tokiu būdu nesiekė surinkti būtinus įrodymus, patvirtinančius ieškovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį.
1.4. Nepagrįstai teismo sprendime apsiribota motyvu, kad negalima įvertinti ieškovo ir trečiojo asmens šeimos faktinės turtinės padėties, kadangi ieškovas ir trečiasis asmuo asmuo nepateikė visų įrodymų apie savo pajamas ir išlaidas. Teismas nesivadovavo CK 1.2 straipsnyje nustatytais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais, CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, reglamentuotas CPK 185 straipsnyje, nes visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo visų byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir trečiojo asmens gaunamas pajamas ir išlaidas. Dėl to teismas padarė prieštaringas išvadas apie ieškovo turtinę padėtį.
1.5. Neatsižvelgta, kad po sūnaus A. M. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, ieškovui, kaip tėvui, auginančiam tris vaikus, bus mokama 135 Eur valstybės pašalpa vaikams, kuri priskiriama prie ieškovo pajamų. Dėl to ieškovo mėnesines pajamas sudaro 3 586,58 Eur suma (2 299,37 Eur darbo užmokestis, 1 022 Eur išmokos vaikams, gimusiems (duomenys neskelbtini), 135 Eur valstybės pašalpos vaikams, atsakovės mokamas 130 Eur išlaikymas sūnui A. M.). Ši suma keturis kartus viršija atsakovės kasmėnesines pajamas. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad savo pajamomis neprisideda prie trečiojo asmens išlaikymo, savo poreikių tenkinimui ieškovas skiria 700 Eur. Atsakovė, išlaikydama du vaikus už iš ieškovo priteistą išlaikymą vaikams po 180 Eur per mėnesį, negalės skirti sau didesnį kaip 238 Eur išlaikymą. Ieškovas pateikė VĮ Registro centro duomenis apie trečiojo asmens nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, kurio rinkos vertė 126 000 Eur, žemės sklypą, kurio rinkos vertė 6 250 Eur. Atsakovė pateikė teismui duomenis apie trečiojo asmens vardu registruotus keturis sklypus, kurių vertė – 26 814 Eur. Ieškovas nurodė savo 1 109,13 Eur kasmėnesines išlaidas, teigdamas, kad turi ilgalaikius įsipareigojimus „Swedbank“, AB, kuriam moka 269,71 Eur būsto paskolos įmokas, tačiau teismui nepateikė paskolos sutarties, ieškinyje nurodė, kad neturi nekilnojamojo turto, o ieškovo pateikti du išrašai iš „Swedbank“, AB, nepatvirtina ieškovo nurodytų išlaidų. Taigi ieškovas nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių jo kasmėnesines išlaidas, siekdamas jas nuslėpti. Be to, ieškovas nepateikė teismui duomenų, kur panaudojo 49 481 Eur, gautus pasidalinus pinigus už parduotą šalių turtą. Galbūt ieškovas investavo į turtą, iš kurio gauna papildomas pajamas, todėl jis ir nepateikė išrašų iš bankų apie pinigų judėjimą. Pagal byloje surinktus duomenis apie ieškovo kas mėnesį gaunamas pajamas, ieškovo kiekvienam šeimos nariui per mėnesį tenka po 717,32 Eur, neturint duomenų apie trečiojo asmens pajamas. Bendros atsakovės šeimos pajamos, jai auginant du vaikus, sudarys 1 038,75 Eur, o kiekvienam šeimos nariui teks po 346,25 Eur. Teismas neatsižvelgė į šalių nevienodas galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovė įrodė, kad pajėgi mokėti kiekvienam vaikui 130 Eur dydžio išlaikymą, o likusią 270 Eur kiekvienam vaikui būtiną išlaikymo dalį pajėgus mokėti ieškovas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis neturi tiek pajamų, kad tinkamai išlaikyti save, savo kitus du vaikus ir su atsakove gyvenančius vaikus atsakovės reikalaujama apimtimi.
1.6. Nepagrįstai 1 517 Eur atlyginimas laikytas vienintelėmis ieškovo pajamomis, iš kurių jis išlaiko penkis vaikus, todėl padaryta neteisinga išvada, kad išlaikymas šalių vaikams M. M. ir M. M., liekantiems su atsakove, po 180 Eur per mėnesį bus pakankamas ir proporcingas užtikrinti vaikų poreikius.
1.7. Neteisingai įvertinta Tarnybos atstovo nuomonė apie būtiną išlaikymo vaikams dydį. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas pasisakė, kad minimaliai vaikų poreikių tenkinimui būtina padidinti ieškovo mokamą išlaikymą vaikams iki 200 Eur, o teismui pateiktoje išvadoje Tarnyba nurodė, kad palaiko priešieškinio reikalavimą dėl vaikams mokamo išlaikymo dydžio pakeitimo iš 130 Eur į 270 Eur, nustačiusi ieškovo turtinę padėtį ir gyvenimo sąlygas ieškovo apklausos metu.
1.8. Teismas 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo patenkino atsakovės reikalavimą dėl 184 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo. Teismas, priimdamas sprendimą ir paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, nebuvo išsprendęs reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo, todėl reikalavimo patenkinimas nebuvo priskirtas prie atsakovės tenkintų reikalavimų ir į jį nebuvo atsižvelgta paskirstant bylinėjimo išlaidas tarp šalių, todėl atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos priteistos ne nuo visos patenkintų reikalavimų dalies.
Atsiliepimas
11. Ieškovas ir trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje, tinkamai ištyrė visus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertino ginčo šalių parodymus, logiškai, nešališkai ir tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
2.2. Atsakovė, kerštaudama ieškovui, teismui teikia nepagrįstą apeliacinį skundą, turėdama tikslą kuo ilgiau tarp šalių išlaikyti konfliktinę situaciją ir papildomai pasipelnyti.
2.3. Nors atsakovė nurodo teismui, jog jos turtinė padėtis yra daug blogesnė nei ieškovo, bet samdo advokatę, kuriai galbūt (į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų) moka nepagrįstai dideles sumas, nors ši byla nėra ypatinga ar išskirtinė.
12. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymas nepilnamečiams šalių vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalys susitarė, kad vaikai ((duomenys neskelbtini), gimę (duomenys neskelbtini)) gyvens su motina, tėvas įsipareigojo teikti vaikų išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 450 Lt (130,33 Eur) indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
16. Ieškovas T. M. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą su A. M., nustatant nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, iš motinos nuo 2018 m. birželio 1 d. sūnaus išlaikymui priteisti po 130,33 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.
17. Atsakovė A. M. priešieškiniu prašė padidinti Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytą išlaikymą vaikams (130,33 Eur) iki 270 Eur (dviem nepilnamečiams vaikams, gyvenantiems su atsakove), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsigaliojimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatytą nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą pakeitė ją nustatydamas su ieškovu; nepilnamečio sūnaus A. M. išlaikymui nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iš motinos priteisė po 130,33 Eur, iš ieškovo sūnaus M. M. ir dukros M. M. išlaikymui – po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
19. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su sprendimo dalimi, kuria išlaikymas su ja gyvenantiems vaikams padidintas iki 180 Eur.
Dėl priteisto išlaikymo padidinimo
20. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, pažeidė įrodymų rinkimo, vertinimo taisykles, neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir dėl ieškovo turtinės padėties padarė nepagrįstas išvadas.
21. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis).
22. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
23. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, keisdamas priteisto išlaikymo dydį, sprendė, kad su amžiumi pasikeitė vaikų poreikiai, ekonominė situacija Lietuvoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išlaikymas vaikams priteisiamas iki pilnametystės, todėl vien tik vaiko amžius negali būti pagrindu, sąlygojančiu išlaikymo dydžio pakeitimą.
25. Nesutiktina su apeliante dėl teiginių, susijusių su trečiojo asmens turtu. Sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus nagrinėjama ne kitų asmenų, bet tėvų turtinė padėtis.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino šalių pateiktus įrodymus, išvadas darė iš jų visumos, nors sutiktina su apeliante, kad tėvo gaunamas pajamas vertino nevienodai (tik pagrindinį atlyginimą, atlyginimą su priedais). Kaip galima spręsti iš sprendimo motyvų, teismas nesutiko su ieškovo argumentais dėl vaiko poreikių skaičiavimo, išlaikymo dydį siejo su minimalia mėnesine alga (400 Eur), šalių turtinę padėtį vertino kaip panašią, tačiau, įvertinęs pagrindinį ieškovo gaunamą atlyginimą, išlaikytinių skaičių, iš ieškovo dviejų vaikų, gyvenančių su atsakove, išlaikymui priteisė po 180 Eur. Taigi spręstina, kad didesnę išlaikymo naštą paliko atsakovei. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka ir sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovas pajėgus vaikų išlaikymui skirti po 200 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vienas šalių vaikas gyvena su ieškovu ir jo išlaikymui iš motinos priteista tik 130,33 Eur. Taigi tėvui tenka prie šio vaiko išlaikymo prisidėti didesne dalimi. Be to, ieškovas turi ir išlaiko dar du nepilnamečius vaikus.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
28. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako.
29. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
30. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas patenkintus atsakovės reikštus reikalavimus, neįtraukė reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo. Įvertinus ir tai, kad priteisiama didesnė išlaikymo suma, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės priešieškinis tenkinamas 93,5 procento (bendravimo tvarkos nustatymo, sutarties 8 punkto pakeitimo, įsiskolinimo priteisimo po 100 procentų, išlaikymo priteisimo – 74 procentais).
31. Ieškovas, pateikdamas ieškinį teismui, sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, turėjo teisinės pagalbos išlaidų – 70 Eur ir kitų išlaidų – 6,34 Eur (už VĮ Regitra ir Registrų centro pažymas), iš viso – 176,34 Eur.
32. Atsakovė už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo turėjo sumokėti 100 Eur žyminio mokesčio, tačiau pateikdama priešieškinį teismui sumokėjo tik 41 Eur žyminį mokestį ir turėjo 1 240 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė turėtų primokėti 59 Eur žyminio mokesčio.
33. Priešieškinį tenkinus iš dalies (93,5 procento), iš ieškovo atsakovei priteistina 34,5 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1 159,4 Eur teisinės pagalbos išlaidų (iš viso 1 193,9 Eur). Iš atsakovės pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui priteista 117,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Padarius užskaitą, iš ieškovo atsakovei priteistina 1 076,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
34. Iš ieškovo valstybei priteistinas 59 Eur žyminis mokestis, 50,16 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą ((200-130,33) x 2 x 12 = 1 672,08 x 3 proc.)) ir 4,74 Eur pašto išlaidų, iš viso 113,90 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Apeliantė už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme prašo priteisti 1 200 Eur. Ieškovas prašo priteisti 50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė advokato padėjėjas).
37. Ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apeliacinės instancijos teisme netenkintinas, nes pagal Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 34 straipsnio nuostatas advokato padėjėjas gali dalyvauti byloje tik pirmosios instancijos teisme, o nuo apeliacinio skundo surašymo ir pateikimo prasideda apeliacinis procesas.
38. Apeliantės turėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.9 punkte nurodyto maksimalius dydžio. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 22,22 procento (ginčijama 90 Eur suma, patenkinta 20 Eur), apeliantei iš ieškovo priteistina 266,64 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
39. Valstybė turėjo 8,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinėje instancijoje siuntimu. Apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014).
40. Iš apeliantės valstybei priteistina 6,93 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Iš ieškovo išlaidos valstybei (1,98 Eur) nepriteistinos, kadangi jos mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4, 6 punktai ir priteista iš ieškovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų išlaikymui: sūnaus M. M. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k.(duomenys neskelbtini) ir dukros M. M. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k.(duomenys neskelbtini) išlaikymui po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsigaliojimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistą po 180 Eur išlaikymo sumą padidinant iki 200 Eur.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo T. M. atsakovei A. M. priteista 836,72 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, sumą padidinant iki 1 076,36 Eur.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo T. M. valstybei priteista 99,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, šią sumą padidinant iki 113,90 Eur.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti apeliantei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 266,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš apeliantės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 6,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinėje instancijoje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.