- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- e2-2493-994/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- Swedbank P
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Sostinė“
- Trečiasis asmuo
- L. N.
- Advokatai
- Mantas Baigys
dalyvaujant ieškovo Swedbank P&C Insurance AS, veikiančio per filialą Lietuvoje, atstovui T. V.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Sostinė“ atstovui advokato padėjėjui Mantui Baigiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo Swedbank P&C Insurance AS, veikiančio per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Sostinė“ dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo L. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Swedbank P&C Insurance AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Sostinė“ 1 806,49 Eur žalos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Atsakovas UAB „Mano būtas Sostinė" (toliau taip pat vadinama Atsakovu) buvo pastato, kurio adresas (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šiame name esantis butas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas „Swedbank P&C Insurance AS" Lietuvos filialas. Nukentėjusio buto savininkas pateikė Ieškovui pranešimą apie tai, kad 2021-02-13 nukentėjusiame bute buvo pastebėtas drėgmės prasiskverbimas. Ieškovas atliko nukentėjusio buto apžiūrą, kurios metu buvo surašytas sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktas bei daromos nuotraukos. Apžiūros metu fiksuoti nukentėjusio buto lubų, sienų ir kilnojamojo turto apgadinimai. Ieškovo partneriai atliko žalos dydžio įvertinimą ir nustatė, jog nukentėjusio buto remonto darbų kaina yra 939,71 EUR. Iš šios sumos buvo atimtas nusidėvėjimas medžiagoms bei besąlyginės išskaitos suma, todėl nukentėjusio buto savininkui iš viso buvo sumokėta 816,93 EUR dydžio draudimo išmoka. Nurodyto įvykio metu taip pat buvo aplietas ir kitas tame pačiame daugiabučiame name esantis butas, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Šis butas taip pat buvo apdraustas Ieškovo, o jo savininkas taip pat pateikė Ieškovui pranešimą apie tai, kad 2021-02-13 nukentėjusiame bute buvo pastebėtas drėgmės prasiskverbimas. Ieškovas atliko nukentėjusio buto apžiūrą, kurios metu buvo surašytas sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktas bei daromos nuotraukos. Apžiūros metu fiksuoti nukentėjusio buto lubų ir sienų apgadinimai. Ieškovo partneriai atliko žalos dydžio įvertinimą ir nustatė, jog nukentėjusio buto remonto darbų kaina yra 1 207,64 EUR. Iš šios sumos buvo atimtas nusidėvėjimas medžiagoms bei besąlyginės išskaitos suma, todėl nukentėjusio buto savininkui iš viso buvo sumokėta 939,30 EUR dydžio draudimo išmoka. Aiškindamasis įvykio priežastis Ieškovas kreipėsi į Atsakovą, kaip daugiabučio namo administratorių prašydamas pateikti įvykio tyrimui reikšmingą informaciją. Atsakovas atsakė raštu, kuriame nurodė, kad apie buto, kurio adresas kurio adresas (duomenys neskelbtini), apliejimą Atsakovui yra žinoma. Be to, nurodyta, kad nuvykę atsakingi darbuotojai likvidavo avarinę situaciją ir pakeitė dalį šalto vandens vamzdį. Atsakovas taip pat raštu (14 priedas) nurodė, kad apie tuo pačiu metu įvykusį buto, kurio adresas kurio adresas (duomenys neskelbtini), apliejimą Atsakovui nėra žinoma. Akcentuotina, jog už prašomą informaciją Atsakovas sutiko suteikti tik mokamai, t. y. sumokėjus 25,13 EUR sumą už kiekvieną atsakymą, ką Ieškovas ir padarė. Vėliau elektroniniu laišku Atsakovas nurodė, jog vamzdžio pažeidimas atsidaro ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, o dėl mechaninio poveikio. Remdamasis Atsakovo pateikta informacija apie vamzdžio pažeidimą dėl mechaninio poveikio, ieškovas kreipėsi į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta užliejimo židinio buvimo vieta, savininkę L. N., prašydamas atlyginti padarytą žalą. Trečiasis asmuo pateikė išsamų atsakymą į šį reikalavimą, kuriame neigė galimybę, jog trūkęs vamzdis buvo mechaniškai pažeistas. Be to, Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas niekuomet neatliko bendrojo naudojimo vamzdyno priežiūros, o tai nulėmė, jog vamzdynas natūraliai susidėvėjo bei trūko net keliose vietose. Ieškovui buvo pateiktos ir šias aplinkybes patvirtinančios nuotraukos. Trečiasis asmuo nurodė, jog atsakovas galiausiai pakeitė susidėvėjusį vamzdyną, tačiau tai buvo padaryta pavėluotai - tik po ginčo įvykio. Šiuo ieškiniu Atsakovui reiškiamų reikalavimų suma apskaičiuota sudėjus abiejų nukentėjusių butų savininkams atlygintos žalos dydžius. Ieškiniu taip pat reikalaujama atlyginti 50,26 EUR dydžio išlaidas, kurios buvo patirtos aiškinantis įvykio aplinkybes. Taigi ieškinio reikalavimų suma yra 1 806,49 EUR (816,93 + 939,30 + 25,13 + 25,13 = 1 806,49).
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai, taip pat matyti, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų prielaidas teigti, jog būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, netgi nesurašytas joks įvykio vietos/apgadinto turto apžiūros aktas. Kaip ieškinyje nurodo ieškovas - apdraustas turtas buvo užlietas iš bendrojo naudojimo objekto, o atsakovė, būdama Namo administratore privalėjo šiuos objektus prižiūrėti. Ieškovas savo poziciją grindžia deklaratyviais teiginiais. Siekdamas pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę, ieškovas turėtų įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Ieškovas apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Ieškovas visiškai nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Ieškovas nepateikia nei vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. Įvertinus Ieškovo pateiktus įrodymus, t. y. pranešimus apie įvykį, išmokos mokėjimo pažymas, sąmatą, akivaizdu, kad ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties. Nepateikiami jokie objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Ieškovas siekdamas patirtų nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kurią privalo įrodyti Ieškovas. Ieškovas šiuo atveju, visiškai neįrodo kokie būtent neteisėti Atsakovės veiksmai/neveikimas galimai nulėmė žalos atsiradimą ir kaip neteisėti veiksmai pasireiškė. Pažymėtina, kad ieškovas neįrodė buvus priežastinį ryšį tarp atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Galima daryti išvadą, kad ieškovui neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant priežastinio ryšio, atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 str.). Šių subjektų, kaip bendraturčių, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Žala nėra preziumuojama ir kiekvienu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Įvertinus Ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, manytina, kad ieškovas tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio. Vertinant žalos dydžio ir prašomos priteisti sumos pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys, kad vien į bylą pateiktos fotonuotraukos, lokalinė sąmata savaime nepatvirtina žalos masto. Byloje nėra jokių duomenų, kaip atrodė turtas iki apliejimo, nėra aišku ar lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti būtent siekiant pašalinti padarytą žalą, o ne atliekant einamąjį remontą, prisidengiant minėtu įvykiu. Vadovaujantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, pažymėtina, kad ieškovo pateikti reikalavimai atsakovės atžvilgiu yra visiškai nepagrįsti. Iš ieškinyje pateiktų dokumentų nėra aišku, kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą ieškovo draudėjų bute, kadangi visiškai neįrodomos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Dėl to Ieškovo pateikti reikalavimai turi būti atmesti, kaip nepagrįsti.
3. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje L. N. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2021 m. vasario 13 d. apie 7 vai. ryto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo šalto vandens vamzdis trūko ir pradėjo lieti vandenį man priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini) (bendro naudojimo vamzdžiai šiame name yra butų sandėliukų patalpose). Pastebėję besiliejantį vandenį, nedelsiant pranešėme avarinei tarnybai, kurios darbuotojai atvykę uždėjo movą trūkio vietoje, sustabdžiusią vandens liejimąsi. Po kurio laiko Atsakovo darbuotojai atvyko dar kartą, įvertino vamzdžio būklę bei, tikėtina, siekdami išvengti pakartotinių avarijų, uždėjo ant minimo vamzdžio ir papildomą movą (movos matomos prie ieškinio pateiktose nuotraukose, ieškinio priedas Nr. 18, nuotraukos Nr. 3, 6). Taip pat, mūsų žiniomis, movos ant to paties bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio buvo uždėtos ir virš mūsų (penktame aukšte) esančiame bute (adresu (duomenys neskelbtini)), kuriame iš šio vamzdžio taip pat sunkėsi vanduo. Pabrėžtina, jog daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 1977 metais, nuo pat namo pastatymo bendrojo naudojimo vamzdynų sistema mano žiniomis nebuvo keičiama (gyvenu šiame name nuo 1994 metų), todėl yra jau pakankamai nusidėvėjusi ir pasenusi, konkrečiai per mano butą praeinanti bendro naudojimo vandentiekio vamzdžių dalis niekada nebuvo namo administratoriaus a) apžiūrima, nebuvo vertinama bendro naudojimo vamzdžių būklė ir tinkamumas naudoti, iki pat 2021 vasario 13 d. įvykusios avarijos nebuvo organizuotas vamzdžių remontas ar keitimas. 2021 m. birželio 18 d. atvykę atsakovo darbuotojai savo iniciatyva minimą vamzdį pakeitė nauju namo trečiame - penktame aukštuose (įskaitant ir mano bute, esančiame ketvirtame aukšte). Dokumentų apie atliktus darbus ir/ar patvirtinančių vamzdžio keitimą Atsakovo darbuotojai mums neįteikė, tačiau naujas (baltos spalvos) vamzdis matomas prie ieškinio pateiktose nuotraukose (ieškinio priedas Nr. 18, nuotraukos Nr. 1,2,4). Susipažinusi su gautomis pretenzijomis, nedelsdama pateikiau ieškovui išsamius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes bei pateikiau tai patvirtinančias nuotraukas. Kaip nurodžiau paaiškinimuose ieškovui, už trečiųjų asmenų galimai patirtą žalą dėl trukusio šalto vandens vamzdžio mano įsitikinimu yra atsakingas namo administratorius (t. y. atsakovas), kuriam priklauso bendrojo naudojimo objektų priežiūros pareiga, kurios šiuo atveju laiku ir tinkamai nebuvo vykdoma. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje vandentiekio sistema taip pat apibrėžiama kaip bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis: jai yra priskiriami geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos. Taigi, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, bendroji pastato inžinerinė sistema apima ir vandentiekio vamzdynus, o nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Kitaip tariant, daugiabučio gyvenamojo namo vandentiekio sistemos vamzdynai iki konkrečiam butui aptarnauti skirtos vamzdyno atšakos ar apskaitos prietaiso yra priskiriami prie bendrosios pastato inžinerinės sistemos ir laikomi bendro naudojimo objektais CK 4.82 straipsnio prasme. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603, yra nurodyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus - užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau - privalomieji reikalavimai) (3 p.), administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą <...>, organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 p.), Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas administratorius privalo atlikti apdairiai ir sąžiningai (7.1 p.), jeigu bendrojo naudojimo objektu būklė kelia grėsme ir išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktu reikalavimus imtis būtinu priemonių, kad būtu išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 p.). Nepriklausomai nuo to, kad prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo privalo prisidėti proporcingai visi bendraturčiai, tai nepanaikina bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigos vykdyti šių bendro naudojimo objektų priežiūrą, esant poreikiui organizuoti jų remontą bei imtis visų reikiamų priemonių, kad būtu išvengta žalos bei pašalinta jos atsiradimo grėsmė.
Šalies argumentai
4. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad ginčo byloje dėl bendro naudojimo vamzdžio, kuris yra namo 17 buto patalpose, nesandarumo ir sukeltos žalos nėra. Ieškovas yra sudaręs susitarimą su „Smart claims“ dėl žalų įvertinimo ir ieškovo darbuotojai į įvykio vietą nevyksta. Skaičiuojant žalą buvo įvertintas buto nusidėvėjimas, skaičiuojant po 3,5 proc. metams. Nesutinka su atsakovės pozicija, kad trūkis šalto vandens stove įvyko dėl 17 buto savininkų mechaninio vamzdžio pažeidimo, nes jokių objektyvių duomenų nepateikta, o iš foto nuotraukų matyti, kad vamzdis yra už durų. Sandėliuojami tik namų apyvokos daiktai šalia vamzdžio. Durų pažeidimo nenustatyta. Atsakovė neatliko tinkamai savo pareigų, administruojant namą, nes šalto vandens stovas pakeistas, tik įvykus įvykiui. Nėra pateikta į bylą duomenų, kad buvo atliekama kasmetinė namo techninė apžiūra, teikiama metinė atliktų darbų ataskaita, ar buvo siūloma gyventojams renovuoti visą vamzdyną, apart tam tikrą fragmentinį vamzdyno dalių keitimą, lopymą.
Atsiliepimas
5. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais. Nurodė, kad šalto vandens stovo pažeidimą sąlygojo 17 buto savininkai, sandėliavę daiktus šalia vamzdžio. Kadangi nebuvo būtinumo keisti 17 bute esantį šalto vandens stovą, jis nebuvo avarinės būklės, todėl ir nebuvo pakeistas. Administratorius negali be gyventojų sutikimo profilaktinių darbų atlikti, jeigu nėra būtinybės. Turi gauti sutikimą. Abejones kelia ir 1 aukšte esančio Nr. 2 buto apliejimo ryšys su 17 bute trūkusiu vamzdžiu. Nėra byloje įrodymų, kad 6 ar 7 butai neįtakojo 2 buto apliejimo. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Iš foto nuotraukų matyti, kad vandens pratekėjimas nebuvo ženklus, tad ar galėjo įtakoti 4 aukšto bute esančio vamzdžio trūkumas neįrodytas. Byloje nėra pateikti duomenys, kokia buvo aplietų butų būklė iki įvykio. Nėra aiškūs sąmatoje pateikti įkainiai, kuo remiantis jie įrašyti į sąmatą, darbų kiekiai neaiškūs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
6. Trečiasis asmuo L. N. apie teismo posėdį buvo informuota siunčiant teismo šaukimą per EPP sistemą ją atstovaujančiai atstovei - dukrai. Į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų negauta. Teismas išnagrinėjo civilinę bylą jai nedalyvaujant, turint išdėstytą poziciją atsiliepime į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Byloje kilo ginčas dėl žalos, kilusios užliejus du butus name, priteisimo subrogacijos tvarka iš daugiabučio namo administratoriaus.
8. Byloje nustatyta, jog ieškovas buvo apdraudęs butus, esančius (duomenys neskelbtini), 2020-02-12 ir 2020-03-31 Gyventojų turto draudimo sutartimis (ieškinio priedai Nr.1 ir 7 ). Namo Nr. 2 buto savininkė J. M. (NTR duomenys - ieškinio priedas Nr. 2) pateikė pranešimą, kad 2021-02-13 pastebėtas drėgmės prasiskverbimas, dėl ko buvo atlikta buto apžiūra ir surašytas 2021-02-18 sunaikinto, sugadinto ir turto apžiūros aktas (ieškinio priedas Nr. 3). Ieškovo partneris „Smart Claim“ atliko žalos įvertinimą, parengdamas sąmatą (ieškinio priedas Nr. 5), kurios pagrindu 2 buto savininkei buvo išmokėta 816,93 Eur dydžio draudimo išmoka (ieškinio priedas Nr. 6). (duomenys neskelbtini) butas taip pat buvo apdraustas ieškovo (ieškinio priedas Nr. 7), tačiau sudarant draudimo sutartį buto adresas draudimo sutartyje buvo įrašytas (duomenys neskelbtini) (ši aplinkybė sąlygota pakeistu gatvės pavadinimu – 2013-03-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-331). Minėto buto savininkai taip pat informavo, kad butas 2021-02-13 aplietas iš namo (duomenys neskelbtini) buto. 2021-02-19 surašytas sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktas (ieškinio priedas Nr. 9), kurio pagrindu parengta „Smart Claims“ sąmata (priedas Nr. 11) ir išmokėta buto savininkams (NTR duomenys – ieškinio priedas Nr. 8) lygiomis dalimis viso 939,30 Eur žalos suma (ieškinio priedas Nr. 12). Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmokas, reiškia subrogacinį reikalavimą kaltam už žalos padarymą subjektui – namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratoriui.
9. Subrogaciją draudimo teisiniuose santykiuose reguliuoja CK 6.1015 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
10. Atsakovė UAB „Mano būstas Sostinė“ atsikerta į ieškinį argumentu, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, kadangi 2 ir 11 butų apliejimas iš 17 bute esančio šalto vandens vamzdžio (stovo) įvyko dėl buto savininko nerūpestingų veiksmų, mechaniškai vamzdį pažeidus. Su tokia atsakovės pozicija teismas nesutinka.
11. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-462/2002; 2007-10-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).
12. Atsakovė, gindamasi nuo jai pareikšto ieškinio, teikia žodinius paaiškinimus dėl galimai buvusio šalto vandens stovo, esančio (duomenys neskelbtini) bute, mechaninio pažeidimo, argumentuodama, kad foto nuotraukos byloja, jog šalia vamzdžio buto šeimininkai sandėliavo daiktus, kas galimai sąlygojo jo trūkį. Tiek trečiojo asmens ieškovui pateiktos foto nuotraukos (ieškinio priedai Nr. 17-18), tiek atsakovės su 2022-01-31 rašytiniais paaiškinimais pateikta foto nuotrauka patvirtina atsakovės teiginius, kad netoli šalto vandens stovo (vamzdžio) yra įrengta daiktų sandėliavimo lentyna, tačiau vien šis faktas neleidžia konstatuoti priežastinio ryšio vamzdžio trūkiui. Juolab, iš foto nuotraukų matyti, kad vamzdynas buvo durimis uždaromoje nišoje, kas taip pat paneigia tikėtinai galimą vamzdžio pažeidimą sandėliuojamais daiktais šalia vamzdyno nišos. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė byloje objektyviais įrodymais (tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais) mechaninio vamzdžio pažeidimo (CPK 178 str.), o tik rėmėsi šiais argumentais kaip savo gynybine nuo ieškinio pozicija. Vien subjektyvūs atsakovės atstovo paaiškinimai, pamąstymai neleidžia teismui daryti tikėtinos išvados dėl įvykusio metalinio vamzdžio trūkio tikrosios priežasties.
13. Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto ieškinio taip pat neigė kylančią atsakovei prievolę sumokėti žalą ir tuo pagrindu, kad kaip namo administratorius atliko visas savo pareigas tinkamai, prižiūrėdama namo bendrą vamzdyną, atlikdama nuolatines apžiūras ir nuo 2017 metų vykdydama vamzdyno keitimo darbus, ką patvirtina pateikti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai (DOK-19302 - 2022-01-31). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose neneigė, o teismo posėdžio metu pripažino ir neginčijo, kad trūkęs šalto vandens stovo vamzdis (duomenys neskelbtini) buto patalpose buvo bendrosios pastato inžinerinės sistemos – vandentiekio - dalis.
Dėl atsakovės UAB „Mano būstas Sostinė“ atsakomybės
14. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovės civilinę atsakomybę, teigia, kad atsakovė neatliko savo kaip namo administratoriaus pareigų tinkamai, vykdydama namo vamzdynų priežiūrą, kas sąlygojo šalto vandens stovo (vamzdžio) trūkį (duomenys neskelbtini) bute ir dviejų butų apliejimą, sukeliant žalą. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji buvo nepakankamai rūpestinga, nesuteikė tiesiogiai jai priskirtų administravimo paslaugų, neužtikrino tinkamos pastato inžinierinių tinklų būklės bei avarijų prevencijos, siūlant namo gyventojams šalto vandens vamzdynų renovaciją, tinkamai prižiūrint ir informuojant.
15. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobūdžio (pažeidimo objekto), skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK yra reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas 6.266 straipsnyje, kuris numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).
16. Pažymėtina, jog CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
17. Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (toliau – Nuostatai), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 str. nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas). Privalomieji reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente (STR) 1.07.03:2017 (toliau tekste – STR), kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Žalos padarymo metu galiojusioje STR redakcijos 11 punkte numatyta užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus [9.1] [9.16] per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę [9.1], maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Taip pat be kita ko įtvirtinta ir gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas (87.1. punktas); privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas (87.2. punktas); atlikti nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus (88.1 punktas); nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinti statinio pagrindines konstrukcijas, turi būti fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (38 punktas); atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus atliekant dažniau kaip kartą per mėnesį, kai pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos (35.1. punktas); kasmet apžiūrų metu detaliai apžiūrėti ir tikrinti pagrindines statinio konstrukcijas, inžinerinę įrangą, nustatyti esamo statinio tyrimų poreikį, pastato defektus ir remonto darbų poreikį, įvertinti nuolatinių stebėjimų kokybė (43 punktas); apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių statinio naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti statinio savininką (bendraturčius) arba jį (juos) atstovaujančius asmenis. Vėliau apie tai pranešama raštu ir pridedamas apžiūros aktas (46 punktas).
18. Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas, nustačius trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams. Bylos aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad atsakovė UAB „Mano būstas Sostinė“, kaip verslininkei, taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl ji privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).
19. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys tvirtina, kad namas, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas 1977 metais, namo vamzdynas, ko neginčijo ir pati atsakovė, buvo senas, surūdijęs, ką patvirtina ir į bylą pateiktos foto nuotraukos, kuriose fiksuotas metalinis vamzdis iki apliejimo ir po įvykio pakeistas plastikiniu vamzdžiu (ieškinio priedas Nr. 18). Ginčo dėl šalto vandens stovo pakeitimo tik po įvykusios avarijos namo (duomenys neskelbtini) bute nėra. Iš teismui atsakovės pateiktų 2017-2019 metais Atliktų darbų priėmimo-pardavimo aktų (2022-01-31 DOK-19302) matyti, kad dalies vamzdyno remonto darbai buvo periodiškai atliekami 2017-2019 metais name, kas kaip tik patvirtina, kad vamzdynas buvo senas ir reikalaujantis sistemingos ir atsakingos priežiūros. Duomenų apie tai, kad namo techninė priežiūra, įskaitant jos vamzdynus, buvo atliekama kasmet, kaip tokią pareigą jai nustato STR 43 punktas, atsakovė į bylą nepateikė. Atsakovei buvo išaiškinta pareiga pateikti į bylą duomenis, patvirtinančius, kad buvo vykdomi kasmetiniai prevencinio, korekcinės priežiūros ar avarijų likvidavimo pobūdžio darbai, tačiau nei kasmetiniai statinio priežiūros aktai, nei statinio techninės priežiūros žurnalai, leidžiantys vertinti atsakovės priežiūros veiksmų tinkamumą, sistemingumą, savalaikiškumą į bylą pateikti atsakovės nebuvo (CPK 178 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog atsakovė žinodama apie namo vandentiekio techninę būklę, nuo 2017 metų atliekamus tik dalinius vamzdyno keitimo darbus, turėjo būti dėmesinga, nuolat stebėti galimus vandentiekių avarijų pavojus, nustačius deformacijas taip pat privalėjo informuoti statinio bendraturčius ar juos atstovaujančius asmenis (STR 46 punktas), tačiau duomenų apie tai, kad šias savo teisės aktų priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai, byloje nepateikė ir neįrodinėjo. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad, žinant vandentiekio vamzdynų prastėjančią būklę, nuolat reikalavusią tam tikrų vamzdyno atkarpų keitimo (atsakovės pateikti darbų atlikimo aktai – DOK-19302), būtų rengiamos gyventojų apklausos ir siūlymai dėl viso vandentiekio tinklo name atnaujinimo. Kaip ir nėra duomenų, dėl vamzdyno dalies esančios (duomenys neskelbtini) namo buto patalpose kasmetinės apžiūros, būklės įvertinimo ir atitinkamų sprendimų/siūlymų dėl jo priėmimo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie kreipimąsi į namo bendraturčius dėl bendro naudojimo objekto (konkrečiai vamzdyno) remonto darbų organizavimo. Pažymėtina ir tai, kad nėra byloje duomenų, jog būtų buvę teikti prašymai trečiajam asmeniui pateikti į jo valdomą butą, kad galėtų apžiūrėti vamzdžių būklę ir priimti atitinkamą sprendimą, o trečiasis asmuo būtų trukdęs tą pareigą atlikti. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno būklę bei apie būtinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus.
21. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog atsakovė UAB „Mano būstas Sostinė“ dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamos pastato ir jo inžinerinių tinklų būklės, dėl ko įvyko vandens užpylimas iš trūkusio vamzdžio (duomenys neskelbtini) bute, kas sąlygojo žalą kitų namo butų savininkams. Darytina išvada, kad atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR, Nuostatų ir CK 4.85 straipsnį, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su ieškovui kilusia žala.
Dėl žalos dydžio
22. Atsakovės teigimu, ieškovės prašoma priteisti žala byloje yra neįrodyta, kadangi nėra pateikta duomenų, kokia buvo butų būklė iki apliejimo, neaiškus nusidėvėjimo apskaičiavimo pagrindimas bei nepagrįsti objektyviais duomenimis sąmatose nurodomi įkainiai ir darbų kiekiai.
23. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis).
24. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė pagrįstai siekė turtinių netekimų dydį patvirtinti nuostoliais, apskaičiuotais pagal sugadintų patalpų atkūrimo (remonto) sąnaudas. Tai atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje yra išaiškinta, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.
25. Viena vertus, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu kvestionuodamas nusidėvėjimo skaičiavimo nepagrįstumą, teigia, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kada realiai buvo atlikti abiejų aplietų butų remontai ir kuo remiantis skaičiuojamas toks nusidėvėjimo procentas. Teismo vertinimu, tokie argumentai, jog ieškovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) remontas bute buvo atliktas 2019 metais, o (duomenys neskelbtini) buto – 2016 metais, kaip nurodė butų savininkai, nesudaro pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį. Natūralu, jog asmuo neapibrėžtą laiko tarpą nesaugo čekių, sąskaitų – faktūrų ar kitos dokumentacijos apie atliktą einamąjį remontą, pirktas medžiagas, daiktus ir pan. Teismo vertinimu, byloje esančios fotonuotraukos, darytos „Smart claims“ eksperto, veikiančio ieškovo naudai po užliejimo, sudaro pagrindą spręsti, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suremontuotas ir prižiūrėtas, sutvarkytas šiuolaikiškai, o buto Nr. (duomenys neskelbtini) būklė ir remonto lygis buvo prastesnis už pastarąjį. Pažymėtina, jog iš byloje esančių „Smart claims“ eksperto surašytų abiejų butų aktų (ieškinio priedai Nr. 3,9) turinio taip pat matyti, jog specialisto nuomone, butų savininkų nurodytos aplinkybės, kada butų remontai buvo atlikti, t. y. 2019 metais (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2016 metais (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka faktą. Taigi, šiuo atveju byloje nėra duomenų sudarančių pagrindą abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nusidėvėjimą skaičiuojant specialisto įvertintam metų skaičiui, atitinka visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei faktinių bylos aplinkybių visumą. Atsakovė neteikė į bylą savo objektyvaus vertinimo, koks, jos nuomone, nusidėvėjimo procentas turėtų būti taikytinas šiuo atveju. Ieškovo pateikti į bylą duomenys ir paaiškinimai teismo posėdžio metu liudija, kad žalos dydis nustatytas remiantis konkrečius atvejus įvertinusio, reikiamą kvalifikaciją turinčio specialisto pateikta išvada, surašant abiejų aplietų butų apžiūros aktus ir vietoje nustatant butų būklę ir nusidėvėjimo lygį. Teismas sprendžia, jog atsakovės įrodymais nepagrįsti argumentai nesudaro pagrindo abejoti specialisto išvada, jo taikytais nusidėvėjimo skaičiavimo metodais. Ginčo dėl taikytos procentinės išraiškos vieneriems metams iš atsakovo pusės nekilo.
26. Kita vertus, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu kvestionavo ir abiejų butų sąmatose (ieškinio priedai Nr. 5,11) fiksuotus įkainius ir darbų kiekius, siekiant atkurti būklę iki įvykusio butų užliejimo.
27. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus – butų apžiūros aktus, fiksuotus sugadinimu, detales butų foto nuotraukas, butų planus, sąmatas, sutinka su ieškovu, jog buto atkūrimo sąnaudos yra pagrįstos objektyviais įrodymais, tokios išlaidos laikytinomis realiomis ir būtinomis nekilnojamojo turto būklei atkurti iki buvusios jo fizinės būklės. Teismo vertinimu, pateiktose dviejų butų sąmatose, jų skaičiavimuose nėra numatyta nebūtinų darbų ar medžiagų, kurie neatitiktų padarytos žalos pobūdžio. Byloje taip pat nėra duomenų patvirtinančių, jog sąmatose nurodytos darbų ir medžiagų kainos neatitinka rinkos kainų. Teismas pažymi, kad atsakovė nesutikdama su prašomos priteisti žalos dydžiu turėjo teisę pateikti papildomus įrodymus, tačiau šia teise nepasinaudojo. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė, o žalą padariusiam asmeniui tenka pareiga paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu tik neigė žalos dydį, vertino jį kaip nepagrįstą, tačiau jokių ieškovo nurodytą žalos sumą paneigiančių įrodymų – atsakovės užsakymu specialistų atliktų skaičiavimų ar kt. įrodymų nepateikė, neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai patalpų atkuriamajai vertei nustatyti (CPK 12, 178 straipsniai).
28. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Šiuo atveju akivaizdu, jog žala dviem butams buvo padaryta, atsakovei netinkamai vykdant namo administratoriaus pareigas, trūkus šalto vandens stovui, todėl natūralu, kad vandens kiekis pateko ir užliejo ieškovės apdraustus butus name, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė įrodymus, kuriais pagrindė prašomos priteisti žalos dydį.
29. Atsakovė, nesutikdama su jai kylančia prievole atlyginti žalą, taip pat neigė buto Nr. (duomenys neskelbtini) žalos priežastinį ryšį su įvykusiu vamzdžio trūkiu (duomenys neskelbtini) bute, motyvuojant, kad byloje nėra ieškovo pateikta duomenų apie galimą namo antrame aukšte esančių Nr. (duomenys neskelbtini) butų įtaką, kadangi vamzdis trūko 4 aukšte (Nr. (duomenys neskelbtini) butas), o butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pirmame aukšte. Vertindamas šiuos atsakovės argumentus teismas pažymi, kad atsakovė, gavusi mokestį ir teikdama UAB „Smart Claims“ 2021-03-12 atsakymą į 2021-02-22 paklausimą (Ieškinio priedas Nr. 13, 15,16), aiškiai nurodė, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai dėl galimai įvykusio draudiminio įvykio kreipėsi 2021-02-13 7 val. 33 min., pranešdami apie užpiltą butą, o atsakovės darbuotojai likvidavo avarinę situaciją ir pakeitė dalį šalto vandens vamzdžio, ko priežastis buvo (duomenys neskelbtini) bute vamzdžio trūkis (ieškinio priedas Nr. 16). Tad šie aiškūs ir konkretūs atsakovės atsakymai leidžia teigti, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) apliejimą sąlygojo bute Nr. (duomenys neskelbtini) esančio šalto vandens vamzdžio trūkis 2021-02-13 rytą, ką patvirtina paties atsakovo įgaliotų asmenų atsakymai ieškovo atstovui. Atsakovė, būdama namo administratorė, teikdama namo bendrųjų inžinerinių sistemų priežiūrą, kitokių duomenų apie galimai įvykusį kitokio pobūdžio vandens pratekėjimą antro namo aukšto butuose, ar iš kito vamzdžio, sąlygojusį buto Nr. (duomenys neskelbtini) apliejimą, į bylą neteikė ir ieškovės įrodinėjamo priežastinio ryšio nepaneigė. Atsakovės atstovo paaiškinimai, kad foto nuotraukos atspindi, jog vandens kiekis nebuvo didelis, dėl ko pirmame aukšte esantis butas negalėjo būti aplietas dėl (duomenys neskelbtini) bute esančio vamzdžio trūkio, atmestini kaip faktiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys atsakovės atstovų teiktiems rašytiniams atsakymams dėl 2021-02-13 name įvykusio įvykio iš karto po jo.
30. Taigi, iš byloje esančių įrodymų visumos, įvertinus fotonuotraukose užfiksuotą butų būklę po užliejimo, ieškovės paaiškinimus, žalai nustatyti turinčio specialisto surašytų aktų ir parengtų sąmatų, bei nesant duomenų, paneigiančių ieškovo apskaičiuotą žalos dydį, darytina išvada, jog ieškinys atsakovės atžvilgiu tenkintinas visiškai, priteisiant 1 756,23 Eur nuostolių atlyginimą.
31. Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą dėl 50,26 Eur nuostolių atlyginimo, aiškinantis įvykio aplinkybes, sumokant šią sumą atsakovei už informacijos pateikimą (ieškinio priedas Nr. 15). Remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, ieškovui iš atsakovės priteistina 50,26 Eur suma, siekiant gauti mokamą informaciją įvykio aplinkybėms išsiaiškinti.
32. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 806,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.2 d.).
33. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 41,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 str., 93 str.).
34. Valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šių išlaidų dydis mažesnis, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Swedbank P&C Insurance AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje, įm. kodas 11268249, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Sostinė“, kodas 121457971, 1 806,49 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešis eurus 49 ct) nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2021-11-15) nuo priteistos sumos (1 806,49 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.