Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9426-399/2023 pagal ieškovo R. K. patikslintą ieškinį atsakovei A. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovei A. K. procesiniai dokumentai įteikti viešojo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu. Atsiliepimas į teikinį nustatytu terminu nepateiktas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 285 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

14. Įstatymų leidėjas teismo atliekamą formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, kai priimamas sprendimas už akių, apibrėžia kaip tokį, kurio metu teismas turi įsitikinti, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalus įrodymų vertinimas gali būti atliekamas įvairiose bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijose, kai atsiranda teisinės prielaidos priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas galimas tiek pačioje pirminėje bylos stadijoje, kai atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį, tiek pasirengimo ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijose. Formalus įrodymų vertinimas yra atliekamas išsamiai neištyrus įrodymų turinio faktinio pagrįstumo. Apimties prasme tai reiškia, kad byloje nėra atliekamas išsamus įrodymų tyrimas, kuris pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą. Atlikdamas formalų įrodymų vertinimą, teismas vertina tik teisinį įrodymų pagrįstumą ir baigiamąjį teismo aktą priima įsitikinęs, kad aktyviosios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų turinys, jeigu jis pasitvirtintų, galėtų patvirtinti arba paneigti ieškiniu pareikštų reikalavimų išsprendimui teisinę reikšmę turinčių aplinkybių egzistavimą. Sprendimas už akių gali būti nepalankus aktyviajai šaliai, jeigu formaliai įvertinęs įrodymus teismas nustato, kad aktyviosios šalies pozicija nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 29 punktas ir kt., 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).‏‏‎

15. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2061-896/2023 buvo nutraukta tarp šalių sudaryta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis) (el. b. t. 1, l. 9 – 11). Sutarties 6 punkte numatyta, kad kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2005 m. lapkričio 23 d. kredito sutartį Nr. 05-081583-FA/05-08159Q-FA ir jų sąlygų papildymą, pasirašytą 2007-08-30 dėl 146000 litų paskolos, už kurią įsigytas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, šalys atsako solidariai. 2023 m. rugsėjo 15 d. Pažymoje „Dėl įsipareigojimų Swedbank, AB įvykdymo“ Nr. SR-KP-23-6066 nurodyta, kad R. K. įvykdė visus įsipareigojimus pagal 2005-11-23 kredito sutartį Nr. 05-081583-FA/05-081590-FA, pagal kurią buvo suteiktas 30 000,00 Lt ir 20 000,00 Lt kreditas (pagal 2007-08-30 susitarimą Nr. 05-081583-FA/05-081590-FA/07-094581-FA-1 papildomai buvo suteiktas 96 600,00 Lt kreditas Nr. 07-094581-FA), t. y. grąžino Bankui visą paimtą kreditą ir sumokėjo visas kitas pagal minėtą sutartį mokėtinas sumas. Bankui pagal Sutartį laikotarpiu nuo 2012-05-17 iki 2023-02-01 sumokėta (kredito ir palūkanų): 20 596,66 Lt kredito ir 5 501,00 Lt palūkanų, 32 135,00 Eur kredito ir 972,49 Eur palūkanų (el. b. t. 1, l. 4).

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių nurodė, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. vasario 1 d. AB Swedbank grąžino 33 135,00 Eur kredito bei sumokėjo 972,49 Eur palūkanų, iš viso 33 107,49 Eur, dėl to ieškovo reikalavimai gali būti tenkinami iš dalies ir priteistina pusė sumokėtos sumos, t. y. 16 553,75 Eur (33 107,49 Eur / 2).

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ši teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo bankui 40 665,89 Eur. Kadangi apeliantas bei atsakovė po santuokos nutraukimo liko solidariais skolininkais pagal kredito sutartį, tai reiškia, jog kiekvienas iš jų privalėjo sumokėti po 1/2 dalį šios sumos, t. y. po 20 332,94 Eur. Apeliacinis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

18. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012).

19. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo kreditoriui Swedbank, AB, 26 097,66 Lt arba 7 558,40 Eur (26 097,66 x 1,00 Eur / 3,4528 Lt) ir 33 107,49 Eur, t. y iš viso 40 665,89 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisines nuostatas ir byloje esančiais įrodymais nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas formalų įrodymų vertinimą, neįvertino aktyviosios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų turinio, pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję skolos dydžio pagrįstumu, neatitinka byloje esančių duomenų, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas turėjo teisę reikalauti priteisti iš atsakovės 20 332,94 Eur dydžio skolą.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tuo pačiu pakeičiant ir pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp proceso šalių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

21. Ieškovas prašė priteisti 458,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių priteisė 372,86 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiama likusi 85,14 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteisiamas 75,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 500,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą. Už ieškinio parengimą bylinėjimosi išlaidų patvirtinantys įrodymai iki sprendimo už akių priėmimo nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme.

24. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškiniu dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).

25. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nurodo, kad ieškovas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo už akių priėmimo.

26. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu, be kitų atvejų, teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (nurodyto straipsnio 2 dalis).

27. CPK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 20 dienų terminas pareiškimui dėl papildomo sprendimo paduoti nėra naikinamasis, todėl gali būti atnaujintas. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-403/2024).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 332,94 Eur (dvidešimties tūkstančių trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų ir devyniasdešimt keturių centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 332,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 458,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,79 Eur (septynių eurų ir septyniasdešimt devynių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 sąskaitą, įmokos kodas 5662.“

Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 575,00 (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.