Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amigama LT“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stogdengiai LT“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas iškelti bankroto bylą netenkintinas.

Teismas pažymi, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, kurios veikla sudaro galimybę sukurti darbo vietas, interesus. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-599/2014). Paminėtina, kad bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl įmonės nemokumo klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai įvertinant finansinės atskaitomybės dokumentus, o vertinant visas aplinkybes, rodančias įmonės nemokumą ar galimybę sėkmingai veikti ir atsiskaityti su kreditoriais. Pradedant bankroto procesą, t. y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Amigama LT“ savo reikalavimą iškelti įmonei bankroto bylą grindžia atsakovės įsipareigojimų nevykdymu, o taip pat įmonės nemokumu.

Iš atsakovės pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad atsakovė nesutinka su ieškovės UAB „Amigama LT“ nurodyto pradelsto įsiskolinimo egzistavimu, teigia, kad ieškovė nėra įvykdžiusi priepriešinių sutartinių pareigų, numatytų 2014-09-05 šalių pasirašytoje rangos sutartyje. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismas yra pažymėjęs, kad tuomet, kai atsakovas ginčija įsiskolinimo dydžius, šios skolos neįskaičiuojamos į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1247/2014). Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos 2014-09-05 rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės matyti, kad 7.1 sutarties punktu šalys susitarė, kad rangovas apmoka subrangovui už atliktus darbus pagal PVM sąskaitą – faktūrą per 5 kalendorines darbo dienas nuo pinigų gavimo iš UAB „Didma“ į rangovo sąskaitą, bet ne vėliau kaip iki 2014-09-30 (8 b.l.). Iš pateiktos PVM sąskaitos – faktūros Serija AMI Nr. 1500002 matyti, kad ieškovė už pagal rangos sutartį atliktus darbus PVM sąskaitą – faktūrą išrašė 2015-02-05 (25 b.l.). Taip pat atsakovės teigimu ieškovė jai nepateikė Rangos sutarties 5.4 punkte nurodytos pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (Forma F3) bei neišdavė kasos pajamų orderio dėl sumokėto 5000,00 Lt avanso (62-63 b.l.). Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl ieškovės UAB „Amigama LT“ nurodytų aplinkybių dėl įsiskolinimo dydžio pagrįstumo bei Rangos sutarties vykdymo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į nurodytą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad remiantis bylos duomenimis bei atsakovės pateiktais finansiniais įmonės dokumentais, įrodymais apie vykdomą veiklą, į tai, kad atsakovė ginčija faktą, kad skola ieškovei UAB „Amigama LT“ yra pradelsta, teismui nėra pakankamo pagrindo teigti, jog įmonės skolos ir įsipareigojimai viršija pusę įmonės turimo turto. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip šalis siejusių (galėjusių sieti) teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas, kadangi bankroto bylos iškėlimas neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto bylos inicijavimas taikytinas kaip kraštutinė priemonė įmonėms, akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1184/2014). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kreditoriaus pareiškime nurodyta atsakovo įsiskolinimo suma ieškovui turi būti įskaityta į atsakovo pradelstų įsipareigojimų bendrą sumą, nebent paaiškėtų, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas priklauso būtent nuo kreditoriaus, kuris prašo iškelti atsakovui bankroto bylą, reikalavimo pagrįstumo, o atsakovas su šiuo kreditoriaus reikalavimu nesutinka. Tokiu atveju teismas turėtų atsisakyti kelti bankroto bylą, jei būtų didesnė tikimybė, kad kreditoriaus reikalavimas nepagrįstas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1612/2014). Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, tarp atsakovės ir ieškovų kilęs ginčas neįrodo atsakovės nemokumo, kadangi kaip jau minėta atsakovė teigia, kad įsiskolinimas ieškovei UAB „Amigama LT“ nėra pradelstas, pati skola yra mažesnio dydžio, remiantis finansiniais įmonės duomenimis atsakovės pradelsti įsipareigojimai tiekėjams sudaro 25056,88 Eur (86516,40 Lt), skola VSDFV sudaro 23,41 Eur (80,83 Lt), įsiskolinimas Šiaulių apskrities VMI – 35,31 Eur (121,92 Lt), laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-03-31 atsakovė Šiaulių apskrities VMI padengė 28238,88 Eur (97503,19 Lt) skolos, įmonės turtas 2014-12-31 duomenimis sudaro 111947,69 Eur (386533,00 Lt), pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė veikia pelningai, duomenų apie atsakovės įsiskolinimą darbuotojams byloje nėra pateikta, laikotarpiu nuo 2015-01-07 – 2015-03-25 atsakovė išrašė PVM sąskaitų – faktūrų, kurių bendra apmokestinamoji vertė sudaro 47547,99 Eur (164173,70 Lt).

Nustatytos faktinės aplinkybės teismo vertinimu suteikia pagrindo išvadai, kad įmonė veiklą vykdo, gauna pajamas bei dengia įsiskolinimus, pradelstos įmonės skolos ir įsipareigojimai neviršija pusę įmonės turimo turto. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, atsakovės finansinę būklę ir ją rodančius rodiklius, į tai, kad byloje pateikti duomenys leidžia spręsti, kad atsakovė nėra nutraukusi savo ūkinės - komercinės veiklos ir ją tęsia (LR CPK 178 straipsnis), daro išvadą, kad atsakovė yra moki. Teismo vertinimu, iš visų atsakovės pateiktų jos finansinės atskaitomybės dokumentų, pasirašytų įmonės vadovo, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nėra akivaizdžių pagrindų kelti atsakovei bankroto bylą, todėl ieškovės argumentai, susiję su įmonės nemokumu, laikytini paneigtais. Be to, kaip minėta, teismas spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą turėtų atsižvelgti į tai, kad bankroto procesas turėtų būti taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius rinkos dalyvius bei užtikrinti lygiavertę visų įmonės kreditorių interesų apsaugą.

Įvertinęs išdėstytą, teismas daro išvadą, kad šiuo metu bankroto bylą kelti atsakovei UAB „Stogdengiai LT“ atsisakytina, nes bankroto bylos iškėlimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas pažymi, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Bankroto procese sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitacijos tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1303/2014). Pažymėtina, kad šiuo metu byloje esančiais duomenimis yra pagrindo laikyti, kad atsakovė yra aktyvi verslo rinkos dalyvė, todėl iškėlus bankroto bylą atsakovei nebus suteikta galimybė toliau vystyti ūkinę veiklą, siekti įmonės veiklos įstatuose numatytų tikslų.

Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pateiktais duomenimis, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo metu byloje esančiais duomenimis egzistuoja objektyvios teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovė UAB „Stogdengiai LT“ yra nemoki ir yra pagrindo jai kelti bankroto bylą. Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo tenkinti ieškovės UAB „Amigama LT“ reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, kadangi atsakovė šiuo metu yra moki (LR ĮBĮ įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Atsakovė UAB „Stogdengiai LT“ pateikė teismui prašymą skirti ieškovei UAB „Amigama LT“ baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos paskiriant atsakovės UAB „Stogdengiai LT“ naudai. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovė pareiškė nepagrįstai, siekdama sukurti nepatogumų kitai šaliai. Teismas pažymi, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami, t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus. Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Aiškiai nepagrįsto ieškinio (kito procesinio dokumento) pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. LR CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. LR CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2740/2013). Konkrečiu atveju teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių pateiktus paaiškinimus, nurodytas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog UAB „Amigama LT“ ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pateikė sąmoningai siekdamas sukelti kitai šaliai, šiuo atveju UAB „Stogdengiai LT“, nepatogumų, papildomų išlaidų ar nuostolių. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR ĮBĮ 4 straipsnio 2 punktu, kreditoriai gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendžia, kad vadovaujantis bylos duomenimis bei faktinių aplinkybių visuma, nėra pakankamo teisinio pagrindo išvadai, kad UAB „Amigama LT“ teikdama teismui ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Stogdengiai LT“ iškėlimo sąmoningai elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, siekė kitai šaliai sukelti nepatogumų. Remiantis nurodytu, atsakovės UAB „Stogdengiai LT“ prašymas skirti ieškovei UAB „Amigama LT“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Atsakovė UAB „Stogdengiai LT“ pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir tripliko parengimą (93-96 b.l.). Vadovaujantis LR CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (LR CPK 98 straipsnio 2 dalis). Remiantis LR CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo LR CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija) 8.2 punktu ir 8.3 punktu (už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), už tripliką – 1,5), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, procesinių dokumentų apimtį, į ginčo pobūdį – byloje buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, į bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, į tai, kad nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, jog atsakovė yra moki ir nėra pagrindų jai kelti bankroto bylą, į tai, kad bankroto bylos inicijavimas taikytinas kaip kraštutinė priemonė įmonėms, akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas, konkrečiu atveju teismas pripažįsta, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą sąlygojo nepagrįstai pareikštas ieškovės UAB „Amigama LT“ reikalavimas iškelti bankroto bylą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos. Remiantis rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais, LR CPK 94 straipsnio 4 dalimi, iš ieškovės UAB „Amigama LT“ atsakovės UAB „Stogdengiai LT“ naudai priteistina 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų už atsiliepimo į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir tripliko parengimą (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti 2015-03-31 Šiaulių apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis areštuotos atsakovei UAB „Stogdengiai LT“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal tiesioginę jo paskirtį, bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškove UAB „Amigama LT“, kol bus priimta nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsniu ir 10 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Stogdengiai LT“, įmonės kodas 302646581, buveinės adresas Raseinių r., Ariogalos m., T. Daugirdo g. 4.

Netenkinti atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stogdengiai LT“, įmonės kodas 302646581, naudai 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amigama LT“, įmonės kodas 3032958610, buveinės adresas Rugių g. 12-17, Vilnius.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti 2015 m. kovo 31 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis areštuotos atsakovei UAB „Stogdengiai LT“, “, įmonės kodas 302646581, buveinės adresas Raseinių r., Ariogalos m., T. Daugirdo g. 4, priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal tiesioginę jo paskirtį, bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškove UAB „Amigama LT“, kol bus priimta nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.

Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.