- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-26
- Bylos Nr.
- 2-1366-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00062-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Amigama LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Stogdengiai LT“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Amigama LT“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-627-440/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Amigama LT“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stogdengiai LT“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimu, įmonės mokumo vertinimu.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Amigama LT“ (t. 1, b. l. 1-4) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Stogdengiai LT“ bankroto bylą. Nurodė, kad su atsakovu sudarė Rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti gręžinių polių įrengimą objekte, o atsakovas įsipareigojo priimti darbus ir sumokėti 11 904,15 Eur sumą už atlikus darbus. Teigė, kad atsakovas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, galimai yra nemokus.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas UAB „Stogdengiai LT“ su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko, prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-12-31 balanso duomenimis viso bendrovės turto vertė – 386 533, 00 Lt, tuo tarpu pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma – 78 752, 74 Lt. Teigė, kad įmonė dirba pelningai ir 2014 m. uždirbo 110 546,00 Lt grynojo pelno, savo turto nėra įkeitusi trečiųjų asmenų naudai. Pabrėžė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, piktnaudžiauja savo padėtimi, elgiasi nesąžiningai, kadangi įspėjimo dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo metu, t. y. 2014-12-16 atsakovas neturėjo jokios prievolės ieškovui sumokėti įsiskolinimo už atliktus darbus pagal Rangos sutartį. Teigė, kad pats ieškovas nebuvo įvykdęs savo priešpriešinių sutartinių pareigų, apibrėžtų Rangos sutarties sąlygose, t. y. neišdavė kasos pajamų orderio dėl 2014-09-07 jam sumokėtino 5 000, 00 Lt dydžio avanso už ketinamus atlikti rangos darbus, pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (F 3), kuri yra pagrindas atsakovui apskaityti mokėtinas pinigines lėšas savo buhalterinėje apskaitoje ir apmokėti už atliktus darbus, savalaikiai neišrašiusi PVM sąskaitos – faktūros. Atsakovas prašė ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą baudą, 50 procentų iš šios baudos paskiriant atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi (t. 2, b. l. 112-119) atsisakė iškelti atsakovui UAB „Stogdengiai LT“ bankroto bylą; netenkino atsakovo prašymo dėl baudos ieškovui skyrimo; priteisė atsakovui iš ieškovo 850 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą, pateikė finansinės atskaitomybos duomenis ir išrašus iš viešų registrų, iš kurių matyti, kad atsakovo turtą sudaro 386 533,00 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 133 884,00 Lt, iš šios sumos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2014-12-31 dienai sudarė 78 752,74 Lt, 2015-03-31 – 26 615,90 Eur (91 899,38 Lt), tame tarpe įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) 1 559,02 Eur (5 382,98 Lt); su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 2014-12-31 dienai sudarė 7 904,88 Lt; 2015-03-31 mokėtino darbo užmokesčio įsiskolinimo įmonė neturėjo; atsakovo turtas nėra įkeistas tretiesiems asmenims; 2013-2014 m. įmonė veikė pelninigai; nekilnojamojo turto neturi; bendrovės vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurių balansinė likutinė vertė 2014-12-31 duomenimis sudarė 21 757,51 Lt; VMI pateiktais duomenimis, 2015-03-31 atsakovas biudžetui buvo skolingas 24,43 Eur (84,35 Lt) gyventojų pajamų mokesčio už 2015 m. kovo mėn. ir 10,88 Eur (37,57 Lt) delspinigių; atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015-05-14 sudarė 23,41 Eur (80,83 Lt). Iš pateiktų statybos rangos sutarčių, sudarytų laikotarpyje nuo 2014-05-15 iki 2015-04-13 turinio, vietinio mokėjimų nurodymų teismas nustatė, kad atsakovas vykdo ūkinę – komercinę veiklą, už atliktus darbus užsakovai su atsakovu atsiskaito.
Teismas nustatė, kad Rangos sutarties 7.2 punktu šalys susitarė, jog rangovas apmoka subrangovui už atliktus darbus pagal PVM sąskaitą – faktūrą per 5 kalendorines darbo dienas nuo pinigų gavimo iš UAB „Didma“ į rangovo sąskaitą, bet ne vėliau kaip iki 2014-09-30. Pažymėjo, kad ieškovas už pagal Rangos sutartį atliktus darbus PVM sąskaitą – faktūrą išrašė 2015-02-05, taip pat nepateikė atsakovui Rangos sutarties 5.4 punkte nurodytos pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (F 3) bei neišdavė kasos pajamų orderio dėl sumokėto 5 000,00 Lt avanso. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl ieškovo įsiskolinimo dydžio pagrįstumo bei Rangos sutarties vykdymo. Teismas pažymėjo, kad tuomet, kai atsakovas ginčija įsiskolinimo dydžius, šios skolos neįskaičiuojamos į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1247/2014).
Įvertinęs atsakovo finansinę būklę ir jos rodiklius, tai, kad atsakovas nėra nutraukęs savo ūkinės – komercinės veiklos ir ją tęsia, teismas sprendė, kad atsakovas yra mokus, pagrindų kelti atsakovui bankroto bylą nėra, tuo tarpu ieškovo argumentus, susijusius su įmonės nemokumu, laikė paneigtais.
Taip pat įvertinęs bylos medžiagą, šalių pateiktus paaiškinimus, nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog UAB „Amigama LT“ ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pateikė sąmoningai siekdamas sukelti atsakovui nepatogumų, papildomų išlaidų ar nuostolių, todėl atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą laikė nepagrįstu ir netenkintinu.
Teismas nurodė, kad atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą sąlygojo nepagrįstai pareikštas ieškovo reikalavimas iškelti bankroto bylą. Sprendė, kad atsakovo prašomos priteisti 850 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Amigama LT“ atskirajame skunde (t. 2, b. l. 122-127) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neištyrė visų faktinių aplinkybių, reikalingų klausimui dėl atsakovo mokumo išspręsti – atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų tikslumas abejotinas. Atsakovo 2014-12-31 balanse nurodyta, kad per vienerius metus gautinos sumos yra 312 580 Lt, tačiau iš pateikto pradelstų debitorių įsiskolinimų sąrašo matyti, kad du debitoriai – G. S. IĮ ir UAB „Rei Consullum“ yra bankrutuojančios įmonės, vadinasi, šie debitoriai savo įsiskolinimo atsakovui nepadengs. Taip pat tikėtina, kad yra ir daugiau atsakovo skolininkų, kurie yra nepajėgūs padengti savo įsiskolinimų.
2. 2014-12-31 balanse nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 133 884 Lt sumą; atsakovas taip pat pateikė teismui 2014-12-31 pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sąrašą, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma – 78 752, 74 Lt, tačiau šiame sąraše nėra ieškovo, kurio neįtraukimas į finansinių įsiskolinimų sąrašą patvirtina, kad atsakovo balanse nurodyta pradelstų skolų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma turi būti didesnė, nei nurodyta. Ši aplinkybė taip pat leidžia manyti, kad kreditorių, kurie buvo neįtraukti į minėtą sąrašą, gali būti daugiau.
3. Teismui buvo pateikti visi dokumentai, patvirtinantys pradelstą atsakovo skolą ieškovui. Ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tai patvirtina kartu su pareiškimu teismui pateiktas 2014-09-25 atliktų darbų aktas Nr. 01, kurį atsakovas pasirašė ir tokiu būdu patvirtino, kad sutiko su akte nurodyta darbų atlikimo kaina, jokių pretenzijų dėl kainos nereiškė. Pažymi, jog Rangos sutarties 7.2 punktas įtvirtina, kad rangovas apmoka subrangovui už atlikus darbus ne vėliau kaip iki 2014-09-30. Taigi atsakovui kilo pareiga atsiskaityti iki sutartyje nustatyto termino.
4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą sąlygojo nepagrįstai pareikštas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo: atsakovas ilgą laiką vengė atsiskaityti, o įvairūs raginimai ir bandymas gražiuoju susitarti dėl skolos grąžinimo buvo neveiksmingi; taip pat buvo nustatyta, kad egzistuoja ir kitų atsakovo kreditorių, su kuriais jis neatsiskaito. Šios aplinkybės sudarė pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Ieškovas neprivalėjo konstatuoti teisinio atsakovo nemokumo, kadangi neturėjo jokių jo finansinės atskaitomybės duomenų; šių duomenų negalėjo gauti ir iš VĮ Registrų centras, nes atsakovas nėra jų pateikęs viešo registro tvarkytojui. Šių aplinkybių visuma bei atsakovo nesugebėjimas atsiskaityti su ieškovu nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, raginimų padengti įsiskolinimus ignoravimas leido pagrįstai konstatuoti, kad atsakovas turi finansinių sunkumų, dėl ko yra faktiškai nemokus. Tuo tarpu atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo jo paties nesąžiningi veiksmai geranoriškai neatsiskaitant su ieškovu. Be to, priteista 850 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra neprotingai didelė, prieštarauja protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Stogdengiai LT“ prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas visiškai nepagrįstai ir priešingai tikrovei iškraipo faktus dėl atsakovo turimo turto vertės bei pradelstų finansinių įsipareigojimų dydžio. Teismui pateikti atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai yra teisingi ir atitinka įstatymo leidėjo finansiniams dokumentams keliamus reikalavimus, t. y. nurodyti bendrovės ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos yra pagrįstos apskaitos dokumentais, kurių pagrindu ir buvo sudaromas bendrovės 2014-12-31 balansas. Atsakovo pateikti į bylą atnaujinti buhalteriniai duomenys 2015-03-31 dienai patvirtina faktą, kad pagal sudarytą pradelstų debitorinių įsiskolinimų sąrašą – bendra debitorinių įsiskolinimų suma – 47 353, 81 Eur (163 603, 23 Lt). Pažymi, jog dėl galimo apelianto nurodytų debitorių neatsiskaitymo bendrovės trumpalaikio turto vertė sumažėtų tik 3 500 Lt suma, kuri neturi įtakos bendram įmonės mokumui.
2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas pats nevykdo įsipareigojimų pagal Rangos sutarties 5.4, 7.1, 8.4.6. punktus. Dėl neįvykdyto sutartinio įsipareigojimo išduoti pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atsakovas negali apskaityti ieškovui mokėtinų piniginių lėšų savo buhalterinėje apskaitoje ir apmokėti už atlikus darbus. Atsakovas 36 102, 68 Lt įsiskolinimo ieškovui negali likviduoti ne dėl apyvartinių lėšų trūkumo ar tariamo nemokumo, tačiau dėl to, kad iki šiol ieškovas nevykdo priešpriešinių sutartinių įsipareigojimų.
3. Teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma atitiko tiek teisės aktų reikalavimus, tiek protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, atsakovo pateiktų procesinių dokumentų pobūdį bei apimtį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Dėl atsakovo mokumo vertinimo
Teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).
Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi nemokumas yra nustatomas, ištyrus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Stogdengiai LT“ 2014 m. balanso duomenimis turto turėjo 386 533 Lt sumai, didžiąją dalį šio turto sudarė trumpalaikis turtas – 349 705 Lt, iš kurio 312 580 Lt per vienerius metus gautinos sumos ir kitas trumpalaikis turtas; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 133 884 Lt; iš atsakovo pateikto pradelstų kreditorinių reikalavimų sąrašo teismas nustatė, kad 2014-12-31 pradelstos UAB „Stogdengiai LT“ skolos kreditoriams sudarė 78 752, 74 Lt sumą, kuri per pirmąjį 2015 m. ketvirtį išaugo iki 26 615, 90 Eur (91 899, 38 Lt); debitorių įsiskolinimai pagal 2015 m. pirmojo ketvirčio duomenis sudarė 47 353, 81 Eur (163 503, 24 Lt); iš 2014-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad atsakovas tiek 2013 m., tiek 2014 m. dirbo pelningai – nurodytais metais gavo per 100 000 Lt pelno. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas ginčija ieškovo prašomos priteisti skolos sumos – 11 904,15 Eur pareikalavimo momentą, konstatavęs pastarojo netinkamą priešpriešinių įsipareigojimų pagal Rangos sutartį vykdymą, minėtos skolos neįtraukė į pradelstų atsakovo kreditorinių reikalavimų sumą. Nurodytų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog UAB „Stogdengiai LT“ yra moki bendrovė.
Nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ieškovas grindžia argumentais, jog teismas netinkamai įvertino atsakovo į bylą pateiktus duomenis: teismas neatsižvelgė, kad du iš atsakovo debitorių – G. S. IĮ ir UAB „Rei Consullum“ yra bankrutuojančios bendrovės, todėl skolų atgavimas iš šių debitorių mažai tikėtinas. Ši aplinkybė, anot ieškovo, sudaro pagrindą spręsti, kad nemokių debitorių atsakovas turi ir daugiau, tuo tarpu 2014 m. balanse nurodyta atsakovo per vienerius metus gautina suma – 312 580 Lt nėra reali. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais skundo argumentais. Aplinkybė, kad du iš atsakovo debitorių yra bankrutuojančios bendrovės savaime nepatvirtina apelianto teiginių dėl 2014 m. balanse nurodytos per vienerius metus gautinos sumos nepagrįstumo ir netikslumo, tuo tarpu jokių kitų įrodymų, išskyrus aptartos prielaidos, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Sutiktina, kad skolų atgavimo iš bankrutuojančių bendrovių tikimybė menka, tačiau tai nėra pagrindas atsakovui neįtraukti tokių skolininkų į pradelstų debitorinių įsiskolinimų sąrašą. Tuo labiau, kad bankrutuojančių atsakovo skolininkų – G. S. IĮ ir UAB „Rei Consullum“ bendra skolos suma – 3 500 Lt (1 013, 67 Eur), lyginant ją su pradelstų debitorinių įsiskolinimų suma (47 353, 81 Eur) bei bendra atsakovo 2014 m. balanse apskaityta turto verte – 386 533 Lt, nelaikytina ženklia ir galinčia iš esmės pakeisti atsakovo turto vertės ir pradelstų skolinių įsipareigojimų santykį (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Atskirasis skundas taip pat grindžiamas ir tuo, kad atsakovas nepagrįstai į pradelstų kreditorių reikalavimų sąrašą neįtraukė skolos ieškovui. Ši aplinkybė, ieškovo teigimu, leidžia manyti, kad kreditorių, kurie nebuvo įtraukti į minėtą sąrašą, gali būti ir daugiau, atsakovui siekiant pateikti klaidingus duomenis apie bendrovės mokumą. Ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai atsakovo skolą jam įvertino kaip nepradelstą, nors į bylą buvo pateiktas pastarojo pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 01, kuriame nurodyti atlikti darbai bei jų kaina, tuo tarpu Rangos sutarties 7.2 punktas įtvirtina atsakovo pareigą atsiskaityti už atliktus darbus ne vėliau kaip iki 2014-09-30.
Šių skundo argumentų kontekste pakartotinai pažymėtina tai, ką skundžiamoje nutartyje nurodė ir apygardos teismas, jog tuomet, kai atsakovas ginčija įsiskolinimo dydžius, šios skolos neįskaičiuojamos į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1247/2014).
Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti pagal atliktų darbų aktą Nr. 01 (t. 1, b. l. 16), kurį atsakovas priėmė ir neginčijo. Pažymėtina, Rangos sutartimi atliktų darbų aktu buvo nustatyta darbų perdavimo ir priėmimo tvarka (Rangos sutarties 5.4 p.), tuo tarpu šalių atsiskaitymo tvarka buvo nustatyta Rangos sutarties 7.2 punkte. Šis sutarties punktas nustatė, kad rangovas (atsakovas) apmoka subrangovui (ieškovui) už atlikus darbus pagal PVM sąskaitą – faktūrą per 5 kalendorines dienas nuo pinigų gavimo iš UAB „Didma“ į rangovo sąskaitą, bet ne vėliau kaip iki 2014-09-30. Taigi atsakovo prievolei atsiskaityti, priešingai nei teigia ieškovas, buvo reikalinga pastarojo išrašyta PVM sąskaita – faktūra, tuo tarpu nurodyta data, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga tik esant pateiktam minėtam dokumentui. Kaip nustatė apygardos teismas, atsakovas PVM sąskaitą – faktūrą išrašė 2015-02-05, o apie galimą bankroto bylos iniciavimą atsakovą informavo dar 2014 m. gruodžio mėn. Atsižvelgiant į išdėstytą, apygardos teismas turėjo pagrindo abejoti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovo įsiskolinimo dydžio bei Rangos sutarties tinkamo įvykdymo ir neįskaityti ieškovo nurodytos skolos į atsakovo pradelstų kreditorinių reikalavimų sumą. Tuo labiau, kad ir įtraukus šią sumą į minėtą sąrašą, atsakovo bendra pradelstų finansinių įsipareigojimų suma (38 520, 05 Eur) neviršytų pusės į bendrovės balansą įrašyto turto vertės 111 947, 70 Eur (t. 1, b. l. 11).
Apibendrindamas pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, susijusius su atsakovo finansine – turtine būkle ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą dėl atsakovo mokumo, tuo tarpu atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 185 str., 337 str. 1 d.),
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas nesutinka su atsakovo naudai priteista 850 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma, kurią vertina kaip per didelę ir neatitinkančią protingumo ir teisingumo reikalavimų. Taip pat teigia, kad dėl atsakovo neatsiskaitymo turėjo pagrindo spręsti dėl galimo jo nemokumo, tuo tarpu visapusiškai įvertinti UAB „Stogdengiai LT“ finansinę padėtį neturėjo galimybės, nes atsakovas neteikė finansinės atskaitomybės viešojo registro tvarkytojui.
Atmesdamas šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartis, kuria atsisakyta kelti atsakovui bankroto bylą, yra naudinga, palanki būtent atsakovui, todėl CPK 93 straipsnio tvarka prilyginama sprendimui, priimtam šalies naudai (CPK 98 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė ne tik išsamius procesinius dokumentus – atsiliepimą į ieškinį, tripliką (t. 1, b. l. 59-68; t. 2, b. l. 1-10), bet ir surinko įmonės finansinius bei kitus savo atsikirtimus pagrindžiančius dokumentus (t. 1, b. l. 69-92; t. 2, b. l. 11-104), taip pat patirtos išlaidos neviršijo Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015-03-20), todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų.
Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, iš jo priteistinos atsakovo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 98 str.). Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kad patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidų (t.2, b. l. 146-149). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijų 8. 16 punktą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovo naudai priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje sumažina, priteisdamas atsakovo naudai iš ieškovo UAB „Amigama LT“ 200 Eur atstovavimo išlaidų.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį.
Priteisti iš ieškovo UAB „Amigama LT“ (į. k. 303295861) atsakovui UAB „Stogdengiai LT“ (į. k. 302646581) 200 Eur (du šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.