- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-31
- Bylos Nr.
- 2-1303/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00342-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurovistos servisas“
- Ieškovas
- D. P., O. P., G. P., R. P.
- Trečiasis asmuo
- D. J., UAB „Archstudija“, UAB „AEnergija“, A. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurovistos servisas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eurovistos servisas“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-3654-619/2014 pagal ieškovų D. P., O. P., G. P., O. P., R. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eurovistos servisas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys D. J., UAB „Archstudija“, UAB „AEnergija“, A. G..
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai D. P. bei jos, kaip įstatyminės atstovės, atstovaujami nepilnamečiai vaikai O. P., G. P., O. P., 2014-02-12 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su reikalavimu iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Eurovistos servisas“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto departamentas LT“. Pareiškėja D. P. reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, t. y. įmonės akcininko turimomis teisėmis kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes jai su vaikais priklauso 40 proc. atsakovo akcijų (kiekvienam po 10 proc.). Nurodė, kad nepaisant to, jog pagal 2013 metų balanso duomenis įmonės turimas ilgalaikis turtas sudaro 1 469 934 Lt, įmonė yra nemoki, nes lizingo davėjui UAB „Swedbank lizingas“ nuo 2013 m. spalio 21 d. nutraukus Lizingo sutartis Nr. LT057828 ir LT054096 su atsakovu ir grąžinus šių sutarčių pagrindu valdomą nekilnojamąjį turtą lizingo bendrovei, faktinė atsakovo ilgalaikio turto vertė sudarytų 154 434 Lt. Trumpalaikį bendrovės turtą sudaro 459 595 Lt (tarp jų – 181 126 Lt išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 218 255 Lt per vienerius metus gautinos sumos, 60 214 Lt dydžio piniginės lėšos), tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams 2013 metų balanso duomenimis sudaro 1 188 446 Lt. Mano, kad tokiu būdu, įmonėje apskaityto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykis bei negalėjimas įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams patvirtina aplinkybę, kad atsakovas yra nemokus.
Bendraieškis R. P. prašė iškelti bankroto bylą atsakovui, bankroto administratoriumi paskirti J. U.. Nurodė, kad atsakovas jam skolingas 11 250 Lt, jo turimais duomenimis šis yra skolingas dar kelioms dešimtims kreditorių, skolų sumokėjimo terminai yra senai suėję, todėl mano, jog įmonė yra nemoki.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys (atsakovo akcininkai) D. J., UAB „Archstudija“, UAB „AEnergija“ atsiliepime prašė atsisakyti tenkinti pareiškėjų reikalavimus, o už piktnaudžiavimą proceso teisėmis jiems paskirti po 1 000 Lt baudą. Savo prieštaravimus grindė tuo, kad jų turimais duomenimis bendrovė yra moki ir jos finansinė padėtis stabili, pagrindo kelti bankroto bylą nėra. Nurodė, kad jie, kaip bendrovės akcininkai, sieks išlaikyti bendrovę mokia, imsis priemonių stabilizuoti jos finansinę padėtį. Atkreipė dėmesį, jog jei didelės vertės turtas būtų perleistas lizingo davėjui, tokiu atveju atitinkamai žymiai sumažėtų ir bendrovės turtiniai įsipareigojimai, kas tiesiogiai lemtų, jog bendrovės finansinė padėtis neatitiktų ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nustatyto nemokumo kriterijaus dydžio.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo A. G. nesutiko su ieškiniu, tačiau nurodė, jog tuo atveju, jei teismas nuspręstų iškelti bankroto bylą atsakovui, prašė paskirti bankroto administratoriumi UAB „Ius Positivum“.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Eurovistos servisas“ atsiliepime prašė nekelti bankroto bylos atsakovui, nurodė, kad jo turtinė padėtis stabili. Pritarė ir palaikė trečiųjų asmenų D. J., UAB „Archstudija“, UAB „AEnergija“ atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.
Šalies argumentai
BUAB „Eurovista“ ir KO taip pat buvo pateikęs prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui ir buvo įtrauktas į bylą bendraieškiu, tačiau vėliau ieškinį atsiėmė ir teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi buvo pašalintas iš bylos.
2014 m. gegužės 8 d. teisme buvo gautas UAB „Swedbank lizingas“ pranešimas dėl lizingo sutarčių su atsakovu galiojimo atnaujinimo, kuriame šis kreditorius nurodė, kad sutiktų atnaujinti lizingo sutarčių galiojimą, jei atsakovas įvykdys tam tikras sąlygas ir šalys sudarys atskirus susitarimus.
2014 m. gegužės 9 d. paaiškinime teismui atsakovas UAB „Eurovistos servisas“ nurodė, jog bendrovė sumokėjo 18 590,65 Lt lizingo bendrovei tam, kad lizingo sutartys galėtų būti atnaujintos. Teigė, kad derybos bei vykdomos investicijos patvirtina ir pagrindžia atsakovo savininkų ir vadovybės siekius tęsti veiklą. Prašė nekelti atsakovui bankroto bylos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė kelti atsakovui UAB „Eurovistos servisas“ bankroto bylą.
Iš pateiktų įmonės 2014-04-18 balanso ir kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad įmonė turėjo 1 786 536 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 940 946 Lt, pradelsti įsipareigojimai 2014-04-18 dienai sudarė 310 237,98 Lt. Teismas neįtraukė 840 046,02 Lt skolos kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ į pradelstus įsipareigojimus, nes šis 2014-04-30 priėmė sprendimą atnaujinti lizingo sutartis su atsakovu, atidedant ir išdėstant mokėjimus sutarties galiojimo laikotarpiui. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas neturi skolų valstybės ar VSDF biudžetams, atlieka privalomus mokėjimus, įmonėje didelės darbuotojų kaitos nėra, siekia tęsti veiklą. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, jog pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės atsakovo turimo turto vertės, reikalavimų jam nėra pareiškę jokie kiti kreditoriai, todėl laikė nesant pagrindo išvadai, jog įmonė yra nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Nesant reikalavimo atsakovui iškelti bylą kitais ĮBĮ numatytais pagrindais, teismas atsisakė kelti bankroto bylą. Atmetė trečiųjų asmenų prašymą skirti pareiškėjams už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, nes laikė neįrodytu, kad šie nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjai D. P., O. P., G. P. ir O. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti bankroto bylą UAB „Eurovistos servisas“, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Bankroto departamentas LT“. Teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta neįvertinus visų atsakovo mokumą lemiančių faktorių bei aplinkybių, klaidingai interpretuojant byloje pateiktus įrodymus ir vadovaujantis prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismo nurodyta aplinkybė, jog jokie kiti kreditoriai nėra atsakovui pareiškę reikalavimų, neatitinka tikrovės, nes šis turi ne vieną kreditorių, duomenys apie kuriuos, pradelstas skolas ir pasibaigusius mokėjimo terminus yra pateikti bankroto byloje; bent dar vienas kreditorius – R. P., kuriam atsakovas skolingas 11 250 Lt, yra pareiškęs reikalavimą; bendraieškiu įtraukta ir BUAB „Eurovista“ ir KO, o tai patvirtina, jog pastaroji bendrovė yra atsakovo kreditorė.
2. Teismas klaidingai vadovavosi sudarytu bendrovės 2014-04-18 balansu ir jame nurodyta ilgalaikio turto suma – 1 381 162 Lt, nes tokio turto bendrovė neturi. Nutraukus lizingo sutartis bendrovė neturi teisinio pagrindo naudotis lizinguojamu turtu ir apskaityti jį savo balanse, todėl šiai dienai bendrovės ilgalaikio turto suma lygi nuliui.
3. Teismas nepagrįstai į pradelstų bendrovės įsipareigojimų sumą neįtraukė 840 046,02 Lt skolą lizingo bendrovei UAB „Swedbank lizingas“, nes lizingo sutartys buvo nutrauktos nuo 2013-10-21, o vienašališkas raštas dėl sutikimo atnaujinti lizingo sutarčių galiojimą nepagrįstai prilygintas šalių raštiškam susitarimui, visi mokėjimų terminai yra pasibaigę ir laikytini pradelstais pagal galiojančius teisės aktus; 18 590,65 Lt mokesčio sumokėjimas nereiškia, jog sutartys atnaujintos ir neįrodo, kad tarp minėtų bendrovių būtų sudarytas koks nors susitarimas. Be to, toks susitarimas negalės būti sudarytas ir ateityje, nes pagal bendrovės įstatų 4.25 punktą, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams priimti reikalinga 3/4 balsų dauguma, o pareiškėjai D. P. ir jos vaikams priklauso 40 proc. atsakovo akcijų, ir jie nepritars tokiam nuostolingam veiksmui. Teisinių santykių pratęsimas tik padidintų įmonės nemokumą, nes bendrovė negauna pakankamai pajamų iš vykdomos veiklos ir nėra pajėgi ateityje atlikti mokėjimus pagal UAB „Swedbank lizingas“ nustatytą mokėjimo grafiką. Pagal pateiktą UAB „Swedbank lizingas“ sprendimą delspinigiai nebus skaičiuojami laikinai, iki 2014 m. gegužės 30 d., taigi po šios datos skola lizingo bendrovei bus laikoma pradelsta, ir reikalavimas mokėti delspinigius bus atnaujintas.
4. Teismas be pagrindo ignoravo faktą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-29130-110/2013 yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones UAB „Eurovistos servisas“ vadovui R. K. ir pastarasis neturi teisės sudaryti jokių sandorių, kurių vertė viršija 1 000 Lt, o sandoriams viršijantiems minėtą sumą reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
Atsiliepimas
5. Teismas be pagrindo nevertino fakto, kad bendrovės akcininkas D. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. N2-204-614/2014, pateikdamas 2013-11-26 atsiliepimą į ieškovės E. V. ieškinį dėl išlaikymo formos ir dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, – pats raštu pripažino, jog bendrovės akcijos yra bevertės, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę jos turimo turto, įmonė veikia nuostolingai.
6. Priešingai nei sprendė teismas, jokios reikšmės mokumui neturi faktas, kad nėra įsiskolinimo valstybės biudžetui ir laiku mokamos VSDF įmokos, kad darbuotojų skaičius yra stabilus eilę metų.
Bendrame atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Eurovistos servisas“ bei tretieji asmenys (akcininkai) D. J., UAB „Archstudija“, UAB „AEnergija“ prašo skundo netenkinti ir teismo nutartį palikti galioti.
Atsiliepime taip pat suformuluoti prašymai: pridėti prie bylos naujus rašytinius įrodymus – 2012-04-12 UAB „Eurovistos servisas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, atsiskaitymą pagal šias sutartis patvirtinančius įrodymus, atnaujintas Lizingo sutartis Nr. LT054096 ir Nr. LT057828 kartu su įmokų grafikais; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka siekiant išsiaiškinti tikrą pareiškėjos D. P. valią; išreikalauti iš R. P. naujus įrodymus.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjų prašymas iškelti bendrovei bankroto bylą netenkintinas ir dėl to, kad jie yra pardavę visas UAB „Eurovistos servisas“ akcijas D. J. pagal 2012-04-12 sutartis ir nėra akcininkais. Akcijos dėl užsitęsusių teisinių ginčų D. J. vardu dar nėra įregistruotos. Be to, pareiškėjų turėtų akcijų kiekis nebuvo 40 proc., ką patvirtina byloje jau pateiktas akcininkų sąrašas.
2. Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad BUAB „Eurovista“ ir KO laikytina byloje dalyvaujančiu asmeniu. Šalys turi teisę laisvai nuspręsti kaip disponuoti savo teisėmis ir nėra įpareigotos to motyvuoti. Taip pat nepagrįsti pareiškėjų teiginiai apie papildomus byloje neminėtus bendrovės kreditorius, nes jokių duomenų apie tokius kreditorius nepateikta.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-29130-110/2013 priėmė 2014 m. vasario 18 d. sprendimą, kuriuo, be kita ko, panaikino bendrovės direktoriui R. K. visas taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtyje buvo padaryta išimtis būtent dėl lizingo sutarčių vykdymo. Bendrovė 2014-05-27 atnaujino lizingo sutartis su UAB „Swedbank lizingas“. Pareiškėjų argumentai dėl blogesnių lizingo sutarčių sąlygų yra neteisingi ir nepagrįsti.
5. Teiginiai, kad bendrovė nėra pajėgi ir ateityje nebus pajėgi uždirbti pakankamai lėšų, nėra pagrįsti ir niekuo neparemti, o bendrovės reali finansinė padėtis yra teisingai atspindėta finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose. Bendrovė per pastaruosius metus įrengė ir eksploatuoja ne vieną saulės kolektorių, taip pat gavo plėtros atsinaujinančios energetikos sektoriuje leidimą 4 MW galiai su planuojama investuotojo didelės vertės investicija, taip pat dalyvauja aukcionuose ir kituose projektuose.
6. Pareiškėjų pateikta medžiaga iš bylos Nr. N2-2045-614/2014, kuri šiuo metu vis dar nagrinėjama, laikytina neleistinais įrodymais, nes neteisėtai ir nepagrįstai susipažino su bylos medžiaga, kurioje sprendžiami atsakovo UAB „Eurovistos servisas“ privataus akcininko D. J. šeimos gyvenimo klausimai (nepilnamečio vaiko išlaikymas), ir kuri sprendžiama šios bylos medžiagos neviešinant.
7. Pareiškėjų pasiūlyta bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ kandidatūra prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ 11 str. 4 d. nuostatoms. Ši bendrovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo paskirta vykdyti laikinojo vadovo funkcijas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Eurovistos servisas“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų, akcijų pasirašymo sutarčių ir įstatų pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. 2-1063-110/2014). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi minėtas laikinąsias apsaugos priemones pripažino neteisėtomis ir panaikino (civilinė byla Nr. 2S-639-803/2014). Taigi paskyrus pareiškėjų siūlomą bankroto administratorių, kiltų akivaizdus interesų konfliktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui UAB „Eurovistos servisas“ atsisakyta iškelti bankroto bylą. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Kaip jau minėta, atsakovas UAB „Eurovistos servisas“ apeliacinės instancijos teismui tiek su atsiliepimu į atskirąjį skundą, tiek ir papildomai pateikė naujus rašytinius įrodymus. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad reikalavimas pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu nėra absoliutus; kad tam tikrais atvejais įrodymai gali būti pateikiami apeliacinės instancijos teismui, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, numatančiu, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013).
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, vadovaudamasis įstatymu, kasacinio teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai – 2012-04-12 UAB „Eurovistos servisas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys (3 t., 27-38 b. l.), atsiskaitymą pagal šias sutartis patvirtinantys dokumentai (3 t., 23-26 b. l.), atnaujintos Lizingo sutartys Nr. LT054096 ir Nr. LT057828 kartu su įmokų grafikais (3 t., 39-57 b. l.), turi esminę reikšmę nagrinėjant atskirojo skundo argumentus dėl atsakovo UAB „Eurovistos servisas“ gebėjimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tęsti veiklą, be to dalis iš jų negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šie rašytiniai įrodymai priimami ir bus vertinami sprendžiant dės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.
Teismas netenkina atsakovo bei trečiųjų asmenų prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Visų pirma, pagal CPK 336 straipsnio nuostatas atskirieji skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Tik tuo atveju, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog yra būtinas žodinis skundo nagrinėjimas, pasirenkama ši proceso forma. Taigi toks proceso dalyvių prašymas teismui nėra privalomas. Antra, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai atskleidė visas faktines aplinkybes, turinčias teisinę reikšmę sprendžiant minimą klausimą, tuo tarpu prašyme nurodyti motyvai nesuteikia pagrindo spręsti, jog žodinė proceso forma yra būtina. Trečia, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste darytina išvada, kad rašytinis procesas užtikrina šio civilinio proceso, kildinamo iš bankroto teisinių santykių, koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 7 str., 185 str., 336 str.).
Teismas atmeta atsakovo prašymą išreikalauti iš R. P. naujus įrodymus, nes, jau minėta, pirmosios instancijos teismas byloje nustatė esmines faktines aplinkybes, svarbias sprendžiant klausimą dėl atsakovo mokumo. Tuo tarpu prašyme išdėstyti abstraktūs motyvai nesuteikia pagrindo spręsti, jog prašomi išreikalauti dokumentai yra būtini ir svarbūs tikrinant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, todėl šio prašymo patenkinimas bei bylos nagrinėjimo atidėjimas neprieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų reikalavimams (CPK 7 str., 178 str., 199 str.).
Nagrinėdamas atskirojo skundo argumentus teismas pažymi, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 2 dalį bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas. To paties straipsnio 8 dalis numato, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti. Pirmiau buvo nurodyta, kad apeliantai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Eurovistos servisas“. Esant minėtam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, jog tokio apeliantų prašymo patenkinimas apeliacinėje instancijoje nėra galimas. Todėl apeliacinis teismas, konstatavęs, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, ją privalo panaikinti, o klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK ĮBĮ 10 str. 2 d., 8 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, pabrėžtina, jog pagal CPK 1 straipsnio 1 dalies bei ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalies normas bankroto teisinius santykius reglamentuoja tiek ĮBĮ, tiek CPK nuostatos, o aktualioje teismų praktikoje yra suformuluoti nurodymai, jog įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Taip pat ne kartą yra nurodyta, jog greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai nevykdo jokios veiklos, arba vykdoma veikla, gaunamos pajamos neužtikrina galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir tokia situacija nėra laikina, tai yra nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Eurovistos servisas“ vadovavosi tinkamais teisminės praktikos pavyzdžiais (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).
Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad pareiškėjos D. P. prašymas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Eurovistos servisas“ yra grindžiamas šios įmonės nemokumu (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.), tai yra situacija, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Be to, teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, privalo nustatyti, kokia yra jos padėtis būtent bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Taigi apeliantė, nesutikdama su teismo nutartimi, kuria atsisakyta atsakovui iškelti bankroto bylą, privalo pagrįsti savo teiginius, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso taisykles, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir be pagrindo netenkino jos prašymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors bankroto byloms yra būdingas viešas interesas ir teismas turi pareigą ex officio rinkti įrodymus, siekdamas nustatyti realią atsakovo finansinę būklę, tačiau tai nepaneigia dalyvaujančių byloje asmenų pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai į juos (CPK 178 str.).
Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovo 2014-04-18 balanse esantys duomenys apie 1 381 162 Lt vertės įmonės ilgalaikį turtą, neatitinka tikrovės. Anot apeliantų, didžioji dalis – 840 046,02 Lt, bendrovės ilgalaikio (nekilnojamojo) turto nuosavybės teise priklauso lizingo bendrovei – UAB „Swedbank lizingas“, kuri, dėl pradelstų atsakovo mokėjimų, 2013-10-21 nutraukė lizingo sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis argumentas nesuteikia pagrindo pripažinti teismo išvadas dėl atsakovo (ne)mokumo esant nepagrįstomis.
Remdamasis minimo balanso duomenimis teismas nustatė, kad atsakovo turimas turtas sudaro 1 786 536 Lt, iš to materialusis turtas – 1 381 162 Lt, trumpalaikis turtas – 405 374 Lt, atsargos ir išankstiniai apmokėjimai – 178 293 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 206 333 Lt, pinigai – 20 748 Lt; bendra įsipareigojimų suma sudaro 1 140 946 Lt, iš to mokėtinos sumos per vienerius metus – 940 946 Lt, o po vienerių metų – 200 000 Lt.
Kaip minėta, teismas, nagrinėdamas šią bylą ir remdamasis pateiktais įrodymais, į pradelstų 1 140 946 Lt atsakovo įsipareigojimų sumą neįtraukė 840 046,02 Lt skolos lizingo bendrovei UAB „Swedbank lizingas“, nes pagal pateiktą šios bendrovės sprendimą lizingo sutarčių nutraukimas buvo anuliuotas (2 t., 184-186 b. l.). Apeliacinės instancijos teismui atsakovas kartu su atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą pateikė 2014-05-27 atnaujintas Lizingo sutartis Nr. LT054096 ir Nr. LT057828 (3 t., 39-57 b. l.). Nei nagrinėjamoje byloje, nei teismų informacinės sistemoje Liteko nėra duomenų, kad šios sutartys yra ginčijamos. Tuo tarpu klausimas dėl šių sutarčių galiojimo, o taip pat su tuo susiję atskirojo skundo argumentai (laikinųjų apsaugos priemonių taikymas UAB „Eurovistos servisas“ vadovo R. K. atžvilgiu kitoje civilinėje byloje, būtinas ¾ akcininkų pritarimas sudarytos naujos lizingo sutartis ir kt.) nėra nagrinėjamos civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Eurovistos servisas“ dalyku (CPK 338 str., 320 str., 265 str. 2 d.). Taigi apeliacinis teismas, remdamasis bylos medžiaga bei naujai pateiktais ir prie bylos pridėtais rašytiniais įrodymais, sprendžia, jog teismas, priešingai nei teigia apeliantė, turėjo pagrindą atsakovo skolą lizingo bendrovei nepriskirti prie pradelstų įsipareigojimų (CPK 185 str.).
Be to, pažymėtina tai, jog iš apeliacinės instancijos teismui atsakovo UAB „Eurovistos servisas“ papildomai pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, kad bendrovė gauna pajamas pagal galiojančias ir vykdomas sutartis. Iš pateiktų negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarčių, kurių pagrindu išnuomotas jos lizinguojamas nekilnojamasis turtas, matyti, kad kas mėnesį gautinos pajamos sudaro bendrai 6 150 Lt plius PVM, taip pat papildomai 5 proc. subnuomininko ant pastato stogo įrengtų saulės elektrinių sugeneruotos elektros energijos pardavimo pajamų. Be to, atsakovas gauna pajamas iš AB „Lesto“ už jam priklausančios saulės elektrinės pagaminamą energiją. Iš pateikto UAB „AEnergija“ (atsakovo akcininko) sprendimo matyti, kad šis nuo 2014-07-01 perleido atsakovui visas gautinas pajamas už jam nuosavybės teise priklausančių saulės kolektorių pagaminamą elektros energiją – atsiskaitymui su lizingo bendrove pagal atnaujintas lizingo sutartis. Galiausiai, atsakovas taip pat pateikė mokėjimų nurodymų nuorašus, kurie patvirtina, kad nuo pat lizingo sutarčių atnaujinimo yra atsiskaitoma su lizingo davėju. Teismo vertinimu, šie įrodymai leidžia spręsti, kad atsakovas UAB „Eurovistos servisas“ nėra nutraukęs savo ūkinės-komercinės veiklos ir ją tęsia (CPK 178 str.).
Priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl atsakovo UAB „Eurovistos servisas“ realios ūkinės komercinės padėties taip pat yra svarbi aplinkybė, kad bendrovė neturėjo / neturi skolų nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nei valstybės, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams. Atskirojo skundo argumentas, jog bendraieškio R. P. tvirtinimu, atsakovo 11 250 Lt skola jam yra pradelsta, taip pat nesuteikia pagrindo spręsti, kad šios bylos nagrinėjimo metu atsakovo turimo balansinio turto bei pradelstų įsipareigojimų santykis leidžia konstatuoti, jog bendrovės ūkinė finansinė situacija atitinka ĮBĮ reglamentuotą nemokumo sąvoką: pagal bylos medžiagą ši bendrovė nuosavybės teise, tai yra neįtraukiant lizinguojamo, valdo 508 986,02 Lt balansinės vertės turtą; byloje nėra duomenų, kad šio turto reali vertė yra mažesnė nei balansinė; pradelsti skoliniai įsipareigojimai sudaro 110 237,98 Lt (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos medžiaga nesuteikia pagrindo atsakovo UAB „Eurovistos servisas“ atžvilgiu taikyti ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies bei 9 straipsnio 7 dalies nuostatų ir kelti jam bankroto bylą, yra teisinga, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 185 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.