Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Michailo Dremliuko privačios įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos kranai“ bankroto byloje Nr. 2-827-123/2015, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. Drembliuko privati įmonė 2014-10-20 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo BAB ,,Klaipėdos kranai“ 120 089,27 Lt skolą, 18 013 Lt palūkanų, 6 004 Lt delspinigių ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo nuo 2005 m. buvo susiklostę verslo santykiai, ieškovas suteikė geležinkelio remonto paslaugų už 385 070 Lt, atsakovas už darbus sumokėjo tik 264 980,73 Lt ir liko skolingas 120 089,27 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant, kuris sirgo ir negalėjo atvykti į teismo posėdį, posėdis buvo atidėtas tik savaitei, tačiau atsižvelgiant į atstovo ligą ir gyvenamosios vietos atstumą, toks trumpas terminas yra neprotingas. Atvykęs į teismo posėdį, atstovas sužinojo, kad byla yra išnagrinėta, todėl jis negalėjo pateikti įrodymų apie savo ligą.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, kodėl praleido terminą reikalavimams pateikti. Ieškovas apie atsakovo bankroto bylą sužinojo tik gavęs jo ieškinį kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1200-513/2014. Ieškovas ketino pateikti tokį prašymą teismui, tačiau byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Ieškovas nebūtų reikalavęs skolos priteisimo, nes mažai tikėtina, kad dėl atsakovo kaip bankrutuojančios įmonės statuso atgaus skolą. Bet atsakovui nesąžiningai pagal suklastotą sąskaitą pareiškus ieškinį kitoje paminėtoje byloje, ieškovas taip pat pateikė šį reikalavimą. Todėl prašo atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo skolą, nes kartu su ieškiniu yra pateiktos sutartys, atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros. Be to, su skundu pateikiamas buvusio atsakovo BAB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus raštas apie susidariusį įsiskolinimą patvirtina ieškinio pagrįstumą. Atsisakęs priteisti skolą, teismas privalėjo grąžinti ieškovui žyminį mokestį.

Skundas paduotas juridinio asmens vardu, tačiau nėra galimybės nustatyti pasirašiusio asmens tapatybės. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonės vadovo parašas yra kitoks, taigi darytina išvada, kad jis pateiktas asmens, neturinčio teisės jį paduoti.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neteisėtai išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant. Byloje dėl tariamos apelianto atstovo ligos buvo padarytos net 2 pertraukos, tokiu būdu sudarant galimybę dalyvauti įmonės vadovui ar susirasti kitą atstovą. Be to, pagal CPK 162²

straipsnio nuostatas, liga nelaikoma svarbia priežastimi neatvykti į teismo posėdį.

Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad terminas reikalavimui pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovo teigimu, atsakovo įsiskolinimas susidarė vykdant 2006–2011 m. sutartis, ieškinys pareikštas tik 2014-10-13, taigi ieškovas nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Apie atsakovo bankroto bylos iškėlimą apeliantui tapo žinoma dar 2014-04-09, kai jam buvo pareikštas atsakovo ieškinys dėl skolos iškėlimo, tačiau jis nesiekė tinkamai įgyvendinti savo teisių ĮBĮ nustatyta tvarka. Bankroto administratorius nebuvo pranešęs ieškovui apie bankroto bylos iškėlimą, nes jo žinioje nėra jokių duomenų apie jį kaip kreditorių.Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Priešingai nei nurodo apeliantas, jis kartu su ieškiniu nepateikė nei vienos sąskaitos faktūros, pagal pridėtus darbų atlikimo aktus, atliktų darbų vertė sudaro tik 45 230 Lt. Apelianto pateiktas dokumentas negali būti priimamas, nes apeliacinės instancijos teismui draudžiama pateikti naujus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Kaip žinoma, bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai; visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008 ir kt.). Sklandžiam bankroto proceso vykdymui ir siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, būtina įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą, kurie pareiškiami bankrutuojančios įmonės administratoriui ir tvirtinami teismo ĮBĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Taigi ĮBĮ įtvirtinta pareikštinė kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pateikimo tvarka, pagal kurią kreditorius savo reikalavimą administratoriui gali pateikti per teismo nustatytą terminą. Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos ( ĮBĮ 10 str. 9 d.).

Pažymėtina, kad ĮBĮ nereglamentuoja, kas laikytina svarbia priežastimi praleistam terminui kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinti. Teismas, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingo ir apdairaus elgesio reikalavimas. Sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teismas konstatavo, kad apeliantas praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Apeliantas skunde teigia, kad jis laiku neįgyvendino savo kaip kreditoriaus teisių motyvuodamas tuo, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes jokie pranešimai ar kita informacija apie BAB „Klaipėdos kranai“ iškeltą bankroto bylą jam nebuvo pateikti ir apie bankroto bylą jis sužinojo tik 2014-04-09, kitoje byloje gavęs atsakovo ieškinį dėl skolos priteisimo. Tačiau kaip minėta, sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių vertinimo, taikomas protingo ir apdairaus elgesio reikalavimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinys šioje byloje pareikštas 2014-10-16, taigi praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams nuo tada, kai apelianto teigimu, jis sužinojo apie bankroto bylos iškėlimą. Ieškinys, be kita ko, pareikštas ne ĮBĮ nustatyta tvarka bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui, tačiau Klaipėdos apylinkės teismui, nors ieškininiame pareiškime atsakovo statusas nurodytas kaip bankrutuojančios bendrovės. Kaip minėta, bankroto byla atsakovui BAB ,,Klaipėdos kranai“ iškelta dar 2012 m. spalio 26 d. nutartimi, o pradėta nagrinėti net 2010-09-03. Kaip teigė pats apeliantas, verslo santykiai su atsakovu vyko nuo 2005 iki 2011 m., sutartis dėl paslaugų teikimo buvo sudaryta ir 2011 m. birželio 27 d., apie sunkią finansinę atsakovo padėtį ir restruktūrizavimo bylos iškėlimą jis buvo informuotas dar 2009-10-02.

Taigi, teismo įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina pagrįstumą pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantui akivaizdžiai buvo / turėjo būti žinoma apie sunkią atsakovo finansinę padėtį. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būdamas apdarus ir rūpestingas verslininkas, tinkamai, laiku būtų ėmęsis kokių nors priemonių savo teisėms įgyvendinti, prašęs atnaujinti praleistą terminą, nors kaip žinoma, pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 str.) įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad kaip teigia pats apeliantas, jis į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik dėl to, kad atsakovas kitoje byloje pareiškė jam ieškinį dėl skolos priteisimo. Taigi esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad teismas teisingai sprendė, jog apeliantas yra praleidęs terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir nėra pareiškęs prašymo jį atnaujinti (ĮBĮ 10 str. 9 d., CPK 185 str., 263 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja atskirajame skunde pareikšto apelianto prašymo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes pagal bylos medžiagą toks prašymas pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo pareikštas, teismas šio klausimo nenagrinėjo, todėl jis negali būti ir šios apeliacijos objektu (CPK 307, 310 str.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir tie apelianto argumentai, kad jis prašymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Vertindamas šiuos skundo argumentus, teismas visų pirma pažymi, jog kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką dėl CPK 246 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Pagal šią teisės normą teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, jei yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatyme nustatyta, jog neatvykimas dėl šalies atstovo ligos paprastai nelaikoma svarbia priežastimi (CPK 246 str. 1, 2 d., 162²). Kasacinio teismo išaiškinta, kad minėta įstatymo nuostata reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Priešingu atveju galėtų būti pažeistos kitų asmenų procesinės teisės ir teisėti interesai. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus tokį prašymą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015 ir kt.). Šiame kontekste paminėtina taip pat tai, kad nagrinėjamu atveju klausimas sprendžiamas bankroto byloje, kai operatyvumo, ekonomiškumo principų laikymasis yra itin svarbus.

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2015-02-09 vykusiame teismo posėdyje dalyvavo ir apelianto M. Drembliuko privačios įmonės vadovas M. Drembliukas, ir šios įmonės atstovas teisininkas. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2015-03-23, kad ieškovas galėtų pateikti naujus įrodymus, pagrindžiančius jo ieškinį. Teisme 2015-03-23, tai yra posėdžio dieną, buvo gautas M. Drembliuko privačios įmonės atstovo teisininko prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo ligos. Teismas 2015-03-23 protokoline nutartimi patenkino šį prašymą ir iki padarė pertrauką iki 2015-03-30. Apelianto atstovas 2015-03-30, tai yra posėdžio dieną, pateikė dar vieną prašymą atidėti teismo posėdį dėl jo ligos, teismas jį patenkino ir padarė pertrauką iki 2015-04-07. Prieš 2015-04-07 teismo posėdį apelianto atstovas pateikė trečiąjį prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo ligos. Teismas šio prašymo netenkino ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, nutarė teismo nutartį skelbti 2015-04-14.

Skunde apeliantas teigia, kad teismas neteisėtai išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma, yra fakto instancija, nepateikė jokių įrodymų apie savo ligą, nors pagal CPK 246 straipsnio reikalavimus privalo pateikti dokumentus, pateisinančius neatvykimą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas, teismas, trečią kartą nepripažinęs nurodytos jo atstovo neatvykimo priežasties svarbia ir neatidėdamas bylos nagrinėjimo, nepažeidė proceso teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti taip pat ir jo proceso teisių pažeidimo skunde nurodytų motyvų pagrindu (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su kreditorinio reikalavimo pagrįstumu.

Taigi apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 338, 302 str., 263 str. 1 d.). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamų klausimų išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma, nes, kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių procesiniuose dokumentuose nurodytą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Kartu teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, kad nėra galimybės identifikuoti skundo pasirašiusio asmens. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundą pateikė M. Drembliuko privačios įmonės atstovas teisininkas (CPK 56 str. 2 d.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas, kreipdamasis į teismą už paduodamą ieškinį, sumokėjo 3 880 Lt žyminį mokestį (b. l. 6). Kaip teisingai nurodo apeliantas, pagal CPK 83 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarką, 1 dalies 9 punkto nuostatas, ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Byloje nėra duomenų, kad apeliantui sumokėtas žyminis mokestis būtų grąžintas, todėl apeliacinės instancijos teismas tenkina apelianto prašymą ir gražina šį mokestį, tai yra 1 123,73 Eur (CPK 87 str. 1 d. 6 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovui Michailo Dremliuko privačiai įmonei (kodas 121774427) 1 123,73 Eur (tūkstantis šimtas dvidešimt trys Eur 73 ct) žyminio mokesčio.