- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-453-864/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07141-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- L. S.
- Kategorijos
- 2.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei L. S. dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. R. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovės L. S. (toliau – ir atsakovė) 5 procentų metines palūkanas nuo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-124-544/2022 iki jo įvykdymo. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2124544/2022 iš atsakovės ieškovui buvo priteista 50 500 Eur pinigų suma. Atsakovei piktybiškai vengiant vykdyti teismo sprendimą ir visokiais būdais vilkinant jo įsiteisėjimą, vykdomasis rastas ieškovui išduotas tik 2023 m. spalio 10 d., tačiau jame nieko nebuvo užsiminta apie tokiais atvejais įprastas 5 proc. metines palūkanas nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo. Ieškovas kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu ištaisyti šią klaida ir numatyti 5 proc. metines palūkanas, bet prašymas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi buvo atmestas motyvuojant tuo, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu neprašė priteisti procesinių palūkanų. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 11 d. išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, dėl to ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Ieškovas nurodytoje civilinėje byloje neprašė priteisti procesinių palūkanų, nes tikėjosi, kad turtas jam bus priteistas natūra. Atsakovė piktybiškai vengia mokėti ieškovui priteistą sumą nuo teismo sprendimo 2022 m. lapkričio 22 d. iki dabar, o ieškovas priverstas gyventi iš 197 Eur šalpos neįgalumo pensijos ir 38,23 Eur vienišo asmens išmokos per mėnesį. Ieškovui priteisus 5 proc. metinių palūkaną, atsakovei atsirastu paskata greičiau atsiskaityti su ieškovu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė L. S. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, netenkinus šio prašymo, procesines palūkanas skaičiuoti ne nuo teismo sprendimo priėmimo, o nuo jo įsiteisėjimo. Nurodė, kad teisminiai procesai tarp jos ir ieškovo yra sąlygoti to, jog prieš tai jie daugiau nei dešimt metų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o santykiams iširus atsirado poreikis priimti sprendimus dėl buvusio bendro turto. Atsakovė civilinėje byloje Nr. e2124-544/2022 teismo sprendimo vykdymo niekada nevilkino, o tik naudojosi savo procesinėmis teisėmis paprašyti galimybės sprendimo vykdymą atidėti arba išdėstyti jį dalimis. Byloje nebuvo nagrinėjamas palūkanų priteisimo klausimas, nes reikalavimas buvo priteisti turtą, o ne kompensaciją. Atsakovė nebuvo pareiškusi reikalavimų dėl turto jai priteisimo natūra, išmokant ieškovui kompensaciją, todėl teismo sprendimu priteista ieškovui mokėtina suma buvo atsakovei netikėta. Teismo proceso metu nebuvo spręstas klausimas, ar atsakovė turės galimybę mokėti kompensaciją ir per kiek laiko galės tai padaryti. Atkreipė dėmesį, kad teismo proceso metu atsakovė naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba, t. y. jos turtinė padėtis buvo pakankamai sunki. Todėl teisiniai veiksmai, kurių ėmėsi atsakovė, yra ne proceso vilkinimas, o objektyvūs sprendimai, siekiant sureguliuoti susidariusią padėtį. Pažymėjo, kad po teismo sprendimo šalys padavė apeliacinius skundus, todėl teismo sprendimas įsiteisėjo, atitinkamai ir teisę į kompensaciją ieškovas įgijo tik apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą teismo sprendimo nepakeisti, o ne nuo sprendimo priėmimo. Teismo proceso metu ieškovas dėl procesinių palūkanų priteisimo nesikreipė. Pabrėžė, kad paties ieškovo procesinis elgesys kitose bylose būna netinkamas, piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, vengiama teikti vaikams išlaikymą, išlaikymą tenka išieškoti priverstiniu būdu. Todėl netinkamas ieškovo elgesys ir jo prievolių nevykdymas, sąlygoja ir tai, kad kompensacijos, jam mokėtinos iš atsakovės atidedamos būtent dėl tos priežasties, kad atsakovės sunki turtinė padėtis gana ženkliai sąlygota tuo, jog atsakovė privalo faktiškai viena išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus, o ieškovas visokiais būdais bando savo prievolių išvengti arba jas maksimaliai užvilkinti. Ieškovas vykdomąjį raštą dėl kompensacijos priteisimo yra perdavęs antstoliui ir vykdymo veiksmai yra atliekami. Dėl visų išdėstytų argumentų, ieškovui palūkanos nepriteistinos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį iš dalies tenkino, t. y. priteisė ieškovui S. R. iš atsakovės L. S. 5 procentų dydžio metines palūkanas už Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-544/2022 priteistą 50 500 Eur kompensaciją nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2023 m gegužės 23 d.) iki jo visiško įvykdymo ir 170 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-544/2022 pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei L. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovės L. S. priešieškinį ieškovui S. R. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir turto įgijėjos teisių perkėlimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, turto pripažinimo daline nuosavybe, dalies turte nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos už gautą nuomą priteisimo ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad 72/1804 dalis žemės sklypo ir 2111/56723 dalis gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklauso S. R. ir L. S., atidalino nekilnojamąjį turtą - 72/1804 dalis žemės sklypo ir 2111/56723 dalis gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės bendraturčių nuosavybės ir pripažino šį nekilnojamąjį turtą asmenine L. S. nuosavybe, priteisė iš atsakovės L. S. ieškovui S. R. 50 500 Eur piniginę kompensaciją už jam tekusią ½ dalį 72/1804 dalį žemės sklypo ir 2111/56723 dalį gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovei L. S. iš ieškovo S. R. 5 400 Eur nuomos mokesčio už minėto nekilnojamojo turto nuomą, kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
5. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatavo, kad atsakovė L. S. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-124-544/2022 privalėjo įvykdyti jo įsiteisėjimo dieną, t. y. 2023 m. gegužės 23 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis). Neįvykdžius minėto teismo sprendimo jo įsiteisėjimo dieną, atsakovė yra laikoma praleidusi prievolės įvykdomo terminą, dėl ko ieškovas pagrįstai reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytų palūkanų priteisimo, kurių paskirtis kompensuoti ieškovo praradimus dėl to, kad atsakovė naudojasi jo pinigais, ir skatinti atsakovę kuo operatyviau įvykdyti prievolę. Ieškovui tokią teisę garantuoja CK 6.37 straipsnio 2 dalis. Šiuo atveju atsakovės nurodytos priežastys, dėl kurių nėra vykdomas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas, neturi teisinės reikšmės, nes CK 6.37 straipsnyje nėra numatytos kokios nors sąlygos, dėl kurių reikalavimas priteisti procesines palūkanas nebūtų tenkinamas.
Šalies argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad būtent atsakovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį ir pripažinti, kad 72/1804 dalis žemės sklypo ir 2111/56723 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. R., atitinkamai 1/10 dalis ir L. S., atitinkamai 9/10 turto dalies, jį atidalyti nurodyta turtą pripažįstant asmenine L. S. nuosavybe ir iš atsakovės L. S. ieškovui S. R. priteisiant 10 100 Eur piniginę kompensaciją už jam tekusią 1/10 dalį 72/1804 dalį žemės sklypo ir 2111/56723 dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Taigi teismas pripažino, jog atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo jai buvo netikėtas ar, kad atsakovas apskritai neturi teisės į kompensacines palūkanas dėl teismo sprendimu jam priteistos kompensacijos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika kompensacinių palūkanų priteisimo klausimu, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo teisę reikalauti iš atsakovės CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytų procesinių palūkanų, todėl sprendė dėl termino, nuo kurio turi būti skaičiuojamos minėtos palūkanos. Šiuo atveju teismas sutiko su atsakovės L. S. argumentu, kad pareiga atsakovei mokėti 50 500 Eur kompensaciją už jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį atsirado tik įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimui. Teismas pažymėjo, kad iki pat minėto sprendimo įsiteisėjimo nebuvo aišku, kokia apimtimi atsakovė turės vykdyti minėtą pareigą ir, ar apskritai turės tokią pareigą, nes teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą apskundė tiek ieškovas, tiek atsakovė ir būtent ieškovas prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą bei ieškinį patenkinti pripažinus ginčo turtą bendrąja daline nuosavybe priteisiant ieškovui minėtą turtą natūra. Taigi, ieškovas neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo priėmimo.
8. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies ir ieškovui S. R. iš atsakovės L. S. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-544/2022 priteistą 50 500 Eur kompensaciją nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2023 m gegužės 23 d.) iki jo visiško įvykdymo (CPK 185 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo į jį argumentai
9. Ieškovas S. R. (toliau - ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą ir priteisti ieškovui S. R. iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-544/2022 priteistą 50 500 Eur kompensaciją nuo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-124-544/2022 priėmimo iki jo visiško įvykdymo ir 170 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti Valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal bylos eigoje pateiktus jų dydį patvirtinančius dokumentus iš L. S..
10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamos minimos procesinės palūkanos. Apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais:
10.1. Apeliantas pripažįsta, jog ieškovas kreipimosi į teismą metu negalėjo žinoti, kokia apimtimi ar kokiu būdu (natūra ar priteisiant kompensaciją) bus patenkinti jo pareikšti reikalavimai. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo sprendimo, ieškovas dėl savo teisių gynybos į teismą kreipėsi pagrįstai – ieškinio pateikimo teismui metu jis turėjo realią teisę į turtą, o atsakovė šios teisės nepripažino. Jeigu ieškovui kreipimosi į teismą metu būtų buvę žinoma, kad jo teisės bus apgintos tik priteisiant jam piniginę kompensaciją jis būtų reiškęs ir reikalavimą priteisti procesines palūkanas nuo kreipimo į teismą dienos, kaip tai numato CK 6.210 straipsnio 1 dalis, tačiau pareiškiant ieškinį dėl turto atidalijimo, ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokį galutinį teismo sprendimą priims teismas. Ieškovas tikėjosi atgauti turtą natūra. Kadangi ieškovas ieškinio pateikimo (Panevėžio apygardos teismui) metu turėjo realią ir teisėtą reikalavimo teisę atsakoves atžvilgiu, šioje byloje buvo pagrindas pripažinti, kad jis turėjo ir teisėtą lūkestį į procesines palūkanas nuo to momento, kai reikalavimas buvo pareikštas, kadangi prievolės neįvykdymas po reikalavimo pareiškimo reiškia prievolės įvykdymo termino pažeidimą sukeliantį CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes – skolininko pareigą mokėti nustatyto dydžio palūkanas. Šių palūkanų kompensacinė paskirtis yra būtent tam, kad asmuo teisme pareiškęs reikalavimus dėl vykstančio teismo proceso trukmės nepatirtų nuostolių ir jam būtų teisingai kompensuota už teismo proceso metu kilsiančius praradimus (dėl infliacijos, turto nuvertėjimo ir kt.), už kuriuos tiesiogiai yra atsakingas skolininkas, nepagrįstai ginčydamas realią ir vykdytiną prievolę.
10.2. Apelianto teigimu, palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga apibrėžta CK 6.37 straipsnyje, kur nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 d.). Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 d.). Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir jose nurodytą praktiką).
10.3. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014 ir jose nurodytą praktiką).
10.4. Apeliantas remiasi kasacinio teismo praktika ir teigia, kad nei teisė į procesinių palūkanų priteisimą, nei jų apskaičiavimo tvarka įstatymo leidėjo nėra siejamos su prašymo priteisti procesines palūkanas pateikimo momentu. Tinkamai pareikšta kreditoriaus valia dėl procesinių palūkanų priteisimo suponuoja teismo pareigą priteisti procesines palūkanas nuo įstatyme nustatyto termino, t. y. nuo bylos iškėlimo teisme dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) (žr. 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017).
10.5. Apeliantas pažymi, jog nors teikdamas ieškinį pirmosios instancijos teismui, dėl teisinių žinių stokos (ieškinį pateikė savarankiškai), jis įvardijo procesinių palūkanų priteisimo momentą, kaip – „nuo teismo sprendimo priėmimo dienos“, tačiau pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai matydamas netinkamai apelianto (ieškovo) suformuluotą ieškinio reikalavimą, visų pirma turėjo jį traktuoti kaip netinkamą ir pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, arba įsitikindamas apelianto (ieškovo) keliamų reikalavimų tikslumu, procesinių palūkanų priteisimo (reikalavimo esmę) traktuoti kaip – „nuo ieškinio teisme priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“. Tik tokį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios terminą yra numatęs įstatymo leidėjas. Būtent nuo šio momento, t. y. Panevėžio apygardos teisme civilinės bylos Nr. e2-124-544/2022 užvedimo momento (teisėjo rezoliucija patvirtintas bylos priėmimo momentas (CK 137 straipsnio 1 dalis) ir turi būti skaičiuojamas procesinių palūkanų mokėjimo terminas.
10.6. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog apeliantui (ieškovui) nebuvo galima numatyti kokia apimtimi atsakovė turės vykdyti minimą pareigą ir, ar apskritai turės tokią pareigą. Apelianto nuomone, kad tiek jo, tiek atsakovės Panevėžio apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-124-544/2022 keliami reikalavimai buvo ir tebėra turtinio pobūdžio. Todėl kiekviena iš šalių turėjo savų lūkesčių, nukreiptų į turto valdymą, ar tai būtų susiję su jo valdymu natūra ar kompensacijos už jo gavimą. Abejais atvejais, apeliantas (ieškovas) neturėjo galimybės naudotis jam priklausančia turto forma, ar tai butų natūra, ar piniginė išraiška. Dėl šios priežasties apeliantui (ieškovui), ką ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, priteistinos procesinės palūkanos.
11. Atsakovė L. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
13. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimo dalies, kuria nuspręsta, jog procesinės palūkanos ieškovui iš atsakovės priteistinos nuo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-544/2022 sprendimo įsiteisėjimo dienos (2023 m gegužės 23 d.) iki jo visiško įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl procesinių palūkanų skaičiavimo momento.
15. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-124-544/2022 pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei L. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovės L. S. priešieškinį ieškovui S. R. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir turto įgijėjos teisių perkėlimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, turto pripažinimo daline nuosavybe, dalies turte nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos už gautą nuomą priteisimo. Teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad 72/1804 dalis žemės sklypo ir 2111/56723 dalis gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklauso S. R. ir L. S., atidalino nekilnojamąjį turtą - 72/1804 dalis žemės sklypo ir 2111/56723 dalis gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės bendraturčių nuosavybės ir pripažino šį nekilnojamąjį turtą asmenine L. S. nuosavybe, priteisė iš atsakovės L. S. ieškovui S. R. 50 500 Eur piniginę kompensaciją už jam tekusią ½ dalį 72/1804 dalį žemės sklypo ir 2111/56723 dalį gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovei L. S. iš ieškovo S. R. 5 400 Eur nuomos mokesčio už minėto nekilnojamojo turto nuomą, kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
16. Iš bylos fabulos akivaizdu, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovei dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nereiškė jokio piniginio reikalavimo atsakovei, o tikėjosi turto atidalijimo natūra. Taigi, kaip visiškai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kreipimosi į teismą metu atsakovės piniginė prievolė ieškovui neegzistavo, ji atsirado tik įsiteisėjus teismo priimtam sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtent ši esminė aplinkybė, nulėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės taikymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2024 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-378/2024) bei procesinių palūkanų skaičiavimo momentą nuo Lietuvos apeliacinio teismo, kuria apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas, priėmimo dienos, t. y. 2023 m. gegužės 23 d.
17. Apeliantas siekdamas procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės nuo ieškinio pareiškimo dienos momento, pats prieštarauja sau apeliuodamas į teismų praktiką, kuria suformuluotos esminės sąlygos procesinėms palūkanoms priteisti: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014 ir jose nurodytą praktiką). Tokiu būdu apeliantas tik patvirtina, kad nesuformulavęs ieškinyje reikalavimo priteisti procesines palūkanas, jis neįvykdė vienos iš esminių sąlygų jas priteisti nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos.
18. Kita apelianto skunde nurodyta praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir jose nurodytą praktiką) šiuo atveju negali būti taikoma kaip teisminis precedentas, kadangi nuo nagrinėjamos bylos jos skiriasi faktinėmis aplinkybėmis. Be to, jos taikytinos teisės į procesines palūkanas pripažinimo ginčuose, o šiuo atveju ginčo dėl apelianto teisės į procesines palūkanas nėra.
19. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 107/2010, ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų priteisimo momentą taikymą; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu), o apeliacinio argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti.
21. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovo apeliacinį skundą, netenkinimas jo prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ieškovo S. R. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.