Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2017-05-02 · Civilinė byla Nr. 2YT-5233-641/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-02
Bylos Nr.
2YT-5233-641/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02877-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas
B. B.
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių rajono II
Civilinė byla Nr. 2YT-5233-641/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02877-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 3.4.5.12
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 2 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. B. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo – Šiaulių rajono II – ojo notaro biuro notarė Birutė Šatienė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja (paveldėtoja) B. B. (toliau tekste – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, nurodydama, jog, jos nuomone, notarė B. Šatienė neteisėtai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į 2012 m. gruodžio 31 d. mirusios pareiškėjos sesers O. M. paliktą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1970 m.; vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1977 m.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1977 m.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1982 m.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1930 m. Prašė įpareigoti notarę B. Šatienę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į sesers O. M. paliktą (anksčiau nurodytą) nekilnojamąjį turtą ir priteisti iš notarės B. Šatiesnės bylinėjimosi išlaidas – 50,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Skunde nurodė, kad pareiškėjos tėvai J. ir O. B., gyvendami kartu (duomenys neskelbtini), susilaukė 6 vaikų, tame tarpe ir pareiškėjos, gim. (duomenys neskelbtini), bei jos sesers O. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mama mirė (duomenys neskelbtini)., tėvas naujos santuokos nesudarė, iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Vyriausioji sesuo O. M. ištekėjo už Vytauto A. M., vaikų nesusilaukė. Sesers O. M. vyras V. A. M. mirė (duomenys neskelbtini), jo likusį turtą – 27,52 kv. m. bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą ir molinį tvartą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1975 m. liepos 16 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą paveldėjo valstybė. 2012 m. gruodžio 31 d. mirė pareiškėjos sesuo O. M.. Po jos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamas turtas: 0,8700 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir dviem ūkiniais pastatais bei ½ dalimi kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini); bei gyvenamasis namas su septyniais ūkiniais pastatais, vasarnamiu bei kiemo statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniu iš kito registro - ½ dalimi kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini).; o taip pat 0,8200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl sesers palikimo priėmimo pareiškėja nustatyta tvarka kreipėsi į Šiaulių rajono 2-ojo notaro biurą. Notarė B. Šatienė 2013 m. sausio 15 d. išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą, tačiau 2014 m. rugpjūčio 28 d. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į dalį mirusios sesers O. M. palikimą, t. y. į jai priklausančio gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio pastatų ir kitų kiemo statinių, kurių adresas (duomenys neskelbtini). Atsisakymas motyvuojamas tuo, kad minėti statiniai pastatyti O. M. būnant santuokoje su V. A. M., o O. M. ir V. A. M. santuoka baigėsi mirus jos vyrui (duomenys neskelbtini)., ir kad turtas nebuvo padalintas, todėl jie abu turėjo į 1964 m. pastatytus pastatus ir kitus statinius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę. Dėl šios priežasties pareiškėja turėjo prašyti atidalyti dalis bei prašyti išduoti mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantį liudijimą. Pasikliaudama notare pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog O. M. prieš savo mirtį asmenine nuosavybės teise valdė, naudojo, disponavo nekilnojamuoju turtu, tame tarpe ir gyvenamuoju namu ((duomenys neskelbtini)-4010-8016, statybos pabaigos metai – 1964 m.), 3 ūkiniais pastatais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1960 m., (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1964 m., (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1960 m.), esančiais (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu netenkino pareiškėjos pareiškimo ir bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė, motyvuodamas tuo, kad O. M. visą turtą savo mirties dieną valdė asmeninės nuosavybės teise, nes turtą buvo perėmusi pagal anksčiau galiojusius įstatymus, kaip sekanti kolūkiečių kiemo narė, ir jog papildomai įrodinėti žinomų faktų nereikia. 2014 m. rugpjūčio 28 d. notarė B. Šatienė pareiškėjai išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kurio pagrindu VĮ „Registrų centras“ registravo pareiškėjos nuosavybės teises į 0,8700 ha žemės sklypą ir pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), bei 0,8200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo į anksčiau minėtus gyvenamąjį namą ir kitus statinius, adresu (duomenys neskelbtini). Šį notarės veiksmą pareiškėja apskundė teismui. Ginčą byloje Nr. 2-797-287/2014 išsprendė Panevėžio apygardos teismas, 2015 m. balandžio 15 d nutartimi panaikindamas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 16 d. nutartį, patenkindamas pareiškėjos skundą ir įpareigodamas notarę B. Šatienę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į sesers O. M., mirusios (duomenys neskelbtini)., paliktą turtą, o būtent: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1964 m.), 3 ūkinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1960 m., (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1964 m., (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1960 m.), esančius (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog ginčo santykiui turėjo būti taikytos 1964 m. Civilinio kodekso (toliau 1964 m. CK) normos, reguliuojančios kolūkiečių kiemo bendrąją jungtinę nuosavybę, o ne sutuoktinių bendrąją nuosavybę, po ko notarė B. Šatienė 2016 m. balandžio 7 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kurios pagrindu VĮ „Registrų centras“ įregistravo pareiškėjos nuosavybės teisę į šį turtą: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1964 m.), 3 ūkinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1960 m., (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1964 m., (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1960 m.) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1957 m.), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, jog notarė neinformavo ir neperspėjo jos, kad dalis ūkinių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini)., ir toliau lieka mirusiosios O. M. vardu, todėl ši aplinkybė jai paaiškėjo tik 2017 m. kovo mėn. tvarkantis dokumentus dėl paveldimame turte neteisėtai gyvenančio J. D. iškeldinimo. 2017 m. kovo 17 d. kreipėsi į notarę B. Šatienę su prašymu išduoti papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į vasarnamį ir keturis ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), šiai dienai registruotus O. M. vardu, tačiau notarė pranešimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nurodydama, jog: nėra nustatyti palikėjai priklausanti šių daiktų dalis, ją būtina nustatyti, kadangi O. M. ir V. A. M. santuoka truko nuo 1958 m. liepos 21 d. iki 1974 m. birželio 31 d., t. y. iki sutuoktinio mirties, nes po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo nebuvo išduotas ištuokos liudijimas. Pareiškėja manė, kad notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į vasarnamį ir keturis ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), šiai dienai registruotus O. M. vardu, yra nepagrįstas ir neteisėtas bei pažeidžia jo teises ir interesus. Notarė ignoruoja VĮ „Registrų centras“ duomenis, įsiteisėjusius Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą bei Panevėžio apygardos teismo 205 m. balandžio 15 d. nutartį, neteisingai ginčo santykiui taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai reikalauja nustatyti O. M. dalį likusiuose jos vardu registruotuose statiniuose, pažeidžia įstatymus ir pareiškėjos turtinius interesus. Taip pat nurodė, kad norimas paveldėti turtas priklausė O. M. asmeninės nuosavybės teise, kadangi: buvo įgytas (pastatytas) iki ir po santuokos su V. A. M., O. M. gyveno jos tėvo J. B., kaip kolūkio nario, kieme ir buvo kolūkiečio kiemo narė, nepriklausomi nuo to ar ji buvo sudariusi santuoką, ar ne; Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai pagrindžia, kad O. M., kaip paskutinė kolūkiečio kiemo narė, po savo tėvo (kolūkio nario) mirties (duomenys neskelbtini), perėmė visą jo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nes jos vyras V. A. M. jau buvo miręs; iš Šiaulių rajono liaudies teismo 1969 m. kovo 14 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo matyti, jog O. M. su V. A. M. kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio 3 metai iki 1969 m., ką įvertinęs Panevėžio apygardos teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi konstatavo, kad O. M. vyras savo mirties dienai buvo nebetekęs kolūkiečių kiemo turto, kurį sudarė pastatai, adresu (duomenys neskelbtini).Notarė B. Šatienė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, jog: skundas yra surašytas nereikalingai išplečiant paties skundo apimtį, nes aprašytos aplinkybės dėl pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurios nesisieja su skundo dalyku; su skundu pateikti skundo dalykui pagrįsti įrodomosios reikšmės neturintys įrodymai; nepateiki įrodymai, kurie pagrįstų O. M. nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, nei į (duomenys neskelbtini), nei į (duomenys neskelbtini), esančius pastatus ir tokiu būdu yra nuslepiama aplinkybė, jog nuosavybės teisės į šiais skirtingais adresais esančius pastatus yra įgyta skirtingais pagrindais; O. M. nuosavybės teisės į ginčo pastatus registruotos Šiaulių apylinkės (seniūnijos) 1995 m. sausio 31 d. pažymėjimo Nr. 124p pagrindu, kuriame yra įrašyta, kad pastatai yra O. M. pačios statyti 1964 m., taigi O. M. nuosavybės teisę į ginčo pastatus įgijo pati statydama. Manė, jog skundu pareiškėja teismą klaidina nepateikdama Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-233-252/2015 ir nurodydama, jog tik 2017 m. kovo mėn. sužinojo, jog ginčo pastatai liko registruoti O. M. vardu, nes iš šio teismo nutarties pareiškėjai jau teismo nutarties gavimo dieną buvo žinoma, jog joje ginčo pastatų nėra įrašyta. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog skunde akcentuojami pastatų statybos pabaigos metai, tačiau nieko nerašoma, kokiu pagrindu šie metai VĮ „Registrų centras“ duomenyse buvo įrašyti. Nurodė, jog notaras į nekilnojamąjį ar kilnojamąjį daiktą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą gali išduoti tik nustatęs, kad tas daiktas nuosavybės teise priklauso palikėjai, o VĮ „Registrų centras“ duomenų pagrindu nuosavybė negali būti įgyjama. Tuo tarpu pareiškėja šiuo atveju skunde nerašo apie ginčo pastatų įregistravimo registre pagrindą – Šiaulių apylinkės (seniūnijos) 1995 m. sausio 31 d. pažymėjimą Nr. 124p, o kadangi VĮ „Registrų centras“ duomenyse kitokio O. M. nuosavybės teisių įgijimo į ginčo pastatus pagrindo įrašyta nėra, teigė, jog šiuo atveju galima remtis tik Šiaulių apylinkės (seniūnijos) 1995 m. sausio 31 d. pažymėjimu Nr. 124p, kuriame įrašyta, kad pastatai yra O. M. pačios statyti 1964 m. Notarės nuomone, skundo motyvas, kad notarė ignoruoja teismo sprendimus/nutartis yra klaidinantis teismą, kadangi nei 2014 m. kovo 4 d. teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-194-291/2014, nei 2015 m. balandžio 15 d. teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-233-252/2015 pastatų, kurie įrašyti skundo dalyke, nėra, taip pat nei vieno pastato O. M. nuosavybės teisės nėra VĮ „Registrų centras“ duomenyse įregistruotos minėtų teismo sprendimo/nutarties pagrindu, todėl notaras negali jais remtis. Nurodė, jog paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsisakė išduoti dėl šių priežasčių: nuosavybės teisės į ginčo pastatus O. M. yra įregistruotos Šiaulių apylinkės (seniūnijos) 1995 m. sausio 31 d. pažymėjimo Nr. 124p pagrindu, kuriame įrašyta, jog pastatai yra O. M. pačios statyti 1964 m.; O. M. ir V. A. M. santuoka nebuvo nutraukta, nes pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis V. A. M. mirė 1974 m. gegužės 31 d. būdamas santuokoje su O. M., o O. M. 2012 m. gruodžio 31 d. mirė būdama našlė, t. y. O. M. asmeninė nuosavybės teisė į ginčo pastatus VĮ „Registrų centras“ nėra įregistruota, kadangi buvo įgytas O. M. santuokos su V. A. M. metu, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus palikėja O. M. į skundo dalyke nurodytus pastatus turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę, todėl, notarės nuomone, jos įpėdiniams gali būti išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas tik į ½ dalį šių pastatų, o į kitą dalį šių pastatų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas gali būti išduotas tik V. A. M. palikimą priėmusiems įpėdiniams. Kadangi nei vienas įpėdinis V. A. M. palikimo nepriėmė, ½ dalis skunde nurodytų pastatų turėtų pereiti valstybei (CK 5.62 straipsnis). Tvirtino, jog nesant įrodymų, kad visi skunde nurodyti pastatai priklausė palikėjai asmeninės nuosavybės teise, pareiškėjos skundo dalykas yra netenkinamas kaip nepagrįstas, kadangi notaras negali ignoruoti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 46 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių notarą privalomai nustatyti, kad daiktai nuosavybės teise priklauso palikėjai. Taip pat prašė atmesti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi ji, kaip notarė, nėra suinteresuota O. M. palikimu, remiasi tik faktines aplinkybes patvirtinančiais įrodymais, vadovaujasi įstatymų nuostatomis, o tokio prašymo formulavimas reiškia klaidingą Notariato įstatymo 46 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą. Tvirtino, jog pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimas galėtų būti išduotas tik atsiradus įrodymams, kad visi pastatai priklausė O. M. asmeninės nuosavybės teise.Pareiškėja B. B. ir suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono II – ojo notaro biuro notarė B. Šatienė apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos pranešimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2017 m. balandžio 5 d. bei 2017 m. balandžio 19 d. paskelbiant pranešimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl skirtingai traktuojamo paveldėtino turto teisinio režimo.Iš teismui pateiktų dokumentų bei prijungtų civilinių bylų Nr. Nr. 2-797-287/2014 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-06917-2014-2) ir Nr. 2-194-291/2014 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05395-2013-0) duomenų matyti, kad: pareiškėja yra palikėjos O. M., mirusios (duomenys neskelbtini)., sesuo; palikėja O. M. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. A. M.; 1969 m. kovo 14 d. Šiaulių rajono liaudies teismo sprendimu O. M. ir V. A. M. santuoka nutraukta, duomenų apie ištuokos įregistravimą nėra; Šiaulių rajono liaudies teismo civilinėje byloje Nr. 111-69 priimtame teismo sprendime fiksuotos faktinės aplinkybės, jog O. M. ir V. A. M. kartu negyvena apie tris metus laiko iki 1969 m. teismo sprendimo priėmimo; (duomenys neskelbtini) V. A. M. mirė; 1975 m. gegužės 29 d. Lietuvos TSR Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pažymoje fiksuota, kad V. A. M. pastatų (gyvenamojo namo ir molinio tvarto), esančių (duomenys neskelbtini), paveldėtojų nėra; 1975 m. liepos 16 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime, išduotame Šiaulių valstybinės notarinės kontoros valstybinės notarės O. J. patvirtinta, kad V. A. M. turtas pagal paveldėjimo teisę – gyvenamasis namas ir molinis tvartas, esantys (duomenys neskelbtini), - atitenka valstybei; (duomenys neskelbtini) mirė O. M.; 2013 m. sausio 15 d. Šiaulių rajono II – ojo notaro biuro notarė B. Šatienė išdavė pareiškėjai liudijimą apie palikimo priėmimą, jog pareiškėja yra priėmusi O. M., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pagrindas – B. B. pareiškimas apie palikimo priėmimą, patvirtintas 2013 m. sausio 15 d. Šiaulių rajono II – ojo notaro biuro notarės B. Šatienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); po O. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) liko jos vardu registruoto nekilnojamojo turto – žemės sklypų ir įvairių statinių: gyvenamųjų namų, ūkinių bei kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir mirusios vardu registruoti ginčo pastatai - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1970 m.; vasarnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1977 m.; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1977 m.; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1982 m.; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1930 m., esantys adresu (duomenys neskelbtini) – yra įregistruoti O. M. vardu, būtent notarės nurodomo dokumento - Šiaulių apylinkės (seniūnijos) 1995 m. sausio 31 d. pažymėjimo Nr. 124p pagrindu, įrašas galioja nuo 1995 m. vasario 1 d.; iš Šiaulių apylinkės (seniūnijos) 1995 m. sausio 31 d. pažymėjimo Nr. 124p kopijos matyti, jog O. M. vardu užregistruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini)., pastatų įgijimo būdas – pačios statytas 1964 metais, pirminiai dokumentai neišlikę; į dalį palikėjos O. M. turto, tame tarpe ir esančio adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai yra išduoti Šiaulių rajono II – ojo notaro biuro notarės B. Šatienės paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai; iš Šiaulių rajono Dainų kaimo 1961 – 1979 metų ūkinių knygų ištraukų kopijų matyti, jog pareiškėjos ir O. M., mirusios (duomenys neskelbtini), tėvas J. B. 1961 – 1977 metais buvo kolūkio „Naujas gyvenimas“ narys, ir kartu su juo gyvenusi O. M., kaip šeimos narė, buvo šio kolūkiečio kiemo narė; Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-194-291/2014 2014 m. kovo 4 d. priimtu teismo sprendimu yra konstatuota, kas nustatinėti juridinio fakto apie O. M. turimą asmeninę nuosavybę į ginčo pastatus nebuvo pagrindo, nes byloje surinkti įrodymai pagrindė, kad O. M. kaip paskutinė kolūkinio kiemo narė, po savo tėvo (kolūkio nario) mirties (duomenys neskelbtini) perėmė visą jo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nes jos vyras jau buvo miręs ((duomenys neskelbtini)); Panevėžio apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. 2S-233-252/2015 (dabartinis bylos Nr. 2-797-287/2014), priimta 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi konstatavo, jog O. M. vyras savo mirties dienai buvo nebetekęs kolūkiečių kiemo turto dalies; Šiaulių rajono II – ojo notaro biuro notarė B. Šatienė atsisako išduoti pareiškėjai (paveldėtojai) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į dalį palikimo, t. y. O. M. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1970 m.; vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1977 m.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1977 m.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1982 m.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1930 m., esančius adresu (duomenys neskelbtini).Kaip matyti iš pareiškėjos skundo ir notarės B. Šatienės atsiliepimo į skundą faktinio pagrindo šalys skirtingai traktuoja paveldėtino palikėjos O. M., mirusios (duomenys neskelbtini)., vardu registruoto ginčo turto teisinį režimą. Pareiškėja, remdamasi įsiteisėjusiais, anksčiau minėtais, teismo sprendimu ir nutartimi konstatuotais faktais tvirtino, jog O. M. ginčo turtas priklausė asmeninės nuosavybės teise, kadangi ji, kaip paskutinė kolūkiečio kiemo narė, po savo tėvo (kolūkio nario) mirties (duomenys neskelbtini)., perėmė visą jo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)., nes jos vyras V. A. M. tuo metu jau buvo miręs, be to, O. M. su V. A. M. kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio 3 metai iki 1969 m., t. y. O. M. vyras savo mirties dienai ((duomenys neskelbtini).) buvo nebetekęs kolūkiečių kiemo turto, kurį sudarė pastatai, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu notarė B. Šatienė, su tokiais pareiškėjos aiškinimais nesutiko ir tvirtino, jog pareiškėjos kreipimosi į notarę dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimo išdavimo į ginčo pastatus dienai šių pastatų įgijimo pagrindas yra 1995 m. sausio 31 d. pažymėjimas Nr. 124p, kuriame fiksuotas pastatų įgijimo būdas – O. M. pačios statytas 1964 metais. 1964 m. O. M. ir V. A. M. santuoka nebuvo nutraukta, V. A. M. nuo 1958 m. liepos 21 d. iki mirties (duomenys neskelbtini) buvo santuokoje su O. M., ginčo pastatai yra O. M. ir V. A. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais), todėl pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas galėtų būti išduodamas tik į ½ dalį ginčo pastatų, o į visus ginčo pastatus – tik atsiradus įrodymams, kad visi pastatai priklausė O. M. asmeninės nuosavybės teise. Kadangi pareiškėjos kreipimosi į notarę dienai notarė, pagal turimus duomenis apie ginčo pastatus, negalėjo objektyviai nustatyti, jog jie priklauso palikėjai O. M. asmeninės nuosavybės teise, notarė, vykdydama Notariato įstatymo 46 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į ginčo pastatus, registruotus O. M. vardu. Teismas su tokiu notarės B. Šatienės vertinimu nesutinka ir pažymi, jog šiuo atveju, kaip jau buvo pažymėjęs Panevėžio apygardos teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2S-233-252/2015, dabartinis bylos Nr. 2-797-287/2014), kurioje buvo sprendžiami kitos dalies, nei ginčo, pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), registruotų O. M. vardu, taip pat registruotų 1995 m. sausio 31 d. pažymėjimo Nr. 124p pagrindu, teisinio režimo ir notarės veiksmų, atsisakant išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į juos, teisėtumo klausimas, t. y. prejudicinės reikšmės sprendžiant šios bylos ginčą turinčioje teismo nutartyje, ginčo santykiui turi būti taikomos 1964 m. CK normos, reguliuojančios kolūkiečių kiemo bendrąją jungtinę nuosavybę, o ne sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, kadangi iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-194-291/2014 esančių dokumentų (nurodyta nutarties 5 punkte) nustatyta, jog pareiškėjos tėvas buvo kolūkio narys ir kartu su juo gyvenusi pareiškėjos sesuo O. M., kaip šeimos narė, buvo to kiemo narė, nepriklausomai nuo to ar ji buvo sudariusi santuoką ar ne. 1964 m. CK 132 straipsnis teigė, kad kolūkiečių kiemo turtas priklauso jo nariams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pagrindinis kolūkiečių pajamų šaltinis yra jų darbas visuomeniniame ūkyje bei gaunamos pajamos iš pagalbinio ūkio. Kolūkiečių kiemas yra šeimyninis darbinis susivienijimas asmenų, kurių bent vienas yra kolūkio narys, kolūkio įstatų nustatytose ribose sodybiniame sklype bendrai tvarko pagalbinį ūkį. Kolūkiečių kiemą sudaro ne tik šeimos nariai, bet gali būti ir kiti asmenys, kurie bendrai tvarko ūkį. 1964 m. CK 133 straipsnio nuostatos nurodė kas yra kolūkiečių kiemo nuosavybės teisės objektai. 1964 m. CK 140 straipsnis teigė, kad darbingas kolūkiečių kiemo narys netenka teisės į dalį kiemo turte, jeigu jis ne mažiau kaip trejus metus iš eilės nedalyvavo savo darbu ir lėšomis kiemo ūkio vedime. Nutarties 5 punkte minėta, jog Šiaulių rajono liaudies teismo civilinėje byloje Nr. 111-69 priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo buvo konstatuotos aplinkybės, jog O. M. ir V. A. M. kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio jau tris metus iki 1969 m. teismo sprendimo priėmimo, todėl darytina išvada, jog O. M. sutuoktinis V. A. M. savo mirties dienai ((duomenys neskelbtini)), pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 140 straipsnį, buvo nebetekęs kolūkiečių kiemo turto dalies. Ką iš esmės patvirtina ir aplinkybė, kad po V. A. M. mirties, jo likusio turto paveldėtojų neatsirado ir turtą paveldėjo valstybė visoje apimtyje, o į ginčo pastatus valstybė nepretendavo ir ginčo dėl jo nekilo. Teismas pažymi, jog Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. Nr. 2S-233-252/2015 (dabartinis bylos Nr. 2-797-287/2014) 2015 m. balandžio 15 d. priimta nutartis, o tuo pačiu ir Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-194-291/2014 2014 m. kovo 4 d. priimtas teismo sprendimas, kuriuo savo nutartyje, kaip prejudicinę reikšmę turinčiu sprendimu, rėmėsi Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas kitos dalies, nei ginčo, pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), registruotų O. M. vardu, taip pat registruotų 1995 m. sausio 31 d. pažymėjimo Nr. 124p pagrindu, teisinio režimo ir notarės veiksmų teisėtumo klausimą, šioje byloje turi prejudicinę reikšmę sprendžiant ginčo notaro veiksmų teisėtumo klausimą. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-194-291/2014 priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu taip pat yra konstatuota, jog byloje surinkti įrodymai pagrindė, kad O. M., kaip paskutinė kolūkinio kiemo narė, po savo tėvo (kolūkio nario) mirties (duomenys neskelbtini) perėmė visą jo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), laikytina, jog ji buvo vienintelė paveldėto turto savininkė, nes jos vyras V. A. M. jau buvo miręs (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. Nr. 2S-233-252/2015 (dabartinis bylos Nr. 2-797-287/2014) 2015 m. balandžio 15 d. priimta nutartis taip pat konstatavo prejudicinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui turinčius faktus, jog kolūkiečių kiemo turtą sudarė pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), O. M. vyras savo mirties dienai buvo nebetekęs kolūkiečių kiemo turto dalies, yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina mirusios O. M. nuosavybę į ginčo statinius. Anksčiau aptarto pasekoje teismas konstatuoja, kad notarė B. Šatienė atsisakydama išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į sesers O. M., mirusios (duomenys neskelbtini), paliktą turtą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1970 m.; vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1977 m.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1977 m.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1982 m.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1930 m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), registruotus Šiaulių apylinkės (seniūnijos) 1995 m. sausio 31 d. pažymėjimo Nr. 124p pagrindu, nepagrįstai ignoravo minėtais teismo sprendimu ir nutartimi nustatytas faktines aplinkybes, kurių pareiškėja iš naujo teisme tvarka įrodinėti neturi, šiuo atveju buvo pakankamai duomenų, kurie leistų notarei nustatyti, jog ginčo daiktai asmeninės nuosavybės teise priklauso palikėjai O. M., mirusiai (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos skundas dalyje dėl notaro veiksmų neteisėtumo tenkinamas.Pareiškėja taip pat prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas – 50,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje notarė, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, neturėjo asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl, tenkinus pareiškėjos skundą, pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš notarės neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 443 straipsnio 6 dalimi, 511 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos B. B. skundą dėl notaro veiksmų tenkinti iš dalies ir įpareigoti Šiaulių rajono 2 – ojo notaro biuro notarę Birutę Šatienę išduoti B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į sesers O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paliktą turtą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1970 m.; vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1977 m.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1977 m.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1982 m.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1930 m., esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje skundą dėl notaro veiksmų atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti Šiaulių rajono 2 – ojo notaro biuro notarei Birutei Šatienei.

Įsiteisėjus nutarčiai, civilinę bylą Nr. 2-797-287/2014 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06917-2014-2) grąžinti Pakruojo rajono apylinkės teismui, civilinę bylą Nr. 2-194-291/2014 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05395-2013-0) grąžinti į Šiaulių apylinkės teismo archyvą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė