Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, teistas:

1. 2005-09-30 Vilniaus mieto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 223 str. 1 d., 220 str. 1 d., 300 str. 1 d. – 50 MGL ( 6250 Lt ) bauda;

2006-11-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 164 str. atleistas, vad. LR BK 38 str., kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. G. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. N-2-08093-127/2005 nuo 2005-10-18 įsipareigojęs mokėti A. A. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus K. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, o nuo 2010-01-01 pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-614-808/2010 mokėti po 500 Lt periodinėmis išmokomis iki sūnaus K. G. pilnametystės, laikotarpyje nuo 2008-11-03 iki 2011-12-02, nuo 2012-01-03 iki 2012-05-02 ir nuo 2012-06-03 iki 2012-09-02 vengė pareigos mokėti sūnaus išlaikymui, dėl ko 2012-06-01 susidarė alimentų įsiskolinimas 24 882,00 Lt, t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str..

Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad jis niekada nevengė išlaikyti savo sūnų. Jo turimos įmonės, dėl prasidėjusios krizės, pradėjo bankrutuoti, įmonės sąskaitos buvo areštuotos, todėl negalėjo mokėti pinigų vaiko išlaikymui. Jis pats savo valia padidino išlaikymo dydį iki 500 Lt. Pripažįsta susidariusį įsiskolinimą, to neneigia. Nurodo, jog išlaikymą sūnui mokėjo, kiek išgalėjo. Įmonėje, kurioje šiuo metu dirba, jo gaunamos pajamos yra nedidelės, tačiau mano, jog finansinė padėtis turėtų pagerėti, nes vykdomi Europiniai projektai. Šiuo metu prie sūnaus išlaikymo neprisideda. Jo žmona dirba ir padeda jam pačiam, jis realiai dirbti negali, nes jo vadovaujamos įmonės areštuotos. Bandė ieškoti kito darbo, tačiau į darbą niekas nepriėmė, nes žino, jog šis turi kitų jam iškeltų bylų. Viena jo įmonė yra bankrutavusi, o dėl kitos – pareikšti kaltinimai. Jis 2009 m. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nedalyvavo, šios įmonės akcininku yra nuo 2011 m. Dėl išlaikymo sumažinimo jis į teismą nesikreipė, nes savo noru sutiko, kad būtų nustatyta 500 Lt suma, tokią sumą jis ir mokės. Jis turi dar vieną vaiką iš kitos santuokos, juo taip pat reikia pasirūpinti. Pykčio A. A. neturi. Iki 2008 m. mokėjo išlaikymą sūnui ir įsiskolinimus padengė. Į darbo biržą nesikreipė, nes turėjo savas įmones. Išlaikymo nemokėjo dėl finansinių sunkumų. Savo turto neturi, jo neturi ir žmona. Automobilis yra įmonės nuosavybė. Jis neteikė išlaikymo nepiktybiškai, o dėl susidariusios sunkios finansinės padėties, išlaikymo nevengia mokėti, šiuo metu padėtis gerėja, pasižada sumokėti sklolą ir teikti išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. G. kaltu neprisipažino, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta sekančiais įrodymais :

Apklausta teisme nukentėjusioji A. A. paaiškino, kad kaltinamasis V. G. buvęs jos sutuoktinis. 2006 m. V. G. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl vengimo mokėti lėšas vaiko išlaikymui. Šioje byloje ji su V. G. susitaikė, įsiskolinimas buvo padengtas, nes teismo nuosprendžiu jis buvo įpareigotas atlyginti susidariusį įsiskolimą, tačiau nuo 2008 m. jis vėl neteikė išlaikymo. Su V. G. kalbėjosi, tačiau jis tik žadėjo teikti išlaikymą, bet jo neteikė, jis nesiteisino, apie finansines problemas nekalbėjo, bet jų jis turi visą laiką. Ji pati pašalpų negauna iš jokių institucijų ir niekur dėl to nesikreipė. Ji kreipėsi į anstolį dėl išlaikymo, žino, jog V. G. turi daug įsiskolinimų, o turto neturi. V. G. sūnaus nelanko ir nebendrauja, su sūnumi per visą laiką buvo susitikęs 3-4 kartus. Ji antros santuokos nėra sukūrusi, turi antrą vaiką.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-09-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2⁹-5300/1999 m. iš V. G. buvo priteisti alimentai sūnaus K. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ¼ dalį, dalį jo uždarbio mėnesyje, bet ne mažiau kaip 1 MGL A. G. naudai, pradedant išieškojimą nuo 1999-04-12 iki vaiko pilnametystės ( 1 t., b.l. 15 ).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-11-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. N-2-08093-127/2005 teismas patvirtino ieškovės A. A. ir atsakovo V. G. sudarytą taikos sutartį, kuria V. G. įsipareigojo mokėti A. A. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus K. G. išlaikymui, pradedant skaičiuoti nuo patikslinto ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2005-10-18 iki sūnus sulauks pilnametystės. Civilinę bylą Nr. N-2-08093-127/2005 nutraukė ( 1 t., b.l. 16-18 ).

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-614-808/2010 teismas patvirtino ieškovės A. A. ir atsakovo V. G. pateiktą 2010-01-19 taikos sutartį, kuria V. G. nuo 2008-09-01 įsipareigojo A. A. mokėti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus K. G. išlaikymui iki sūnus sulauks pilnametystės ( 1 t., b.l. 19 ).

A. R. K. 2011-12-16 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad alimentų išieškojimą pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-09-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis R. K.. V. G. įsiskolinimas 2011-12-16 yra 21 083, 32 Lt. Skolininkas nuo 2008-09-01 iki 2011-12-01 alimentų nemokėjo, tik 2011 m. gruodžio mėnesį sumokėjo 500 Lt. ( 1 t., b.l. 35 ).

A. R. K. 2012-06-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2011-11-29 skolininkas V. G. el. paštu buvo informuotas apie susidariusi išlaikymo įsiskolinimą. 2011-12-05 į antstolio R. K. sąskaitą gautas 500 Lt mokėjimas iš skolininko. 2012-02-13 el. paštu pakartotinai perspėtas apie įsiskolinimą. 2012-06-01 skolininko įsiskolinimas siekė 24 882,00 Lt. ( 1 t., b.l. 69 ).

A. R. K. 2012-09-18 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad V. G. išlaikymo įsiskolinimas 2012 m. rugsėjo 1 dienai sudaro 26 555,00 Lt. ( 2 t., b.l. 99 ).

Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-07-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad A. A. nesikreipė į Fondo administraciją dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo K. G. skyrimo ( 1 t., b.l. 100 ).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-12-28 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. G. nuo 2011-02-22 iki 2011-08-01 buvo išmokėta 2276,62 Lt - motinystės (tėvystės) pašalpa. Pašalpa buvo mokama minėtu laikotarpiu kiekvieną mėnesį ( 1 t., b.l. 102-104, 114-121 ).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-12-28 pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. G. nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 buvo priskaičiuota 21 520.00 Lt algos, nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 buvo priskaičiuota 11 400.00 Lt algos, nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 buvo priskaičiuota 317.50 Lt algos. ( b.l. 105-108, 111-113 ).

Lietuvos darbo biržos 2011-12-20 pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, kad V. G. darbo biržoje būtų registruotas nuo 2008-09-01 ( 1 t., b.l. 124 ).

Nekilnojamojo turto registro duomenų administravimo skyrius 2011-12-16 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. G. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos ( 1 t., b.l. 129 ).

2012-05-28 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos rašte Nr. (27.4-30-3)-R-1560 nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas(duomenys neskelbtini)) pagal pateiktus mokestinės atskaitomybės dokumentus valstybės, savivaldybės biudžetams ir valstybės pinigų fondams 2012-05-25 skolinga 1128,91 Lt. Į. M. pelno mokesčių deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nuo įmonės įregistravimo iki dabar nėra pateikusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) pagal pateiktus mokestinės atskaitomybės dokumentus valstybės, savivaldybės biudžetams ir valstybės pinigų fondams 2012-05-25 skolinga 30502,72 Lt. Įmonė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė Metinių pelno mokesčių deklaracijas už 2006-2010 m., iš kurių matyti, kad įmonė 2006 metais gavo 11660 Lt pelno, 2007 metai buvo nuostolingi, - 60404 Lt, 2008 metai buvo nuostolingi, -5973 Lt, 2009 metai buvo pelningi – 46391 Lt pelno, 2010 metais buvo nuostolingi, 28589 Lt nuostolio. ( 1 t., b.l. 133-155 ).

Nustatyta, kad įtariamasis V. G. turi sąskaitas Lietuvos bankuose – AB „Swedbank“, AB bankas „DnB Nord“, „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, AB „Šiaulių bankas“, AB „Ūkio bankas“, AB „SEB bankas“, AB bankas „Snoras“, tačiau 2011-11-15 antstolis R. K. į minėtus bankus išsiuntė patvarkymus areštuoti lėšas ( 1 t., b.l. 40-46, 156-195 ).

A. A. pateikė dokumentus, kurių kopijos prijungtos prie bylos, iš kurių matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2006-11-17 nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-639-119/06, pripažino V. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str., LR BK 38 str. 1 d. 1 p., 2 p., pagrindu V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido ir baudžiamąją bylą nutraukė. Šioje baudžiamojoje byloje V. G. buvo kaltinamas, kad pagal teismų sprendimus, laikotarpyje nuo 1999-04-12 iki 2003-03-01 ir nuo 2003-04-01 iki 2004-12-01 ir nuo 2005-01-01 iki 2006-10-01 vengė pareigos mokėti sūnaus išlaikymui ir kitos materialinės paramos neteikė ( 1 t., b.l. 14, 21-25 ).

1. Į AB „Swedbank“ esančią A. A. sąskaitą V. G. 2008-10-17 vaiko išlaikymui pervedė 500 Lt. ( 2 t., b.l. 34 )

2. Į AB „Swedbank“ esančią A. A. sąskaitą V. G. 2011-12-07 vaiko išlaikymui pervedė 500 Lt. ( 2 t., b.l. 44 )

3. Į AB „DNB bankas“ esančią A. A. sąskaitą V. G. 2012-06-01 vaiko išlaikymui pervedė 500 Lt. ( 2 t., b.l. 87 )

4. Į AB „DNB bankas“ esančią A. A. sąskaitą V. G. 2012-06-04 vaiko išlaikymui pervedė 30 Lt. ( 2 t., b.l. 87 )

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. N-2-08093-127/2005 nuo 2005-10-18 V. G. įsipareigojęs mokėti A. A. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus K. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui. Nuo 2010-01-01 pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-614-808/2010 V. G. įsipareigojęs mokėti po 500 Lt periodinėmis išmokomis iki sūnaus K. G. pilnametystės. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad įpareigojimo V. G. nevykdė ir pinigų periodinėmis išmokomis sūnaus išlaikymui nemokėjo. Nors kaltinamasis teigia, jog iki 2008 m. jis mokėjo išlaikymą sūnui ir įsiskolinimus padengė, o šioje byloje susidaręs įsiskolinimas buvo įtakotas sunkios finansinės padėties, tokie kaltinamojo argumentai laikytini siekiu pateisinti savo neteisėtą elgesį ir išvengti atsakomybės. Kaip matyti iš byloje esančio 2006-11-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžio, V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 164 str. buvo atleistas, vadovaujantis LR BK 38 str., t.y. kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Šiuo teismo nuosprendžiu iš V. G. A. A. naudai buvo priteista 9711,49 Lt (2 t., b.l. 132). Ši aplinkybė tik patvirtina, jog kaltinamasis žinojo apie pareigą išlaikyti sūnų, tačiau nepašalina jo atsakomybės dėl pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo. Kaip matyti iš A. A. banko sąskaitų išrašų V. G. į A. A. sąskaitas vaiko išlaikymui pervedė: 2008-10-17 – 500 Lt; 2011-12-07 – 500 Lt; 2012-06-01 – 500 Lt; 2012-06-04 – 30 Lt, tačiau pareigos išlaikyti vaiką vengimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo, kuriam tokia pareiga nustatyta, šios pareigos iš viso nevykdo, bet ir tada, kai ją vykdo tik iš dalies. Be to, pažymėtina, jog paskutiniai trys mokėjimai (2011-12-07; 2012-06-01; 2012-06-04) buvo atlikti kuomet nukentėjusiosios prašymu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo mokėti išlaikymą (t.1, b.l. 5, 6). Nors kaltinamasis nurodė, jog jis išlaikymo vaikui neteikė dėl jo turimų kitų įsiskolinimų bei dėl to, jog jo turimos įmonės buvo nemokios, areštuotos, jis pats turto neturi ir yra sudaręs santuoką, kurioje taip pat auginą nepilnametį vaiką, tuo tarpu kaip matyti iš Lietuvos darbo biržos pranešimo, jis darbo biržoje nuo 2008-09-01 nebuvo registruotas, dėl išlaikymo sumažinimo jis nesikreipė. Negali būti pateisinamu pagrindu ir nuteistojo aiškinimas, kad jis bandė ieškoti kitą darbą, tačiau jo į darbą niekas nepriėmė, o jo gaunamos pajamos yra nedidelės. Teismas pažįmi, jog V. G., žinodamas, kad iš jo priteistos konkrečios periodinės išmokos vaiko išlaikymui, kurios reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės, turėjo imtis visų priemonių, kad jos būtų mokamos tiek ir susirandant tinkamą darbą, tiek užsiregistruojant darbo biržoje bei dirbant darbo biržoje pasiūlytą darbą, tiek surasdamas galimybes teikti lėšas vaikui pasiskolinant pinigines lėšas iš kitų asmenų ar jų gaunant bet kuriais kitais teisėtais būdais. Nuteistasis tokių galimybių akivaizdžiai neieškojo, apsiribodamas jo nurodymu “krize”, jo turimais kitais įsiskolinimais bei jo turimų įmonių nemokumu, kas rodo, kad jis vengė teikti nustatytas lėšas vaikui išlaikyti, ne dėl pateisinamų priežasčių, o sąmoningai. Kaltinamojo argumentai, jog jo padėtis gerėja ir jis mokės išlaikymą yra deklaratyvus ir neatitinkantys paties kaltinamojo veiksmų. V. G. yra jauno amžiaus, fiziškai darbingas asmuo, jokių duomenų apie blogą jo sveikatos būklę nėra. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad pagal esamą situaciją darbo rinkoje V. G. neturėjo jokios galimybės įsidarbinti, dirbti jo kvalifikaciją atitinkantį ar nekvalifikuotą darbą. Toks V. G. elgesys negali būti pripažintinas objektyvia pareigos nevykdymo priežastimi.

Šių, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam V. G. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip vengimas išlaikyti vaiką, nes jis būdamas darbingas ir galėdamas vykdyti įsipareigojimą, žinodamas apie savo pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti iki pilnametystės, sąmoningai vengė išlaikyti vaiką.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį - kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę – jis anksčiau teistas, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, vedęs, dirbantis, įsiskolinimo dydį, į tai, jog įsiskolinimo iki šiol nepadengė. Šių aplinkybių visuma rodo, kad bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimą bausmę, nustatant jam įpareigojimus. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant kaltinamąjį:

- nurodytu laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, darbo paieška ar lankymusi gydymo įstaigose;

- iki paskirtos laisvės apribojimo bausmės pabaigos atlyginti nukentėjusiajai A. A. alimentų įsiskolinimą – 24882,00 Lt.

V. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Jeigu kaltinamais vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.