Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei SKYUP MT Limited dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

3. Teisme gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo iš atsakovės priteisti 749 Eur bylinėjimosi išlaidų (23 Eur žyminis mokestis ir 726 Eur advokato išlaidos).

4. Teisme gautas atsakovės prašymas netenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo arba jas sumažinti, įvertinus šabloninį bylos pobūdį ir faktinį darbo mastą byloje. Atsakovės vertinimu, ieškovės patirta bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcinga bei neadekvati realioms teisinės pagalbos sąnaudoms konkrečioje byloje. Pažymi, kad ieškinio reikalavimas (800 Eur) yra beveik toks pats kaip bylinėjimosi išlaidos (726 Eur), byla yra tipiška, nesudėtinga, ieškinio turinys yra standartizuotas, o faktinių aplinkybių analizė ir teisinė argumentacija – minimalios apimties. Teigia, kad ieškovė per pastaruosius 2024-2025 metus Lietuvos teismuose konkrečiai vien prieš atsakovę yra inicijavusi apie 180 identiško pobūdžio civilinių bylų, ieškovė remiasi standartizuotais, iš anksto parengtais šablonais, kuriuos pritaiko individualioms byloms tik minimaliai redaguodama faktinius duomenis (keleivių pavardes, užsakymo numerius, skrydžių datas), todėl realios tokios bylos parengimo išlaidos yra ženkliai mažesnės. Be to, kaip rodo nuosekli teismų praktiką, bylinėjimosi išlaidos šabloninio pobūdžio bylose yra mažinamos daugiau nei 50 proc. Taigi atsakovė nesutinka su ieškovės reikalaujama teisinės pagalbos apmokėjimo suma ir, atsakovės vertinimu, šios išlaidos turėtų būti sumažintos iki minimalios, realiai patirtos ir pagrįstos sumos.

5. Teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nesutiko su atsakovės pozicija. Nurodė, jog būtent bylinėjimosi išlaidų klausimas ir atbaido keleivius kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, keleiviai bijo ir nenori patirti papildomų išlaidų teisinėms paslaugoms, o avialinijos, įskaitant, atsakovę, tuo naudojasi, visais būdais apsunkindamos keleiviams galimybę atgauti kompensacijas. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi suma atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 20 d. redakcija) 8.2 punkte nustatytų maksimalių dydžių ir yra net kelis kartus mažesnės už rekomenduojamus maksimalius dydžius. Nurodė, kad pateikdamas šį konkretų ieškinį ieškovės atstovas turėjo tinkamai paruošti bei išversti ieškinio priedus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, vertimus atliko ieškovės atstovas, taigi nebuvo patirta papildomų profesionalaus vertimo išlaidų, o tai, anot ieškovės, pagrindžia, jog ieškinio parengimui reikėjo papildomų laiko sąnaudų, taip pat ir tai, jog ieškovė siekė sutaupyti neperkeldama profesionalaus vertimo išlaidų atsakovei. Ieškovės teigimu, teisės aiškinimo klausimų tapatumas savaime nereiškia, jog ieškovės atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų ieškiniams paruošti, net ir standartinio (tipinio) procesinio dokumento parengimas objektyviai užima laiko. Ieškinio reikalavimai ir pagrindas formuojami atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurių įvertinimas sudaro didžiąją dalį ieškinio parengimui reikalingo laiko, tikslus faktinių aplinkybių surinkimas, analizė, taip pat turimų įrodymų įvertinimas (jų pakankamumas) negali būti vertinamas kaip analogiškas darbas. Akcentavo, jog priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis negali būti apskaičiuojamas tik pagal pateikiamo ieškinio turinį, tačiau tai pat turi būti įvertintos laiko sąnaudos, reikalingos ieškinio medžiagai surinkti, išanalizuoti, apibendrinti, parengti tiek patį ieškinį, tiek jo priedus. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė neginčija pažeidusi oro keleivių teises, tačiau ikiteisminės stadijos metu sąmoningai nebendradarbiavo ir ieškovės pareikštų reikalavimų netenkino, todėl ieškovė buvo priversta pažeistas teises ginti teisme. Taigi savo nerūpestingu ir nesąžiningu elgesiu ikiteisminės stadijos metu atsakovė prisiėmė atsakomybę už neigiamas bylinėjimosi proceso pasekmes – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dar daugiau, atsakovė teisminio proceso metu nepateikė procesinių dokumentų, ieškovės reikalavimų neginčijo.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2025 m. spalio 7 d. 13.30 val.

7. Teismas priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje vadovaujasi ieškovės pateiktu ieškiniu ir paaiškinimais, bei atsakovės paaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį iš esmės pripažįsta ir jo neginčija (iš esmės byloje kilo ginčas tik dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio), todėl surašomi sutrumpinti motyvai.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2025 m. gegužės 9 d. atsakovės SKYUP MT Limited vykdytas skrydis Nr. U5 7132 iš Šarm el Šeichas (SSH) – Vilnius (VNO) buvo atidėtas, todėl keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandas vėliau nei buvo numatyta jų kelionės dokumentuose. Atstumas tarp Šarm el Šeichas ir Vilnius yra 3065,72 km. Dėl skrydžio Nr. U5 7132 vėlavimo nukentėjo keleiviai – R. G. ir D. G.. Atsakovė ieškinio reikalavimo sumokėti kompensaciją neginčija.

10. 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004), nustato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Reglamento Nr. 261/2004 tikslas – suteikti keleiviams efektyvią ir visa apimančią apsaugą, kuomet Europos Sąjungos oro vežėjai atsisako vežti keleivius vykdomais komerciniais skrydžiais, taip pat skrydžių atšaukimo ir atidėjimo atvejais.

11. Reglamento Nr. 261/2004, 7 straipsnyje numatytos kompensacijos tikslas yra atlyginti keleivių, dėl atšaukto (atidėto) skrydžio patiriamus nepatogumus ir prarastą laiką, kurie vertintini kaip keleivio tiesiogiai dėl skrydžio atšaukimo (atidėjimo) patirta akivaizdi minimali ir neįrodinėtina žala (nuostoliai). Vien tai, kad šis keleivių dėl atšaukto (atidėto) skrydžio patirtos žalos atlyginimas įvardijamas kaip kompensacija, kuri yra išreikšta fiksuotais ir visiems keleiviams vienodais dydžiais bei nepriklauso nuo realių nuostolių dydžio, nepaneigia šios kompensacijos tikslo – minimalios žalos keleiviui, atšaukus skrydį atlyginimo. Taigi ieškovės prašoma priteisti 800 Eur kompensacija savo esme yra prilyginama žalos atlyginimui. Aptariamu atveju nustatyta, kad dėl skrydžio vėlavimo keleivių, kurių reikalavimo teises įgijo ieškovė, teisės buvo pažeistos.

12. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5, 7 ir 12 straipsniai.

13. Pagal Reglamento Nr. 261/2004, 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus.

14. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004, atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas (atidėtas) dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

15. Kaip minėta, atsakovė ieškovės reikalavimų neginčijo, todėl konstatuotina, kad keleiviai įgijo teisę iš oro vežėjo prašyti Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos kompensacijos.

16. Ieškovė su keleiviais R. G. ir D. G., kurie nukentėjo dėl skrydžio Nr. U5 7132 atidėjimo, sudarė 2025 m. gegužės 16 d. ir 2025 m. gegužės 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartis. Nurodyti keleiviai perleido ieškovei reikalavimo teises į piniginį reikalavimą pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dėl to, kad skrydis Nr. U5 7132 buvo atidėtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.103 straipsnis). Apie reikalavimo teisių perleidimo faktą atsakovė informuota, kai jai 2025 m. gegužės 19 d. pateikta pretenzija į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ginčo skrydžio atžvilgiu. Apie reikalavimo teisių perleidimo faktą atsakovė taip pat informuota, kai jai buvo įteiktos ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė jai sumokėtų keleiviams pagal Reglamento Nr. 261/2004, 7 straipsnio 1 dalies b punktą priklausančią kompensaciją (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

17. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su keleiviais (pradiniais kreditoriais) ar reikalavimą perėmusia ieškove (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės iš viso 800 Eur dydžio kompensaciją (2 keleiviai x 400 Eur).

18. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kompensacijos nesumokėjo, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

19. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

20. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti savo nuožiūra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

21. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 726 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį - bylos duomenų analizę, vertimą, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą klientui byloje. Šios advokato išlaidos neviršija Rekomendacijose 8.2 papunktyje nurodyto maksimalaus dydžio.

23. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalaujama teisinės pagalbos apmokėjimo suma ir prašo netekinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo arba bylinėjimosi išlaidų sumą mažinti.

24. Kaip matyti iš advokato suteiktų paslaugų aprašymo, visi ieškovės nurodyti veiksmai teikiant teisines paslaugas sudaro vieningą ieškinio rengimo ir visapusiško atstovavimo procesą. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovei atstovaujantis advokatas rengė ir teismui pateikė ieškinį su priedais, taip pat atliko dalies dokumentų vertimus į anglų kalbą (atskirai vertimo paslaugos nebuvo apmokamos). Ieškinys buvo teikiamas dėl dviejų keleivių, kurių situaciją procesinius dokumentus rengiantis advokatas turėjo vertinti ir analizuoti individualiai. Nors nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės klausimai ir, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, ieškovė yra iniciavusi daug tokio paties pobūdžio bylų, kuriose teisinė argumentacija būna panaši ar identiška, ieškovės parengti ieškiniai ir jų priedai yra tipiniai ir šabloniniai, šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo mažinti ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad ieškinys yra formuojamas atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, kurios sudaro didžiąją dalį ieškinio turinio. Taigi tikslus faktinių aplinkybių pateikimas ir teisinių argumentų kiekvienai konkrečiai situacijai parinkimas, negali būti vertinamas kaip analogiškas darbas. Priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis negali būti apskaičiuojamas tik vadovaujantis taikomos materialinės teisės normos pasikartojimo daugelyje ieškiniu kriterijumi, neatsižvelgiant į kartu su ieškiniu teikiamus priedus, bei juose atskleistų faktinių aplinkybių individualumą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-127-656/2025).

25. Taigi nagrinėjamu atveju procesinius dokumentus rengęs advokatas turėjo individualizuoti situaciją, modifikuoti įprastai teikiamus dokumentus, komplektuoti ieškinio priedus, be to, advokatas turėjo atlikti ir dalies dokumentų vertimus. Teismo vertinimu, visos minėtos ieškovei suteiktos teisinės paslaugos buvo būtinos bei reikalaujančios pakankamai reikšmingo advokato darbo laiko sąnaudų, todėl ieškovės patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą nepriteisimas ar mažinimas, teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Siekiant lygiateisiškumo principo įgyvendinimo bei užtikrinimo, teismas atsižvelgia ir į tos pačios grandies teismų priimtus sprendimus bylose, kuriose egzistuoja analogiškos faktinės aplinkybės ir kuriose priteistas analogiškas bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis („horizontalusis precedentas“) (pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e2-9952-545/2022, civilinėje byloje Nr. e2-7688-600/2024, civilinėje byloje Nr. e2-12440-1110/2024, civilinėje byloje Nr. e2-13079-1099/2024, civilinėje byloje Nr. e2-12571-937/2024, civilinėje byloje Nr. e2-12565-909/2024, civilinėje byloje Nr. e2-1352-1044/2025 ir kt.) bei į aukštesnės grandies teismų aktualią praktiką (žr. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-127-656/2025).

26. Reikšminga aplinkybė ir ta, kad atsakovė neginčijo turinti pareigą mokėti kompensaciją, tačiau su ieškovė neatsiskaitė nei po to, kai ieškovė pateikė pretenziją, nei bylos nagrinėjimo metu, t. y. atsakovė geranoriškai neišmokėjo keleiviams priklausančios kompensacijos tuo prisiimdama riziką dėl su tuo susijusių galimų kilti neigiamų pasekmių, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti šioje byloje yra faktiškai patirtos, susijusios su nagrinėjama byla, racionalios ir nėra perteklinės, teisinio pagrindo mažinti šias išlaidas byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, ir, teismui ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinas 23 Eur dydžio žyminis mokestis ir 726 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso – 749 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

28. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepatirtos, todėl nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279, 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, iš atsakovės SKYUP MT Limited, registracijos numeris C103645, 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) kompensaciją, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 749 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.