- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- AN2-172-954/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00070-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Pažeidėjas
- M. M.
- Advokatai
- Vilius Masiulis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. M. ir jo atstovo advokato Viliaus Masiulio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės Ilonos Marijos Jakštienės 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. VMI-02-ANR_N-7693-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24257670331 paliktas nepakeistas ir M. M. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės Ilonos Marijos Jakštienės 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. VMI-02-ANR_N-7693-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24257670331 M. M. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1500 Eur dydžio bauda už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. 10.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „F“ direktorius, tai yra, būdamas atsakingas už įmonėje dirbančių asmenų įdarbinimą, neužtikrino, kad apie G. S. įdarbinimą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos IV Operatyvios kontrolės skyriaus specialistams 2024 m. rugpjūčio 13 d. – 2024 m. spalio 7 d. atlikus operatyvų patikrinimą UAB „F“, registracijos vieta (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. bendrovei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), už atlygį dirbo gėlių pardavėja G. S., apie kurios įdarbinimą UAB „F“ direktorius M. M. VSDFV pranešęs nebuvo. Tokiais savo veiksmais M. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lietuvos Respublikos užimtumo tarnybos įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. (toliau – ir pareiškėjas) atstovas advokatas Vilius Masiulis apskundė Institucijos nutarimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (toliau – ir apylinkės teismas) prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti, tačiau skundžiama apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi Institucijos 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir skundas netenkintas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, būdamas įmonės direktoriumi, įvykdė teisės aktuose numatytą pareigą raštu sudaryti darbo sutartį su darbuotoju, tačiau neįvykdė pareigos pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Todėl G. S. 2024 m. rugpjūčio 13 d. 10.20 val. įmonėje UAB „F“ dirbo VSDFV teritoriniam skyriui nustatyta tvarka nepranešus apie jos įdarbinimą. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, jog M. M. kaip įmonės direktorius bei vadovas Institucijos 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimu pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
3. Skundu apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. ir jo atstovas advokatas Vilius Masiulis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartį Nr. II-211-917/2025 ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-02-ANR_N-7693-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną M. M. atžvilgiu nutraukti. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Pagal ANK 618 straipsnio 2 dalį nutarimo aprašomojoje dalyje išdėstytos veikos, už kurią jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, faktinės aplinkybės turi atitikti ANK straipsnio (jo dalies) ir specialaus įstatymo ar kito teisės akto, pagal kuriuos tas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn, dispozicijoje aprašyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog Institucijos nutarime ne visai aiškiai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta nurodant tik registruotą įmonės buveinės adresą, tačiau sprendė, jog skiltyje „Pažeidimo esmė“ yra aiškiai ir konkrečiai išdėstyta galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė ir faktinės aplinkybės, taip pat data, vieta ir laikas. Šių deklaratyvių savo išvadų teismas nekonkretizavo ir nepagrindė Institucijos nutarime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Priešingai, iš nutarimo turinio aiškiai matyti, kad jame nurodyto administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės (objektyvieji veikos požymiai) ir vieta visiškai neatitinka nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties požymių, kurie aprašyti specialaus įstatymo, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos dispozicijoje.
3.4. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas jam inkriminavusi tik vieną iš būtinų nelegalaus darbo požymių – savalaikį nepranešimą apie asmens darbo pradžią. Iš Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos dispozicijos matyti, kad nelegaliu darbu laikomas ne pats darbdavio nepranešimas VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, o būtent darbuotojo darbdavio naudai atliekamos darbo funkcijos darbdaviui nepranešus VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Vadinasi, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pareiškėjas galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu jam būtų inkriminuota veika (neveikimas) nesiimant priemonių, kad darbuotoja nepradėtų dirbti nepranešus VSDFV apie jos priėmimą i darbą. Toks neveikimas pareiškėjui inkriminuotas nebuvo, todėl tiek Institucijos nutarime, tiek teismo nutartyje išdėstytos veikos faktinės aplinkybės neatitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos dispozicijoje nurodytų visų būtinų (privalomų) nelegalaus darbo sudėties požymių.
3.5. Pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo ribos buvo apibrėžtos administracinio nusižengimo protokole suformuluojant kaltinimą, kad jis leido parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), G. S. 2024 m. rugpjūčio 13 d. dirbti pardavėja, apie jos įdarbinimą nepranešęs VSDFV prieš vieną dieną. Taigi protokole administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės buvo aprašytos kitaip nei jos nurodytos 2024 m. gruodžio 23 d. nutarime. Taip iš esmės buvo pažeista pareiškėjo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir gintis nuo kaltinimo.
Žemesnės instancijos teismas
3.6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors Institucijos nutarime ne visai aiškiai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, nurodant tik registruotą įmonės buveinės adresą, skiltyje „Pažeidimo esmė“ yra aiškiai ir konkrečiai išdėstyta galima padaryto administracinio nusižengimo esmė ir faktinės aplinkybės, taip pat data, vieta ir laikas. Tačiau teismas taip ir nenustatė, kur konkrečiai buvo padarytas pareiškėjui inkriminuojamas administracinis nusižengimas, nes nutartyje nurodoma veikos padarymo vieta (Laisvės al. 28, Kaunas), apskritai niekaip nėra susijusi su nagrinėjama byla. Pažymi, kad administracinis nusižengimas padaromas ten, kur faktiškai dirba darbuotojas, o ne ten kur yra registruota darbdavio buveinė.
3.7. Įvertinus visų aukščiau argumentų visumą, teismas, spręsdamas asmens administracinės atsakomybės klausimą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020, 2AT-20-719/2024). Šiuo atveju nėra įrodyta, kad M. M. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką Institucijos protokole ir nutarime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ar skundžiamoje teismo nutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini).
3.8. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl to, kad pirminė 2024 m. rugpjūčio 13 d. faktų fiksavimo pažyma, kurios pagrindu Institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą, yra surašyta pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką. Visų pirma, pažyma nebuvo surašyta patikrinimo vietoje ir dalyvaujant mokesčių mokėtojui, o parengta žymiai vėliau, be to, pažyma nėra pasirašyta mokesčio mokėtojo. Ši pažyma į mokesčių mokėtojo savitarną buvo įkelta tik 2024 m. spalio mėnesį. Tokie institucijos veiksmai visiškai neatitinka Faktų fiksavimo pažymos tikslo nedelsiant ir realiu laiku fiksuoti nustatytas faktines aplinkybes ir apie jų fiksavimą informuoti mokesčių mokėtoją.
Atsiliepimas
4. Institucijos atstovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir 2025 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-211-917/2025 palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
4.1. Teismas pasisakė dėl pažeidimo padarymo vietos, nurodydamas, kad protokole aiškiai ir konkrečiai išdėstyta galimai padaryto nusižengimo esmė ir faktinės aplinkybės, taip pat data ir laikas.
4.2. Nesutinka, kad M. M., kaip UAB „F“ vadovui, buvo užkirsta teisė žinoti, kuo yra kaltinamas ir gintis, kadangi jis dalyvavo bylos nagrinėjime tiek Institucijoje, tiek apylinkės teisme, jam buvo žinomas protokolo turinys ir pareikštas kaltinimas. Vadovaujantis ANK 577 straipsniu, asmuo galėjo teikti paaiškinimus, papildomus įrodymus ir ginti savo teises.
4.3. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – leidimas darbuotojui dirbti nepasirašius darbo sutarties, kita – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Bent vieno iš jų pakanka, norint konstatuoti nelegalaus darbo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas byloje Nr. N442-1178/2012). Aptariamo administracinio nusižengimo padarymo faktas yra nustatytas, kadangi apie G. S., su kuria 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.
4.4. Šiuo atveju M. M. nebuvo pakankamai rūpestingas ir neužtikrino, kad bendrovės veikla įdarbinimo srityje būtų organizuojama tinkamai, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. M. ir jo atstovo advokato Viliaus Masiulio apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. ir jo gynėjo skundo turinio matyti, jog nesutinkama su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas dviem lygiavertėmis alternatyviomis veikomis: darbo sutarties raštu nesudarymu ir/ar nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, kadangi toks vertinimas neatitinka kasacinio teismo praktikos ir neapima ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, visų būtinų veikos objektyvių požymių. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nutarimu pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn ne už tą veiką, kuri buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole, taip užkertant pareiškėjui galimybę žinoti, kuo jis yra kaltinamas.
6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti (blanketinės dispozicijos atveju), koks ANK straipsnis ar jo dalis taikytinas. Tai yra svarbu tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019).
7. 2024 m. spalio 13 d. atlikusi UAB „F“ operatyvų patikrinimą Institucija 2024 m. spalio 16 mėn. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad bendrovės vadovas M. M., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, pažeisdamas DK 42 straipsnio 2, 3 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, leido parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), G. S. 2024 m. rugpjūčio 13 d. dirbti pardavėja, apie jos įdarbinimą nepranešęs VSDFV prieš vieną darbo dieną. Skundžiamu Institucijos nutarimu UAB „F“ direktorius M. M. nubaustas už tai, kad būdamas atsakingas už asmenų įdarbinimą, neužtikrindamas, kad apie G. S. įdarbinimą būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismo vertinimu, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą Institucijoje ir priimant skundžiamą nutarimą pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pažeidimo esmė nagrinėjamu atveju buvo nurodyta iš esmės ta pati – būdamas darbdaviu pareiškėjas nepranešė VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pažymėtina, kad tiek Institucijos protokole, tiek nutarime buvo nurodytas tas pats ANK straipsnis ir dalis, kuriame nustatyta atsakomybė už administracinį nusižengimą, taip pat teisės aktų, kurių reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dalyvavo bylos nagrinėjime Institucijoje, naudojosi advokato paslaugomis, ginčijo jo atžvilgiu priimtą Institucijos nutarimą ir siekė įrodyti, kad apie sudarytą darbo sutartį bei sutartą darbo pradžią VSDFV siekė pranešti laiku, tačiau bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo, jog jam nėra suprantama jam inkriminuoto pažeidimo esmė. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo esmė yra aiški, ji iš esmės nekito, todėl nesutiktina su skundo argumentu, kad pareiškėjui buvo užkirsta galimybė žinoti, kuo yra kaltinamas ir nuo kaltinimo gintis.
8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams už nelegalų darbą. Šiame straipsnyje nelegalaus darbo turinys nenustatytas, ši teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipiančioji – nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties, požymiai atskleidžiami kituose teisės aktuose.
9. Nagrinėjamai bylai aktuali Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d.) nuostata, pagal kurią nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai, be kita ko, darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Imperatyvus reikalavimas apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas ir DK 42 straipsnio 2 dalyje.
10. Byloje buvo nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. G. S. buvo pradėjusi realiai dirbti darbą UAB „F“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) – ji operatyvinį patikrinimą atlikusiai Institucijos specialistei pardavė prekę, atliko operaciją kasos aparatu. Darbuotoja G. S. patikrinimo metu pateiktame rašytiniame paaiškinime (b. l. 37-38) nurodė, kad pardavėjos pareigose dirba nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d., 8 val., darbo rūbus jai davė kolegė, tvarkė gėles, darė puokštes, dirbo su kasos aparatu aptarnaudama klientus. Iš byloje esančios darbdavio UAB „F“ ir G. S. pasirašytos 2024 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutarties Nr. Rx-2xx4 -E2- (b. l. 40) matyti, kad pagrindinė G. S. darbo vieta yra UAB „F“ padalinys (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1. punktas), darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2024 m. rugpjūčio 13 d. (sutarties 4 punktas). Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad VSDFV apie naujai įdarbinamą darbuotoją pranešimą teikė laiku, tačiau dėl neapdairumo neatliko veiksmų iki galo ir pranešimas sistemoje liko nepateiktas iki operatyvaus patikrinimo dienos. Šiuos pareiškėjo teiginius pagrindžiančių duomenų byloje nebuvo gauta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „F“ pranešimas VSDFV per „ManoSoDra“ savitarną pateiktas 2024 m. rugpjūčio 13 d. 12 val. 1 min. (b. l. 39, 41).
11. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. tarp UAB „F“ ir G. S. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią darbuotoja bendrovės parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini) turėjo pradėti dirbti 2024 m. rugpjūčio 13 d., t. y. patikrinimo dieną. Patikrinimo metu nustatyta, kad ši darbuotoja pardavė prekę patikrinimą atlikusiai specialistei ir gautus pinigus apskaitė kasos aparatu, be to, kaip nurodė pasiaiškinime, tą dieną dirbo nuo 8 val., tvarkė gėles, darė puokštes, dirbo su kasos aparatu. Taigi darbuotoja 2024 m. rugpjūčio 13 d. realiai dirbo darbdavio naudai ir už atlygį atliko sutarto darbo funkcijas (tvarkė gėles, darė puokštes, dirbo su kasos aparatu), kai darbdavys nebuvo pranešęs VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai. Apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika, vadovaujantis kuria tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti veikos objektyvieji požymiai – asmuo pradėjo realiai dirbti, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių bei nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Tačiau nagrinėjamu atveju ši praktika nėra aktuali, kadangi šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad rašytinė darbo sutartis tarp darbdavio ir darbuotojos buvo sudaryta ir ji bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta Institucijai.
12. Institucijos nutarimu M. M. nubaustas išimtinai už pranešimo VSDFV apie darbuotojo priėmimą į darbą nustatytais terminais nepateikimą. Pareiškėjas ir jo atstovas laikosi pozicijos, kad pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos dispoziciją pareiškėjui turėjo būti inkriminuota veika (neveikimas) nesiimant priemonių, kad darbuotoja nepradėtų dirbti nepranešus VSDFV apie jos priėmimą į darbą. Tačiau toks neveikimas pareiškėjui inkriminuotas nebuvo. Skundą nagrinėjantis teismas laiko tokią apeliantų poziciją nepagrįsta, kadangi, kaip jau minėta, ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas gali būti padaromas ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, jei nustatoma, kad darbuotojas darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atlieka darbo funkcijas. Vadovaujantis aptartu, teismas konstatuoja, kad tiek Institucijos nutarime, tiek teismo nutartyje išdėstytos veikos faktinės aplinkybės atitinka nelegalų darbą kaip tai įtvirtina Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
13. M. M. teiginiai, kad jis apie G. S. įdarbinimą siekė pranešti laiku, nustatytais terminais įkeldamas pranešimą į savitarnos sistemą, tačiau dėl neapsižiūrėjimo jo galutinai nepateikdamas, nėra pagrįsti jokiais administracinio nusižengimo byloje užfiksuotais duomenimis. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje esančius duomenis apie tai, kad pranešimas apie G. S. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateiktas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, t. y. tą pačią dieną jau po operatyvaus patikrinimo atlikimo. Dėl to pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad taikydami M. M. atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl nelegalaus darbo už pranešimo VSDFV nustatytu terminu nepateikimą Institucija ir pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą.
14. Apeliaciniame skunde ginčijant Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą akcentuojama nurodyta netinkama pažeidimo padarymo vieta – ne faktinė darbuotojos darbo vieta, o bendrovės buveinės adresas. Apeliantų vertinimu, toks administracinio nusižengimo (nelegalaus darbo) vietos nurodymas yra akivaizdžiai neteisingas, nes administracinis nusižengimas padaromas ten, kur faktiškai dirba darbuotojas, o ne ten kur yra registruota darbdavio buveinė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodydama tik registruotą įmonės buveinės adresą Institucija ne visai aiškiai nurodė administracinio nusižengimo padarymo vietą, tačiau surašydama administracinio nusižengimo protokolą esminių ANK pažeidimų nepadarė, kadangi pažeidimo padarymo vieta, laikas ir aplinkybės yra aiškiai nurodytos grafoje „Pažeidimo esmė“. Tokiam argumentui pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas. Reikia pažymėti, kad toks pažeidimo padarymo vietos nurodymas nėra iš esmės neteisingas, nepažeidė pareiškėjo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ar jo teisės į gynybą, todėl nelaikytinas esminiu pažeidimu. Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įsivėlė rašymo apsirikimo klaidų nurodant adresus, teismas patikslina, jog ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas UAB „F“, kurios buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini).
15. Apeliantų teigimu, teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog 2024 m. rugpjūčio 13 d. Faktų fiksavimo pažyma, kuri buvo administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo surašymo pirminiu pagrindu, buvo surašyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Reikia pažymėti, kad ir šie skundo argumentai nėra pagrįsti.
16. Kaip tai numatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. VA-41 Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. VA-71 „Dėl operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių ir formų patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Įsakymas) 22 straipsnyje, Faktų fiksavimo pažymos forma FR1050 pildoma, siekiant nedelsiant fiksuoti nustatytus faktus, įrodymus, aplinkybes, paaiškėjusias operatyvaus patikrinimo metu, iki patikrinimo pažymos surašymo, kai įtariama, kad mokesčių mokėtojas vykdo tam tikrą neteisėtą veiką bei ateityje galėtų nuslėpti, pakeisti ar kitaip įtakoti operatyvaus patikrinimo metu paaiškėjusias reikšmingas faktines aplinkybes. Faktų fiksavimo pažyma surašoma dviem egzemplioriais: vienas jų lieka AVMI arba VMI prie FM, kitas – įteikiamas tikrintam mokesčių mokėtojui kartu su patikrinimo pažyma (Įsakymo 26 straipsnis). Atsakant į skundo argumentus pareiškėjui ir jo atstovui pastebėtina, kad vadovaujantis Įsakymo 27 straipsniu, tinkamai užpildytą Faktų fiksavimo pažymą turi pasirašyti tikrinimą atlikęs mokesčių administratoriaus darbuotojas. Jei operatyvaus patikrinimo metu dalyvavo tik mokesčių mokėtojo darbuotojas, tai su Faktų fiksavimo pažyma pasirašytinai supažindinamas darbuotojas, o mokesčių mokėtojas su Faktų fiksavimo pažyma turi būti supažindinamas įteikiant jam patikrinimo pažymą. Kaip nustatyta byloje, Faktų fiksavimo pažyma buvo surašyta 2024 m. rugpjūčio 13 d., t. y. patikrinimo dieną, suteikiant jai Nr. FRxxx0-6xx ir pasirašyta patikrinimą atlikusių specialisčių. Operatyvaus patikrinimo metu M. M. nedalyvavo, todėl minėta Faktų fiksavimo pažyma, kaip tai numato įstatymas, mokesčių mokėtojui buvo įteikta kartu su operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 28-36). Taigi nors skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje dėl šių aplinkybių nebuvo pasisakyta, teisės aktų reikalavimų pažeidimų surašant ir pateikiant Faktų fiksavimo pažymą mokesčių mokėtojui nenustatyta.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagrindo nėra.
18. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą <...> darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų. Institucija 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimu, atsižvelgdama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, nelegaliai išdirbtą laikotarpį (G. S. bendrovėje dirbo pirmą dieną), sudarytą darbo sutartį (pranešimas apie įdarbinimą VSDFV pateiktas po patikrinimo), taip pat pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendė, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta M. M. paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio, t. y. 1 500 Eur, baudą. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu Institucijos nutarimu pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, yra lygi minimaliam jos dydžiui, todėl nesant pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nelaikytina per griežta ir nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. M. ir jo atstovo advokato Viliaus Masiulio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.