Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-534-990/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-21
Bylos Nr.
II-534-990/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02662-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas (pirm.)
Pažeidėjas
D. J.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-534-990/2020

Teisminis procesas Nr. 4-68-3-02662-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.4; 21.10.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2020 m. spalio 21 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. – G. 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo, kuriuo D. J. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 180 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. G. – G., nustačiusi, kad 2020 m. kovo 4 d. 07.30 val. (duomenys neskelbtini), D. J., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į eismo juostą, pažymėta raide „A“ ir užrašu „Taksi“, skirtą važiuoti maršrutiniam transportui ir lengviesiems automobiliams taksi, nesant kliūčių staigiai stabdė automobilį, užkirto kelią maršrutinio transporto priemonei, kurios vairuotoją privertė staigiai stabdyti, sukeldamas pavojų maršrutiniame transporte važiuojančiam vairuotojui ir keleiviams, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu D. J. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 180 eurų dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams.

II. Skundo argumentai

2. 2020 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas D. J. skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. kovo 4 d. 07.30 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leistinoje vietoje kirsdamas punktyrinę juostą jis įvažiavo į autobusų juostą tam, kad galėtų įsukti į degalinę (įsukti į degalinę nekertant autobusų juostos galimybės nėra). Priešais jį stovėjo automobiliai, todėl jam teko sustoti. Iš galo artėjantis autobuso vairuotojas iš toli be priežasties įjungė tolimųjų žibintų šviesas ir pradėjo jį akinti. Privažiavęs autobuso vairuotojas ir toliau jį akino, pradėjus judėti automobiliams, pajudėjo ir jis, tačiau net ir tuomet autobuso vairuotojas ilgųjų šviesų neišjungė, dėl ko jis sustojo, po ko minėtas vairuotojas ilgąsias šviesas išjungė ir jis nuvažiavo. Viskas įvyko labai greitai. Kelių eismo taisyklių XII skyriaus 96 punktas nurodo, kad akinamas vairuotojas privalo nekeisdamas važiavimo krypties, sulėtinti greitį – sustoti, XI skyriaus 88 ir 90 punktai numato, kad draudžiama gyvenvietėse kaip įspėjamus signalus naudoti tolimąsias šviesas ir garsinį signalą (išskyrus tuos atvejus, kai būtina esant reikalui išvengti eismo įvykio). Pareiškėjas prašo išnagrinėti jo pateiktą skundą bei priimti teisingą sprendimą, taip pat netaikyti jam paskirtos 180 eurų baudos ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trims mėnesiams (b. l. 2).

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. G. – G. pateikė atsiliepimą, kuriame prašoma D. J. skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą (b. l. 1).

IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

4. Teismo posėdžio metu D. J. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamo įvykio dieną jis vienas važiavo į darbą. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) jis pralenkė autobuso vairuotoją, kuris nuo jo buvo nutolęs apie pusės kilometru atstumu, po to kirsdamas punktyrinę liniją jis įvažiavo į „A“ eismo juostą ir pastarąja važiavo toliau, kadangi jam reikėjo įvažiuoti į degalinę „Lukoil“, į kurią norint patekti būtina įvažiuoti į „A“ eismo juostą. Priekyje jo stovėjo automobiliai, dėl to jam teko sustoti. Iš paskos jam važiavusio autobuso vairuotojas iš tolo be priežasties pradėjo šviesti tolimosiomis šviesomis ir taip važiavo tol, kol privažiavo iki pat jo vairuojamo automobilio. Po to autobuso vairuotojui teko sustoti, nes automobilių srautas nebuvo pajudėjęs, autobuso vairuotojas ir toliau buvo įjungęs tolimąsias šviesas. Jam pradėjus važiuoti autobuso vairuotojas pradėjo „pypsenti“. Tik pradėjęs judėti jis, norėdamas įspėti autobuso vairuotoją, kad šis išjungtų tolimąsias šviesas, pristabdė vairuojamą automobilį tam, kad autobuso vairuotojas išjungtų tolimąsias šviesas, po ko autobuso vairuotojas staigiai stabdydamas išjungė tolimąsias šviesas, o jis nuvažiavo į degalinę „Lukoil“. Jo vairuojamame automobilyje yra veidrodėliai, kurie akinimą sumažina, bet minėtas „pypsėjimas“ jį paveikė psichologiškai ir sąlygojo tokius jo veiksmus. Greičio nebuvo, tačiau jo stabdymas buvo staigesnis. Jis pripažįsta, kad gal jis stabdė kiek per stipriai. Teisės vairuoti transporto priemones sukeltų jam daug nepatogumų, kadangi jis vienas išlaiko šeimą, automobiliu važinėja į darbą (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniuje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (Kelių eismo taisyklių 1 punktas). Kelių eismo taisyklių 181 punkte nurodyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus: dviračius ir mopedus; lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „Taksi“; automobilius, kuriuose važiuoja keturi ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+; elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu.

6. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 96 punkte nurodyta, kad akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją (tą patį nurodo ir Kelių eismo taisyklių 91.6. punktas) ir nekeisdamas važiavimo krypties sulėtinti greitį, prireikus– ir sustoti. Be kita ko, Kelių eismo taisyklių 135.4. punkte numatyta, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

7. Vertindamas administracinio nusižengimo teisenos metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad iš vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad D. J., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į eismo juostą pažymėta raide „A“ ir užrašu „Taksi“, skirtą važiuoti maršrutiniam transportui ir leidžiančią važiuoti lengviesiems automobiliams taksi, dar gerokai prieš dešiniajame važiuojamosios dalies krašte esantį posūkį į dešinę, po ko važiuodamas šia eismo juosta, nesant kliūčių staigiai stabdė automobilį, nors tai nebuvo būtina eismo saugumui. Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog automobilį jis stabdė dėl autobuso vairuotojo veiksmų, t. y. dėl to, jog iš galo artėjantis autobuso vairuotojas be priežasties įjungė tolimųjų žibintų šviesas ir pradėjo jį akinti, ir net privažiavęs prie jo bei pradėjus automobiliams judėti, pastarasis šių šviesų neišjungė, tačiau iš vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad D. J. akinamas autobuso vairuotojo, turėdamas pareigą įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir palengva nekeisdamas važiavimo krypties sulėtinti greitį, jis šios avarinės šviesos signalizacijos neįjungė, o vietoje to, kad palengva sulėtintų greitį, nesant poreikio, kaip teismo posėdžio metu nurodė ir pats D. J. dėl autobuso vairuotojo įjungto garsinio signalo paveiktas psichologiškai, staigiai sustabdė automobilį. Tokiais savo veiksmais D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 91.6, 96, 135.4, 181 punktuose nustatytus reikalavimus.

8. Be kita ko, iš vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad D. J. staigiai stabdant automobilį (30 sekundė) jo važiuojamojoje kelio dalyje arti esančių kliūčių ar poreikio, dėl kurio reikėtų staigiai stabdyti automobilį, nebuvo. Staigiai stabdydamas automobilį D. J. ne tik kad užkirto kelią maršrutinio transporto priemonei, kurios vairuotoją privertė staigiai stabdyti, bet ir sukėlė pavojų maršrutiniame transporte važiuojančiam vairuotojui ir keleiviams, kurie dėl staigaus stabdymo smarkiai pasviro bei lenkėsi į autobuso priekį (30 sekundė). Šiais savo veiksmais, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei keldamas pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų (autobuso vairuotojo bei keleivių) saugumui, D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatytus reikalavimus.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 563, 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

10. Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos pareigūnė tinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą ir todėl padarė pagrįstą išvadą dėl D. J. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

11. Spręsdamas dėl D. J. skirtos administracinės nuobaudos – baudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

12. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

13. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

14. Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, spręsdama dėl D. J. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos dydžio atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 3 dalies imperatyvias nuostatas- atsižvelgė į D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir D. J. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą, kurios dydį nustatė artimą minimaliam – 180 eurų dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas, administracinė nuobauda – bauda paskirta sankcijos ribose, įvertinus lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, keisti D. J. skirtos baudos dydį arba baudos neskirti nėra teisinio pagrindo.

15. ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, taigi skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, spręsdama dėl D. J. skirtinos administracinio poveikio priemonės rūšies, atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 1 dalies imperatyvias nuostatas ir D. J. skyrė ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

16. Spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, taigi skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, spręsdama dėl D. J. skirtinos administracinio poveikio priemonės termino atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 3 dalies imperatyvias nuostatas – atsižvelgė į D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir D. J. skirtinos ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodytos administracinio poveikio priemonės- teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatė minimalų.

17. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos, t. y. administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, Nr. 2AT-42/2013, Nr. 2AT-17/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-188-211/2018, Nr. AN2-198-870/2018 ir kt.).

18. Kaip išskirtines aplinkybes, galinčias būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, D. J. nurodo tai, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), o specialiosios teisės atėmimas jam sukeltų daug nepatogumų. Vertindamas šiuos argumentus teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, o būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis (administracinės bylos Nr. N¹-1524/07, N-34/07, N¹-413/07). D. J. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Vertindamas šiuos argumentus teismas pažymi, jog šios darbinio pobūdžio aplinkybės egzistavo dar prieš nagrinėjamo pažeidimo padarymą, tačiau šios aplinkybės neįtakojo D. J. elgesio tiek, kad sukliudytų jam padaryti nusižengimą. Tai, kad D. J., nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo padėtį, yra jo netinkamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą nuobaudą. Dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

19. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad D. J. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo neskirti D. J. administracinio poveikio priemonės. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas dėl administracinio poveikio priemonės nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su visuomenės interesu į kelių eismo saugumą. D. J. skirta administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, taigi D. J. skundas netenkinamas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. – G. 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

D. J. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. – G. 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo, kuriuo D. J. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 180 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, panaikinimo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas