- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- A2-28585-631/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10673-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
- 3.3.4.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl garbės gynimo, neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. J. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-17163-996/2016 pagal jo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl darbo garbės gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, bei procesinių palūkanų priteisimo, kurioje 2016-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu D. J. ieškinį atmetė. D. J. prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindais, t.y. pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-258-492/2019, kurioje nustatyta, kad pareiškėjo kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų dokumentų užfiksuoti objektyvūs duomenys negali būti paneigiami liudytojų parodymais, o ieškinys buvo atmestas, kaip nurodo pareiškėjas, būtent remiantis liudytojų parodymais, paneigiančiais jo kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų dokumentuose užfiksuotus duomenis, be to, pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime buvo padaryta ir aiški teisės normos taikymo klaida, kas taip pat sudaro proceso atnaujinimo pagrindą. Prašo atnaujinti procesą ir pakeisti teismo sprendimą, nurodant pašalinti iš jo motyvuojamosios dalies atitinkamus motyvus, susijusius su liudytojų parodymų vertinimu, juos pakeičiant ieškovo kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų duomenų nurodymu ir vertinimu, bei priteisti iš Sveikatos apsaugos ministerijos 40000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l.1-13).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į prašymą atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nesutinka su pareiškėjo prašymu ir prašo jį atmesti, nurodydama pagrindinį motyvą, jog pareiškėjo pasirinktos ištraukos iš kitų teismų sprendimų negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis byloje, nes jos neatitinka naujų aplinkybių pobūdžio, kaip žymaus konkrečių faktinių duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtųjų byloje, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl viso ginčo išsprendimo. Ministerijos vertinimu, nutarties, priimtos kitoje byloje, sprendžiant kitą ginčą dėl visiškai kito pobūdžio teisinių santykių, t.y. dėl priemokos už padidėjusį darbo krūvį priteisimo, dalis, nėra faktinis duomuo, galintis turėti įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje išvadai. Pareiškėjas prašyme nenurodo jokių konkrečių naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, atitinkančių CPK 366 str. 1 d. 2 p. proceso atnaujinimo pagrindą, kuriuo ir prašoma atnaujinti procesą - naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės kartojami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais ir sprendimą apskundus apeliacine tvarka pareiškėjas kvestionavo liudytojų parodymus, remdamasis tarnybinės veiklos vertinimo dokumentais. Ministerija nesutinka ir su pareiškėjo argumentais dėl antrojo pagrindo atnaujinti procesą buvimo, laiko nepagrįstu jo prašymo dalį, kad procesas turėtų būti atnaujintas dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Ministerija remiasi Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodančia, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, kuri daro sprendimą neteisėtą. Pareiškėjas prašyme taip ir nenurodo, kokia aiški teisės normos taikymo klaida buvo padaryta, todėl jo prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti atmestas, be to, sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl ir ši aplinkybė neleidžia atnaujinti proceso CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu (b.l.44-47).
Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo dieną į bylą pareiškėjas pateikė dar papildomus rašytinius paaiškinimus, grįsdamas pirminį prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodydamas, kad 2019-08-16 įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr.I-1668-643/2019 dėl jo ginčo su Sveikatos apsaugos ministerija dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš darbo teisėtumo, ir teismas panaikino SAM įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo už tarnybinio nusižengimo padarymą, konstatavęs, kad jis nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2016 metais jo tarnybinė veikla buvo įvertinta aukščiausiu galimu įvertinimu, o ministras skyrė vardinę dovaną, ir tik iškilus ginčui dėl nesąžiningos charakteristikos, Sveikatos apsaugos ministerija ėmė neigti pačios SAM kasmetinių vertinimų metu nuosekliai fiksuotas aplinkybes. Pareiškėjas teigia, kad Sveikatos apsaugos ministerija nuo 2016 metų vykdo sistemingą jo teisių pažeidinėjimą, neskyrė priemokos už padidėjusį darbo krūvį, 2018 metais atsisakė apskritai vertinti jo tarnybinę valstybės tarnautojo veiklą, tad nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo charakteristikos surašymas (būtent nagrinėtas civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą) buvo taip pat vienas iš sistemingo pareiškėjo teisių pažeidinėjimo epizodų (b.l.41-42).
Prašymas netenkinamas.
Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų ar nutarčių vykdymą, t. y. asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, civ. byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-183/2010).
Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
Kaip minėta, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, procesas civilinėje byloje gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Pareiškėjas D. J. procesą atnaujinti prašo, remdamasis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, dėl naujai pareiškėjui paaiškėjusių aplinkybių, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A-258-492/2019, kurioje teismas nurodė, kad duomenys apie pareiškėjo veiklos vertinimą laikytini objektyviais duomenimis ir kad tokie duomenys negali būti paneigti liudytojų parodymais, o minėtus objektyvius tarnybinės veiklos vertinimo duomenis Sveikatos apsaugos ministerija paneiginėjo civilinėje byloje Nr.2-17163-996/2016 liudytojų parodymais. Tai pareiškėjas laiko naujai paaiškėjusia aplinkybe, kurios pagrindu procesas civilinėje byloje turėtų būti atnaujintas ir pakeisti sprendimo motyvai, pašalinant iš jų liudytojų parodymus, juo pakeičiant kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų duomenimis.
Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais, nepagrindžiančiais proceso atnaujinimo pagrindo buvimo, o tik subjektyviai interpretuojančiais atskirų, tarpusavyje nesusijusių teismų sprendimų išvadas.
Kaip matyti iš civilinėje byloje, kurios nagrinėjimą siekia atnaujinti pareiškėjas, esančio ieškinio, ginčo objektu buvo konkretus 2016 m. kovo 16 d. Sveikatos apsaugos ministerijos raštas Nr. (1.1.36-16)4-995 „Dėl D. J. charakteristikos“ ir jame išdėstyti teiginiai, charakterizuojantys D. J. Administracinėje byloje buvo analizuojamos aplinkybės ir faktai, susiję su D. J. tarnybinės veiklos vertinimu, to pagrindu surašytais dokumentais. Šie dokumentai (išvados už 2014 –2016 metus ir pan.) prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metubuvo pateikti į bylą kartu su D. J. 2016-03-26 ieškiniu, buvo tiriami kartu su visais kitais įrodymais byloje. Todėl pripažintina, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvadose fiksuotos aplinkybės prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo žinomos tiek D. J., tiek atsakovui, tiek bylą nagrinėjusiam teismui, todėl negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir sudaryti proceso atnaujinimo pagrindą.
Be to, pasirinktos ištraukos iš administracinio teismo nutarties išvadų savaime negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe byloje, nes teismų praktikoje esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo. Šiuo gi atveju, visi tie patys faktiniai duomenys egzistavo ir buvo žinomi proceso dalyviams ir bylą nagrinėjusiam teismui. Kitoje byloje priimta nutartis, sprendžiant administracinį ginčą tarp tų pačių šalių dėl priemokos už padidėjusį darbo krūvį priteisimo, negali būti laikoma faktiniais duomenimis, galinčiais turėti įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje teisėtumui.
Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, turi teisę tam tikrus įrodymus įvertinti kaip nepatikimus ar nepakankamus tam, kad jais remiantis būtų galima konstatuoti bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių egzistavimą. Aplinkybė, kad administracinėje byloje teismas rėmėsi kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimo dokumentuose užfiksuotais duomenimis ir nesirėmė liudytojų parodymais, kaip galimai subjektyviais, dar nereiškia, kad civilinėje byloje teismas, motyvuodamas sprendimo išvadas, remdamasis liudytojų parodymais, nevertino tarnybinės veiklos vertinimo dokumentų.
Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi, liudytojų parodymai yra viena iš Civilinio proceso kodekso reglamentuotų įrodinėjimo priemonių, kuria gali būti nustatomi arba paneigiami tam tikri faktiniai duomenys byloje. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekse numatytas išimtis (CPK 185 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad nagrinėtų civilinės ir administracinės bylų faktinės aplinkybės skyrėsi, t.y., vienoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl D. J. charakteristikoje pateiktos Ministerijos nuomonės apie D. J., kitoje - dėl D. J. padidėjusio darbo krūvio bei priemokos skyrimo, todėl logiška, kad ir teismų išvados, atitinkamų įrodymų vertinimas bylose skyrėsi. Šiuo atveju, vertintina, kad pareiškėjas nenurodo naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių jis negalėjo žinoti civilinės bylos nagrinėjimo metu, o tik kelia abejones dėl skirtingų teismų pasirinktų įrodinėjimo priemonių konstatuojant atitinkamų aplinkybių buvimą. Tai nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo.
Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: a) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; b) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; c) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; d) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo ir paaiškėjimo laike momentai turi nesutapti: aplinkybės turi egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės, o apie jas turi būti sužinoma išsprendus bylą. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-500/2011).
Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą, kaip jau minėta, iš esmės kelia klausimą dėl liudytojų parodymų vertinimo teismo procese, bei remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties išvadomis, taigi, pagal Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, formuojamą teisminę praktiką, bei įvertinus pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtais sprendimais, kurie netenkino pareiškėjo reikalavimų, ir siekia juos pakeisti, tačiau nėra nustatyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios būtų svarbios išnagrinėtos civilinės bylos atžvilgiu ir sudarytų CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą pagrindą proceso atnaujinimui.
Pareiškėjas procesą prašo atnaujinti taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.
Pagal kasacinio teismo praktiką, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-546/2010).
Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, yra nurodęs, kad aiški teisės taikymo klaida kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-403/2008).
Susipažinus su visa išnagrinėtos civilinės bylos Nr.2-17163-996/2016 medžiaga, pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais ir nurodytais įrodymais, spręstina, kad pareiškėjas labai abstrakčiai nurodo, jog teismas padarė aiškią CPK 177 straipsnio 3 dalies taikymo klaidą (kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įdrunėjimo priemonėmis). Civilinėje byloje rėmimasis liudytojų parodymais negali būti laikomas klaida, nes liudytojų parodymai yra tik viena iš CPK įtvirtintų įrodinėjimo priemonių, bylos nagrinėjimo metu, veikiant dispozityvumo principui, šalys turėjo teisę siūlyti įrodinėjimo priemones, teismas spręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo, sąsajumo ir t.t. Byla buvo nagrinėta apeliacine tvarka, teismo sprendimas paliktas galioti, todėl nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja ryšys tarp administraciniame teisme nagrinėtoje byloje padarytos vienokios išvados vertinant tarnybinės veiklos vertinimo dokumentuose užfiksuotus duomenis ir kitokios išvados, padarytos civilinėje byloje, įvertinus apklaustų liudytojų parodymus, kaip jau minėta, dėl skirtingų aplinkybių įrodinėjimo. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad darbo byla turi viešo intereso apsaugos elementų, todėl turi būti nepaisoma sąlyga, jog teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tokios išlygos darbo bylų nagrinėjimo ypatumams Civilinio proceso kodekso nei XVIII, nei XX skyriai nenumato. Civilinė byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, 2017 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi D. J. apeliacinis skundas atmestas, 2016 m. birželio 13 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, tokiu atveju, CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu proceso atnaujinimas nėra galimas.
Dėl kitų pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, argumentų apie atsakovo nesąžiningumą, liudytojų parodymų tendencingumą, kitus (administracinius) ginčus dėl teisės tarp pareiškėjo ir atsakovo, teismas atskirai nepasisako, vertindamas, jog tai neatskleidžia aplinkybių, galinčių įtakoti prašomus taikyti proceso atnaujinimo pagrindus, nurodomi argumentai yra deklaratyvūs, arba jau analizuoti, tirti išnagrinėtoje byloje, ir neturintys sprendžiamosios reikšmės šiai teismo nutarčiai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 – 185 straipsniais, 290 straipsniu, 334 straipsniu, 366 straipsniu, 370 straipsniu, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
NUTARIA:
D. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-17163-996/2016 pagal D. J. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl darbo garbės gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, bei procesinių palūkanų priteisimo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.