Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovėms A. S. ir A. S., jų atstovui advokato padėjėjui T. R., A. S. įstatyminiams atstovams A. S. ir A. S., išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Elektrobalt“ ieškinį atsakovėms A. S. ir A. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė savo ieškinį motyvuoja tuo, kad jai nuosavybės teisėmis priklausančiu namu, atsakovės naudojasi be jokio teisinio pagrindo, todėl konstatuotinas ieškovės, kaip šio turto savininko, teisių pažeidimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnis). Nors viena iš iškeldinamųjų yra nepilnametę, tačiau remiantis teisiniu reglamentavimu ir vieningai suformuota teismų praktika, pareiga užtikrinti vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas tenka jo tėvams. Todėl aplinkybė, kad ginčo name gyvena nepilnametis vaikas, nesudaro kliūčių jo iškeldinimui ir negali apriboti ieškovės, kaip buto savininko, pažeistų teisių. Ieškovė negali naudotis savo daiktu, o atsakovės juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo.

Atsakovės A. S. ir nepilnametė A. S. ir jų atstovas, bei nepilnametės atsakovės A. S. įstatyminiai atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas byla nagrinėti jiems nedalyvaujant. Pateiktas atsakovių atsiliepimas į pareikšta ieškinį, kuriuo prašoma ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, kad ieškovė neįrodė, jog jos teisės yra pažeistos dėl to, kad name gyvena nepilnamečiai, o už naudojimąsi namu yra mokamas nuomos mokestis bei mokesčiai už komunalines paslaugas. Teigia, kad nors šiuo metu yra susidaręs įsiskolinimas, tačiau atsakovių tėvai jį padengs. Ieškovė niekada nepatyrė nuostolių dėl to, kad namu naudojasi atsakovės ir jų tėvai. Teismai, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdami dėl griežčiausios teisinės sutarties pažeidimo priemonės – asmens iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų – privalo spręsti dėl šios teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir būtinumo Ginčo situacijoje egzistuoja visos sąlygos, kurioms esant pripažintina, jog atsakovių iškeldinimas iš namo yra neproporcinga ieškovo teisių gynybos priemonė – atsakovės ginčo kotedže gyvena jau 10 metų, viena iš atsakovių yra nepilnametė, atsakovės neturi jokio kito gyvenamojo būsto, atsakovių tėvai moka nuomos mokestį už naudojimąsi kotedžu. Taigi, esant iškeldinamų asmenų aukštam pažeidžiamumo laipsniui, ieškovei nepateikus absoliučiai jokių įrodymų, kad dėl atsakovių gyvenimo kotedže būtų pažeidžiamos ieškovės teisės, todėl ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, byloje pateikta institucijos rašytinė išvada, prašoma bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Vaiko teisių apsaugos institucija sutinka, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi su ieškiniu ir jeigu teismas priims sprendimą iškeldinti atsakoves, prašoma nustatyti protingą dviejų mėnesių terminą šeimai susirasti kitas gyvenamąsias patalpas. Nurodo, kad nepilnamečiams vaikams tinkamas gyvenimo, buities, socialines sąlygas privalo užtikrinti ir suteikti tėvai. Vaiko teisių prioritetinės pasaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos ir busto savininko teisių bei teisėtų reikalavimų ir parinkit proporcingumą labiausiai atitinkantį vaiko teisių apsaugos būdą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei UAB ,,Elektrobalt” nuosavybės teise priklauso pastatas - gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 211,31 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Gyvenamojo namo). Atsakovės A. S. ir nepilnametės atsakovės A. S. tėvai A. S. ir A. S. su ieškove 2008 m. lapkričio 28 d. sudarė Gyvenamojo namo Patalpų nuomos sutartį, 3 metų terminui. Ieškovė 2011 m. spalio 21 d. raštu Nr. 11/031-S informavo atsakovių tėvus A. S. ir A. S., kad 2011 m. lapkričio 28 d. baigiasi nuomos sutartis ir paprašė iki 2011 m. gruodžio 20 d. atlaisvinti patalpas bei išregistruoti jose įregistruotus asmenis bei iki nurodytos datos padengti nuomos mokesčio įsiskolinimą, A. S. raštas įteiktas 2011 m. gruodžio 6 d. Ieškovė ir A. S. 2011 m. gruodžio 10 d. pasirašė sutartį, kuria A. S. pripažino, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui yra susidaręs 95 387,33 Lt (27 628,97 Eur) nuomos mokesčio įsiskolinimas ir šalys susitarė kokiais terminais ir kokias sumas A. S. mokės ieškovei, padengdamas susidariusį įsiskolinimą. 2011 m. gruodžio 22 d. ieškovė su UAB ,,Vilomnita ir Ko" sudarė Gyvenamojo namo nuomos sutartį, pasirašant sutartį UAB ,,Vilomnita ir Ko" atstovavo bendrovės direktorė A. S., sutartis buvo sudaryta vienu metų laikotarpiui. 2016 m. birželio 30 d. ieškovė pasirašė to paties Gyvenamojo namo nuomos sutartį su UAB ,,Lamium”, atstovaujama šios bendrovės direktoriaus A. S., pagal kurios 5.1. punktą buvo numatytas sutarties terminas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Kadangi nuomininkas UAB ,,Lamium” ir faktiniai Gyvenamojo namo nuomininkai nemokėjo nuomos mokesčio, todėl ieškovė kreipėsi dėl šių asmenų iškeldinimo ir nuomos mokesčio priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1172-191/2017, nusprendė iškeldinti A. S., A. S. ir UAB „Lamium” su visais jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, adresu adresas V. Krėvės pr. 104 B, Kaunas, taip pat priteisė nuomos mokesčio skolą. Sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-835-264/2018 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2018 m. rugsėjo 12 d. Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad Gyvenamajame name yra deklaruota A. S. ir A. S., kuriuos teismo sprendimu nuspręsta iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei nepilnametė A. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Kadangi nagrinėjant ankstesnę bylą dėl atsakovių tėvų iškeldinimo nebuvo nustatytos aplinkybės, jog Gyvenamajame name yra deklaruota ir kitų asmenų, t. y. atsakovių A. S. ir nepilnametės A. S., todėl ieškovė prašo iškeldinti atsakoves iš jai priklausančių patalpų, nes jos ieškovei priklausančiu Gyvenamuoju namu naudojasi be jokio teisinio pagrindo.

Dėl atsakovių iškeldinimo iš gyvenamojo būsto

Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008; kt.). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo. Šios kategorijos bylose teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas.

Ieškovės byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovei priklauso Gyvenamasis namas, todėl ji turi teisę valdyti šį daiktą ir juo naudotis savo nuožiūra, o esant šių teisių pažeidimui reikalauti, kad neteisėtas nuosavybės teisių apribojimas būtų pašalintas. Atsakovės teigia, kad ieškovė neįrodė jos teisių pažeidimo, nes jų tėvai visuomet mokėjo nuomos mokestį ieškovei, šiuo metu jos ginčo objekte gyvena. Su tokiais atsakovių argumentas sutikti nėra pagrindo. Jau Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1172-191/2017 ir Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-835-264/2018 konstatavo, kad atsakovių tėvų A. S. ir A. S. bei ieškovės nesieja jokie prievoliniai santykiai, o ir nuomos mokestis nebuvo sumokėtas, todėl priteistas. Atsakovės nurodydamos, kad yra mokamas nuomos mokestis, tokius argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikia. Pažymėtina, kad pagal įstatymo nustatytą bendrąją įrodinėjimo naštą, šalys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Pagal teismų praktiką ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovių nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai ir ieškovė tokių teisinių santykių nesiekia sukurti, o pageidauja, kad būtų atlaisvintas jai priklausantis Gyvenamasis namas. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės ieškovei priklausančiame Gyvenamajame name gyvena esant teisėtam pagrindui.

Atsakovės taip pat nurodo, kad ginčo situacijoje egzistuoja visos sąlygos, kurioms esant pripažintina, jog atsakovių iškeldinimas iš Gyvenamojo namo yra neproporcinga ieškovo teisių gynybos priemonė – atsakovės Gyvenamajame name gyvena jau 10 metų, viena iš atsakovių yra nepilnametė, atsakovės neturi jokio kito gyvenamojo būsto.

Kadangi byloje prašoma iškeldinti iš Gyvenamojo namo atsakovę A. S., kuri yra nepilnametė, todėl atsižvelgtina į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas. Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Dėl to, ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų, negalima suabsoliutinti, vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams ir kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010; 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad nurodoma teismų praktika, bei atsakovių atsiliepime nurodoma teismų praktika, neatitinka nagrinėjamos bylos susiklosčiusios situacijos, kadangi kasacinio teismo nutartyse sprendžiama dėl iškeldinimo iš socialinio būsto, o ne iš privataus fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančio nuosavybės teise gyvenamojo būsto. Tačiau teismas atsižvelgdamas į nepilnametės atsakovės interesus įvertina ir šalių interesų pusiausvyrą proporcingumo aspektu.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą, kurioje nurodyta, kad institucija neturi duomenų, jog nepilnametės atsakovės A. S. įstatyminiai atstovai A. S. ir A. S. netinkamai vykdytų tėvų pareigas. Minėta, pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą pirmiausia tenka vaiko tėvams – A. S. ir A. S.. Byloje nėra duomenų, kad šeima būtų socialiai remtina. Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad atsakovių tėvai, jau yra teismo sprendimu iškeldinti iš ieškovės Gyvenamojo namo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iškeldinti atsakovių tėvus priimtas 2018 m. sausio 4 d., kuris paliktas galioji 2018 m. gegužės 8 d. apeliacinės instancijos nutartimi, taigi atsakovių tėvai, jau ilgą laiko tarpą turėjo galimybę ieškoti kito gyvenamojo būsto, kad užtikrinti nepilnametės dukteriai gyvenamąją vietą. Atsakovės A. S. įstatyminiai atstovai A. S. ir A. S. žinodami, kad negali toliau gyventi ieškovei priklausančiame Gyvenamajame name, toliau jame gyvena ir nesistengia įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdyti bei ieškoti kito būsto gyventi, taip užtikrinant nepilnametės atsakovės teisę į gyvenamąjį būstą. Taip pat nepateikiami įrodymai, kad mokami komunaliniai ir kiti mokesčiai už būstą, o taip pat nuomos mokestis. Vien faktas, kad atsakovės, iš kurių viena nepilnametė, ilgą laiką gyvena ieškovei priklausančiame Gyvenamajame name, negali paneigti savininko teisių valdyti turtą savo nuožiūra.

Išanalizavus ir įvertinus šioje byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nepilnametės A. S. teisė į gyvenamąjį būstą negali paneigti ieškovo teisės nekliudomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Konstatuotina, kad pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, atsakovių iškeldinimas iš ieškovo nuosavybės teisėmis valdomo Gyvenamojo namo nepažeidžia prioritetinio vaikų teisių apsaugos principo ir yra proporcinga priemonė ginant ieškovo, kaip Gyvenamojo namo savininko, teises.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teisės varžomos tuo, kad atsakovės neteisėtai naudojasi ieškovei priklausančiu turtu ir ieškovė savo nuožiūra negali juo naudotis, todėl ieškovės reikalavimas iškeldinti A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamą įstatyminių atstovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bei A. S., gim. (duomenys neskelbtini), su joms priklausančiais daiktais iš Gyvenamojo namo tenkinamas.

Vaikų teisių apsaugos tarnyba prašė teismo, nusprendus iškeldinti atsakoves iš ieškovei priklausančio būsto, skirti dviejų mėnesių terminą išsikraustyti. Ieškovės atstovė sutiko, kad yra reikalingas terminas išsikraustyti, tačiau nurodo, kad būtų pakankama nustatyti vieno mėnesio terminą išsikraustymui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas įvertindamas tai, kad viena iš atsakovių yra nepilnametė, nustato vieno mėnesio terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš ieškovei priklausančio turto (namo) (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių, kurias sudaro: 75,00 Eur žyminis mokestis ir 689,70 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovių A. S. ir nepilnametės A. S.. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal šią įstatymo normą tėvai atsako subsidiariai, atsakomybė ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystės (CK 6.276 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010). Šios nuostatos taikytinos atitinkamai ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Nors ieškovė neprašė priteisti subsidiariai iš nepilnametės atsakovės tėvų bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į nepilnamečio asmens interesus, t. y. nepilnametės atsakovės A. S., gim. (duomenys neskelbtini), jos įstatyminiai atstovai subsidiariai privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė pateikė byloje teisinių paslaugų sutarties išrašą, pagal kurį ieškovę atstovavo advokatė I. K., o už suteiktas teisines paslaugas ieškovė sumokėjo 689,70 Eur sumą bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Už šią sumą buvo suteiktos šios paslaugos: ieškinio dėl iškeldinimo parengimas, pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 d. nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškovė jau reiškė atsakovių tėvams A. S. ir A. S. beveik tapatų ieškinį (ieškinio kopija pateikta prie bylos) dėl iškeldinimo ir nuomos mokesčio priteisimo, taigi atstovei buvo žinomos visos faktinės aplinkybės rengiant ieškinį, byloje nėra sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, teismų praktika nuosekli dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose truko trumpai, ieškinio apimtis nėra didelė, todėl ieškovės patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą mažintinos iki 350,00 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, ieškovei iš atsakovių A. S. ir A. S., bei subsidariai iš jos įstatyminių atstovų A. S. ir A. S., priteistinos (425,00 Eur) bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, t. y. iš atsakovės A. S. ieškovei priteistina 212,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir iš A. S., bei subsidariai iš jos įstatyminių atstovų A. S. ir A. S. – 212,50 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 15,90 Eur, priteistinos iš atsakovių A. S. ir A. S., bei subsidariai iš jos įstatyminių atstovų A. S. ir A. S., lygiomis dalimis, t. y. iš atsakovės A. S. valstybei priteistina 7,95 Eur, ir iš A. S., bei subsidariai iš jos įstatyminių atstovų A. S. ir A. S. – 7,95 Eur valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 279 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamą įstatyminių atstovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 211,31 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), su joms priklausančiais daiktais.

Nustatyti atsakovėms A. S., atstovaujamai įstatyminių atstovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 (vieno) mėnesio terminą išsikraustyti iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovių A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), o jai neturint turto ar uždarbio subsidiariai iš įstatyminių atstovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 212,50 Eur (du šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos ieškovei UAB „Elektrobalt“, j. a. k. 110681523.

Priteisti iš atsakovių A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės A. S., gim. (duomenys neskelbtini), o jai neturint turto ar uždarbio subsidiariai iš įstatyminių atstovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 7,95 Eur (septynis eurus 95 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu iš kiekvienos valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.