Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Nerginta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Nerginta“ ieškinį atsakovui UAB „JUMBO CARGO“, trečiajam asmeniui ADB „Gjensidige“ dėl nuostolių atlyginimo.

.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 17 343,88 Eur nuostolių dėl krovinio dalies praradimo, 80,74 Eur vežimo užmokesčio kompensaciją, 108,67 Eur kitas su vežimu susijusias išlaidas, 1 180,80 Eur palūkanų ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2018 m. kovo 15 d. sudarė Pervežimo sutartį Nr. A70757, kuria atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Lietuvos Respublika, Kaunas – Rusijos Federacinė Respublika, Maskva. Pervežimo sutartį su atsakovu ieškovas sudarė vykdydamas 2018 m. kovo 7 d. su įmone OOO „Delta Cargo Logistics“ pasirašytą Užsakymą ekspeditoriui Nr. 80562+80563. Įmonė OOO „Delta Cargo Logistics“ pervežimo užsakymą gavo iš krovinio gavėjo OOO „Norveg“, su kuriuo pasirašė Užsakymą ekspeditoriui. 2018 m. kovo 16 d. atsakovas atvyko į krovinio pasikrovimo vietą Vievyje, kurioje krovinys – 35 paletės verpalų - buvo pakrautos į atsakovo transporto priemonę valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Atsakovui pristačius krovinį gavėjui OOO „Norveg“, buvo nustatytas 24 dėžių krovinio trūkumas. Apie šį trūkumą yra įrašyta pastaba CMR važtaraščio 24 skiltyje, t. y. surašytas 2018 m. kovo 23 d. Krovinio priėmimo aktas Nr. 020/03/2018, taipogi 2018 m. balandžio 3 d. atlikus detalų pristatyto krovinio patikrinimą, surašytas Komercinis aktas Nr. 001/04/2018. Dėl krovinio trūkumo krovinio gavėjas OOO „Norveg“ vežėjų grandinei, pirmajam vežėjui OOO „Delta Cargo Logistics“ 2018 m. kovo 6 d. pareiškė pretenziją Nr. 002/04/2018. OOO „Delta Cargo Logistics“ 2018 m. kovo 23 d. pareiškė pretenziją Nr. 230318-01 ieškovui. 2018 m. kovo 27 d. ieškovas atsakovui pareiškė pretenziją Nr. N18/03/27-01 dėl krovinio trūkumo ir nuostolių atlyginimo. OOO „Delta Cargo Logistics“ 2018 m. balandžio 17 d. pareiškė ieškovui pakartotinę pretenziją Nr. 170418. 2018 m. balandžio 27 d. ieškovas atsakovui pareiškė pakartotinę pretenziją dėl krovinio trūkumo ir nuostolių atlyginimo, tačiau tokį reikalavimą atsakovas atmetė. OOO „Delta Cargo Logistics“ 2019 m. kovo 9 d. ieškovui dar kartą pareiškė pakartotinę pretenziją Nr. 060319-01 ir po šios pretenzijos pareiškimo ieškovas įskaitymo būdu OOO „Delta Cargo Logistics“ atlygino reikalaujamą sumą. Atsakovas, būdamas faktiniu krovinio vežėju, priėmė vežti 35 paletes krovinio, t. y. 464 dėžes pagal Komercinį aktą. Tačiau į paskirties vietą pristatė 34 paletes, tik 440 dėžių. CMR važtaraštyje nėra atsakovo kaip vežėjo pastabų nei dėl krovinio vietų skaičiaus neatitikimo, nei dėl pakuotės būklės, todėl ieškovas laiko, kad atsakovas priėmė 35 paletes krovinio. Atsakovui, kaip vežėjui, tenka atsakomybė už patirtus nuostolius dėl gabento krovinio dalies praradimo. Atsakovui praradus dalį krovinio, atsakovas privalo ieškovui kompensuoti dalį užmokesčio už pervežimą, skaičiuojant proporcingai prarastai krovinio daliai. ieškovo užsakovas OOO „Delta Cargo Logistics“ turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovo pagal 2019 m. vasario 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. HOP20219. Ieškovas, atlyginęs nuostolius OOO „Delta Cargo Logistics“, įgijo teisę reikšti reikalavimus atsakovui vienerių metų nuo nuostolių atlyginimo dienos termino ribose, t. y. nuostoliai atlyginti 2019 m. kovo 20 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui į atsakovui pareikšti baigėsi 2020 m. kovo 20 d. Todėl atsakovo teiginiai dėl ieškinio senaties ir pretenzijų, ieškovo manymu, yra nepagrįsti ir atmestini.

2. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad 2018 m. kovo 16 d. verpalų krovinys buvo pakrautas siuntėjo „DLG logistikos centras”, Kaune. Krovinys turėjo būti išmuitinamas muitinės poste Jarcevo mieste, Smolensko apskrityje. Kroviniui atvykus į išmuitinimo punktą, jis buvo patikrintas muitinės darbuotojų, tačiau jokių trūkumų nebuvo užfiksuota, tą tvirtina muitinės patikrinimo aktas Nr. 10113072/220318/000048, kuriame pažymėta, jog buvo patikrintos 464 dėžės krovinio. 2018 m. kovo 19 d. vilkiko vairuotojas P. A. A. buvo informuotas, jog numatomas pilnas verpalų krovinio patikrinimas, kurio metu krovinys turės būti visiškai iškrautas. 2018 m. kovo 22 d. verpalų krovinys po detalaus muitinės pareigūnų patikrinimo buvo atgal pakrautas į krovininį automobilį, muitinės pareigūnai jį užplombavo bei išleido į iškrovimo vietą. Vairuotojui nebuvo leista dalyvauti pasikrovime. Tą jis atžymėjo verpalų krovinio apžiūros akte. Vilkikas nuo muitinės iki išsikrovimo vietos, esančios Maskvoje, važiavo be sustojimų, o muitinės po verpalų krovinio pakrovimo uždėtos plombos, kaip ir pati puspriekabė (jos uždarymo mechanizmas, trosai, tentas ir kt.), nebuvo pažeista, kas yra užfiksuota verpalų krovinio gavėjo OOO „Norveg“ sandėlio darbuotojų 2018 m. kovo 23 d. verpalų krovinio priėmimo akte. Krovinio gavėjo darbuotojams nuėmus plombą, buvo nustatytas 24 dėžių verpalų krovinio trūkumas, todėl po įvykio vairuotojui buvo liepta palikti transporto priemonę verpalų krovinio gavėjo stovėjimo aikštelėje, t. y. už sandėlio teritorijos ribų, kuri ten buvo laikoma iki 2018 m. kovo 26 d. Praėjus 3 dienoms nuo verpalų krovinio pristatymo dienos, tiksliau 2018 m. kovo 26 d., krovinio gavėjas nusprendė kreiptis į teisėsaugos institucijas Rusijoje, kur, atsakovo žiniomis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas kreipėsi į survejerius, kurie nuodugniai įvertinę situaciją, nenustatė faktinio krovinio vežėjo, atsakovo, kaltės. Verpalų krovinio dalis galėjo būti prarasta muitinės poste Jarcevo mieste. Už tai turėtų atsakyti ne atsakovas, o muitinės darbuotojai. Kaip nustatyta iš vairuotojo pateiktų paaiškinimų, jam nebuvo leista dalyvauti 2018 m. kovo 17 d. – 2018 m. kovo 22 d. verpalų krovinio apžiūroje, kuomet muitinės darbuotojai iškrovė ir atgal perkrovė visą krovinį, po patikrinimo uždėdami plombą ant vilkiko bei puspriekabės durų. Vairuotojas šį faktą, kad jam nebuvo leista dalyvauti verpalų krovinio iškrovimo ir perkrovimo procedūroje, atžymėjo verpalų krovinio apžiūros akte. Muitinės patikrinimo metu, jokių verpalų krovinio trūkumų nebuvo fiksuota. Kroviniui atvykus į iškrovimo vietą Maskvoje, nebuvo nustatyta jokių plombos pažeidimų. Todėl vežėjas negalėjo patikrinti vežamo krovinio nepažeisdamas plombų, o tai lemia ir jo kaltės nebuvimą. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. HOP200219, neatitinka įstatymų nustatytų teisės aktų reikalavimų, todėl turi būti laikytina, kad toks sandoris yra apsimestinis, nes reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodomas skolininkas. Šia sutartimi šalys OOO „Norveg“ ir OOO „Delta Cargo Logistics“ susitarė dėl vidinių atstovavimo santykių (dėl tarpusavio teisių ir pareigų), o išorinius pavedimo santykius prisidengė cesija. Ieškovas atsakovui pareiškė dvi pretenzijas: 2018 m. kovo 27 d., kurias atsakovas atmetė 2018 m. balandžio 10 d., ir 2018 m. balandžio 27 d., kurią atsakovas atmetė 2018 m. gegužės 28 d. Ieškinio senatis buvo pristabdyta 45 dienomis. Atsižvelgiant į ieškinio sutarties sudarymo datą, senaties terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2018 m. balandžio 30 d., taigi pasibaigė 2019 m. balandžio 30, tuo tarpu ieškovė ieškinį pateikė tik 2019 m. rugpjūčio 6 d., terminą praleidusi beveik keturis mėnesius.

3. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žalos bylos administravimo metu, išanalizavus gautus duomenis ir dokumentus, buvo nustatyta, jog draudimo išmoka dėl ginčo įvykio metu atsiradusios/patirtos žalos negali būti mokama, nes įvykis neatitinka draudžiamajam įvykiui pripažinti būtinų kriterijų visumos. Draudikas 2018 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą ginčo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes muitinės patikros metu krovinio trūkumo užfiksuota nebuvo. Krovinio (siūlų) dalis galėjo būti prarasta (jeigu iš tikrųjų buvo krovinio trūkumas) muitinės poste Jarcevo mieste, Smolensko apskr., už ką turėtų atsakyti muitinės darbuotojai. Taip pat, kaip nurodyta 2018 m. kovo 28 d. apžiūros ataskaitoje, galėjo susidaryti tokia situacija, kad į krovinio gavėjo sandėlį buvo pristatytas visas krovinys, o pirminis krovinio trūkumas atsirado dėl klaidingo pristatyto krovinio suskaičiavimo, t. y. iš tikrųjų atvežtas visas krovinys be trūkumo. Byloje nebuvo gauti duomenys, dokumentai, įrodantys, kad draudėjas netinkamai vykdė krovinio gabenimą, kad būtent dėl draudėjo neteisėtų ar netinkamų veiksmų (neveikimo) OOO „Norveg“ galimai atsirado žala. Todėl draudikas neturėjo pagrindo minėtą įvyko pripažinti draudžiamuoju. Ieškovas reikalauja iš atsakovo 17 343,88 Eur nuostolių atlyginimo už 610,70 kg trūkstamą krovinio dalį. Tačiau 1 Eur užsakymo pateikimo dieną, t. y. 2018 m. kovo 15 d., atitiko 1,23 Eur atsiskaitymo vieneto, reikšmingo kompensacijos riboms nustatyti, tai reiškia, jog maksimali kompensuotina suma, atsižvelgiant CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punktą, negalėtų būti didesnė negu 6 257,17 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 1 677,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2018 m. kovo 15 d. sudarė pervežimo sutartį Nr. A70757, kuria atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Lietuvos Respublika, Kaunas – Rusijos Federacinė Respublika, Maskva. Pervežimo sutartį su atsakovu ieškovas sudarė vykdydamas 2018 m. kovo 7 d. su įmone OOO „Delta Cargo Logistics“ pasirašytą užsakymą ekspeditoriui Nr. 80562+80563. Įmonė OOO „Delta Cargo Logistics“ pervežimo užsakymą gavo iš krovinio gavėjo OOO „Norveg“, su kuriuo pasirašė užsakymą ekspeditoriui. CMR važtaraštis patvirtina, kad 2018 m. kovo 16 d. atsakovas atvyko į krovinio pasikrovimo vietą Vievyje, krovinys – 35 paletės (465 dėžės) verpalų, kurios buvo pakrautos į atsakovo transporto priemonę valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Atsakovui 2018 m. kovo 23 d. pristačius krovinį gavėjui OOO „Norveg“ nurodyta, kad pristatytos 34 paletės (440 dėžių). 2018 m. kovo 23 d. krovinio priėmimo akte Nr. 020/03/2018 nurodyta, kad OOO „Norveg“ priėmė krovinį, kuris atvyko užplombuotas; atidarius mašina aptiktos 36 paletės, iš kurių 34 paletės su dėžėmis ir dvi tuščios; priimant krovinį, dėžutės buvo perskaičiuotos; priimta 440 dėžučių; 2 ritės siūlų Athletic, spalva 52663 nesupakuotos. OOO „Delta Cargo Logistics“ 2018 m. kovo 23 d. pateikė UAB „Nerginta“ pretenziją dėl krovinio trūkumo ir nuostolių atlyginimo, nurodydami, kad UAB „Nerginta“ laikoma atsakinga už krovinio trūkumą ir atsiradusius nuostolius, todėl krovinio gavėjui suskaičiavus nuostolių sumą, OOO „Delta Cargo Logistics“ pareikalaus iš UAB „Nerginta“ atlyginti nuostolius. 2018 m. kovo 26 d. pateiktas vairuotojo A. A. P. raštiškas paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. kovo 17 d. vairuotojas atvyko į Jarcevo laikino saugojimo sandėlį, paliko automobilį sandėlio aikštelėje, pateikė dokumentus sandėlio darbuotojui, kuris po 3 dienų nurodė, kad bus atlikta krovinio apžiūra, iškraunant krovinį. Iškrovimo ir pakrovimo metu vairuotojas nedalyvavo. 2018 m. kovo 22 d. vairuotojui buvo pranešta, kad gali atvykti pasiimti automobilį. Po krovinio pakrovimo automobilis ir priekaba buvo užplombuoti. Su Krovinio apžiūros aktu vairuotojas nesutiko ir jo nepasirašė, nes apžiūros metu prekių pakuotė buvo pažeista. Po dokumentų gavimo vairuotojas išvyko į paskirties vietą, į kurią atvyko be sustojimų, išsikrauti atvyko 2018 m. kovo 23 d. Automobilio ir priekabos plombos, tentas, fiksavimo lynas sveiki, įpjovimų ir įtrūkimų nėra. Byloje pateiktas 2018 m. kovo 21 d. Apžiūros aktas, kurio vairuotojas A. A. P. nepasirašė, nurodydamas, kad krovinio apžiūros metu nedalyvavo, už prekių kiekį atsakomybės neprisiima, nes prekių pakuotė apžiūros metu buvo pažeista. Akte nurodytas krovinio faktinis kiekis - 35 paletės; apžiūros metu krovinio vietos buvo iškrautos, buvo atliktas krovinio vietų atidarymas; krovininis skyrius buvo užplombuotas. 2018 m. kovo 27 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, nurodydamas, kad už krovinio trūkumą atsakingu laikomas atsakovas, todėl krovinio gavėjui suskaičiavus nuostolių sumą, ieškovas reikalaus, kad atsakovas atlygintų nuostolius. Į šią pretenziją atsakovas atsakė 2018 m. balandžio 10 d. raštu, nurodydamas, kad nesutinka dėl nuostolių atlyginimo, nes ieškovė nėra įrodžiusi nuostolių atsiradimo fakto, taip pat nurodė, kad draudimo bendrovė nepripažino krovinio trūkumo draudžiamuoju įvykiu, draudimo išmokos neišmokėjo. 2018 m. kovo 28 d. parengta Preliminari žalų eksperto ataskaita, kurioje survejeriai išanalizavo žalos priežastis ir dydį. Po prekių perskaičiavimo ekspertas sandėlyje aptiko 34 padėklus, ant kurių galimai buvo 433 dėžės su siūlais ir 2 ritės; dėžių tikslus skaičius nebuvo pateiktas nes dėl darbuotojų trūkumo padėklų nebuvo galimybės išrinkti. Ataskaitoje pateikta išvada, kad prekėse yra 24 dėžių trūkumas. Buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas Jarcevo mieste pakrovimo metu, iš kurio buvo padaryta išvada, kad po muitinės apžiūros į transporto priemonę buvo pakrauti padėklai, ant paskutinių dviejų, kurie vėliau, iškrovimo metu, buvo tušti, gulėjo dėžės su prekėmis. Ataskaitoje nurodyta, kad pagal Muitinės pateiktą Apžiūros aktą, apžiūrėtos prekės 464 dėžės, apžiūros metu trūkumo nebuvo. Pagal GPS duomenis automobilis iš sandėlio judėjo be sustojimų, iškrovimo metu plombos, užraktais ir tentas buvo tvarkingi; krovinio pagrobimas iš transporto priemonės judėjimo metu buvo neįmanomas. Žalų ekspertas pateikė išvadą, kad visas krovinys buvo pristatytas į krovinio gavėjo sandėlį ir labiausiai tikėtina, kad buvo neteisingai paskaičiuotas priėmimo sandėlyje metu. 2018 m. balandžio 3 d. Komerciniu aktu Nr. 001/04/2018 užfiksuota, kad pagal dokumentus turėjo būti pristatytos 225 dėžės (bendra suma 162 183,88 Eur), o patikrinus rasta 201 dėžė (bendra suma 144 840 Eur), taigi bendras trūkumas – 24 dėžės (bendra suma 17 343,88 Eur). OOO „Norveg“ pateikė pretenziją įmonei OOO „Delta Cargo Logistics“, prašydama atlyginti prarasto krovinio tikrąją vertę - 17 343,88 Eur; sumažinti paslaugų kainą 189,41 Eur; atlyginti skirtumą tarp prarasto krovinio kainos ir verpalų kainos – 5 313,09 Eur. 2018 m. balandžio 17 d. OOO „Delta Cargo Logistics“ pateikė pretenziją UAB „Nerginta“, prašydama atlyginti prarasto krovinio tikrąją vertę - 17 343,88 Eur; sumažinti paslaugų kainą 189,41 Eur; atlyginti skirtumą tarp prarasto krovinio kainos ir verpalų kainos – 5 313,09 Eur. Taigi prašoma įskaitymo būdu atlyginti 22 846,38 Eur dydžio nuostolius. 2018 m. balandžio 27 d. pakartotine pretenzija Nr. N18/04/27-01 ieškovas pareikalavo atsakovo atlyginti nuostolius 22 846,38 Eur sumoje. 2018 m. gegužės 28 d. atsakymu į pretenziją atsakovas informavo ieškovą, kad dalis krovinio buvo prarasta ne dėl vežėjo kaltės, o dėl muitinės darbuotojų veiksmų iškraunant ir pakraunant krovinį muitinės terminale. Taip pat atsisakymo atlyginti nuostolius argumentu atsakovas įvardino tai, kad ieškovas nėra krovinio savininkas bei nėra duomenų, kad ieškovas atlygino nuostolius krovinio savininkui ir turi regresinį reikalavimą. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas ieškovui už suteiktas vežimo paslaugas 2018 m. balandžio 6 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą JCT000754 iš viso 1 902 Eur sumai. Ieškovas 2018 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6796 sumokėjo atsakovui 1 902 Eur sumą. 2019 m. vasario 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. HOP200219 pirminis kreditorius OOO „Norveg“ perleido naujajam kreditoriui OOO „Delta Cargo Logistics“ teisę iš asmens, atsakingo už nuostolių atsiradimą, reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl dalies krovinio praradimo – 24 dėžių verpalų. Reikalavimo teisės dydį sudaro prarasto krovinio vertė - 17 533,29 Eur ir 189,41 Eur transporto išlaidų suma. 2019 m. kovo 20 d. Aktu dėl reikalavimų įskaitymo UAB „Nerginta“ ir OOO „Delta Cargo Logistics“ susitarė, kad po OOO „Delta Cargo Logistics“ pateiktų pretenzijų 17 533,29 Eur sumai, po atliko įskaitymo mokėtinas likutis sudaro 1 167,35 Eur; šalys atliko reikalavimų įskaitymą 17 533,29 Eur sumai ir viena kitai pretenzijų neturi. 2019 m. balandžio 2 d. Rusijos VRM Maskvos m. Čertanovo Severnoje rajono skyriaus policijos įgaliotinis policijos vyr. leitenanto A. A. P. nutarimu buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą pagal OOO „Norveg“ pirkimo vadovės N. V. Š. pareiškimą, kuriame ji pranešė, kad priimant prekes nerasta 24 dėžių verpalų. Nutarime konstatuota, kad surinktoje medžiagoje nėra nusikalstamos veikos požymių, numatytų Rusijos Federacijos Baudžiamajame kodekse; patikrinimo medžiagoje įžvelgiami civiliniai teisiniai santykiai.

6. Teismas nurodė, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad sprendžiant dėl vežėjo civilinės atsakomybės, būtina įvertinti prielaidą, kad muitinės tarnybų ir kitų valdžios institucijų veiksmai yra laikomi aplinkybėmis, kurių vežėjas negalėjo išvengti, kai tokių veiksmų nesąlygojo paties vežėjo veiksmai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad krovinys muitinės poste buvo patikrintas, iškrautas, vėl pakrautas ir užplombuotas, o atliekant šiuos veiksmus vairuotojas nedalyvavo, tokiu būdu patikrinti ar šių muitinės procedūrų metu muitinės darbuotojai šias pareigas atliko sąžiningai, tinkamai, imdamiesi visų atsargumo priemonių, ar nepadarė kroviniui žalos, neturėjo galimybės. Ieškovas nurodė, kad vairuotojas galėjo fotografuoti ir filmuoti patikrinimo procesą muitinėje, tačiau šios aplinkybės teisiškai nepagrindė ir nenuginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad tiek šalių sudarytoje sutartyje, tiek CMR konvencijoje tokia pareiga vairuotojui nenumatyta. Teismo vertinimu, byloje ieškovas neįrodė, kad vežėjas nebuvo maksimaliai atsargus ir rūpestingas, nesiėmė įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtiems jo vežamo krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti, krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių vežėjo šiurkštų aplaidumą. Pažymėjo, kad šaliai, siekiančiai gauti visų jos patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimą, kyla pareiga įrodyti ne tik praradimo faktą, bet ir pagrįsti įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio krovinys (jo dalis) buvo prarastas, t. y. jam tenka įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis). Konstatavo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovas, veždamas krovinį, elgėsi atsargiai ir rūpestingai, ėmėsi įmanomų saugumo priemonių, todėl nėra teisėto pagrindo pripažinti, jog buvo pažeisti dėmesingumo ir atidumo reikalavimai, o krovinio dalis buvo prarasta esant vežėjo tyčiai ar dideliam neatsargumui. Visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad vežėjo kaltė, praradus dalį krovinio, nenustatyta.

7. Teismas nurodė, kad CMR konvencijos 32 straipsnyje įtvirtinti specialūs ieškinio senaties terminai ir jų taikymo nuostatos. Šios teisės normos turi būti taikomos, kai ginčas kyla dėl CMR konvencijos reglamentuojamų santykių. Teisė pateikti ieškinį dėl vežimo taikant CMR konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų; tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda: a) krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos; b) visiškai praradus krovinį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui, o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį; c) visais kitais atvejais – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo; diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma. Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 punkto nuostatų, pristabdyti senaties terminą, kaip ir jį nutraukti, turi teisę teismas, nagrinėjantis bylą. Ieškovo reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo praradus dalį krovinio taikytinas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris prasidėjo nuo krovinio pristatymo dienos (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies a punktas), t. y. 2018 m. kovo 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovui buvo pateikęs dvi pretenzijas, todėl vadovaujantis CMR 32 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją, laikytina, kad ieškinio senaties terminas buvo pristabdytas 45 dienoms (t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. gegužės 28 d.). Vadinasi, vienerių metų ieškinio senaties terminas šiuo atveju prasidėjo 2018 m. gegužės 7 d. ir baigėsi 2019 m. gegužės 7 d. Ieškovas į ieškinį pateikė 2019 m. rugpjūčio 7 d., jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Byloje nenustatyta pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą arba atnaujinti ieškovo praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinio reikalavimai atmestini ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo, o tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantas nurodo, kad CMR konvencija labai aiškiai reglamentuoja vežėjo atsakomybę - atsakomybės atvejus, atleidimą nuo atsakomybės, atsakomybės dydį, todėl sprendžiant vežėjo atsakomybės klausimus turi būti vadovaujamasi išimtinai CMR konvencijos normomis, o ne Civilinio kodekso normomis reglamentuojančiomis vežėjo atsakomybę už krovinio neišsaugojimą.

8.2. Vežėjas, siekdamas būti atleistas nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 str. 2 d. numatytais atleidimo nuo atsakomybės pagrindais, visada privalo įrodyti realų šių aplinkybių buvimą.

8.3. Atsakovas atsiliepime remiasi ne konkrečiais įrodymais, o samprotavimais ir prielaidomis, kad galimai krovinio dalis prarasta dėl trečiųjų asmenų įvykdytos vagystės, už ką atsakyti turėtų ne atsakovas, o muitinės darbuotojai. Atsakovas pateikė 2018-03-26 Preliminarią žalų eksperto ataskaitą, kurioje ekspertas iškėlė ir kitą krovinio dalies praradimo versiją. Ekspertas išreiškė nuomonę, kad visas krovinys buvo pristatytas į krovinio gavėjo sandėlį ir, kas labiausiai tikėtina, buvo neteisingas paskaičiuotas priėmimo sandėlyje metu.

8.4. Byloje iškeltos dvi galimos krovinio praradimo versijos - vagystė muitinėje ir neteisingas suskaičiavimas. Tačiau nei vienai iš šių versijų pagrįsti nėra pateikti jokie konkretūs įrodymai. Prašant atleisti nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 str. 2 d. pagrindu, nepakanka nurodyti tikėtinas krovinio praradimo aplinkybes, ar nurodyti tikėtinai kaltus asmenis.

8.5. Krovinio dalis buvo prarasta kroviniui esant vežėjo žinioje, to neginčijo atsakovas, tai pripažino ir teismas. Apžvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atleisti atsakovą kaip vežėją nuo atsakomybės už dalinį krovinio praradimą pagal CMR konvencijos 17 str. 2 dalyje nurodytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo.

8.6. Ieškovas CMR konvencijos 29 str. rėmėsi, prašydamas atsakovui taikyti neribotą atsakomybę, nes iš atsakovo pateiktų įrodymų negalima vienareikšmiškai spręsti kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo prarastas ginčo krovinys, dėl jo dingimo aplinkybių vieningos pozicijos atsakovas ir jo draudimo įmonės pasitelktas ekspertas neturi. Tai liudija atsakovo didelį neatsargumą, nes savo srities profesionalo klaidos, nulėmusios krovinio „pametimą“ neaiškiomis aplinkybėmis, neleistinos.

8.7. Teismas, atmesdamas ieškinį, vadovavosi CMR konvencijos 32 str. l d. nustatytu vienerių metų ieškinio senaties terminu, kuris prasideda nuo krovinio pristatymo dienos. Tačiau senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas vadovaujantis CMR konvencijos 39 str. 4 d., kuri nustato, kad 32 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems. Tačiau senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta šioje Konvencijoje, arba, jeigu tokio sprendimo nėra,- nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. Nuostoliai atlyginti 2019-03-20 dieną, pasirašius aktą dėl reikalavimų įskaitymo ir atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui į atsakovą pareikšti baigėsi 2020-03-20 dieną ir jis nebuvo praleistas.

9. Atsakovas atsiliepimu prašo skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Tarp Šalių sudarytos Pervežimo sutarties Nr. A70757 pagrindu susiklostė tarptautinio pervežimo teisiniai santykiai.

9.2. Vadovaujantis Tarptautinės krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 17 straipsnio 2 punktu, muitinės tarnybų ir kitų valdžios institucijų veiksmai laikomi neišvengiamomis aplinkybėmis ir vežėjas konkrečioje situacijoje niekaip negalėjo paveikti valstybės institucijų veiksmų: kai nesąžiningi muitinės darbuotojai, tikrindami krovinį, jį iškrovė ir vėl pakrovė, pažeisdami numatytas atsargumo priemones ir dėl to kroviniui padaryta žala, šios aplinkybės laikytos neišvengiamomis (pvz., OGH Wien 18, 3, 1986, TranspR 1896, 379, 381).

9.3. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra tuomet, kai nustatoma civilinės atsakomybės sudėties elementų visuma: neteisėti veiksmai, kaltė, nuostoliai, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir nuostolių. Ginčo situacijoje nenustatytos visos būtinos sąlygos Atsakovės civilinei atsakomybei kilti, o Ieškovė neįrodė, kad krovinio dalis buvo prarasta dėl vežėjo didelio neatsargumo ar tyčios.

9.4. Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad įvykęs įvykis, t. y. dalies krovinio dingimas, neatitinka Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 II dalies 6 punkte nurodyto draudžiamojo įvykio apibrėžimo bei taisyklių II dalies 2, 4, 5 punktų sąlygų. Toks įvykis nepripažintas draudžiamuoju įvykiu.

9.5. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

10. Tretysis asmuo ADB „Gjensidige“ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje turėjo būti nustatyta, ar krovinys buvo prarastas dėl vežėjo ar kitų jo kontroliuojamų asmenų kaltės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visas pervežimo procesas buvo sklandus, vežėjas užtikrino saugų krovinio transportavimą. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad po krovinio patikrinimo vairuotojas išvyko į paskirties vietą, į kurią atvyko be sustojimų, atvykus nustatyta, kad automobilio ir priekabos plomba nepažeista, tentas, fiksavimo lynas sveiki, įpjovimų ir įtrūkimų nėra. Remiantis 2018-03-28 parengta preliminaria žalų eksperto ataskaita, kurioje nepriklausomi survejeriai MA-RINEX-ITS išanalizavo žalos priežastis ir dydį, prieita išvados, kad krovinio dalies dingimą bei dėl to atsiradusių nuostolių atsiradimą galėjo lemti muitinės posto Jarcevo mieste darbuotojų veiksmai; tikėtina, kad krovinio trūkumas atsirado dėl klaidingo krovinio suskaičiavimo priėmimo sandėlyje metu. Svarbu tai, kad atsakovas negalėjo kontroliuoti ar daryti įtakos muitinės darbuotojų atliekamiems veiksmams. Patikrinimas buvo privalomas. Vairuotojui nebuvo sudarytos galimybės stebėti/dalyvauti krovinio patikrinimo procese, tokių prašymų nebuvo gauta ir iš ieškovo. Po patikrinimo vairuotojui neteko sustoti, pristačius krovinį plomba nebuvo pažeista, jokių kitų požymių, kurie leistų spręsti, kad dalis krovinio buvo prarasta jo transportavimo metu, taip pat nebuvo nustatyta. Todėl šioje byloje atsakovas atleistinas nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 str. 2 d. pagrindu. Ieškovas taip pat reikalauja taikyti atsakovui atsakomybę, nepaisant CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatytų ribojimų, tačiau tokiu atveju ieškovas privalo įrodytų vežėjo tyčią arba didelį neatsargumą, o tai byloje nenustatyta. Taip pat trečiasis asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys pareikštas, praleidus ieškinio senaties terminą, ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

12. Byloje nustatyta, kad 2018-03-15 ieškovas ir atsakovas sudarė pervežimo sutartį Nr. A70757 pagal kurią atsakovas įsipareigojo pervežti verpalų (siūlų) krovinį tarptautiniu maršrutu Lietuvos Respublika (Kaunas) – Rusijos Federacinė Respublika (Maskva). 2018-03-16 krovinys buvo pakrautas Siuntėjo “DLG logistikos centras“, adresu (duomenys neskelbtini), į vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Krovinys turėjo būti išmuitinamas muitinės poste Jarcevo mieste, Smolensko apskrityje. 2018-03-17 kroviniui atvykus į išmuitinimo punktą, jis buvo patikrintas muitinės darbuotojų, tačiau jokių trūkumų nebuvo užfiksuota, tą patvirtina muitinės patikrinimo aktas Nr. 10113072/220318/000048, kuriame pažymėta, jog buvo patikrintos 464 dėžės krovinio. 2018-03-19 vilkiko vairuotojas buvo informuotas, apie numatomą krovinio patikrinimą. Šio patikrinimo metu krovinys turėjo būti pilnai iškrautas. Po detalaus muitinės pareigūnų patikrinimo, krovinys atgal į vilkiką pakrautas 2018-03-22. Muitinės pareigūnai vilkiko puspriekabę užplombavo ir išleido. Vilkikas nuo muitinės iki iškrovimo vietos važiavo be sustojimo. Atvykus į iškrovimo vietą, plombavimas nebuvo pažeistas. Tačiau, krovinio gavėjo darbuotojams nuėmus plombą, nustatytas 24 dėžių krovinio trūkumas.

13. Ieškovas laikosi pozicijos, kad dėl dalies krovinio praradimo yra atsakingas atsakovas ir jis turi kompensuoti patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka.

14. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos ( CMR konvencija) 1 str. 1 d. nurodyta, kad ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. CMR konvencijos 3 straipsnyje apibrėžiama, kad taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.

15. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė, tačiau CMR konvencijoje taip pat siekiama subalansuoti vežėjo ir asmens, reiškiančio vežėjui pretenzijas, padėtį, numatant tam tikras vežėjo gynybos priemones. Vežėjas CMR konvencijoje nustatytais pagrindais atsako, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje analogiškose byloje nurodoma, kad vežėjas galėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies pagrindu, jei įrodys, kad vežėjas padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu, tačiau negalėjo išvengti šių įvykių, kitaip tariant, įrodinėtinas tiek aplinkybių, tiek ir jų pasekmių neišvengiamumas. Taigi byloje turėjo būti nustatyta, ar krovinys buvo prarastas dėl vežėjo ar kitų jo kontroliuojamų asmenų kaltės.

16. Bylos nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų (2018-03-15 pervežimo sutartis, CMR važtaraštis, vairuotojo A. A. P. paaiškinimas, 2018-03-21 Apžiūros aktas ir jame esantys įrašai, 2018-03-26 Žalų eksperto ataskaita, draudimo bendrovės raštas „Dėl sprendimo žalos byloje Nr. 2018/256248, kiti bylos įrodymai), kurių visuma pagrindė, kad dėl Krovinio dalies praradimo nėra atsakovo (kaip vežėjos) kaltės, nes dalis krovinio buvo prarasta dėl aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 str. 2 d.).

17. Remiantis 2018-03-28 parengta preliminaria žalų eksperto ataskaita, kurioje nepriklausomi survejeriai MA-RINEX-ITS išanalizavo žalos priežastis ir dydį, prieita išvados, kad krovinio dalies dingimą bei dėl to atsiradusių nuostolių atsiradimą galėjo lemti muitinės posto Jarcevo mieste darbuotojų veiksmai; tikėtina, kad krovinio trūkumas atsirado dėl klaidingo krovinio suskaičiavimo priėmimo sandėlyje metu. Tai reiškia, kad atsakovas negalėjo kontroliuoti ar daryti įtakos muitinės darbuotojų atliekamiems veiksmams. Tokios pareigos atsakovui nenumato nei teisės aktai, nei su ieškovu sudaryta sutartis. Vairuotojas neturėjo galimybės išvengti muitinės darbuotojų patikrinimo, jis buvo privalomas. Vairuotojui nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti krovinio patikrinimo procese, ar jo stebėti. Pagal byloje nustatytas krovinio vežimo aplinkybes darytina išvada, kad krovinys nebuvo prarastas transporto priemonės judėjimo tarp pakrovimo vietos, muitinės ir išsikrovimo vietos metu. Tai reiškia, kad ieškovė neįrodė ir vežėjo tyčios ar didelio neatsargumo (CMR konvencijos 29 str. 1 d.).

18. CMR konvencijos 17 str. 2 d. numatyta, jog vežėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad krovinį prarado dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti, o pasekmėms dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio. Vežėjas šiuo pagrindu gali būti atleistas nuo atsakomybės, jei įrodo, kad jis padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad būtų galima išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu. Kaip minėta, ginčo atveju pervežimas buvo vykdomas laikantis su ieškovu sudarytos sutarties sąlygų, vairuotojo darbo laikas bei maršrutas suplanuoti taip, kad po patikrinimo vairuotojui neteko sustoti, pristačius krovinį plomba nebuvo pažeista, jokių kitų požymių, kurie leistų spręsti, kad dalis krovinio buvo prarasta jo transportavimo metu, taip pat nebuvo nustatyta. Todėl šioje byloje atsakovas atleistinas nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 str. 2 d. pagrindu.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo praradus dalį krovinio taikytinas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris prasidėjo nuo krovinio pristatymo dienos (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies a punktas), t. y. 2018 m. kovo 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovui buvo pateikęs dvi pretenzijas, todėl vadovaujantis CMR 32 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją, laikytina, kad ieškinio senaties terminas buvo pristabdytas 45 dienoms (t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. gegužės 28 d.). Vadinasi, vienerių metų ieškinio senaties terminas šiuo atveju prasidėjo 2018 m. gegužės 7 d. ir baigėsi 2019 m. gegužės 7 d. Ieškovas į ieškinį pateikė 2019 m. rugpjūčio 7 d., jau pasibaigus ieškinio senaties terminui.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Senaties terminas nagrinėjamu atveju turėjo būti skaičiuojamas vadovaujantis CMR konvencijos 39 str. 4 d., kuri nustato, kad 32 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems. Tačiau senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta šioje Konvencijoje, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, - nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. Nuostoliai atlyginti 2019-03-20 dieną, pasirašius aktą dėl reikalavimų įskaitymo ir atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui į atsakovą pareikšti ieškinio padavimo teismui dieną – 2019-08-07 nebuvo praleistas.

21. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, nors juo ir buvo neteisingai paskaičiuotas ieškinio senaties terminas, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.