- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2-326-909/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23574-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Atsakovas
- UAB „JUMBO CARGO“
- Advokatai
- Aurelija Vingrienė, Robertas Naruševičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nerginta“ ieškinį atsakovui UAB „JUMBO CARGO“, trečiajam asmeniui akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Gjensidige“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 17 343,88 Eur nuostolių dėl krovinio dalies praradimo, 80,74 Eur vežimo užmokesčio kompensaciją, 108,67 Eur kitas su vežimu susijusias išlaidas, 1 180,80 Eur palūkanų ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2018 m. kovo 15 d. sudarė Pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Lietuvos Respublika, Kaunas – Rusijos Federacinė Respublika, Maskva. Pervežimo sutartį su atsakovu ieškovas sudarė vykdydamas 2018 m. kovo 7 d. su įmone OOO „Delta Cargo Logistics“ pasirašytą Užsakymą ekspeditoriui Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonė OOO „Delta Cargo Logistics“ pervežimo užsakymą gavo iš krovinio gavėjo OOO „Norveg“, su kuriuo pasirašė Užsakymą ekspeditoriui. 2018 m. kovo 16 d. atsakovas atvyko į krovinio pasikrovimo vietą Vievyje, kurioje krovinys – 35 paletės verpalų - buvo pakrautos į atsakovo transporto priemonę valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes ieškovas grindžia įrašais, esančiais krovinį lydėjusiame CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su važtaraščiu atsakovui buvo perduotos keturios sąskaitos, iš kurių bylai aktuali 2018 m. kovo 5 d. sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad 2018 m. kovo 23 d. atsakovui pristačius krovinį gavėjui OOO „Norveg“, buvo nustatytas 24 dėžių krovinio trūkumas. Apie šį trūkumą yra įrašyta pastaba CMR važtaraščio 24 skiltyje, t. y. surašytas 2018 m. kovo 23 d. Krovinio priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), taipogi 2018 m. balandžio 3 d. atlikus detalų pristatyto krovinio patikrinimą, surašytas Komercinis aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas paaiškina, kad dėl krovinio trūkumo krovinio gavėjas OOO „Norveg“ vežėjų grandinei, pirmajam vežėjui OOO „Delta Cargo Logistics“ 2018 m. kovo 6 d. pareiškė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini). OOO „Delta Cargo Logistics“ 2018 m. kovo 23 d. pareiškė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui. 2018 m. kovo 27 d. ieškovas atsakovui pareiškė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio trūkumo ir nuostolių atlyginimo. OOO „Delta Cargo Logistics“ 2018 m. balandžio 17 d. pareiškė ieškovui pakartotinę pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 27 d. ieškovas atsakovui pareiškė pakartotinę pretenziją dėl krovinio trūkumo ir nuostolių atlyginimo, tačiau ieškovas nurodo, jog tokį reikalavimą atsakovas atmetė. OOO „Delta Cargo Logistics“ 2019 m. kovo 9 d. ieškovui dar kartą pareiškė pakartotinę pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) ir po šios pretenzijos pareiškimo ieškovas įskaitymo būdu OOO „Delta Cargo Logistics“ atlygino reikalaujamą sumą. Ieškovas teigia, kad atsakovas, būdamas faktiniu krovinio vežėju, priėmė vežti 35 paletes krovinio, t. y. 464 dėžes pagal Komercinį aktą. Tačiau ieškovas nurodo, kad į paskirties vietą atsakovės pristatė 34 paletes, tik 440 dėžių. CMR važtaraštyje nėra atsakovo kaip vežėjo pastabų nei dėl krovinio vietų skaičiaus neatitikimo, nei dėl pakuotės būklės, todėl ieškovas laiko, kad atsakovas priėmė 35 paletes krovinio. Todėl ieškovas mano, kad atsakovui, kaip vežėjui, tenka atsakomybė už patirtus nuostolius dėl gabento krovinio dalies praradimo ir šiuo atveju galioja atsakovo atsakomybės už krovinio neišsaugojimą prezumpcija, kadangi atsakovas to nėra paneigęs. Ieškovas reikalaujamą žalos dydį grindžia verpalų krovinio (duomenys neskelbtini), artikulas: 54604, spalva: 14563 juoda, siuntėjo lydėjimu 2018 m. kovo 5 d. išrašyta sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), minėtoje sąskaitoje nurodyta verpalų vieno kilogramo vertė – 28,40 Eur. Ieškovo nurodytame Komerciniame akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas nurodytų verpalų 610,70 kg trūkumas, todėl ieškovas atsiradusį nuostolį vertina 17 343,88 Eur suma.
Taipogi ieškovas teikia reikalavimą dėl užmokesčio už vežimą kompensacijos ir nurodo, kad 2018 m. kovo 15 d. šalys sudarė Pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje susitarė, kad atsakovui už krovinio pervežimo paslaugos suteikimą buvo sumokėta 1 500 Eur, kurią ieškovas atsakovui ir sumokėjo. Atsakovui praradus dalį krovinio, atsakovas privalo ieškovui kompensuoti dalį užmokesčio už pervežimą, skaičiuojant proporcingai prarastai krovinio daliai, t. y. atsakovas prarado 5,3824 procentus gabento krovinio (610,70 kg. prarasto krovinio x 100 procentų : 1 1346,00 kg viso krovinio svorio = 5,3824 procentų). Pagal pateiktus ieškovo skaičiavimus, atsakovas ieškovui turi kompensuoti 80,74 Eur vežimo užmokesčio (1 500 Eur vežimo užmokestis x 5,3824 procentų : 100 procentų = 80,74 Eur). Ieškovas nurodo, kad krovinio gavėjas OOO „Norveg“ patyrė 3 470 Eur išlaidų užmokesčiui už pervežimą, t. y. pagal OOO „Delta Cargo Logistics“ ir krovinio gavėjo OOO „Norveg“ pasirašytą Užsakymą ekspeditoriui. OOO „Delta Cargo Logistics“ pareikštoje 2018 m. kovo 6 d. pretenzijoje Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio gavėjas reikalavo sumažinti pervežimo paslaugų kainą 189,41 Eur suma ir tokią gautą pretenziją ieškovas tenkino. Todėl susidaręs 108,67 Eur (189,41 Eur – 80,74 Eur) užmokesčio už pervežimą skirtumas pagal ieškovą laikytinas kaip ieškovo išlaidomis, susijusiomis su krovinio vežimu. Šį skirtumą grindžia tuo, kad vežėjų grandinėje šiuo atveju dalyvavo du susitariantieji ir vienas faktinis vežėjas. Tačiau dėl krovinio praradimo krovinio gavėjas turi teisę į užmokesčio už pervežimą kompensaciją, nepriklausomai nuo to, kokį užmokestį gauna faktinis vežėjas.
Šalies argumentai
Ieškovas, remdamasis CMR konvencijos 27 straipsniu, prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo nesumokėtos 17 343,88 Eur sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. kovo 27 d., t. y. nuo ieškovo pretenzijos pateikimo atsakovui, ir skaičiuotinos iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. (imtinai), t. y. kreipimosi į teismą dienos. Iš viso ieškovas apskaičiavo 497 dienas, kas sudaro 1 180,80 Eur palūkanas (17 343,88 Eur x 5 proc. / 365 d.).
Ieškovas savo reikalavimo teisę grindžia aplinkybe, kad ieškovas savo užsakovu OOO „Delta Cargo Logistics“ atžvilgiu laikytinas vežėju ir prieš jį atsako už pasitelktų trečiųjų asmenų veiksmus. Kadangi OOO „Delta Cargo Logistics“ užsakyto krovinio pervežimui ieškovas pasitelkė atsakovą, todėl, nors ir ieškovas tiesiogiai krovinio nevežė ir prie nuostolių atsiradimo savo veiksmais neprisidėjo, tačiau ieškovas vis tiek turėjo pareigą atlyginti dėl atsakovo veiksmų OOO „Delta Cargo Logistics“ patirtus nuostolius. Šią aplinkybę ieškovas motyvuoja tuo, kad ieškovo užsakovas OOO „Delta Cargo Logistics“ turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovo pagal 2019 m. vasario 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas atlygintų nuostolių faktą tvirtina pateikdamas 2019 m. kovo 20 d. Aktą dėl reikalavimų įskaitymo. Ieškovas atlygino nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus ir tuo pačiu įgijo teisę reikalauti sumokėtos kompensacijos iš atsakovo, dėl kurio kaltės ir buvo padaryta žala.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2018 m. kovo 15 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pervežti verpalų krovinį tarptautiniu maršrutu Lietuvos Respublika, Kaunas – Rusijos Federacinė Respublika, Maskva. 2018 m. kovo 16 d. verpalų krovinys buvo pakrautas siuntėjo „DLG logistikos centras”, adresu (duomenys neskelbtini), į vilkiką, valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini). Verpalų krovinys turėjo būti išmuitinamas muitinės poste (duomenys neskelbtini) pagal Pervežimo sutarties preambulę. Atsakovas nurodo, kad 2018 m. kovo 17 d. verpalų kroviniui atvykus į išmuitinimo punktą, jis buvo patikrintas muitinės darbuotojų, tačiau jokių trūkumų nebuvo užfiksuota, tą atsakovas tvirtina muitinės patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėta, jog buvo patikrintos 464 dėžės krovinio. Paaiškina, jog 2018 m. kovo 19 d. vilkiko vairuotojas P. A. A. buvo informuotas, jog numatomas pilnas verpalų krovinio patikrinimas, kurio metu krovinys turės būti visiškai iškrautas. Kaip ir buvo planuota, 2018 m. kovo 22 d. verpalų krovinys po detalaus muitinės pareigūnų patikrinimo buvo atgal pakrautas į krovininį automobilį, kur muitinės pareigūnai jį užplombavo bei išleido į iškrovimo vietą. Atsakovas pažymi, kad vairuotojui nebuvo leista dalyvauti pasikrovime, ką jis atžymėjo verpalų krovinio apžiūros akte. Vilkikas nuo muitinės iki išsikrovimo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), važiavo be jokių sustojimų, o muitinės po verpalų krovinio pakrovimo uždėtos plombos, kaip ir pati puspriekabė (jos uždarymo mechanizmas, trosai, tentas ir kt.), nebuvo pažeista, kas yra užfiksuota verpalų krovinio gavėjo OOO „Norveg“ sandėlio darbuotojų 2018 m. kovo 23 d. verpalų krovinio priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas toliau dėsto, kad verpalų krovinio gavėjo darbuotojams nuėmus plombą, buvo nustatytas 24 dėžių verpalų krovinio trūkumas, todėl po įvykio vairuotojui buvo liepta palikti transporto priemonę verpalų krovinio gavėjo stovėjimo aikštelėje, t. y. už sandėlio teritorijos ribų, kuri ten buvo laikoma iki 2018 m. kovo 26 d. Praėjus 3 dienoms nuo verpalų krovinio pristatymo dienos, tiksliau 2018 m. kovo 26 d., krovinio gavėjas nusprendė kreiptis į teisėsaugos institucijas Rusijoje, kur, atsakovo žiniomis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas pažymi, kad kreipėsi į survejerius, kurie nuodugniai įvertinę situaciją, nenustatė faktinio krovinio vežėjo, atsakovo, kaltės, ką patvirtina ir 2018 m. kovo 28 d. nepriklausomų krovinio survejerių ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, dėl vežėjo civilinės atsakomybės ir pasisako, kad ieškovas yra nesąžininga bylos šalis, kadangi teismui nenurodo visų bylos aplinkybių, susijusių su verpalų krovinio praradimu, nors atsakovas dar 2018 m. balandžio 10 d., atsakydamas į ieškovo 2018 m. kovo 27 d. pretenziją dėl verpalų krovinio trūkumų ir nuostolių atlyginimo, šią informaciją, kaip ir survejerių išvadą, pateikė ieškovui. Atsakovas nurodo, kad verpalų krovinio dalis galėjo būti prarasta būtent muitinės poste Jarcevo mieste, Smolensko apskr., už ką turėtų atsakyti ne atsakovas, o muitinės darbuotojai. Kaip nustatyta iš vairuotojo pateiktų paaiškinimų, jam nebuvo leista dalyvauti 2018 m. kovo 17 d. – 2018 m. kovo 22 d. verpalų krovinio apžiūroje, kuomet muitinės darbuotojai iškrovė ir atgal perkrovė visą krovinį, po patikrinimo uždėdami plombą ant vilkiko bei puspriekabės durų. Atsakovas pažymi, kad vairuotojas šį faktą, kad jam nebuvo leista dalyvauti verpalų krovinio iškrovimo ir perkrovimo procedūroje, atžymėjo verpalų krovinio apžiūros akte. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad muitinės patikrinimo metu, jokių verpalų krovinio trūkumų apskritai nebuvo užfiksuota. Remiantis survejerių išvada, matyti, kad verpalų kroviniui atkeliavus į muitinės postą (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini), jis buvo nuodugniai patikrintas muitinės darbuotojų, iškrautas ir vėl pakrautas bei vėliau užplombuotas ir išleistas į galutinę iškrovimo vietą, nenustačius jokių krovinio trūkumų. Verpalų kroviniui atvykus į iškrovimo vietą (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta jokių plombos pažeidimų, kas užfiksuota verpalų krovinio gavėjo sandėlio darbuotojų surašytame akte. Todėl atsakovas daro išvadą, kad vežėjas negalėjo patikrinti vežamo krovinio nepažeisdamas plombų, o tai lemia ir jo kaltės nebuvimą.
Atsakovas atsiliepime pasisako dėl ieškovo ieškinyje pateiktos 2019 m. vasario 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieškovo reikalavimo teisės. Nurodo, kad Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka įstatymų nustatytų teisės aktų reikalavimų, todėl turi būti laikytina, kad toks sandoris yra apsimestinis, nes, anot atsakovo, Reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodomas skolininkas, todėl apskritai neaišku į ką pirminis kreditorius perleidžia savo reikalavimo teises, nepateikė jokių įrodymų, kad įstatymų nustatyta tvarka pranešė skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal minėtą Reikalavimo perleidimo sutartį ir atsakovas vertindamas Reikalavimo perleidimo sutarties turinį mano, kad šia sutartimi šalys OOO „Norveg“ ir OOO „Delta Cargo Logistics“ susitarė dėl vidinių atstovavimo santykių (dėl tarpusavio teisių ir pareigų), o išorinius pavedimo santykius prisidengė cesija. Atsakovas pažymi, kad Reikalavimo perleidimo sutarties šalys nebuvo aiškiai sutarusios dėl ieškovo reikalavimo atsakovui vykdytinumo, taipogi, atsakovas nesutiko nei su ieškovo reikalavimu, nei su įskaitymu, kad ir tiesiogiai nesusijusiu su atsakovu, ir aiškiai tai išreiškė atsakydama raštu į ieškovo pretenzijas.
Atsiliepime išdėstoma pozicija dėl termino pareikšti pretenziją ir ieškinio senaties. Atsakovas nurodo, kad krovinio trūkumo krovinio gavėjas susitariančiajam vežėjui OOO „Delta Cargo Logistics“ pareiškė 2018 m. kovo 6 d. pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl atkreipia dėmesį, jog ginčo krovinys į iškrovimo vietą buvo atgabentas 2018 m. kovo 23 d., todėl logiškai nesutampa, kaip krovinio gavėjas galėjo pareikšti pretenziją 2018 m. kovo 6 d., kai verpalų krovinys dar nebuvo pristatytas gavėjui. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad pretenzijos pateikimo diena buvo vėlesnė ir galimai pateikta praleidus CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 7 dienų terminą per kurį gali būti pateiktos pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas atsakovui pareiškė dvi pretenzijas: 2018 m. kovo 27 d., kurias atsakovas atmetė 2018 m. balandžio 10 d., ir 2018 m. balandžio 27 d., kurią atsakovas atmetė 2018 m. gegužės 28 d. Ieškinio senatis buvo pristabdyta 45 dienomis. Atsižvelgiant į ieškinio sutarties sudarymo datą, senaties terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2018 m. balandžio 30 d., taigi pasibaigė 2019 m. balandžio 30, tuo tarpu ieškovė ieškinį pateikė tik 2019 m. rugpjūčio 6 d., terminą praleidusi beveik keturis mėnesius. Taigi, atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju vien ši aplinkybė leidžia teismui nenagrinėti pareikštų materialinių reikalavimų pagrįstumo, kadangi ieškovas tokiu būdu prarado galimybę savo galimai pažeistą teisę ginti teismine tvarka.
Atsakovas nesutinka ir su ieškovo ieškinyje pateiktais argumentais dėl atsakomybės dydžio. Nurodo, kad ieškovas reikalauja iš atsakovo 17 343,88 Eur nuostolių atlyginimo už 610,70 kg. trūkstamą verpalų krovinio dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad 1 Eur užsakymo pateikimo dieną, t. y. 2018 m. kovo 15 d., atitiko 1,23 Eur atsiskaitymo vieneto, reikšmingo kompensacijos riboms nustatyti, o ieškovo reikalaujama kompensacijos suma CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto prasme negalėtų būti didesnė negu 6 257,17 Eur. Todėl, atsakovo nuomone, toks ieškovo reikalavimas turi būti atmestinas, kadangi reikalaujama suma viršija nurodytą ribą.
Ieškovas dublike atsikerta į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus ir nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, jog ieškinys grindžiamas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Krovinio perdavimo vežėjui momentas yra krovinio pakrovimas 2018 m. kovo 16 d. siuntėjo „DLG logistikos centras“ ir vežėjo pasirašymas važtaraštyje. Krovinio pristatymo momentas yra 2018 m. kovo 23 d., t. y. momentas, kada važtaraštį pasirašė krovinio gavėjas. Ieškovas nurodo, kad nuo krovinio priėmimo momento, 2018 m. kovo 16 d., iki krovinio perdavimo gavėjui momento, 2018 m. kovo 23 d., krovinys buvo atsakovo žinioje, visu tuo laikotarpiu už krovinį atsakė atsakovas, todėl ieškovas cituodamas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį, laiko, kad vežėjo atsakomybė preziumuojama, t. y. vežėjas, atsakovas, yra atsakingas už krovinį, nebent įrodytų priešingai. Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, kad susidarė tokios aplinkybės, kurioms esant vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės – kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Ieškovas paaiškina, jog įrodinėjimo, kad nuostolių nebuvo galima išvengti, našta tenka vežėjui. Taipogi atsakovas privalo įrodyti ne tik aplinkybes, dėl kurių jis prarado krovinį, realų buvimą, bet taip pat, kad ėmėsi visų veiksmų ir priemonių, kad išvengtų krovinio praradimo. Todėl atsakovo teiginiai, kad krovinio dalis prarasta dėl trečiųjų asmenų įvykdytos vagystės, muitinės darbuotojų aplaidumo yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi ieškovas mano, jog tai yra tik atsakovo samprotavimai ir prielaidos, neįrodytos konkrečiais faktais. Atsakovo pateikta 2018 m. kovo 26 d. Preliminari žalų eksperto ataskaita ir iškelta kita krovinio dalies praradimo versija, ieškovo manymu, yra tik atsakovo nuomonė. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovas atsiliepime pateikė dokumentus ir argumentus, kuriuose iškeltos dvi galimos krovinio praradimo versijos, t. y. vagystė muitinėje ir neteisingas suskaičiavimas. Tačiau atsakovo iškeltos versijos nėra pagrįstos konkrečiais faktais ar įrodymais.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad vairuotojo nedalyvavimas krovinio patikrinimo metu muitinėje ir po muitinės pareigūnų patikrinimo krovinio neapžiūrėjimas neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės. Ieškovas teigia, kad paprastai vykstant pilnai krovinio patikrai muitinėje, vairuotojas turi teisę fiksuoti visą procesą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kokių priemonių ėmėsi vežėjas, atsakovas, kad vairuotojui būtų leista dalyvauti patikrinime ir tokiu būdu stebėti krovinio patikrinimo procesą. Taip pat ieškovas priduria, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ginčijęs muitinės pareigūnų veiksmus ar ieškojęs žalos atlyginimo iš muitinės. Ieškovas taipogi nesutinka su atsakovo argumentais ir pateikta 2018 m. kovo 26 d. Preliminaria žalų eksperto išvada, kurioje buvo nurodyta, kad vežėjo kaltė dėl preliminariai nustatyto 24 dėžių trūkumo nenustatyta. Ieškovo nuomone, ekspertas negali spręsti, ar vežėjas yra atsakingas už krovinio praradimą, ar jis gali būti atleistas nuo atsakomybės. Taipogi ekspertizės tikslas buvo nustatyti žalos priežastį ir dydį, o ne kaltus asmenis.
Ieškovas prieštarauja atsakovo teiginiui, kad 2019 m. vasario 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka įstatymų nustatytų teisės aktų reikalavimų. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad ši Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta Maskvoje, Rusijoje, tarp dviejų Rusijos Federacijos subjektų – OOO „Norveg“ ir OOO „Delta Cargo Logistics“ pagal Rusijos Federacijos teisę. Atsakovo teiginys, kad Reikalavimo perleidimo sutartyje nenurodytas skolininkas, taip pat klaidingas, kadangi aptariamos sutarties 1.1 punkte yra nurodyta, kad pirminis kreditorius, OOO „Norveg“, perleidžia naujajam kreditoriui, OOO „Delta Cargo Logistics“, o naujasis kreditorius priima visas pirminio kreditoriaus turimas teises, įskaitant, bei neapsiribojant CMR Konvencijos nuostatomis iš asmens, atsakingo už žalos ir nuostolių atsiradimą, reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl dalies krovinio praradimo ir tokiu būdu Reikalavimo perleidimo sutartyje skolininkas yra apibrėžtas kaip asmuo atsakingas už žalos ir nuostolių atsiradimą. Tačiau iš atsakovo atsiliepime pateiktų argumentų galima spręsti, kad atsakovas ginčija ieškovo ir OOO „Delta Cargo Logistics“ atliktą įskaitymą, t. y. kitų subjektų sudarytą sutartį. Visgi atsakovas šių sandorių neginčija, šiuo atveju dėl 2019 m. kovo 20 d. Akto dėl reikalavimų įskaitymo ir dėl įskaitymo ginčų tarp įskaitymą atlikusių šalių nėra, o atsakovas kaip nedalyvavusi sandoryje šalis, jo ginčyti net neturėtų teisės.
Ieškovas atsako į atsakovo argumentus dėl termino pareikšti pretenziją bei ieškinio senaties. Ieškovas nurodo, kad OOO „Delta Cargo Logistics“ yra vežėjas krovinio gavėjo OOO „Norveg“ atžvilgiu, todėl krovinio gavėjas įgijo reikalavimo teisę į OOO „Delta Cargo Logistics“. Todėl būtent pirmajam vežėjui krovinio gavėjas turėjo pareikšti reikalavimą per vienerius metus nuo krovinio pristatymo dienos. Krovinys buvo pristatytas 2018 m. kovo 23 d., vienerių metų terminas suėjo 2019 m. kovo 23 d. Krovinio gavėjui OOO „Norveg“ ir vežėjui OOO „Delta Cargo Logistics“ susitarus, buvo sudaryta 2019 m. vasario 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria krovinio gavėjas perleido savo kaip gavėjo reikalavimo teisę OOO „Delta Cargo Logistics“. Ši, perėmusi krovinio gavėjo reikalavimo teisę, įgijo reikalavimo teisę į jos atžvilgiu atsakingą už nuostolius asmenį – į ieškovą. Tokiu būdu OOO „Delta Cargo Logistics“ turėjo savo reikalavimus pareikšti per vienerius metus iki krovinio pristatymo dienos – 2019 m. kovo 23 d. Galiausiai po šalių pretenzijų bei nuostolių atlyginimo pirmiesiems kreditoriams, krovinio gavėjams, ieškovas, atlyginęs nuostolius OOO „Delta Cargo Logistics“, įgijo teisę reikšti reikalavimus atsakovui vienerių metų nuo nuostolių atlyginimo dienos termino ribose, t. y. nuostoliai atlyginti 2019 m. kovo 20 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui į atsakovui pareikšti baigėsi 2020 m. kovo 20 d. Todėl atsakovo teiginiai dėl ieškinio senaties ir pretenzijų, ieškovo manymu, yra nepagrįsti ir atmestini.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai nurodydamas, kad ieškovo teiginiai, kad ekspertas/survejeris negali spręsti, ar vežėjas yra atsakingas už krovinio praradimą, ar jis gali būti atleistas nuo atsakomybės, priešingų įrodymų nepateikė. Taipogi nesutinka su ieškovo nuomone dėl vežėjo atsakomybės, kadangi šiuo atveju, vežėjui negali būti permetama atsakomybė, kuomet vairuotojas nėra įleidžiamas į muitinės patikrinimo bei kontrolės teritoriją. Ieškovas neįrodė ir fakto, kad OOO „Delta Cargo Logistics“ dėl dalies prarasto krovinio patyrė nuostolius, nėra jokio pagrindo konstatuoti ieškovo regresinio reikalavimo pagrįstumą. Tai, kad ieškovas atlygino nuostolius įskaitymo būdu, niekaip nesuponuoja pagrindo reikalauti šių nuostolių atlyginimo iš atsakovo. Ieškovas nesutinka su ieškovo teiginiais dėl Reikalavimo perleidimo sutarties ir teigia, kad sutartimi nebuvo kompensuoti krovinio gavėjo patirti nuostoliai.
Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti ir priteisti trečiojo asmens naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad žalos bylos administravimo metu, išanalizavus gautus duomenis ir dokumentus, buvo nustatyta, jog draudimo išmoka dėl ginčo įvykio metu atsiradusios/patirtos žalos negali būti mokama, nes įvykis neatitinka draudžiamajam įvykiui pripažinti būtinų kriterijų visumos. Draudikas 2018 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą ginčo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes muitinės patikros metu krovinio trūkumo užfiksuota nebuvo. Remiantis šalių nurodytomis aplinkybėmis, trečiasis asmuo nurodo, kad krovinio (siūlų) dalis galėjo būti prarasta (jeigu iš tikrųjų buvo krovinio trūkumas) muitinės poste (duomenys neskelbtini) mieste, Smolensko apskr., už ką turėtų atsakyti muitinės darbuotojai. Taip pat, kaip nurodyta 2018 m. kovo 28 d. apžiūros ataskaitoje, galėjo susidaryti tokia situacija, kad į krovinio gavėjo sandėlį buvo pristatytas visas krovinys, o pirminis krovinio trūkumas atsirado dėl klaidingo pristatyto krovinio suskaičiavimo, t. y. iš tikrųjų atvežtas visas krovinys be trūkumo. Taipogi, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamoje žalos byloje nebuvo gauti duomenys, dokumentai, įrodantys, kad draudėjas netinkamai vykdė krovinio gabenimą, kad būtent dėl draudėjo neteisėtų ar netinkamų veiksmų (neveikimo) OOO „Norveg“ galimai atsirado žala, darytina išvada, jog dėl krovinio gavėjui galimai atsiradusios žalos draudėjo civilinė atsakomybė nekyla, todėl draudikas neturėjo pagrindo minėtą įvyko pripažinti draudžiamuoju. Draudikas nurodo, kad ieškovas reikalauja iš atsakovo 17 343,88 Eur nuostolių atlyginimo už 610,70 kg trūkstamą krovinio dalį. Pažymi, jog 1 Eur užsakymo pateikimo dieną, t. y. 2018 m. kovo 15 d., atitiko 1,23 Eur atsiskaitymo vieneto, reikšmingo kompensacijos riboms nustatyti, maksimali kompensuotina suma, atsižvelgiant CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punktą, negalėtų būti didesnė negu 6 257,17 Eur.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovas, kaip vežėjas, atsako už krovinį nuo jo priėmimo momento, praradus krovinį, egzistuoja kaltės prezumpcija, kuri šioje byloje nepaneigta. Atsakovo žinioje krovinys buvo nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. kovo 23 d. ir būnant atsakovo žinioje krovinio dalis dingo. Atsakovas neginčija trūkumo fakto, byloje kilęs ginčas dėl žalos dydžio. Byloje liko neįrodytas faktas, kad krovinys dingo muitinėje, atsakovas neįrodė kada ir kur bei kokiomis aplinkybėmis dingo krovinys, todėl atsakovas negali būti atleistas nuo atsakomybės. Vežėjas veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, nėra duomenų, kad atsakovas, kaip savo srities profesionalas, būtų kreipęsis į atsakingas institucijas dėl prarasto krovinio. Atstovė taip pat paaiškino, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo, t. y. nuo 2019 m. kovo 20 d., kada buvo atlyginti faktiniai nuostoliai. Ar buvo atsiskaityta su OOO „Norveg“, byloje nėra esminė aplinkybė, kadangi pakanka įrodyti, kad siuntėjas (ieškovas) atsiskaitė su savo užsakovu. Šioje byloje ieškovas atsakovui reiškia regresinį reikalavimą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad neginčija fakto, kad dalis krovinio prarasta ir kad prarasta kroviniui esant vežėjo žinioje, tačiau byloje neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, neįrodytas nuostolių faktas, be to, ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, kuris prasidėjo nuo 2018 m. kovo 23 d. Taip pat pabrėžė, kad krovinys dėl vežėjo veiksmų negalėjo būti prarastas, nes krovinys po muitinės patikrinimo buvo užplombuotas ir atvežus krovinį į pristatymo vietą, plombos pažeidimų nebuvo, taigi vežėjo atsakomybė negalima pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį. Dalies krovinio dingimą galėjo lemti muitinės darbuotojai, tai ta aplinkybė, kurios atsakovas negalėjo išvengti. Taip pat atstovas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų dėl užmokesčio sumokėjimo įskaitymo būdu. Šiuo atveju ieškovas atlygino nuostolius OOO „Delta Cargo Logistics“, tačiau ieškovas nesiėmė pareigos įsitikinti, kad OOO „Norveg“ būtų tinkamai atsiskaitęs su OOO „Delta Cargo Logistics“. Taigi, ieškovas savo rizika atlygino nuostolius ir negali reikšti regresinio reikalavimo atsakovui. Ieškovas neįrodė, kurioje vietoje vežėjas elgėsi netinkamai, byloje daug deklaratyvių teiginių, bet nėra įrodymų.
Į teismo posėdį trečiasis asmuo neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų žodinių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2018 m. kovo 15 d. sudarė Pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu (duomenys neskelbtini). Pervežimo sutartį su atsakovu ieškovas sudarė vykdydamas 2018 m. kovo 7 d. su įmone OOO „Delta Cargo Logistics“ pasirašytą Užsakymą ekspeditoriui Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonė OOO „Delta Cargo Logistics“ pervežimo užsakymą gavo iš krovinio gavėjo OOO „Norveg“, su kuriuo pasirašė Užsakymą ekspeditoriui.
CMR važtaraštis patvirtina, kad 2018 m. kovo 16 d. atsakovas atvyko į krovinio pasikrovimo vietą (duomenys neskelbtini), krovinys – 35 paletės (465 dėžės) verpalų, kurios buvo pakrautos į atsakovo transporto priemonę valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovui 2018 m. kovo 23 d. pristačius krovinį gavėjui OOO „Norveg“ nurodyta, kad pristatytos 34 paletės (440 dėžių).
2018 m. kovo 23 d. krovinio priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad OOO „Norveg“ priėmė krovinį, kuris atvyko užplombuotas; atidarius mašina aptiktos 36 paletės, iš kurių 34 paletės su dėžėmis ir dvi tuščios; priimant krovinį, dėžutės buvo perskaičiuotos; priimta 440 dėžučių; 2 ritės siūlų Athletic, spalva 52663 nesupakuotos.
OOO „Delta Cargo Logistics“ 2018 m. kovo 23 d. pateikė UAB „Nerginta“ pretenziją dėl krovinio trūkumo ir nuostolių atlyginimo, nurodydami, kad UAB „Nerginta“ laikoma atsakinga už krovinio trūkumą ir atsiradusius nuostolius, todėl krovinio gavėjui suskaičiavus nuostolių sumą, OOO „Delta Cargo Logistics“ pareikalaus iš UAB „Nerginta“ atlyginti nuostolius.
2018 m. kovo 26 d. pateiktas vairuotojo A. A. P. raštiškas paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. kovo 17 d. vairuotojas atvyko į (duomenys neskelbtini) laikino saugojimo sandėlį, paliko automobilį sandėlio aikštelėje, pateikė dokumentus sandėlio darbuotojui, kuris po 3 dienų nurodė, kad bus atlikta krovinio apžiūra, iškraunant krovinį. Iškrovimo ir pakrovimo metu vairuotojas nedalyvavo. 2018 m. kovo 22 d. vairuotojui buvo pranešta, kad gali atvykti pasiimti automobilį. Po krovinio pakrovimo automobilis ir priekaba buvo užplombuoti. Su Krovinio apžiūros aktu vairuotojas nesutiko ir jo nepasirašė, nes apžiūros metu prekių pakuotė buvo pažeista. Po dokumentų gavimo vairuotojas išvyko į paskirties vietą, į kurią atvyko be sustojimų, išsikrauti atvyko 2018 m. kovo 23 d. Automobilio ir priekabos plombos, tentas, fiksavimo lynas sveiki, įpjovimų ir įtrūkimų nėra.
Byloje pateiktas 2018 m. kovo 21 d. Apžiūros aktas, kurio vairuotojas A. A. P. nepasirašė, nurodydamas, kad krovinio apžiūros metu nedalyvavo, už prekių kiekį atsakomybės neprisiima, nes prekių pakuotė apžiūros metu buvo pažeista. Akte nurodytas krovinio faktinis kiekis - 35 paletės; apžiūros metu krovinio vietos buvo iškrautos, buvo atliktas krovinio vietų atidarymas; krovininis skyrius buvo užplombuotas.
2018 m. kovo 27 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, nurodydamas, kad už krovinio trūkumą atsakingu laikomas atsakovas, todėl krovinio gavėjui suskaičiavus nuostolių sumą, ieškovas reikalaus, kad atsakovas atlygintų nuostolius. Į šią pretenziją atsakovas atsakė 2018 m. balandžio 10 d. raštu, nurodydamas, kad nesutinka dėl nuostolių atlyginimo, nes ieškovė nėra įrodžiusi nuostolių atsiradimo fakto, taip pat nurodė, kad draudimo bendrovė nepripažino krovinio trūkumo draudžiamuoju įvykiu, draudimo išmokos neišmokėjo.
Byloje pateikta Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo draudėjas ADB „Gjensidige“ apdraudė atsakovo krovinių vežėjo atsakomybę, draudimo laikotarpis – nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. birželio 8 d. Byloje pateiktas 2018 m. balandžio 5 d. ADB „Gjensidige“ raštas dėl sprendimo žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuojama, kad įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju, nes nenustatytos visos būtinos sąlygos draudėjo civilinei atsakomybei kilti, draudėjas priėmė sprendimą užbaigti žalos bylos administravimą ir draudimo išmokos nemokėti.
2018 m. kovo 28 d. parengta Preliminari žalų eksperto ataskaita, kurioje survejeriai išanalizavo žalos priežastis ir dydį. Po prekių perskaičiavimo ekspertas sandėlyje aptiko 34 padėklus, ant kurių galimai buvo 433 dėžės su siūlais ir 2 ritės; dėžių tikslus skaičius nebuvo pateiktas nes dėl darbuotojų trūkumo padėklų nebuvo galimybės išrinkti. Ataskaitoje pateikta išvada, kad prekėse yra 24 dėžių trūkumas. Buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) mieste pakrovimo metu, iš kurio buvo padaryta išvada, kad po muitinės apžiūros į transporto priemonę buvo pakrauti padėklai, ant paskutinių dviejų, kurie vėliau, iškrovimo metu, buvo tušti, gulėjo dėžės su prekėmis. Ataskaitoje nurodyta, kad pagal Muitinės pateiktą Apžiūros aktą, apžiūrėtos prekės 464 dėžės, apžiūros metu trūkumo nebuvo. Pagal GPS duomenis automobilis iš sandėlio judėjo be sustojimų, iškrovimo metu plombos, užraktais ir tentas buvo tvarkingi; krovinio pagrobimas iš transporto priemonės judėjimo metu buvo neįmanomas. Žalų ekspertas pateikė išvadą, kad visas krovinys buvo pristatytas į krovinio gavėjo sandėlį ir labiausiai tikėtina, kad buvo neteisingai paskaičiuotas priėmimo sandėlyje metu.
2018 m. balandžio 3 d. Komerciniu aktu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad pagal dokumentus turėjo būti pristatytos 225 dėžės (bendra suma 162 183,88 Eur), o patikrinus rasta 201 dėžė (bendra suma 144 840 Eur), taigi bendras trūkumas – 24 dėžės (bendra suma 17 343,88 Eur).
OOO „Norveg“ pateikė pretenziją įmonei OOO „Delta Cargo Logistics“, prašydama atlyginti prarasto krovinio tikrąją vertę - 17 343,88 Eur; sumažinti paslaugų kainą 189,41 Eur; atlyginti skirtumą tarp prarasto krovinio kainos ir verpalų kainos – 5 313,09 Eur.
2018 m. balandžio 17 d. OOO „Delta Cargo Logistics“ pateikė pretenziją UAB „Nerginta“, prašydama atlyginti prarasto krovinio tikrąją vertę - 17 343,88 Eur; sumažinti paslaugų kainą 189,41 Eur; atlyginti skirtumą tarp prarasto krovinio kainos ir verpalų kainos – 5 313,09 Eur. Taigi prašoma įskaitymo būdu atlyginti 22 846,38 Eur dydžio nuostolius.
2018 m. balandžio 27 d. pakartotine pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas pareikalavo atsakovo atlyginti nuostolius 22 846,38 Eur sumoje.
2018 m. gegužės 28 d. atsakymu į pretenziją atsakovas informavo ieškovą, kad dalis krovinio buvo prarasta ne dėl vežėjo kaltės, o dėl muitinės darbuotojų veiksmų iškraunant ir pakraunant krovinį muitinės terminale. Taip pat atsisakymo atlyginti nuostolius argumentu atsakovas įvardino tai, kad ieškovas nėra krovinio savininkas bei nėra duomenų, kad ieškovas atlygino nuostolius krovinio savininkui ir turi regresinį reikalavimą.
Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas ieškovui už suteiktas vežimo paslaugas 2018 m. balandžio 6 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš viso 1 902 Eur sumai. Ieškovas 2018 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo atsakovui 1 902 Eur sumą.
2019 m. vasario 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pirminis kreditorius OOO „Norveg“ perleido naujajam kreditoriui OOO „Delta Cargo Logistics“ teisę iš asmens, atsakingo už nuostolių atsiradimą, reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl dalies krovinio praradimo – 24 dėžių verpalų. Reikalavimo teisės dydį sudaro prarasto krovinio vertė - 17 533,29 Eur ir 189,41 Eur transporto išlaidų suma.
2019 m. kovo 20 d. Aktu dėl reikalavimų įskaitymo UAB „Nerginta“ ir OOO „Delta Cargo Logistics“ susitarė, kad po OOO „Delta Cargo Logistics“ pateiktų pretenzijų 17 533,29 Eur sumai, po atliko įskaitymo mokėtinas likutis sudaro 1 167,35 Eur; šalys atliko reikalavimų įskaitymą 17 533,29 Eur sumai ir viena kitai pretenzijų neturi.
2019 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini). Č. S. rajono skyriaus policijos įgaliotinis policijos vyr. leitenanto A. A. P. nutarimu buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą pagal OOO „Norveg“ pirkimo vadovės N. V. Š. pareiškimą, kuriame ji pranešė, kad priimant prekes nerasta 24 dėžių verpalų. Nutarime konstatuota, kad surinktoje medžiagoje nėra nusikalstamos veikos požymių, numatytų Rusijos Federacijos Baudžiamajame kodekse; patikrinimo medžiagoje įžvelgiami civiliniai teisiniai santykiai.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš krovinio pervežimo teisinių santykių, kai buvo vežama kelių transportu, už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vietos valstybės yra Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR Konvencija) narės. Darytina išvada, kad yra visos CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punkte nustatytos sąlygos sprendžiant šalių ginčą taikyti CMR konvencijos nuostatas tiems klausimams, kurie reglamentuojami CMR konvencijos. Dėl klausimų, kurie CMR konvencijos nesureglamentuoti, taikomi nacionaliniai įstatymai. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalyviai neginčija, kad ginčui taikytina CMR konvencija.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.820 straipsnis reglamentuoja vežėjo atsakomybę už krovinio neišsaugojimą, jo 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako už krovinio ar bagažo neišsaugojimą (praradimą, trūkumą, sužalojimą) po krovinio ar bagažo priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad neginčija fakto, jog dalis krovinio buvo prarasta, taip pat neginčijo fakto, kad krovinio dalis prarasta kroviniui esant vežėjo žinioje. Atsakovas teigia, kad dalis krovinio prarasta ne dėl vežėjo kaltės, todėl remiantis CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies dalimi, vežėjas nėra atsakingas už krovinio praradimą.
CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Teismas sutinka su atsakovo išdėstytais argumentais dėl žemiau išdėstytų motyvų.
Sprendžiant klausimą dėl CK reglamentuojamos civilinės atsakomybės atsiradimo, privalu išsiaiškinti visas keturias jos sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis), kaltę kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.248 straipsnis) ir žalą ir nuostolius (CK 6.249 straipsnis).
Vežėjo atsakomybė pagal CMR konvencijos 17–18 straipsnius yra preziumuojama. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vadovaujantis CMR konvencijoje įtvirtinta prezumpcija, atsakovas (vežėjas), gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, turi teisę įrodinėti, kad egzistuoja atsakomybę šalinančios aplinkybės (CMR konvencijos 17 straipsnio 4, 5 dalys, 18 straipsnis) arba atsakomybės dydis yra ribotas (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 punktai, 28 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014).
CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas kaip tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi, o taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal konkrečios bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012).
Pažymėtina, kad pervežant kiekvieną krovinį egzistuoja tam tikra objektyvi jo praradimo rizika. Šiuo atžvilgiu profesionalaus, t. y. nuolat užsiimančio krovinių pervežimu už atlygį, vežėjo užduotis yra imtis visų įmanomų priemonių tam, kad būtų pašalinti tam tikri krovinio praradimo rizikos faktoriai (priklausantys nuo vežėjo valios) bei būtų sumažintas rizikos laipsnis prarasti krovinį dėl tų rizikos faktorių, kurių buvimas nepriklauso nuo vežėjo valios.
Nagrinėjamu atveju byloje atsakovas teigė, kad nėra atsakovo kaltės dėl prarasto krovinio, byloje įrodinėjo aplinkybes, kad krovinys galimai galėjo būti prarastas muitinėje krovinio patikrinimo metu, kai muitinės darbuotojai iškrovė ir vėl pakrovė tikrinamas prekes. Šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovas pateikė vairuotojo A. A. P. 2018 m. kovo 26 d raštiškas paaiškinimas, kuriame nurodytos aplinkybės dėl krovinio patikrinimo aplinkybių Jarcevo laikino saugojimo sandėlyje. Paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. kovo 17 d. vairuotojas atvyko į (duomenys neskelbtini) laikino saugojimo sandėlį, paliko automobilį sandėlio aikštelėje, pateikė dokumentus sandėlio darbuotojui, kuris po 3 dienų nurodė, kad bus atlikta krovinio apžiūra, iškraunant krovinį. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis matyti, kad iškrovimo ir pakrovimo metu vairuotojas nedalyvavo. Kaip teigė atsakovas, vairuotojui nebuvo leista dalyvauti muitinės darbuotojų atliekamame patikrinime. Vairuotojas paaiškinime nurodė, kad 2018 m. kovo 22 d. jam buvo pranešta, kad gali atvykti pasiimti automobilį. Po krovinio pakrovimo automobilis ir priekaba buvo užplombuoti. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad vairuotojas nepasirašė 2018 m. kovo 21 d. Apžiūros akto, nurodydamas, kad krovinio apžiūros metu jis nedalyvavo, todėl už prekių kiekį atsakomybės neprisiima, nes prekių pakuotė apžiūros metu buvo pažeista. Akte nurodyta, kad krovinys po patikrinimo buvo užplombuotas. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad po krovinio patikrinimo vairuotojas išvyko į paskirties vietą, į kurią atvyko be sustojimų, atvykus nustatyta, kad automobilio ir priekabos plomba nepažeista, tentas, fiksavimo lynas sveiki, įpjovimų ir įtrūkimų nėra. Sutiktina su atsakovo išdėstytu motyvu, kad po patikrinimo vežėjas negalėjo patikrinti vežamo krovinio, nes tokiu būdu būtų pažeistos plombos.
Atsakovas įrodinėdamas savo kaltės už krovinio praradimą nebuvimu vadovavosi ir teismui pateikė 2018 m. kovo 28 d. parengtą Preliminarią žalų eksperto ataskaitą, kurioje nepriklausomi survejeriai (duomenys neskelbtini) išanalizavo žalos priežastis ir dydį bei konstatavo, kad krovinio dalies dingimą bei dėl to atsiradusių nuostolių atsiradimą galėjo lemti muitinės posto (duomenys neskelbtini) mieste darbuotojų veiksmai; labiausiai tikėtina, kad krovinio trūkumas atsirado dėl klaidingo krovinio suskaičiavimo priėmimo sandėlyje metu. Ataskaitoje pažymima, kad vežėjo kaltė dėl krovinio trūkumo nenustatyta. Ataskaitoje nurodyta, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, darytas pakrovimo metu, ir buvo padaryta išvada, kad po muitinės apžiūros į transporto priemonę buvo pakrauti padėklai, ant paskutinių dviejų, kurie vėliau, iškrovimo metu, buvo tušti, gulėjo dėžės su prekėmis. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad pagal GPS duomenis automobilis iš sandėlio judėjo be sustojimų, iškrovimo metu plombos, užraktais ir tentas buvo tvarkingi; krovinio pagrobimas iš transporto priemonės judėjimo metu buvo neįmanomas. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir nesutiko su šia ataskaita bei reiškė abejones dėl joje konstatuotų aplinkybių patikimumo, tačiau įrodymų, leidžiančių konstatuoti priešingas išvadas, nei nurodyta ataskaitoje, nepateikė.
Pritartina atsakovo pozicijai, kad sprendžiant dėl vežėjo civilinės atsakomybės, būtina įvertinti prielaidą, kad muitinės tarnybų ir kitų valdžios institucijų veiksmai yra laikomi aplinkybėmis, kurių vežėjas negalėjo išvengti, kai tokių veiksmų nesąlygojo paties vežėjo veiksmai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad krovinys muitinės poste buvo patikrintas, iškrautas, vėl pakrautas ir užplombuotas, o atliekant šiuos veiksmus vairuotojas nedalyvavo, tokiu būdu patikrinti ar šių muitinės procedūrų metu muitinės darbuotojai šias pareigas atliko sąžiningai, tinkamai, imdamiesi visų atsargumo priemonių, ar nepadarė kroviniui žalos, neturėjo galimybės. Ieškovas nurodė, kad vairuotojas galėjo fotografuoti ir filmuoti patikrinimo procesą muitinėje, tačiau šios aplinkybės teisiškai nepagrindė ir nenuginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad tiek šalių sudarytoje sutartyje, tiek CMR konvencijoje tokia pareiga vairuotojui nenumatyta. Teismo vertinimu, byloje ieškovas neįrodė, kad vežėjas nebuvo maksimaliai atsargus ir rūpestingas, nesiėmė įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtiems jo vežamo krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti, krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių vežėjo šiurkštų aplaidumą. Pažymėtina, kad šaliai, siekiančiai gauti visų jos patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimą, kyla pareiga įrodyti ne tik praradimo faktą, bet ir pagrįsti įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio krovinys (jo dalis) buvo prarastas, t. y. jam tenka įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis). Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas, veždamas krovinį, elgėsi atsargiai ir rūpestingai, ėmėsi įmanomų saugumo priemonių, todėl nėra teisėto pagrindo pripažinti, jog buvo pažeisti dėmesingumo ir atidumo reikalavimai, o krovinio dalis buvo prarasta esant vežėjo tyčiai ar dideliam neatsargumui. Visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad vežėjo kaltė, praradus dalį krovinio, nenustatyta.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti įrodymai sąlygoja išvadą, kad ieškovas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėjo įrodyti ir pagrįsti vykdydamas CK 6.245-6.249 straipsniuose nurodytus reikalavimus, t. y. įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Teismui konstatavus, kad atsakovo kaltė dėl dalies krovinio praradimo neįrodyta, civilinė atsakomybė negalima, dėl ko reikalavimai negali būti tenkinami. Nustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimą, teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų atskirai nepasisako.
Atsakovas byloje įrodinėjo aplinkybę, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl, atsakovo nuomone, vien ši aplinkybė leidžia teismui nenagrinėti materialinių reikalavimų pagrįstumo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas atsakovui buvo pateikęs dvi pretenzijas: 1) 2018 m. kovo 27 d. pretenziją, kurią atsakovas atmetė 2018 m. balandžio 10 d., 2) 2018 m. balandžio 27 d. pretenziją, kurią atsakovas atmetė 2018 m. gegužės 28 d., taigi, ieškinio senatis buvo pristabdyta 45 dienomis, todėl, atsakovo vertinimu, pateiktu triplike, ieškinio senaties terminas turėjo būti pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 7 d. (2018 m. kovo 23 d. + 45 dienos), o pasibaigė 2019 m. gegužės 7 d. Ieškovė į teismą kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 7 d., t. y. terminą praleidusi beveik keturis mėnesius. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo ieškovui atlyginus nuostolius įmonei OOO „Delta Cargo Logistics“, t. y. 2019 m. kovo 20 d. pasirašius Aktą dėl reikalavimų įskaitymo ir atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, todėl ieškinio senaties terminas baigiasi 2020 m. kovo 20 d. Su šiais ieškovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.
Ieškinio senatis tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis.
Ieškinio senaties terminų trukmė skirtingų rūšių reikalavimams nustatyta įstatyme, šis reguliavimas yra imperatyvus – šalims savo susitarimu ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką pakeisti draudžiama (CK 1.125 straipsnio 12 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams nustatyti CK bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti ir tarptautinėse sutartyse, tokiu atveju tarptautinės sutarties nuostatos taikomos prioritetiškai nacionalinių įstatymų atžvilgiu (CK 1.13 straipsnis).
CMR konvencijos 32 straipsnyje įtvirtinti specialūs ieškinio senaties terminai ir jų taikymo nuostatos. Šios teisės normos turi būti taikomos, kai ginčas kyla dėl CMR konvencijos reglamentuojamų santykių. Teisė pateikti ieškinį dėl vežimo taikant CMR konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų; tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda: a) krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos; b) visiškai praradus krovinį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui, o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį; c) visais kitais atvejais – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo; diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma. Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 punkto nuostatų, pristabdyti senaties terminą, kaip ir jį nutraukti, turi teisę teismas, nagrinėjantis bylą.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl reikalavimų, kilusių iš vežimo, atitinkančio CMR konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius, todėl ginčui spręsti taikytinos Konvencijos 32 straipsnio nuostatos dėl ieškinio senaties terminų.
Ieškovo reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo praradus dalį krovinio taikytinas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris prasidėjo nuo krovinio pristatymo dienos (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies a punktas), t. y. 2018 m. kovo 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovui buvo pateikęs dvi pretenzijas, todėl vadovaujantis CMR 32 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją, laikytina, kad ieškinio senaties terminas buvo pristabdytas 45 dienoms (t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. gegužės 28 d.). Vadinasi, vienerių metų ieškinio senaties terminas šiuo atveju prasidėjo 2018 m. gegužės 7 d. ir baigėsi 2019 m. gegužės 7 d. Ieškovas į ieškinį pateikė 2019 m. rugpjūčio 7 d., jau pasibaigus ieškinio senaties terminui.
Byloje nenustatyta pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą arba atnaujinti ieškovo praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinio reikalavimai atmestini ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo, o tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas byloje akcentavo aplinkybes, susijusias su ieškovo ir OOO „Delta Cargo Logistics“ atliktu įskaitymu, taip pat nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra apsimestinis sandoris. Tačiau šiuo atveju sutiktina ieškovo išdėstyta pozicija, kad iš atsakovo atsiliepime ir triplike pateiktų argumentų galima spręsti, kad atsakovas ginčija ieškovo ir OOO „Delta Cargo Logistics“ atliktą įskaitymą, Reikalavimo perleidimo sutartį, t. y. kitų subjektų sudarytas sutartis, nors atsakovas, kaip sandoryje nedalyvavusi šalis, jo ginčyti neturi teisinio pagrindo. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas neapima minėtų sutarčių teisėtumo klausimo, todėl teismas plačiau dėl šių argumentų nepasisako, nes priešingu atveju būtų išplėstos civilinės bylos nagrinėjimo ribos.
Teismo neaptarti rašytiniai įrodymai ar proceso dalyvių argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako bei atskirai nevertina. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje ieškovas yra pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 2 077,67 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškinys yra atmestas, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje pateiktas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai. Pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovas byloje patyrė 1 572,82 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (629,02 Eur už atsiliepimo į ieškinį pateikimą, 629,20 Eur už tripliko parengimą ir 314,60 Eur atstovavimą teismo posėdyje) ir 104,25 Eur vertimo išlaidų, taigi iš viso 1 677,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (1 572,82 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį atmetus, atsakovas turi teisę į prašomo priteisti dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimo priedus, turėjo juos išversti iš rusų kalbos, todėl patyrė 104,25 Eur vertimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinį atmetus, yra pagrindas atsakovui iš ieškovo priteisti 1 677,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Dėl pašto išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Nerginta“ atsakovo UAB „JUMBO CARGO“ naudai 1 677,07 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 07 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.