- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- A6.-117-718/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00248-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. D.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, pradėtą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl neįvykdytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl IĮ „D. F.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), bankroto bylos, kurioje buvusi vadovė A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2023-06-01 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus (toliau – VMI) pareiškimas iškelti administracinio nusižengimo bylą buvusiai IĮ „D. F.“ vadovei A. D. (vadove buvo nuo 2018-10-15 iki 2023-05-26), kadangi ji, žinodama apie bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. A. D. neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-06-05 nutartimi pagal VMI pareiškimą iškelta administracinio nusižengimo byla A. D. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už tai, jog ji, būdama IĮ „D. F.“ vadovė nuo 2018-10-15 iki 2023-05-26, neįvykdė pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
IĮ „D. F.“ vadovė A. D., žinodama, kad bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudama VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, turėjo susipažinti su valdomos įmonės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas ją įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. IĮ „D. F.“ pakankamai ilgą laiką yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, Bendrovės vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. IĮ ,,D. F.“, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dieną, skola valstybės biudžetui buvo 12 526,02 Eur (2023-05-30 Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis mokestinė nepriemoka yra 17 247,79 Eur, kuri susidarė pagal pateiktas patikslintas deklaracijas: Gyventojų pajamų mokesčio skola (GPM), Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skola, Nekilnojamojo turto mokesčio skola (NTM)).
Viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2022 metų lapkričio mėnesio, buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų, tačiau nesėkmingai. Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) VMI priėmė 2022-11-23, 2022-12-01 ir 2023-01-05, todėl manytina, kad nuo 2022-11-23 vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos IĮ ,,D. F.“ iškėlimo. Pažymima, jog bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus – VMI pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės vadovė pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D. nurodė, jog nežinojo kaip teisingai tvarkyti buhalteriją, o buvusi buhalterė pridarė klaidų. Sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
Pastaroji norma yra blanketinė ir nukreipia į šiuo metu aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pažymėtina, jog šios teisės normos yra imperatyvios. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Teismų praktikoje įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
Kaip minėta, JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D. nuo 2018-10-15 iki 2023-05-26, būdama IĮ ,,D. F.“ vadove ir būdama atsakinga už IĮ ,,D. F.“ bei žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditoriui VMI ir kitiems kreditoriams, t. y. žinodama, kad jos valdoma Bendrovė yra nemoki, neįvykdė savo, kaip Bendrovės vadovės, pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio nuostatų, ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos IĮ ,,D. F.“ iškėlimo. Teismas sprendžia, kad nuo 2022-11-23 vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos IĮ ,,D. F.“ iškėlimo, kadangi nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) VMI priėmė 2022-11-23, 2022-12-01 ir 2023-01-05. Bankroto byla IĮ ,,D. F.“ buvo iškelta tik 2023-04-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2023-05-25) ne pagal Bendrovės vadovės pareiškimą, o pagal kreditorės – VMI pareiškimą. Be to, susipažinus su 2023-04-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, matyti, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2023-02-18 atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 12526,02 Eur, iš jos 32,71 Eur gyventojų pajamų mokestis, 11128,67 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 1364,64 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai. Atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė atsakovei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skola susidarė už 2020 m. sausio - kovo mėnesius, birželio, rugpjūčio – lapkričio mėnesius, 2021 m. kovo – gruodžio mėnesius, 2022 m. sausio – birželio mėnesius (pagal 2022-11-13, 2022-11-15, 2022-11-16 ir 2022-11-18 patikslintas deklaracijas), bei šio mokesčio delspinigiai, iš ko akivaizdu, kad Bendrovė jau buvo nemoki.
A. D. , vadove dirbdama nuo 2018-10-15, turėjo pakankamai laiko susipažinti su Bendrovės finansine padėtimi ir priimti atitinkamus sprendimus Bendrovės atžvilgiu. Bendrovės vadovė, turėdama pareigą kreiptis pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šio pareiškimo nepateikdama pažeidė kreditoriaus VMI interesus ir neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriumi VMI, kadangi nevykdė savo finansinių įsipareigojimų, nes jos mokestinė nepriemoka 2023-02-18 buvo 12 526,02, o 2023-05-30 – 17 247,79 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina visiškai pagrįsta išvada, kad Bendrovės finansinė būklė yra sunki, o tai, sutinkamai su JANĮ nuostatomis, reiškia, kad Bendrovė yra ir buvo nemoki, todėl siekiant užkirsti kelią mokestinės nepriemokos didėjimui ir kreditoriaus VMI interesų pažeidimui, Bendrovės vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau šios pareigos neįvykdė.
A. D. kaltė įrodyta MAIS klientai duomenimis, gyventojų registro duomenimis, AVNT duomenimis, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, VĮ „Regitra“ duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2023-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. Eb2-488-796/2023, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2023-05-25 ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Pažymėtina, kad bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI pareiškimą, kas taip pat įrodo, kad Bendrovės vadovė pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Aušrai skirtina administracinė nuobauda.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės vadovė, Bendrovei negalint atsiskaityti su kreditoriumi, ir Bendrovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatuotina, kad IĮ ,,D. F.“ vadovė A. D., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-14-303/2017 ir kt).
ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.
Administracinėn atsakomybėn traukiama A. D. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, šiuo metu dirba, augina du vaikus, nurodė, kad jos pajamos nedidelės, ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, teismo posėdžio metu paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, A. D. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jai paskyrus administracinę nuobaudą – piniginę baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos nustatytas jos minimumas – 700 Eur baudą. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje A. D. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutarė:
A. D. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-117-718/2023 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.