Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Geoterma“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, uždaroji akcinė bendrovė „Axis Industries“, akcinė bendrovė „Amber grid“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Suinteresuotas asmuo UAB „Axis Industries“ atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Vykdomosios bylos Nr. 0005/17/01091 duomenimis nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-15 vykdomąjį raštą Nr. e2SP-7193-323/2016 dėl 35 648,38 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Geoterma“ išieškotojos UAB „Axis Industries“ naudai (vykd. b. l. 3). 2017-07-12 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-5-12831 antstolė areštavo 38 649,37 Eur sumą, esančią skolininkės UAB „Geoterma“ vardu registruotose banko sąskaitose (b. l. 22, vykd. byla Nr. 0005/17/01091). 2017-07-12 turto arešto aktu Nr. S-17-5-12834 antstolė areštavo skolininkės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonę (b. l. 24-27, vykd. byla Nr. 0005/17/01091). Antstolės žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0005/17/01434, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-22 teismo įsakymą Nr. eL2-11291-889/2017 dėl 106 020,23 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Geoterma“ išieškotojos AB „Amber grid“ naudai (vykd. b. l. 5). 2017-09-18 turto arešto aktu Nr. S-17-5-17166 antstolė areštavo skolininkės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonę (b. l. 49-52, vykd. byla Nr. 0005/17/01434). 2017-09-18 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-5-17147 antstolė areštavo 113 843,47 Eur sumą, esančią skolininkės UAB „Geoterma“ vardu registruotose banko sąskaitose (b. l. 22, vykd. byla Nr. 0005/17/01434). Antstolės kontoroje 2017-09-21 gautas skolininkės prašymas nustatyti laisvai disponuojamą 2 600,00 Eur sumą, kurią per vieną kalendorinį mėnesį skolininkė UAB „Geoterma“ gali naudoti sumokant mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su darbuotojais bei kreditore AB „Amber grid“. Antstolė 2017-09-27 patvarkymu Nr. S-17-5-17855 pareiškėjos UAB „Geoterma“ prašymo netenkino (b. l. 57, 60-61, vykd. byla Nr. 0005/17/01434).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Pareiškėja nurodo, kad vadovaujantis CPK 754 straipsniu, ji turi teisę laivai disponuoti piniginių lėšų suma, skirta darbuotojų darbo užmokesčiui, mokesčiams valstybei, socialinio draudimo įmokoms mokėti. Teismas su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėms nesutinka. Priverstinio vykdymo priemones reglamentuoja CPK 624 straipsnis, kuriame nurodyta, kad pirmiausia išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Minėto straipsnio 3 dalis numato, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. CPK 662 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų vykdyti išieškojimą. CPK 665 straipsnio nuostatos numato išieškojimo iš juridinio asmens turto eilę, t. y. pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas, trečiąja eile išieškoma iš kito turto, išskyrus nurodytą 4 eilę, o ketvirtą eile - iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai. CPK 668 straipsnyje įvardintas turtas, iš kurio negali būti išieškoma. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog minėto straipsnio nuostatos nenumato draudimo antstoliui nukreipti išieškojimą į juridiniam asmeniui priklausančias pinigines lėšas, kurios skirtos mokėti darbuotojų darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, turto apsaugai.

CPK 754 straipsnyje numatyta kreditorių reikalavimų patenkinimo eilė, pagal kurią hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės, pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo, antrąja eile - darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių, trečiąja eile - visi kiti reikalavimai. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog teisės aktai neįpareigoja antstolės leisti iš areštuotų lėšų mokėti atlyginimus skolininkės darbuotojams ar vykdyti nepateiktus vykdomuosius dokumentus. Pareiškėjos darbuotojai, t. y. kreditoriai, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, taip įsitraukdami į vykdymo procesą ir tapdami išieškotojais. Tik tokiu atveju antstolei areštavus pareiškėjos pinigines lėšas, kiltų pareiga jas paskirstyti CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-979-798/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-455-275/2014).

Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog nuostata, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones skolininkui leidžiama atsiskaityti su ieškovu, valstybės ir VSDFV biudžetais ir darbuotojais turi būti taikoma ir vykdant skolos išieškojimą. Visų pirma, įstatymas nenumato, jog antstolis vykdydamas skolos išieškojimą iš juridinio asmens piniginių lėšų turi nustatyti leistiną disponuoti sumą, kurią skolininkas - juridinis asmuo - gali naudoti darbuotojų darbo užmokesčiui, mokesčiams valstybei, socialinio draudimo įmokoms, turto apsaugai mokėti. Antra, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra garantuoti būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones yra svarbu atsižvelgti ne tik į tik kreditoriaus, tačiau ir skolininko interesus, užtikrinti, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pernelyg apsunkintas skolininko ūkinės – komercinės veiklos vykdymas, pabloginta jo finansinė padėtis. Taigi, teismo 2017-06-22 nutartimi pareiškėjos atžvilgiu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – pareiškėjos turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą - pareiškėjai buvo leista mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su darbuotojais. Tačiau aplinkybė, jog antstolis vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės pagal kreditorės pateiktą vykdomąjį dokumentą, reiškia, jog šalių ginčas yra išspręstas, ir vykdymo veiksmų atlikimui, nuostatos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nebetaikomos. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdė vykdomąją bylą Nr. 005/17/01195 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-22 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. eL2-11291-889/2017 skolininkės UAB „Geoterma“ atžvilgiu, išieškotojos AB „Amber grid“ naudai. Ši vykdomoji byla yra užbaigta. Šiuo metu antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/17/01434, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-22 teismo įsakymą Nr. eL2-11291-889/2017 dėl 106 020,23 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Geoterma“ išieškotojos AB „Amber grid“ naudai, bei vykdomąją bylą Nr. 0005/17/01091 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-15 vykdomąjį raštą Nr. e2SP-7193-323/2016 dėl 35 648,38 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Geoterma“ išieškotojos UAB „Axis Industries“ naudai. Taigi, šiuo atveju vykdymo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu yra atliekami ne vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o vykdant skolos išieškojimą pagal 2017-06-22 teismo įsakymą ir 2017-06-15 vykdomąjį raštą, todėl areštuodama pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas antstolė pagrįstai netaikė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Pareiškėja nurodo, kad nustačius laisvai disponuojamą piniginių lėšų sumą, kurią ji gali naudoti turto apsaugai, būtų užtikrintas turto išsaugojimas bei jo vertės nesumažėjimas, tokiu būdu užtikrinti ir kreditorių interesai. Kaip jau minėta, CPK nuostatos nenumato, jog areštavus skolininkei priklausantį turtą antstolis turi nustatyti laisvai disponuojamą piniginių lėšų sumą, skirtą turto apsaugai. CPK 683 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Šie asmenys atlieka saugotojo pareigas. Turto saugotojui antstolis įteikia turto arešto aktą. Turtą gali saugoti ir pats antstolis. Saugotojas, jeigu jis nėra skolininkas ar jo šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą. Be to, jam atlyginamos faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos, kartu atsižvelgiant į jo gautą naudą (CPK 683 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju turo saugotoja yra pati pareiškėja (skolininkės), kuri yra ir turto savininkė. Teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, kokia grėsmė yra iškilusi jos turtui, kokių apsaugos priemonių reikia imtis ir pan. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas nustatyti laisvai disponuojamą piniginių lėšų sumą, kurią ji gali naudoti turto apsaugai, vertintinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, antstolė savo veiksmais nepažeidė CPK reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290,291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0005/17/01091, Nr. 0005/17/01434 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.