Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs antstolio I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Betono statiniai“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, akcinė bendrovė DNB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Antstolis I. G. 2013-12-23 patvarkymu Nr. S8 2013 12 23 854/13-9 atsisakė tenkinti pareiškėjo UAB „Betono statiniai“ skundą. Nurodė, kad iš areštuotų įmonės sąskaitų lėšos neišieškotos, iš trečiųjų asmenų yra gautas tik vienas mokėjimas (1083,53 Lt), išieškojimas į skolininko nekilnojamąjį turtą yra nukreiptas kitų antstolių, prie kurių vykdymo išieškojimo yra prisijungta. Įmonė vykdo veiklą, gauna pajamas, tačiau visiškai ignoruoja antstolio 2013-05-08 turto arešto aktu taikomą lėšų kasoje areštą, nesidomi vykdomu išieškojimu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1. Antstolis, vykdydamas jam pateiktus dokumentus, privalo griežtai laikytis CPK bei kitų vykdymo procesą reglamentuojančių įstatymų nuostatų. Antstolis I. Gaidelis, neleisdamas skolininkui iš areštuotų lėšų kasoje mokėti darbo užmokesčio, neviršijo įgaliojimų ir veikė įstatymo ribose, nes vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nesuteikia antstoliui teisės, apribojus skolininkui teises, disponuoti areštuotu turtu ir taikyti papildomas išlygas šiam turtui, konkrečiu atveju, vykdyti kitus mokėjimus, juo labiau jei tie mokėjimai nėra patvirtinti teismo (nėra išduota vykdomųjų dokumentų).

2. CPK 624 straipsnyje išvardintos priverstinės vykdymo priemonės, kurios antstolio gali būti taikomos siekiant įvykdyti pateiktus vykdomuosius dokumentus. CPK 624 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vienu metu gali būti taikomos kelios vykdymo priemonės, t.y. antstolis turi diskrecijos teisę nuspręsti, kada ir kokios vykdymo priemonės gali būti taikomos, siekiant tinkamai ir operatyviai įvykdyti pateiktus vykdomuosius dokumentus.

3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad neleidus vykdyti mokėjimų iš kasos lėšų, tik dar labiau bus apsunkinta skolininko padėtis ir jo galimybes tinkamai vykdyti įsipareigojimus. Pažymėjo, kad vykdoma ne nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko turtui, kai teismas nustato ką skolininkas gali atlikti su areštuotomis lėšomis, o vykdomas įsiteisėjęs vykdomasis dokumentas, kurio privalomumas negali būti paneigtas. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs skundą dėl antstolio veiksmų ir priėmęs skundžiamą nutartį, ne tik sudarė galimybę mokėti darbo užmokestį, bet ir sudarė prielaidas skolininkui ir toliau nemokėti įmokų nuo darbo užmokesčio VSDFV ir VMI, dėl ko daroma didelė žala valstybės biudžetui. Taip pat pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, kad skola bus išieškota per įmanomai trumpiausią laiką. Taip skolininkui sudaromos sąlygos piktnaudžiauti įstatymo nuostatomis, vengti skolos mokėjimo, nevykdyti antstolio patvarkymų, nemokėti skolų kreditoriams.

1. CPK 665 straipsnio 2 dalis neįtvirtina imperatyvios išieškojimo iš skolininko turto eilės tvarkos, o numato pasirenkamą turtą, iš kurio galimas išieškojimas. Nagrinėjamu atveju jau yra areštuotos skolininko UAB „Betono statiniai“ atsiskaitomosios sąskaitos bankuose bei nekilnojamasis turtas, todėl jau anksčiau areštuoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių mastas yra pakankamas padengti išieškotojo įsiskolinimui, o pagal teismų praktiką lėšų areštas labiausiai varžo ūkio subjekto ekonominę veiklą ir jis turėtų būti taikomas tik nesant galimybių kitokiais būdais išieškoti iš skolininko. Areštavus lėšas net 285 841,89 Lt sumai bei uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, visiškai paralyžiuojama įmonės veikla, atimama galimybė įsigyti įmonės ūkinei-komercinei veiklai vykdyti būtinų priemonių ir medžiagų. Tuo pačiu atimama galimybė uždirbti pinigus, kas tik apsunkina atsiskaitymą su pačiu išieškotoju.

2. Atsisakymas leisti mokėti darbo užmokestį sąlygotų įsiskolinimų darbuotojams didėjimą bei įmonės darbuotojų teisių, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimą. Tolesnis neatsiskaitymas įmonei sukeltų dar didesnius nuostolius, nes sąlygotų darbo užmokesčio įsiskolinimų augimą bei išeitinių kompensacijų darbuotojams, nutraukiantiems darbo sutartis pagal DK 128 straipsnio 1 dalį dėl laiku nemokamo darbo užmokesčio, mokėjimą.

3. CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas suteikia teisę antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininko lėšų išieškojimas privalo būti vykdomas laikantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų, todėl antstolio I. Gaidelio argumentas, kad jis veikė išskirtinai įstatymų ribose. Vykdant išieškojimą neturi būti pažeidžiama skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra, todėl nors įstatymai tiesiogiai neįtvirtina galimybės suteikti leidimą iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, reikia remtis teismų suformuota praktika bei vadovautis bendraisiais teisės principais. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad lėšos yra svarbios kiekvienos įmonės komercinei-ūkinei veiklai užtikrinti, o jų areštas paliečia ir trečiųjų asmenų interesus, todėl tikslinga leisti areštuotomis lėšomis išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais.

Išieškotojas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo sprendimą dėl antstolio I. G. veiksmų priimti pagal byloje pateiktus įrodymus.

Išieškotojas VSDFV Vilniaus skyrius pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnis įtvirtina atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Vadovaujantis minėto straipsnio nuostatomis skolininkas naudoti lėšas ūkinėms išlaidoms turi teisę tik visiškai atsiskaitęs su pirmesne eile esančiais kreditoriais, o būtent privalo būti sumokėtas darbo užmokestis bei privalomi mokesčiai. Taip pat nurodo, kad CPK 624 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, o CPK 665 straipsnio 2 dalis suteikia galimybę operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis įvykdyti vykdomuosius dokumentus. Kadangi antstolis, atlikdamas savo funkcijas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK, CPK nuostatomis, Antstolių įstatymu bei Sprendimų vykdymo instrukcija, išieškotojas sprendimą dėl antstolio I. G. veiksmų priimti pagal byloje pateiktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai aiškino ir taikė priverstinio vykdymo procesą ir antstolio veiklą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pagal CPK 634 str. 2 d. antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais.

Pagal CPK 7 str.1 d. nustatytą principą įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.).

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Dėl to antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priverstinio vykdymo priemones reglamentuoja CPK 624 str., kuriame nurodyta, kad pirmiausia išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. CPK 662 str. l dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. CPK 662 str. 3 d. numato, kad jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis I. Gaidelis vykdomojoje byloje Nr. 8/13/00854 vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pateiktus vykdomuosius dokumentus Nr. (23.17-08)320-2297, (23.17-08)-320-57389 dėl 122 245,95 Lt; VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus Nr. (7.2)7-10-49770, (7.2)7-10-44907, (7.2)7-10-35689, (7.2)7-10-72354, (7.2)7-10-30288, (7.2)7-10-58752, (7.2)7-10-67438 dėl 146 663,68 Lt, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 4976V/2011 dėl 363 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Betono statiniai“ išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, AB DNB banko naudai.

Išieškotojai iki priverstinio vykdymo pradžios antstoliui nenurodė, iš kokio skolininkės turto ar pajamų išieškoti skolą, todėl antstolis, vadovaujantis CPK 665 str. 2 d., turėjo įstatyminį pagrindą pats pasirinkti, iš kokio turto vykdyti išieškojimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išieškojimą iš juridinių asmenų, o šiuo atveju skolininkas yra juridinis asmuo, reglamentuoja CPK 665 str., kuriame aiškiai nustatyta išieškojimo iš juridinių asmenų tvarka bei šaltiniai, t. y.: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas.

Vykdymo proceso metu antstolis areštavo skolininkui priklausantį turtą – esamos (būsimos) lėšos UAB „Betono statiniai“ kasoje 61 353,16 Lt sumai; nekilnojamasis turtas, transporto priemonės. 2013-11-18 antstolio patvarkymu arešto mastas padidintas iki 285 841,89 Lt. Pažymėtina, kad CPK 662 str. 1 ir 3 d., 665 straipsnyje įtvirtintos normos nepaneigia antstolio teisės taikyti areštą skolininkui priklausančioms piniginėms lėšoms, todėl 2013-11-18 patvarkymas areštuoti esančias ir būsiančias lėšas kasoje sumos, reikalingos išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, ribose, yra teisėtas ir pagrįstas, nes antstolis turėjo teisę taikyti priverstinio vykdymo priemones, skolininkui nevykdant galiojančio teismo sprendimo dėl skolos išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas, būdamas rūpestingas bei apdairus juridinis asmuo, turi pareigą elgtis atsakingai bei numatyti galimas teisines pasekmes dėl vykdomo skolos išieškojimo priverstine tvarka, kai pats pareiškėjas, būdamas skolininku, operatyviai ir geruoju negrąžino skolos išieškotojui pagal išduotus vykdomuosius raštus.

Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nurodęs, kad antstolis turėjo leisti iš antstolio areštuotų lėšų skolininkui atsiskaityti su darbuotojais ir vykdyti nepateiktą vykdymui Darbo ginčų komisijos 2013-10-04 sprendimą Nr. DGKS-3749 darbo byloje Nr. APS-1-15529/2013 pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, laikytinas pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato apribojimo antstoliui areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias kasoje, be to, neįpareigoja antstolio leisti iš areštuotų lėšų mokėti atlyginimus skolininko darbuotojams ar vykdyti nepateiktus vykdomuosius dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kad pareiškėjo darbuotojai, t. y. kreditoriai, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, taip įsitraukdami į vykdymo procesą ir tapdami išieškotojais. Tik tokiu atveju antstoliams, vykdantiems išieškojimus iš pareiškėjo jo darbuotojo naudai, areštavus lėšas, esančias UAB „Betono statiniai” kasoje, būtų įmanoma užtikrinti išieškojimo vykdymą iš skolininko UAB “Betono statiniai”, nepažeidžiant kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, dėl to ji naikintina. Siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumą ir operatyvumą, teismas išsprendžia klausimą iš esmės, atmetant pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atmesti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Betono statiniai“ skundą dėl antstolio veiksmų.