Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Laimos Neniškienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Visi butai“, D. M., S. B., Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė Laima Neniškienė pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0065/20/00770 pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. lapkričio 23 d. pateiktą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1817-901/2019. Vykdomajame rašte nurodyta, kad teismas nusprendė pripažinti atsakovės UAB „Visi butai“ parengtos paslaugų teikimo sutarties Nr. 2.11, 5.2, 7.4 ir 7.5 punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 6 d.

6. Vykdomosios bylos Nr. 0065/20/00770 duomenimis nustatyta, jog priėmusi patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolė 2020 m. lapkričio 26 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-65-5160. Raginime UAB „Visi butai“ nurodyta nedelsiant vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. e2-1817-901/2019. Raginimas įvykdyti sprendimą išsiųstas dviem adresais: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Raginimas įteiktas 2020 m. gruodžio 3 d. adresu (duomenys neskelbtini). Po raginimo išsiuntimo, išieškotoja VVTAT pateikė pranešimą antstolei, kuriame nurodė, kad 2020 m. gruodžio 22 d. Tarnyboje gautas dar vienas skundas dėl UAB „Visi butai“ veiksmų, pažeidžiančių vartotojų teises ir teisėtus interesus sudarant su UAB „Visi butai“ paslaugų teikimo sutartį. Vykdomoje byloje pateikti aštuonių vartotojų skundai dėl su UAB „Visi butai“ sudarytos paslaugos sutarties. 2021 m. kovo 15 d. antstolė Laima Neniškienė surašė sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą prašydama spręsti klausimą dėl CPK 771 straipsnyje numatytų poveikio priemonių taikymo skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą.

7. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Priverstinis tokių sprendimų vykdymas pasireiškia tuo, kad antstolis tikrina sprendimo įvykdymą ir konstatuoja, ar skolininkas įvykdė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą įpareigojimą. Jei skolininkas per protingą laiką antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė, ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje.

9. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1817-901/2019 2018 m. sausio 16 d. priimtu sprendimu už akių nusprendė pripažinti atsakovės UAB „Visi butai“ parengtos paslaugų teikimo sutarties 2.11, 5.2, 7.4 ir 7.5 punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovė UAB „Visi butai“, teikdama tarpininkavimo paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo pasirašydavo su klientais paslaugų teikimo sutartis (toliau – Sutartis), kurių 2.11 punkte įtvirtinta: „Klientas sutinka, kad duomenys apie Turtą ir jo savininkus būtų saugomi Partnerio Nr. 1 duomenų bazėje www.ntsistema.lt neribotą laiką ir naudojami atliekant rinkos analizę bei statistines suvestines“; Sutarties 5.2. punkte įtvirtinta: „Šalys susitarė, kad Klientui pareiga apmokėti sutarties 4.1 p. nustatytą paslaugų kainą išlieka ir tuo atveju, jei Klientas nusprendė nebeparduoti Turto po to, kai Turtas buvo patalpintas į bendrą NT sistemą (sutarties 3.2 punktas)“; Sutarties 7.4 punkte įtvirtinta: „Ši Sutartis prieš terminą gali būti nutraukta tik rašytiniu visų Šalių susitarimu“; Sutarties 7.5 punkte įtvirtinta: „Šalys susitaria, kad visi ginčai sprendžiami derybų keliu, o Šalims nesusitarus - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teisme arba Klaipėdos apygardos teisme“. Teismas, pasisakydamas dėl Sutarties 7.5 punkto sąlygos sąžiningumo remdamasis kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009 pažymėjo, kad vartojimo sutarties sąlyga, nustatanti, kad iš jos kylantys ginčai sprendžiami teismuose pagal stipresniosios sutarties šalies buveinę, apriboja vartotojo pasirinkimą, įpareigoja jį bylinėtis teisme pagal paslaugos teikėjo buveinę ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, todėl tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkto nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga.

10. 2018 m. sausio 16 d. teismo sprendimas už akių yra įsiteisėjęs (2020 m. vasario 6 d.) ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis).

11. Vykdomojoje byloje esantys duomenys, 2021 m. kovo 15 d. antstolės sprendimų, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas pagrindžia, kad 2018 m. sausio 16 d. teismo sprendimo reikalavimai nebuvo įvykdyti. Vykdomojoje byloje duomenų (priežasčių), pateisinančių teismo sprendimo nevykdymą, nėra.

12. Suinteresuotas asmuo VVTAT atsiliepime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2021 m. vasario 15 d. gauta 10 vartotojų prašymų dėl UAB „Visi butai“ veiksmų, kuriuose vartotojai prašo įvertinti su UAB „Visi butai“ sudarytų paslaugų teikimo sutarčių sąlygų atitiktį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnyje įtvirtintiems nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams. Tarnyba, įvertinusi vartotojų pateiktas su UAB „Visi butai“ sudarytas paslaugų teikimo sutartis, pastebėjo, kad šių sutarčių sąlygos iš esmės analogiškos toms, kurios teismo sprendimu buvo pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis. UAB „Visi butai“ nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. sudarydama sutartis su vartotojais, taiko sutarties sąlygas, kurios buvo pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

13. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad VVTAT pateikti vartotojų skundai dėl paslaugų sutarčių, kurios sudarytos su vartotojais jau po vykdytino sprendimo įsiteisėjimo.

14. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad 2018 m. sausio 16 d. teismo sprendimas nėra įvykdytas.

15. Skolininkė UAB „Visi butai“ atsiliepimo į antstolės pareiškimą nepateikė ir teise pateikti rašytinius paaiškinimus ar priešpriešinius įrodymus dėl 2018 m. sausio 16 d. teismo sprendimo vykdymo (ar nevykdymo) nesinaudojo, argumentų, paneigiančių antstolės 2021 m. kovo 15 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nurodytas faktines aplinkybes dėl sprendimo neįvykdymo, taip pat priežasčių, kodėl nevykdomas teismo sprendimas nenurodė.

16. Teismo sprendimas priimtas 2018 m. sausio 16 d., tačiau duomenų, kad skolininkė būtų ėmusis veiksmų dėl jo įvykdymo nėra gauta, t. y. sprendimas nevykdomas jau daugiau nei trejus metus.

17. Pažymėtina, kad vykdytinu sprendimu tam tikros UAB „Visi butai“ tipinės paslaugų sutarties sąlygos pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Nesąžiningomis ir negaliojančios sutarties sąlygos negali būti taikomas, t. y. įtraukiamos į naujai UAB „Visi butai“ su vartotojais sudaromas paslaugų sutartis. Taigi įvykdyti teismo sprendimą – pakoreguoti paslaugų sutartį gali tik pati skolininkė UAB „Visi butai“, tačiau, kaip nustatyta iš pareiškėjos pareiškimo, taip pat Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsiliepimo, teismo sprendimo nevykdo ir nesiima priemonių jam įvykdyti.

18. Sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju UAB „Visi butai“ elgiasi pasyviai. Ne tik nevykdo teismo sprendimo, tačiau atsiliepimo ar argumentų, paneigiančių antstolės pareiškime ir sprendimų neįvykdymo akte konstatuotas aplinkybes, nepateikė, jokių priežasčių dėl sprendimo nevykdymo nenurodė.

20. Pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).

21. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Svarbus kriterijus yra ir tai, kad teismo sprendimo, kaip valstybės teisminės valdžios akto, nevykdymas tam tikru mastu lemia ir viešojo intereso pažeidimą. Sprendžiant dėl konkretaus baudos dydžio bei termino, taip pat vertintinos tokios aplinkybės kaip pažeidimo pobūdis, pasekmės, pažeidimo laikotarpis.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

23. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime nurodė, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris neleistų teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko), jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų. Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, o aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

24. CPK 2 straipsnyje nurodyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.81 straipsnio 1 dalis numato, jog juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Įstatymas imperatyviai nurodo, jog kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Visi butai“ vadovu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. yra D. M. (CK 2.66 straipsnis, 2.67 straipsnis).

26. Parenkant baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad teismo sprendimas nevykdomas jau daugiau nei trejus metus, objektyvios teismo sprendimo nevykdymo priežastys neįrodytos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog yra pagrindas antstolės pareiškimą tenkinti ir UAB „Visi butai“ vadovui D. M. skirti piniginę baudą. Baudos skyrimo tikslas nėra bausmė, o baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas - garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą. Atsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus, bauda skirtina nuo teismo nutarties priėmimo dienos, išieškotojos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos naudai (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 616 straipsnis).

27. Baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų (CPK 106 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą (CPK 75 straipsnio 2 dalis).

28. Pažymėtina, kad skolininkas vykdymo procese turi teisę ir pareigą bendradarbiauti tiek su sprendimą vykdančiu antstoliu, tiek ir su išieškotoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, todėl suinteresuotas asmuo UAB „Visi butai“ įvykdęs teismo sprendimą apie tai turi pranešti kitiems vykdymo proceso dalyviams.

29. CPK 771 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 290-291, 771 straipsniu,

Teismas nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Visi butai“ vadovui D. M. 3 Eur (trijų eurų) dydžio baudą už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1817-901/2018, nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0065/20/00770 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei, kuriai perduotos antstolės Laimos Neniškienės vykdomosios bylos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.