Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-07 · Civilinė byla Nr. 2A-883-178/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-07
Bylos Nr.
2A-883-178/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-20846-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
Atsakovas
T. K.
Ieškovas
D. K.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2A-883-178/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-20846-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pakeisti patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2 punktą, padidinant priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 600 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnūs baigs vidurinę mokyklą. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. spalio 20 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K. ir L. K. po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Po teismo sprendimo priėmimo nepilnamečių vaikų poreikiai pasikeitė: padidėjo vaiko išlaidos aprangai, maistui, būstui, sveikatai, mokslui, ugdymui. Taip pat be būtinųjų išlaidų atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, susidarančios dėl vaikų sveikatos priežiūros.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 600 Lt mėnesinėmis įmokomis kiekvienam vaikui yra nepagrįstas, nes po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. spalio 20 d. sprendimo priėmimo jo turtinė padėtis tik pablogėjo – jis dirba pakaitiniu valstybės tarnautoju, augina ir išlaiko nepilnametę dukrą A. T., g. 2004 m. gegužės 19 d., turi įsipareigojimų kreditoriams. Be to, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalims buvo žinoma apie vaikų ligas. Taip pat teigė kad ieškovės materialinė padėtis po sutarties sudarymo yra pagerėjusi, kadangi padidėjo jos gaunamo darbo užmokesčio dydis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad institucijai nėra žinoma, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo, šalių turtinė padėtis pasikeitė, tačiau yra pagrindas pripažinti, kad pasikeitė nepilnamečių vaikų Dominyko ir Luko poreikiai, o atsakovo teikiamas išlaikymo dydis negali užtikrinti net minimalių būtinų vaiko poreikių, todėl vaikų poreikius užtikrintų po 400 Lt kiekvienam teikiamas išlaikymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Pakeistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-300-14/2004 patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2 punktas, padidinant priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams D. K., g. 1995 m. gegužės 3 d., ir L. K., g. 2000 m. birželio 26 d., išlaikymą nuo 150 Lt iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo (2010-12-07) dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka. Nepilnamečiams vaikams išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju paskirta ieškovė. Iš atsakovo ieškovei priteista 2 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, o valstybės naudai 288 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad atsakovo sūnus D. mokosi (duomenys neskelbtini) 4E klasėje, jam nustatytas lengvas neįgalumo lygis ir diagnozuota mišri bronchinė astma, nuolatinis alerginis rinitas, trumparegystė, stuburo iškrypimas, sisteminis ūžesys širdyje. Šioms ligoms gydyti rekomenduotina lankyti baseiną, taikytinas reabilitacinis sanatorinis gydimas. D. lanko gitaros pamokas, kurios per mėnesį kainuoja 120 Lt. Sūnus L. lanko „Genio“ pradinę mokyklą, jam taip pat diagnozuota bronchinė astma, nuolatinis alerginis rinitas, kurių gydymui rekomenduotinas reabilitacinis, sanatorinis gydymas. Jo popamokinio neformaliojo ugdymo poreikių patenkinimui išleidžiama apie 245 Lt per mėnesį. Iš viso, ieškovės paskaičiavimais, vieno vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro 667 Lt. Ieškovės vidutinės pajamos per mėnesį sudaro 1 742,42 Lt. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio turto neturi, gyvena kartu su savo tėvais. Įvertinęs tai, kad ieškovė rūpinasi ne tik būtiniausių poreikių savo vaikų tenkinimu (būstui, maistui, aprangai), bet skiria dėmesio ir lėšų sūnų lavinimui, teismas padarė išvadą, jog išaugus vaikų poreikiams ir padidėjus prekių bei paslaugų kainoms priteistas po 150 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui yra nepakankamas, todėl atmetė atsakovo argumentus, kad teikiamas išlaikymo dydis yra pakankamas.

Teismas nustatė, kad atsakovas dirba Žemės ūkio ministerijoje pakaitiniu valstybės tarnautoju, jo darbo užmokestį sudaro 2 170 Lt per mėnesį, turi nuosavybės teise jam priklausantį turtą, finansinių įsipareigojimų kreditoriams, gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Be to, augina ir išlaiko nepilnametę dukrą A. T., g. 2004 m. gegužės 19 d.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai leido spręsti, kad po 2004 m. spalio 20 d. teismo sprendimo priėmimo pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai: padidėjo išlaidos jų būtiniausių poreikių tenkinimui (maistui, rūbams, švietimui, ugdymui), bei atsirado papildomos išlaidos, susijusios su nepilnamečių vaikų sveikatos priežiūra. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo. Po teismo sprendimo priėmimo atsakovas nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio pirkimui su banku sudarė kredito sutartį, turi kito nekilnojamojo turto, yra sveikas ir darbingas asmuo, turi darbą valstybės tarnyboje. Kadangi teikto išlaikymo po 150 Lt kiekvienam vaikui dydis buvo pripažintas nepakankamu, teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas išlaiko nepilnametę dukterį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymas po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. spalio 20 d. sprendimu patvirtintą sutartį nepakeista. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalies, 3.201 straipsnio nuostatas. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis šalių sutarimu buvo patvirtintas 2004 m. spalio 20 d. sprendimu patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o ne priteistas. Patvirtintoje sutartyje šalys susitarė, kad nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymo dydis sudarys po 150 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį iki jų pilnametystės. Teismo sprendimas galioja, juo nustatytas išlaikymo dydis yra proporcingas vaikų poreikiams ir nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų.

Apylinkės teismas neteisingai nustatė, kad sūnui Dominykui yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis, nes neįgalumas buvo nustatytas laikinai nuo 2006 m. lapkričio 24 d. iki 2008 m. lapkričio 23 d., o šiuo metu joks neįgalumas vaikui nenustatytas. Teismas nevertino atsakovo turtinės padėties pasikeitimo po Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. spalio 20 d. sprendimo priėmimo, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, neatliko jokių aritmetinių skaičiavimų, kurie būtų leidę objektyviai nustatyti atsakovo turtinę padėtį bei jo galimybę teikti didesnį išlaikymą vaikams. Teismas tik formaliai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika dėl teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, todėl pažeidė įstatymo viršenybės bei socialinio teisingumo principą. Teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 ,,Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, nes byloje nebuvo nagrinėjamas išlaikymo vaikams teikimo bei tėvų atleidimo nuo pareigos išlaikyti savo vaikus klausimai. Remiantis proporcingumo principu, teismas neteisingai įvertino vaikų papildomai lankomas gitaros, šokio, teatro, šuolių į vandenį pamokas, papildomus poreikius iškeldamas aukščiau už būtinus ir privalomus vykdyti įsipareigojimus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teikiamo išlaikymo dydis yra indeksuojamas įstatymo nustatyta tvarka ir šiuo metu sudaro po 182 Lt kiekvienam vaikui. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas rėmėsi Civilinio kodekso 3.155, 3.165 straipsniais, tačiau tais pačiais straipsniais teismas rėmėsi ir 2004 m. spalio 20 d. patvirtindamas šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, todėl atsakovas mano, kad pakartotinai tais pačiais straipsniais remtis negalima. Teismo išvada, jog atsakovui įsigijus butą jo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir atsakovo žodiniams paaiškinimams. Neturėdamas lėšų įmokoms pagal kredito sutartį, atsakovas sudarė sutartį su UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, kuri už jį mokėjo įmokas, todėl jis įgijo papildomų įsipareigojimų ir bendrovei kiekvieną mėnesį papildomai perveda po 136 Lt. Teismas neatsižvelgė į tai, kad po 2004 m. spalio 20 d. teismo sprendimo iš esmės pagerėjo ieškovės turtinė padėtis, nes tuo metu jos darbo užmokestis sudarė 600 Lt, o šiuo metu 1742,42 Lt. Taip pat teismas visiškai nevertino, kad po paminėto teismo sprendimo priėmimo ieškovei buvo išmokėta 45 000 Lt suma, kad dėl stipriai pablogėjusios sveikatos būklės atsakovas nuo 2005 m. lapkričio 12 d. buvo atleistas iš VRM sekretoriaus pareigų. Jam skirta 170 Lt valstybinė pensija, jo darbo užmokestis šiuo metu sudaro 2 442 Lt per mėnesį ir yra pakankamas tik įsipareigojimų bankui vykdymui (1 000 Lt per mėnesį), vaikų išlaikymui (182×3=549 Lt per mėnesį), komunalinių paslaugų apmokėjimui (300 Lt per mėnesį) bei pačių būtiniausių poreikių patenkinimui (pravažiavimo bilietui 100 Lt, maistui ir kt. būtiniems poreikiams 360 Lt per mėnesį). Atsakovo nuomone, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi tik ieškovės argumentais ir visiškai nevertino atsakovo argumentų bei pateiktų įrodymų.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nepilnamečiams vaikams neįgyja prejudicinės galios. Tai reiškia, kad pasikeitus situacijai galima kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo su tapačiu ieškiniu. Apylinkės teismas tinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes dėl pasikeitusių nepilnamečių vaikų poreikių, kas sąlygojo kreipimąsi į teismą prašant pakeisti teiktino išlaikymo dydį. Atsakovui tenka prisiimti visas pasekmes dėl nepasirengimo turėti iš išlaikyti tris vaikus, todėl jis nepagrįstai teigia, kad dėl sunkios materialinės padėties negali išlaikyti trijų vaikų. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo savo pajamas – 2 442 Lt, tuo tarpu ieškovės pajamos yra mažesnės už atsakovo, o jo turimas kreditas patvirtina, kad jo materialinė padėtis nėra visiškai bloga, kad jis negalėtų teikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nustatyta, kad nutraukiant šalių santuoką 2004 m. šalys buvo susitarusios dėl apelianto teiktino išlaikymo – po 150 Lt - nepilnamečiams vaikams: Dominykui, g. 1995 m., Lukui, g. 2000 m. Šalių ginčas kilo dėl teiktino išlaikymo dydžio vaikams padidinimo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Prieš analizuojant faktines bylos aplinkybes bei priimto teismo sprendimo pagrįstumą, paminėtinos teisminėje praktikoje suformuluotos principinės taisyklės dėl Civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsnių taikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010)

Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas arba naikinamas.

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad ginčo šalys, pasirašydamos santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią 2004 m. spalio 20 d. patvirtino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, susitarė dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio po 150 Lt kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį iki pilnametystės, todėl mano, kad teismo sprendimui galiojant nėra pagrindo pakeisti teikiamo išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu, nes toks aiškinimas neatitinka įstatyminių nuostatų bei teisminės praktikos, nustatančių, kad teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis, konstatavus atitinkamas aplinkybes, gali būti keičiamas. Vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės, o pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį ir formą nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-236/2006). Todėl faktas, kad šalys 2004 m. buvo susitarusios dėl atitinkamo išlaikymo dydžio, per se nelemia išlaikymo dydžio nekeičiamumo.

Kaip jau virš minėta, teisminėje praktikoje, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimus akcentuojama ne vienintelė – tėvų turtinės padėties (ne)pasikeitimo - aplinkybė, bet ir aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių pasikeitimu. Apeliantas apeliaciniame skunde lemiamą reikšmę teikia savo turtinės padėties vertinimui, tuo tarpu CK 3.192 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išanalizavo šalių turtinę padėtį. Teisėjų kolegija sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas po santuokos nutraukimo įsigijo kito turto (b.l. 100-104). Apeliantas, įrodinėdamas savo materialinę padėtį, į bylą pateikė duomenis apie 2007 m. sausio 5 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB ,,Hansabankas“, pagal kurią jam buvo suteiktas 185 000 Lt kreditas, būsto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimui (b.l. 64-71). Teigia, kad dėl kilusių finansinių sunkumų kredito įmokas už jį mokėjo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ ir dėl to apeliantas šiuo metu moka papildomas įmokas pagal 2009 m. gruodžio 24 d. mokėjimų draudimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) po 136 Lt, kurių mokėjimas tęsis dešimt metų (b.l. 72-78). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad ši aplinkybė yra pagrindas išvadai, jog apeliantas yra nepajėgus teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto – būsto įsigijimas ir dėl to turimi būsto kredito įsipareigojimai rodo atsakovo padėties gerėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006.). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose (CPK 4 str.), neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad būsto įsigijimas ir su tuo susijęs kreditinės prievolės vykdymas bei kilę jos vykdymo sunkumai teikia pagrindą pripažinti sunkią apelianto materialinę padėtį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo buvusio išlaikymo dydžio nustatymo praėjo daugiau kaip septyneri metai. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad vaikai ir jų poreikiai išaugo. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad abu nepilnamečiai vaikai turi specialiųjų poreikių (b.l. 34-34; 41-43). D. K. lanko Lietuvos vaikų ir jaunimo centro centre organizuojamas gitaros pamokas, kurių kaina 120 Lt (b.l. 39). L. K. lanko pramoginius šokius ,,Genio“ pradinėje mokykloje, kurių kaina per mėnesį 20 Lt bei lanko teatro studiją, kurios lankymo kaina per mėnesį 75 Lt, šuolių į vandenį treniruotes, kurių kaina 150 Lt per mėnesį (b.l 43-45). Dominykas ir L. K. yra vyresni nei apelianto dukra A., turi specialių poreikių, lanko papildomus užsiėmimus. Įrodymų apie savo dukters specialiuosius poreikius ar papildomas išlaidas jos lavinimui ir užklasinei veiklai apeliantas nepateikė. Taigi, D. K. esant šešiolikos metų amžiaus, o L. K. esant vienuolikos metų amžiaus, darytina išvada, kad berniukų poreikiai yra žymiai didesni nei septynerių metų mergaitės. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsakovo teikiamas išlaikymo dydis (po 150 Lt) negali užtikrinti net minimalių būtinų vaikų poreikių (b.l. 51).

Apeliantas, ginčydamas išlaikymo vaikams dydžius, nurodytus ieškovės pateiktuose poreikių lentelėse (b.l. 10; 40), apeliaciniame skunde remiasi tik abstrakčiais teiginiais, apie apylinkės teismo netinkamai įvertintas papildomas vaikų pamokas (gitaros šokio, teatro, šuolių į vandenį) jas iškeliant aukščiau už būtinuosius ir privalomus vykdyti įsipareigojimus. Tačiau byloje pateikti duomenys rodo objektyviai išaugusius vaikų poreikius ir didesnį lėšų poreikį jų išlaikymui, o apeliantas, kaip vaikų tėvas, ir pats turėtų būti suinteresuotas papildomu vaikų asmenybės ugdymu, o ne apsiriboti išlaikymo vertinimu vien vaikų elementarių poreikių patenkinimui. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma aplinkybė, kad sūnui D. nustatyto neįgalumo dydžio pažymos galiojimas baigėsi 2008 m. lapkričio 23 d. Vienok tai nereiškia, kad vaikas yra sveikas ir jokių papildomų išlaidų ieškovė dėl to nepatiria – į bylą yra pateikti medicininiai dokumentai patvirtinantys jo, o taip pat ir kito atsakovo sūnaus L. sveikatos problemas (b.l. 34-37, 41-42). Taip pat negalima sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas neįvertino to, kad iš esmės pasikeitė ieškovės materialinė padėtis (tvirtinant santuokos nutraukimo tarp ginčo šalių sutartį jos pajamos sudarė 600 Lt, o šiuo metu 1 742,42 Lt), nes šią aplinkybę apylinkės teismas vertino ir bet kuriuo atveju apelianto gaunamos pajamos yra trečdaliu didesnės negu ieškovės. Atmestinas apelianto argumentas dėl 45‘000 Lt sumos sumokėjimo ieškovei nutraukiant santuoką įtakos vaikų išlaikymo dydžiui, nes šios sumos paskirtis buvo ne vaikų išlaikymas, o kompensacija dalijantis santuokoje įgytą turtą. Pažymėtina, kad ieškovei tenka pagrindinė vaikų ugdymo ir išlaikymo našta, ji perka maistą, higienos reikmenis, drabužius, o siekdama sudaryti sąlygas vaikams fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, patiria papildomų lėšų paminėtų poreikių tenkinimui. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgiant į prioritetinius vaikų interesus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2004 m. spalio 20 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių nustatytas 150 Lt kiekvienam vaikui teiktinas išlaikymo dydis šiuo metu yra nepakankamas, o minėti vaikų poreikiai sąlygoja papildomas išlaidas jų tenkinimui, šie poreikiai nėra pertekliniai. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į apelianto gaunamas pajamas, negalima daryti išvadą, kad priteistas išlaikymo dydis būtų akivaizdžiai neproporcingas jo turtinei padėčiai.

Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinio skundo argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, esmingai pažeidė procesinės teisės normas ar neteisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas arba netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose, dėl ko sprendimas turėtų būti keičiamas ar naikinamas. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ona GasiulytėLaima GerasičkinienėAlvydas Poškus