Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. J. ir A. S. atstovui advokato padėjėjui Simonui Makrickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas 10 kartų, paskutinįjį kartą 2018-04-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus apygardos teismo 2019-03-21 nutartimi byloje Nr. 1S-131-873/2019 panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-20 nutartis ir priimtas dėl skundo naujas sprendimas – nuteistajam V. S. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiųsti atlikti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-04-19 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-770-1036/2018 paskirtą galutinę šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. nužudė kitą žmogų, o būtent: 2019 m. vasario mėn., laikotarpiu nuo 4 d. iki 5 d., 02.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui su nukentėjusiuoju I. S., tyčia sudavė ne mažiau kaip 27 kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. S. žaizdą kaktos dešinėje, kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpose, poodines kraujosruvas kaktoje, abiejuose skruostuose, krūtinės ląstoje su krūtinkaulio ir abipus daugybiniais šonkaulių lūžiais bei pasieninės krūtinplėvės sužalojimais, kraujosruvas inkstų vertų projekcijoje, poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, juosmenyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus abiejuose blauzdose, dėl ko komplikavusis vidiniu kraujavimu į krūtinplėvių ertmes, riebaline embolija, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, nukentėjusysis I. S. įvykio vietoje mirė, ir taip tyčia jį nužudė.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. vasario 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 19.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui su nukentėjusiąja M. Z., reikalaudamas iš pastarosios jos elektroninės mokėjimo priemonės, kuri yra „Luminor bank AS Lietuvos skyriaus“ elektroninė mokėjimo priemonė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. Z. vardu, o, jai atsisakius vykdyti jo reikalavimą, tyčia sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 11 kartų rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. Z. kairiojo IX šonkaulio lūžį, poodines kraujosruvas gaktoje, nugaroje, kairio šono ir juosmens kairėje pusėje, žastuose, dešinėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, kairio kelio - blauzdos srityje, odos nubrozdinimus dešinės plaštakos III piršte, dėl kurių M. Z. nesunkiai sutrikdė sveikatą ir neteisėtai įgijo „Luminor bank AS Lietuvos skyriaus“ elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. Z. vardu.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis atliko finansines operacijas, o būtent: panaudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijęs elektroninę mokėjimo priemonę – Luminor bank kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. Z. vardu, laikotarpiu nuo 2019-02-04, 19.43 val., iki 2019-02-05, 1.06 val., Vilniaus mieste, neteisėtai panaudojo svetimą M. Z. vardu Luminor bank išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, skirtą išgryninti pinigus bankomatuose, taip neteisėtai atliko 12 finansinių operacijų.

Šiais savo veiksmais V. S. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad viskas buvo šiais metais, gali būti vasario mėnesį nuo 4 iki 5 d., naktį, (duomenys neskelbtini). Jis ten pas draugą gyveno, nes buvo susipykęs su žmona. Jis su R. buvo pas M. F.. Ten išgėrinėjo alų. Išgėrė gal 5 butelius po 1 litrą alaus trise. Nepamena, kiek vienas išgėrė. M. F. pasakė, kad buvo atėjusi kaimynė, kuri prašė ją nueiti į parduotuvę. Paklausė, ar galim nueiti kartu pas ją. Tada su M. F. nuėjo pas M. Z., kur dar išgėrė 2 litrus alaus keturiese, t. y. jis, M. F., I. S. ir M. Z.. Pasibaigė alus, M. Z. davė kortelę ir pasakė nueiti nupirkti į parduotuvę. Tada I. pradėjo šaukti ant V. S. visokiais žodžiais, sakė, kad jis yra afganistanietis. Tada V. S. jam trenkė su kumščiu į lūpą, kurią praskėlė, ir į dešinį šoną. Jis gindamasis trenkė jam atgal, tada jis apsiramino. I. pirmasis jam trenkė. Kai jam trenkė į lūpą, tada jis atsistojo ir trenkė kumščiu jam į šoną. Trenkė rankomis kokius 4 kartus ir kojomis kokius 6 kartus į šonus. Tada jis apsiramino, M. Z. davė kortelę ir jie su M. F. išėjo į parduotuvę. Savo kaltę dėl nužudymo pripažįsta. Tikrai į galvą netrenkė, tik į šonus. Kadangi ten gyvena apačioje, tai girdėjo kaip jie tarp savęs mušėsi ne kartą. Tai galėjo jie patys susimušti. Smūgiavo tik į šonus, gali būti, kad į šonkaulius. Nežiūrėjo, kur smūgiavo, ar aukščiau, ar žemiau. Iš viso sudavė apie 8 kartus. Kai trenkė, I. atsisėdo ant lovos ir tada tęsė. Gal po trečio smūgio jis atsisėdo ant lovos, tada dar 5-6 smūgius sudavė sėdinčiam. I. nekraujavo nei po vieno V. S. smūgio. Galėjo į abu šonus spirti, negalėjo į galvą, krūtinės ląstą spirti. Be jo, kiek matė, niekas daugiau nesmūgiavo I.. Galėjo nuo jo smūgio I. lūžti šonkauliai. Mušė sėdintį, nes jis buvo agresyvus, sakė, kad gali jį nužudyti, buvo išgėręs. Sėdėdamas I. dar atsispyrė nuo jo su kojomis. Jis jį kojomis nustūmė. Tada jau jo nemušė, jis apsiramino, atsigulė ant lovos ir gulėjo. Tada jie išvažiavo į naktinę parduotuvę, grįžo atgal, išgėrė, jis vis dar gulėjo. Kai M. Z. atsisėdo ant jo, tai jis atsistojo ir nukrito. Tada pamatė, kad jam blogai, pradėjo kvėpuoti sunkiai. Negalėjo pagalvoti, kad nuo nestiprių jo smūgių gali numirti žmogus. Tuo metu buvo apsvaigęs, nesuprato, ką daro, apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo veiksmams. Būdamas blaivus taip nesielgtų. Dėl girtumo nepamena visko labai gerai. Tikrai negalėjo būti, kad daugiau smūgių negu 8 buvo. Sutinka, kad tokiais savo veiksmais nužudė kitą žmogų. M. Z. tikrai nemušė. Ji pati jam davė tą kortelę, kadangi jis kaip ir jos nepažinojo, tai kortelę padavė jaunesniajai M.. Jie patys mušėsi tarpusavyje, galėjo susimušti ir sulaužyti šonkaulius jai. Nereikalavo kortelės iš M. Z.. Ta kortele jis pats neatsiskaitinėjo. Kortele atsiskaitinėjo M. F. uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Čili pica“, o po to naktinėje parduotuvėje pati M. Z.. Negalėjo kortelės naudoti 12 kartų, tą naktį, nes jie tik 1 kartą UAB „Čili pica“ ir naktinėje parduotuvėje pati M. Z. atsiskaitė. Su M. Z. 15 000 eurų žala, L. J. ir A. S. po 877,69 eurų turtine ir po 20 000 eurų neturtine žala bei atstovavimo išlaidų atlyginimu sutinka. Sutinka su civiliniais ieškiniais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji M. Z. parodė, kad jos vyrą nužudė V. S., už ką, nežino. V. S. tiesiog neturėjo pinigų išgerti. Jis veržėsi pas juos į namus, 2-ąjį aukštą, reikalavo iš jos piniginės, kortelės ir telefono. Mušė stipriai kojomis į šonkaulius. Ją privertė važiuoti į naktinį barą ir nupirkti išgerti. Po to, kai grįžo, pradėjo išgėrinėti tą butelį, jis puolė mušti jos vyrą rankomis ir kojomis. Tai vyko šių metų maždaug vasario 3 d., nes vasario 5 d. laidojo jų bute, 2-ame aukšte. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), ten gyveno kartu su I. S.. Su I. gyveno 25 metus kartu, nebuvo išsiskyrę. Jie vienas kitą mylėjo, jis buvo tikras draugas. Niekada nekonfliktuodavo tarpusavyje, nesmurtaudavo vienas kito atžvilgiu, gražiai, draugiškai gyveno, mes vienas kitą mylėjo, nors jau ir nebejauni. Tą dieną grįžo iš darbo namo, durys buvo atidarytos, laiptais leidosi V. ir M., nes jau prieš tai turėjo konfliktą. Ji su savimi nešėsi alų, jie atėmė tą alų. Ji matė, kaip V. S. mušė rankomis ir kojomis I.. Neskaičiavo kiek smūgių rankomis, kiek kojomis sudavė, nes bijojo. Sudavė maždaug 6 smūgius kojomis, paskutinįjį kartą trenkė ranka į širdį ir I. numirė. Galėjo būti ir 8 smūgiai. Vieną kartą mušė I.. Iki tol ji nebuvo namuose, nematė, ar I. mušė. Jį gulintį mušė. V. ir ją mušė, kai reikėjo į parduotuvę važiuoti. Jie nuvažiavo į parduotuvę, o, kai grįžo, tai jis pradėjo I. mušti. Nežino, kiek jai kartų sudavė, jai labai skaudėjo, sulaužė šonkaulius, prašė, kad jos neužmuštų. Neskaičiavo, kiek kartų jai sudavė, bet tai buvo daugiau nei 1 smūgis, mano, apie 10, nes jai buvo lūžę šonkauliai. Ją mušė kojomis į šonkaulius. Ji gulėjo ir ją mušė. Tik į šonkaulius mušė, daugiau niekur, į veido sritį nemušė. Nebuvo sumušta lūpa, tik šonkauliai lūžo. Kojose, blauzdoje, kelio srityje buvo mėlynės. Jos atsirado nuo V. smūgių, kai ją mušė, ji krito. Ją mušė, kad paimtų kortelę, nes reikėjo važiuoti degtinės. Jis paėmė telefoną, kad iškviestų taksi. Išvažiavo, atvažiavo ir viskas. Ją taip mušė, kad turėjo atiduoti banko kortelę V., o ne M. F.. Jie išsikvietė taksi ir išvažiavo su ja. Ji su jais važiavo, nes jie bijojo, ji turėjo nuimti pinigų ir nupirkti degtinės. Nuvažiavo į naktinį barą kažkur Liepkalnyje, ten pirko butelį degtinės. Kortele sumokėjo ji, nes jie šalia stovėjo. Kortele atsiskaitinėjo ji, nes M. F. ir V. jai grasino. Picerijoje nebuvo. Anksčiau savo kortele niekam neleisdavo atsiskaityti, neduodavo kortelės, kad jai nupirktų maisto, gėrimų. Ji su M. F. nedraugavo, nedavė atsiskaityti jos kortele. Palaiko savo pareikštą 15000 eurų civilinį ieškinį. Prarado sveikatą, gavo invalidumą. Ji bijo išeiti į lauką, jaučia baimę, viskas, kas įvyko, tai jai akyse taip, kaip šiandien būtų įvykę. Gydytojų prašo tablečių, bet neduoda. Civilinis ieškinys dėl moralinės žalos, nes neteko sveikatos. Civilinis ieškinys dėl prieš ją padaryto nusikaltimo, o ne dėl sugyventinio, už jį jis dar gaus savo. Paskelbus M. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, ji juos patvirtino.

25. I. S. lavono tyrimo metu nustatyta randai pilvo dešinėje ir dešinėje šlaunyje, būklė po dešinio smilkinkaulio trapanacinės angos suformavimo (t. 1, b. l. 41-51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, M. Z. nustatyta kairiojo IX šonkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos apatinėje lūpoje, gaktos srityje, nugaroje, kairio šono ir juosmens kairės pusės srityje, žastuose, dešinėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, kairio kelio-blauzdos srityje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, dešinės plaštakos III-me piršte. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Nustatyti sužalojimai padaryti prieš 6-9 paras iki apžiūros. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata dėl šonkaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai, atskirai nuo IX šonkaulio lūžio su poodine kraujosruva nugaros kairėje pusėje, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Nustatytos poodinės kraujosruvos žastuose, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos III-me piršte galėjo būti padaryti ginantis. Sužalojimai padaryti mažiausiai trylika trauminių poveikių. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio (įrankių) formą, dydžius, neužsifiksavo (t. 1, b. l. 89-91).

Dėl I. S. nužudymo

Motyvuojamoji dalis

BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Kaltinamasis iš esmės savo kaltę, kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pripažino, tačiau nurodė, kad sudavė mažiau smūgių negu nurodyta kaltinime. Vis dėlto teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad V. S. padarė šią nusikalstamą veiką būtent tokiu būdu ir aplinkybėmis, kokios nurodytos kaltinime. Jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais, teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi iš dalies paties kaltinamojo parodymais (tiek kiek juos patvirtina kiti įrodymai), nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto išvada dėl I. S. padarytų sužalojimų ir mirties priežasties, taip pat kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais, kurie gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos.

V. S. kaltinamas tyčia sudavęs I. S. ne mažiau kaip 27 kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis I. S. įvykio vietoje mirė. Teismo posėdžio metu apklaustas V. S. parodė, kad iš viso I. S. sudavė apie 8 kartus. Kai trenkė, I. atsisėdo ant lovos ir tada tęsė. Gal po trečio smūgio jis atsisėdo ant lovos, tada dar 5-6 smūgius sudavė sėdinčiam. Smūgiavo tik į šonus, gali būti, kad į šonkaulius. Nežiūrėjo, kur smūgiavo, ar aukščiau, ar žemiau, į galvos sritį nemušė. Dėl girtumo nepamena visko labai gerai. Iš esmės kaltinamasis sutiko, kad dėl tokių jo veiksmų I. S. mirė. Tokias pačias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad I. S. mirė nuo kūno sumušimo. Be to, V. S. smurtinius veiksmus prieš I. S. matė ir nukentėjusioji M. Z., liudytojas R. K., kurie šias aplinkybes patvirtino apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Įvertinęs šių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad būtent V. S. smurtiniais veiksmais, tyčia suduodamas smūgius į gyvybiškai svarbias I. S. įvairias kūno vietas, jį nužudė.

Kartu teismas kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę, vertina V. S. parodymus, jog I. S. sudavė tik apie 8 kartus. Jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nustatyti sužalojimai (kurie aprašyti kaltinime) padaryti mažiausiai 27 trauminių poveikių pasekoje, jie yra panašaus senumo, padaryti kelių, keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties, netrukus vienas po kito. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, jog I. S. tuo metu buvo sužalotas kitomis aplinkybėmis, kitu metu ar kitų asmenų. Priešingai, byloje apklausti nukentėjusieji ir liudytojai parodė, kad prieš I. S. smurtavo tik V. S., niekas daugiau jo nemušė. Objektyviai nustatyta, kad nužudytasis patyrė 27 trauminius poveikius. Įvertinus šias aplinkybes, daroma vienareikšmė išvada, jog V. S. sudavė ne mažiau kaip 27 smūgius I. S. į įvairias kūno vietas, padarė jam įvairaus pobūdžio sužalojimus, kurių pasekoje jis mirė.

Ištirti įrodymai rodo, kad suduodamas tokį kiekį kartų į gyvybiškai svarbias I. S. kūno vietas V. S. suvokė, kad tokiais veiksmais gali nužudyti I. S., numatė, kad dėl tokių veiksmų jis gali mirti, ir norėjo jo mirties, t. y. V. S. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas atmeta kaltinamojo V. S. versiją, kad I. S. jį puolė, o jis gindamas save nužudė I. S.. Byloje nėra jokių duomenų, kad I. S. būtų pirmasis sudavęs smūgį V. S. ar kad jis kėlė realią grėsmę V. S. gyvybei ar sveikatai. Priešingai, byloje nustatyta, kad I. S. buvo gerokai vyresnis už kaltinamąjį, turėjo rimtų sveikatos problemų, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jį mušant daugiausiai gulėjo ant lovos. Šios aplinkybės leidžia kritiškai vertinti V. S. poziciją dėl neva naudotos savigynos. Teismo manymu, sąlygų būtinajai ginčiai šioje situacijoje nebuvo. V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl M. Z. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir neteisėto disponavimo jos elektronine mokėjimo priemone (mokėjimo kortele) bei elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo

V. S. taip pat kaltinamas tuo, kad, kilus konfliktui su nukentėjusiąja M. Z., reikalaudamas iš pastarosios jos elektroninės mokėjimo priemonės, tyčia sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 13 kartų rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. Z. kairiojo IX šonkaulio lūžį, poodines kraujosruvas apatinėje lūpoje, gaktoje, nugaroje, kairio šono ir juosmens kairėje pusėje, žastuose, dešinėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, kairio kelio-blauzdos srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, dešinės plaštakos III piršte, dėl kurių M. Z. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Nors V. S. neigė mušęs M. Z., tačiau jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, o kaltinamojo parodymai vertinami kritiškai. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji M. Z. parodė, kad prieš ją smurtavo V. S., smurtą naudojo, nes norėjo gauti jos mokėjimo kortelę, kurią po smurto panaudojimo ji jam padavė. M. Z. parodė, kad jai buvo suduota apie 10 smūgių, daugiausiai mušė į šonus, dėl ko buvo sulaužyti šonkauliai, taip pat dėl smurto atsirado mėlynės kojose. Iš esmės tokias pačias aplinkybes M. Z. nurodė ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir tyrėją metu. Teismas vertindamas jos parodymus pažymi, kad M. Z. buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jos parodymai nuoseklūs, byloje nėra duomenų, kad ji turėtų motyvą apkalbėti V. S.. Be to, jos parodymus patvirtina ir objektyvūs bylos įrodymai, o būtent – specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. Z. nustatyta kairiojo IX šonkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos apatinėje lūpoje, gaktos srityje, nugaroje, kairio šono ir juosmens kairės pusės srityje, žastuose, dešinėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, kairio kelio-blauzdos srityje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, dešinės plaštakos III-me piršte. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata dėl šonkaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Pažymima, kad M. Z. neigė, jog V. S. jai sudavė į veido sritį. Teismo posėdžio metu ji parodė, kad veido srityje apskritai sužalota nebuvo. Įvertinus tai, kad visi sužalojimai buvo padaryti 6-9 paros iki apžiūros, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nepasitvirtino kaltinimas, jog M. Z. nustatytus sužalojimus: poodinės kraujosruvos apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, padarė V. S.. Todėl šios aplinkybės (kartu tikslinant suduotų smūgių skaičių) iš kaltinimo šalinamos. Taip pat teismas pažymi, kad visi kiti M. Z. nustatyti sužalojimai buvo padaryti V. S. smurtaujant ir suduodant smūgius rankomis bei kojomis, o tuo metu M. Z. savo kūną dengiant rankomis, ko pasekoje sužalojimai buvo padaryti ir rankose bei kojose, lūžo šonkauliai.

Pagal M. Z. paaiškinimus, smurtas prieš ją buvo naudojamas siekiant paimti iš jos jai priklausančią mokėjimo kortelę. Tiek pagal nukentėjusiosios M. Z. parodymus, tiek pagal liudytojų R. K., M. F., galiausiai pagal paties kaltinamojo V. S. parodymus nustatyta, kad M. Z. padavė savo mokėjimo kortelę (elektroninę mokėjimo priemonę) V. S..

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

V. S. kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo bei laikė „Luminor bank AS Lietuvos skyriaus“ elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. Z. vardu. Neteisėtas įgijimas teismų praktikoje aiškinamas kaip daikto įgijimas prieš daikto savininko valią. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, ar M. Z. savo mokėjimo kortelę V. S. perdavė laisva valia. Teismas, įvertinęs aukščiau minėtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes dėl smurto panaudojimo, daro išvadą, kad M. Z. savo mokėjimo kortelę perdavė V. S. dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto ir padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Akivaizdu, kad M. Z. tokiomis aplinkybėmis perdavė mokėjimo kortelę ne savo valia, todėl teismas vadovaujasi jos parodymais, kad kortelę ji perdavė dėl prieš ją panaudoto smurto.

Vis dėlto pagal liudytojų M. F., R. K. parodymus, taip pat paties kaltinamojo paaiškinimus matyti, kad V. S. M. Z. mokėjimo kortelę iš karto perdavė M. F. ir jos su savimi neturėjo. Byloje nėra duomenų, kad jis šia kortele būtų disponavęs ilgesnį laiką ar vėliau, todėl iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad jis šią elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtai laikė.

V. S. kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai įgijęs elektroninę mokėjimo priemonę – Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. Z. vardu, laikotarpiu nuo 2019-02-04, 19.43 val., iki 2019-02-05, 1.06 val., Vilniaus mieste, neteisėtai panaudojo svetimą M. Z. vardu Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, skirtą išgryninti pinigus bankomatuose, taip neteisėtai atliko 12 finansinių operacijų. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje.

Vertindamas šio kaltinimo pagrįstumą, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog bent vieną kartą šia mokėjimo kortele būtų atsiskaitęs ir tokiu būdu ją panaudojęs V. S.. Pats kaltimasis, liudytojai M. F. ir R. K. parodė, kad kortele atsiskaitinėjo M. F., kadangi jos vardas toks pat kaip M. Z.. M. Z. parodė, kad kortele atsiskaitinėjo pati, kai pirko degtinę. Nusipirktą degtinę gėrė visi, tame tarpe ir M. Z.. Iš bylos duomenų matyti, kad iš pradžių M. Z. mokėjimo kortelė buvo paimta iš jos, tada, M. Z. nedalyvaujant, šia kortele buvo atsiskaityta picerijoje. Vėliau taksi automobiliu M. Z. buvo paimta ir kartu važiuota į naktinę parduotuvę pirkti degtinės, kur kortele atsiskaitė M. Z.. Dar vėliau taksi M. Z. ir M. F. važiavo iki bankomato, kur kortelę naudojo M. Z..

Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad M. Z. mokėjimo kortelę naudojo V. S.. Kaltinamasis šalia M. Z., kai ši naudojo kortelę, buvo tik vieną kartą – kai ji atsiskaitė už perkamą degtinę naktinėje parduotuvėje. Nors M. Z. nurodė, kad ji naudojo kortelę, nes bijojo V. S., kadangi jis jai grasino, vis dėlto, M. Z. negalėjo nurodyti, kokiu būdu pasireiškė grasinimas, o byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų M. Z. nurodytas aplinkybes. Priešingai, tuo metu buvę liudytojai M. F., R. K. parodė, kad M. Z. pati savo noru pirko degtinę, kurią vėliau gėrė, o apie V. S. veiksmus grasinant nieko nepaaiškino. Aplinkybę, kad M. Z. nusipirktą degtinę gėrė pati, patvirtino ir nukentėjusioji. Tai reiškia, kad degtinė buvo pirkta ir savo poreikių tenkinimui, todėl tokiu būdu atliktas mokėjimas kortele kelia abejonių dėl jo neteisėtumo. Pažymima ir tai, kad tuo metu visi įvykio dalyviai buvo pakankamai stipriai apsvaigę, todėl vadovautis vien tik kurio nors vieno iš jų parodymais teismas negali, jeigu jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Apibendrinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nustačius, jog V. S. pats kortelės nenaudojo, o kylant abejonėms ir neaiškumams, kokiomis tiksliai aplinkybėmis atsiskaitinėjo M. Z., teismas visas abejones vertina kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Todėl V. S. išteisinamas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Dėl skirtinų bausmių

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nevertina kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. V. S. nepripažino padaręs nei vienos nusikalstamos veikos, tame tarpe ir nužudymo. Apklaustas teisme jis menkino savo kaltę dėl veiksmų prieš I. S., teigdamas, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo ir todėl prieš jį smurtavo. Tokie jo parodymai galėjo būti vertinami kaip siekis išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę, o ne kaip nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kadangi pats kaltinamasis paaiškino, kad prieš veikos padarymą vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje ir kilo mintis padaryti nusikaltimą. Teismo vertinimu, paties kaltinamojo paaiškinimai, atliktų veiksmų pobūdis ir pavojingumas, V. S. apsvaigimo laipsnis (1,87 promilių) leidžia spręsti esant ryšiui tarp alkoholio vartojimo (apsvaigimo) ir kaltinamojo veiksmų. Nors kaltinamasis neigė smurtavęs prieš M. Z. ir įgijęs jos mokėjimo kortelę, tačiau teismui nustačius, kad jis padarė ir šias nusikalstamas veikas, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, daroma analogiška išvada, kad ir šių veikų padarymui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis).

V. S. tyčinius nusikaltimus, nagrinėjamus šioje byloje, padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, todėl jis laikomas recidyvistu.

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų, todėl V. S. už šią nusikalstamą veiką skiriama laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas 10 kartų, teistumas nebuvo išnykęs, o veikos padarytos bausmės atidėjimo metu, jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir už kitas nusikalstamas veikas.

Skirdamas bausmę V. S., be nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimo, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų rūšį ir pobūdį – padarytos viena labai sunki nusikalstama veika žmogaus gyvybei, viena apysunkė ir viena nesunki nusikalstamos veikos. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigtos. Įvertinus nusikaltimų padarymo aplinkybes, teismas mano, kad padarytų nusikaltimų pavojingumas yra panašus rūšiniam tokių nusikalstamų veikų pavojingumui, įvertintam įstatymo leidėjo BK 129 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurios pavojingumas yra gana didelis. V. S. anksčiau teistas net 10 kartų (t. 2, b. l. 71-82), daugiausiai už turtinių nusikaltimų padarymą, šioje byloje nustatytus nusikaltimus jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kaltinamasis daugybę kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 55-70), iki suėmimo niekur nedirbo. Teismas vertina ir tai, kad V. S. yra jauno amžiaus, turi du mažamečius vaikus, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų jais rūpinęsis (kurį laiką prieš įvykį ir įvykio metu jis gyveno ne su vaikais). Analizuojant kaltinamojo asmenybę matyti, kad nusikaltimas yra dėsningas jo gyvenimo būdo padarinys, kaltinamasis savo sistemingais ir neteisėtais veiksmais nuolat darydamas nusikaltimus nuosekliai link tokių padarinių ėjo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aktualią teismų praktiką skiriant bausmes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. S. paskyrus laisvės atėmimo bausmes, artimas minėtų bausmių vidurkiams. Paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas), po to dalinio sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis) su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-04-19 nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės laiką įskaitomas V. S. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęsiamas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes nėra išnykę teismo nutartyse nustatyti suėmimo taikymo pagrindai.

Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinių ieškinių

1) nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. Z., kuri reikalauja 15 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 104);

2) nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. J., kuri reikalauja 877,69 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl jos brolio netekties;

3) nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S., kuris reikalauja 877,69 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl jo brolio netekties.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. J. ir A. S. atstovas advokato padėjėjas S. M. nurodo, kad nukentėjusieji L. J. ir A. S. dėl brolio I. S. palaidojimo patyrė 1 194,00 Eur dydžio išlaidas (t. y. už paruošimą laidojimui, už mirusiojo palaikų pervežimą, už laidojimo drabužius, už duobės iškasimą, už karstą, už laikiną kryžių ir kt.). Taip pat patyrė 114,00 Eur dydžio išlaidas už gedulingas gėlių kompozijas. Be to, jie patyrė ir 346,65 Eur dydžio išlaidų, neatskiriamai susijusių su brolio palaidojimu, t. y. apmokėjo gedulingos vakarienės išlaidas, pirko maistą ir gėrimus. Be kita ko, nukentėjusieji organizuodami savo brolio laidotuves, patyrė ir kelionės išlaidų, kurias sudaro 100,73 Eur. Civiliniame ieškinyje vertinama, kad nurodytų su laidojimu susijusių išlaidų suma nėra didelė, ji atitinka protingumo kriterijus, laidojimo tradicijas Lietuvoje, todėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. J. ir A. S. patirta turtinė žala priteisiama jų naudai iš V. S., t. y. asmens, atsakingo už I. S. mirtį. Turtinės žalos atlyginimą prašoma priteisti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. J. ir A. S. naudai iš V. S. lygiomis dalimis, nes visas išlaidas jie dalijosi per pusę.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad L. J. ir A. S. palaikė artimus, glaudžius ryšius. I. S. rūpinosi savo seserimi L. J., kai ji turėjo rimtų sveikatos problemų, tai yra remdavo ją finansiškai ir prisidėdavo prie jos poreikių. Aplinkybes apie tai, kad velionis I. S. turėjo pastovias pajamas, patvirtina teikiamas mirusiojo I. S. sąskaitos išrašas apie gautą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmoką. Akcentuojama, kad tyčiniais kaltinamojo V. S. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – dėl nusikalstamų V. S. veiksmų jie neteko brolio.

Civiliniame ieškinyje pabrėžiama, kad netikėta brolio mirtis L. J. ir A. S. labai šokiravo ir sukrėtė. Paaiškėjusi aplinkybė, kad brolis buvo nužudytas, sąlygojo begalinį skausmą, širdgėlą, sielvartą, didžiules dvasines kančias ir neigiamas emocijas, kurias nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai jaučia iki šiol, juos kankina nemiga, košmariški sapnai. L. J. ir A. S. nuolat prisimena žuvusį savo brolį, vartoja raminamuosius vaistus. Savaime suprantama ir viešai žinoma, kad artimo asmens praradimas dėl nužudymo yra didžiulis sielvartas, tokie dvasiniai išgyvenimai yra itin specifiški, stipriai pažeidžiantys artimųjų sveikatą ir dvasinę būseną.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Turtinė žala padaryta dėl I. S. nužudymo, susijusi su jo laidojimu, ji pagrįsta rašytiniais dokumentais, su žalos dydžiu V. S. sutiko. Kadangi teismas nustatė, kad I. S. nužudė kaltinamasis, todėl civiliniai ieškiniai šioje dalyje tenkinami visiškai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014)

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymima, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Laikydamasis tokių teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų teismas pastebi, kad teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nukentėjusiųjų prašomas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas teismų praktikos kontekste yra kiek per didelis. Teismas neabejoja brolio ir sesers patiriamais išgyvenimais dėl brolio netekties, nepaisant to, kad jie kartu negyveno. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, tiek L. J., tiek A. S. artimai bendravo su broliu, palaikė nuolatinius ryšius, L. J. su broliu kas kelias dienas susitikdavo, padėdavo vienas kitam. Teismas vertina ir kitus civilinės atsakomybės kriterijus – V. S. turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, kad šiuo atveju pakankama ir pagrįsta suma L. J. ir A. S. individualiai neturtinei žalai kompensuoti yra 17 000 eurų suma, kuri priteisiama kiekvienam iš jų.

Nukentėjusioji M. Z. prašo priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Šiuo konkrečiu atveju nėra abejonės, jog dėl kaltinamojo veiksmų M. Z. juto fizinį skausmą, patyrė psichologinį diskomfortą, gydėsi ligoninėje, turėjo kitų nepatogumų. Teismas vertina ir jai padarytų sužalojimų kiekį bei pobūdį. Tačiau civiliniame ieškinyje nenurodyta, kiek laiko truko fiziniai skausmai ar diskomfortas. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo prieš M. Z. jai ilgam laikui sutriko psichinė ar fizinė sveikata ar kilo kokie nors kiti ilgalaikiai padariniai. M. Z. nepateikė dokumentų, įrodančių kur, kada ir kiek laiko gydėsi, kokius vaistus vartojo ir pan. Nustatyta, kad M. Z. pastaruoju metu gydosi Viešojoje įstaigoje RESPUBLIKINĖ VILNIAUS PSICHIATRIJOS LIGONINĖ, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji šioje įstaigoje gydoma dėl fizinių sužalojimų ar, kad psichinės problemos susiję su jai padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas sprendžia, kad psichinės problemos galėjo kilti dėl sugyventinio žūties, tačiau M. Z. civilinio ieškinio dėl to nereiškė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai padaryta mažesnė nei nurodoma jos civiliniame ieškinyje neturtinė žala, t. y. nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala vertinama 4 000 eurų.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

Byloje buvo pateiktas prašymas dėl advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas, paslaugų apmokėjimo, L. J. ir A. S. naudai priteisti 605 Eur patirtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Pagal byloje esančius pinigų priėmimo kvitus matyti, kad 605 Eur sumokėjo L. J. (t. 3, b. l. 38), todėl šios išlaidos priteistinos jai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (LAT nutartis Nr. Nr. 2K-374/2012).

Teismas, spręsdamas šių išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms, vertina tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta bendra proceso tvarka, vyko keturi teismo posėdžiai, apklausti liudytojai, kaltinamasis, nukentėjusieji, advokato padėjėjas surašė civilinį ieškinį ir atstovavo 2 asmenis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad L. J. prašoma priteisti 605 Eur suma yra protinga, todėl priteisiama iš kaltinamojo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikos tirti ir nagrinėti, likimo

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu įvykio vietos apžiūros metu ir daiktų pateikimo metu paimti daiktai: I. S. drabužiai (2 megztiniai, marškinėliai, 2 kelnės, kelnaitės, puskojinės); pagalvės užvalkalas; stikliukas; 1 skardinė alaus (tuščia), 1 butelis (tuščias); 4 vnt. nuorūkos, perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas (t. 1, b. l. 184-186), sunaikinami.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktų pateikimo metu paimti drabužiai: V. S. sportbačiai, kelnės, marškinėliai, džemperis, liemenė, saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas (t. 1, b.l. 184-186), grąžinami savininkui.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3 dalimis, 307 straipsnio 1, 4, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu ir V. S. paskirti 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir V. S. paskirti galutinę 10 (dešimties) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityti V. S. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. S. išteisinti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių.

Kardomąją priemonę – suėmimą – V. S. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo tenkinti ir priteisti jai iš V. S. 877,69 eurų jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo tenkinti ir priteisti jam iš V. S. 877,69 eurų jo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš V. S. 17 000 eurų jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo civilinio ieškovo A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš V. S. 17 000 eurų jo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš V. S. 4 000 eurų jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. S. L. J. naudai 605 eurų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, I. S. drabužius (2 megztinius, marškinėlius, 2 kelnes, kelnaites, puskojines); pagalvės užvalkalą; stikliuką; 1 skardinę alaus (tuščią), 1 butelį (tuščią); 4 vnt. nuorūkų, perduotų saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas, sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paimtus drabužius: V. S. sportbačius, kelnes, marškinėlius, džemperį, liemenę, saugomus Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpose, grąžinti V. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.