Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-770-1036/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
1-770-1036/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29404-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Nukentėjusysis
J. G.
Kaltinamasis
V. S., K. L.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-770-1036/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29404-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, nukentėjusiajam J. G., kaltinamiesiems V. S. ir K. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

K. L. (K. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirba, neteistas,

V. S. (V. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 2007 m. vasario 22 d., Vilniaus rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

2) 2008 m. kovo 17 d., Vilniaus rajono apylinkės teismo, pagal BK 242 straipsnį, paskirta galutinė 4 mėn. 5 d. laisvės atėmimo bausmė;

3) 2008 m. gegužės 7 d., Vilniaus apygardos teismo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1, 2 dalis, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

4) 2008 m. birželio 17 d., Vilniaus rajono apylinkės teismo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

5) 2010 m. rugpjūčio 27 d., Vilniaus rajono apylinkės teismo, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 1 metų 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė;

6) 2010 m. gruodžio 15 d., Vilniaus rajono apylinkės teismo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 1 metų 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

7) 2012 m. sausio 9 d., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

8) 2012 m. vasario 15 d., Vilniaus rajono apylinkės teismo, pagal BK 242 straipsnį, paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

9) 2016 m. birželio 27 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė, 2017 m. gegužės 19 d., paleistas atlikus bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinami pagal BK 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. ir V. S. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent jie 2017 m. birželio 4 d. apie 19.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) veikdami grupe ir kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iš chuliganiškų paskatų smurtavo J. G. ir J. G. atžvilgiu, t. y. konflikto metu sudavė ne mažiau kaip du kartus į veido sritį J. G., po to V. S. dešine koja vieną kartą spyrė J. G. į veido kairiąją pusę, po to V. S., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sudavė kumščiu J. G. vieną kartą į veido sritį ir ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, tuomet R. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ne mažiau kaip tris kartus sudavė J. G. į įvairias kūno vietas, po to jis, priėjęs prie J. G., spyrė šiam vieną kartą į kairįjį šoną ir du kartus kumščiu sudavė į veidą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiesiems J. G. ir J. G. fizinį skausmą, bei savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis K. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino. Parodė, kad susitiko su V., R. L. ir nukentėjusiais. Prasidėjo muštynės, sumušė J. G. ir jo brolį. Vieną kartą sudavė nukentėjusiajam, kuris dalyvauja posėdyje. Konfliktas kilo, nes susipyko su G. Neplanavo, kuris kiek smūgių suduos, spontaniškai viskas gavosi. Konfliktas prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) vyko, buvo apie 19:30 val. Buvo jaunų merginų ir vaikinų aplink. Savo veiksmais viešąją rimtį sutrikdė. Baudžiamąjį įsakymą turi, žino paskirtus įpareigojimus, sutinka su bausme.

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino. Parodė, kad atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, paskambino K. L. ir paprašė jo pagalbos. Kadangi jis buvo susipykęs su J., ir J. G., sakė, kad J. G. ir J. G. jam sudavė į galvą, paprašė, kad jam padėtų. Atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, su R. L. būdami išgėrę žodis po žodžio prasidėjo smurtinis konfliktas su broliais G. Susimušė neprisimena, kiek smūgių sudavė. Prisimena, kad buvo aplink žmonių, nemažai jaunimo. K. L. ir R. L. buvo išgėrę. Jam baudžiamuoju įsakymu netinkamą bausmę paskyrė, augina du vaikus, negali jų palikti be priežiūros. Žmona nedirba, vaikus prižiūri. Šeima iš jo uždirbamų pajamų gyvena. Už buto nuomą 350 Eur kas mėnesį moka, žiemą 150 Eur už komunalinius mokesčius. Kas mėnesį uždirba 600 Eur, teistas už smurtą artimoje aplinkoje prieš žmoną, tačiau dabar nesmurtauja. Prašo skirti baudą, nes kartais dirba ir savaitgaliais. Gailisi dėl to kas įvyko.

Be kaltinamųjų K. L. ir V. S. prisipažinimo jų kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusysis J. G. parodė, kad 2017 m. birželio 4 d. vakare su broliu nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Tuo metu jis buvo blaivus, o brolis išgėręs 1 butelį alaus. Apie 19.30 val., prie jų priėjo V. S. ir R. L.. Jie bendravo, po to su dviračiu atvažiavo A. N., dar vėliau K. L.. Pastarasis pradėjo juos kaltinti nebūtais dalykais, įvyko muštynės. V. S. pirmas jo broliui sudavė kelis smūgius į veidą kumščiu, kiek smūgių, jis nežino, bet ne mažiau kaip du, po to kai jis norėjo apginti brolį, V. S. koja spyrė jam į veido kairiąją pusę, jis tuo metu buvo pasilenkęs. Po to dar kelis smūgius sudavė į veidą, kiek smūgių, jis nepamena, bet ne mažiau kaip du. Tada pribėgo R. L. ir sudavė jo broliui J. Kiek smūgių ir į kurias vietas, negali pasakyti. A. N. buvo netoliese, tačiau jis nemušė jų. Tą dieną buvo atvykusi greitoji, jį ir brolį apžiūrėjo, bet jie atsisakė vykti į ligoninę. Dėl to, kad buvo sumuštas, jis niekam jokių pretenzijų neturi. Kaltinamieji jo atsiprašė, jiems jokių pretenzijų neturi (b. l. 23-24, 37-39).

Nukentėjusysis J. G. parodė, kad 2017 m. birželio 4 d., vakare su broliu nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Tuo metu jis buvo išgėręs 1 butelį alaus, o brolis blaivus. Apie 19.30 val., jiems būnant prie parduotuvės, prie jų priėjo V. S. ir R. L. Priėjęs prie jo V. S., nieko nepasakęs, pradėjo muštis. Spyrė jam į veido kairiąją pusę, o kai jis atsikėlė, pradėjo jį mušti kumščiais į įvairias kūno vietas. Sudavė daugiau nei penkis kartus. R. L. taip pat kelis kartus sudavė jam į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau kaip tris kartus. Po to jie paskambino K. L. Jis atvažiavo po kelių minučių ir taip pat juos mušė: spyrė jam vieną kartą į kairįjį šoną, o po to du kartus kumščiu sudavė į veidą. A. N. jų nemušė, tik stovėjo šone, netoli tų vaikinų. Jis buvo išgėręs, todėl visų aplinkybių nepamena. Brolis buvo irgi išgėręs tą dieną. Dėl ko prasidėjo žodinis konfliktas, jis jau neprisimena. Kaltinamiesiems atleido ir pretenzijų neturi (b. l. 28-29, 41).

Liudytoja K. L. parodė, kad 2017 m. birželio 4 d., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), buvo su savo draugėmis S. F. ir A. P. Matė, kad prie parduotuvės iš dešinės pusės prie šiukšliadėžių mušasi vyrai. Jos arčiau priėjusios nebuvo, nuėjo į parduotuvę. Kai išėjo iš parduotuvės, muštynės dar tęsėsi. Vėliau atvyko policija (b. l. 57).

Liudytoja Ž. M. parodė, kad 2017 m. birželio 4 d. vakare prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), įvyko muštynės. Kiek vyrų mušėsi tarpusavyje, ji negali pasakyti, bet ne mažiau kaip 3 ar 4. Ji negali apibūdinti tų vyrų, kurie mušėsi, neįsidėmėjo nei kas ir kam kokius smūgius sudavė. Pamena tik tiek, kad ant vieno vyro rankos buvo tatuiruotė. Ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie ir sulaikė tuos vaikinus, kurie mušėsi (b. l. 59).

Liudytojas A. N. parodė, kad 2017 m. birželio mėnesio pradžioje, galimai 4 d., jis kartu su K. L. gėrė alkoholį pas jį namuose, vėliau jis su dviračiu nuvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) kuri yra (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo vienas. Prie parduotuvės sutiko R. L. ir V. S. Ten buvo ir nukentėjusieji, sėdėjo ant šaligatvio. R. L. ir V. S. buvo išgėrę. Tarp jų įvyko konfliktas, po to visi susimušė. Jis muštynėse nedalyvavo. Po 15 min., atvažiavo K. L. Kas, kam, kiek kartų sudavė negali atsakyti. Vėliau jis kartu su kaltinamaisiais buvo sulaikytas (b. l. 63-64, 66-68).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės patrulio J. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. birželio 4 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. I. ir LPM kursantu E. Z. apie 19.25 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), įvyko muštynės ir kad yra nukentėjusių. Atvykus į vietą pastebėjo du sumuštus vyrus, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. G. ir J. G.. Šalia jų buvo du vyriškiai, vienas su mėlynu džemperiu, kitas apsirengęs juodai, kurie, pamatę jų tarnybinį automobilį, pradėjo bėgti už parduotuvės (duomenys neskelbtini). Vyriškiams buvo išsakytas reikalavimas sustoti, tačiau jie nepakluso ir stengėsi pabėgti. Vienas iš vyriškių, t. y. V. S. buvo sulaikytas prie pastato (duomenys neskelbtini). Kito nuo jų bėgusio vyriškio surasti nepavyko. Sumušti vyrai atpažino sulaikytąjį kaip juos mušusį asmenį (b. l. 11).

Iš byloje esančio alkoholio matuoklio duomenų matyti, kad iš karto po įvykio V. S. iškvėptame ore nustatyta 1,30 promilės alkoholio (b. l. 15).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad K. L. ir V. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, suduodami smūgius nukentėjusiems J. G. ir J. G. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šias išvadas teismas daro remdamasis pačių kaltinamųjų K. L. ir V. S. parodymais, taip pat nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis. Šie duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama K. L. ir V. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jų kaltei pagrįsti. Kaltinamųjų veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.

Dėl bausmės

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkina tai, kad nusikalto veikdami grupe ir būdami neblaivūs, tai turėjo įtakos jų elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkina dar ir tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo principus, numatytus BK 54 straipsnyje, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), į jo padarymo aplinkybes, į K. L. atsakomybę dvi sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas įvertina tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Įvertinus nurodytas aplinkybes jam skirtina sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatyta viena iš švelniausių bausmių - laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, skirdamas V. S. bausmę, įvertina, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes ir tai, kad šie jam atleido. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad V. S. dirba, vedęs ir augina du mažamečius vaikus, jo žmona niekur nedirba, jis išlaiko šeimą finansiškai, tačiau teismas pažymi, jog jis ne kartą baustas administracine tvarka, teistas net 9 kartus, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, yra recidyvistas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. S. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam V. S. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. S. šiuo metu išlaiko šeimą, augina du mažamečius vaikus, todėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas paliktų mažamečius vaikus be tėvo priežiūros ir globos. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo V. S. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, ir jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 10 punktus numatytus įpareigojimus - per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, be to, neišeiti iš namų nuo 23 val., iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

K. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303, 304 , 305 , 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. L. (K. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 val., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti K. L. (K. L.) 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 val., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

K. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. S. (V. S.) paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 4, 5, 7, 10 punktais bausmės vykdymą V. S. (V. S.) atidėti dviem metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, neišeiti iš namų nuo 23 val., iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas