Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, auk6tesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., 2024 m. spalio 31 d. apie 14:09 val., garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo savo artimojo giminaičio – sesers B. S. (gim. (duomenys neskelbtini) ) atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. dešinės rankos kumščiu, sudavė vieną smūgį į B. S. galvos kairę pusę, po to dar kartą kairės rankos kumščiu trenkė B. į galvos dešinę pusę, dėl ko B. S. nugara parkrito ant žemės ir tokiu būdu tyčia sukėlė B. S. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

- liudytojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024 m. spalio 31 d., tiksliai laiko nurodyti negali buvo adresu, (duomenys neskelbtini) , o būtent garažų masyvo teritorijoje, kadangi buvo atvykęs su automobiliu „AUDI“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į servisą. Laukdamas eilėje, kol serviso darbuotojai galėjo priimti jo automobilį tvarkymui, išgirdo konflikto garsus lauke. Pasisukęs į šoną pastebėjo, jog krenta moteris ant žemės, o būtent ant žvyrkelio grindinio, ant nugaros. Prie jos stovi senyvo amžiaus vyras. Iškarto pribėgo prie moters ir padėjo jai atsistoti. Tuo metu, kai padėjo moteriškei atsistoti, prie jos arti priėjo tas pats senyvo amžiaus vyras, kuris savo rankoje laikė rankinę, su kuria lyg ir bandė užsimoti, tačiau to nepadarė. Nugriuvusiai moteriškei padėjo pareiti iki serviso, kur ją pasodino ant kėdės, kadangi moteriškė fiziškai jautėsi nekaip. Norėtų pridurti, kad nematė, ar minėtas senyvo amžiaus vyras naudojo fizinį smurtą prieš moteriškę. Abu šiuos žmones mato pirmą kartą ir jų nepažįsta. Minėtas senyvo amžiaus vyras pagal jį yra maždaug 55-60 metų amžiaus, maždaug 1.80 m ūgio, dėvėjo tamsios spalvos rūbus, kepurę. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 56-58).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. P. parodė, kad atvyko pas Robertą keisti padangų ir laukė savo eilės. Atvyko kiti klientai, matė, kad kažkas konfliktavo. Tuomet pamatė, kad vyras su „tašiuku“ stovi ir moteris guli. Pribėgo prie moters ir padėjo jai atsikelti, davė vandens ir laukė policijos. Moteris gulėjo ant nugaros, nuo ko ji krito - nežino. Moteris rankose daugiau nieko neturėjo. Buvo vyras, kuris stovėjo su „tašiuku“, moters vyras ir dar kiti žmonės iš garažų. 10-15 metrų kiti stovėjo toliau. Su „tašiuku“ stovėjo kaltinamasis. Nukentėjusiosios vyras buvo šalia ir jis pats. Buvo dar meistras, bet nepamena ar jis buvo garaže. Pats jis buvo toliau ir pamatė, kad ji krenta, kai prie jos buvo kaltinamais ir jos vyras. Nepamena ar moteris sakė nuo ko krito. Viską pasakė policijai. Matė tik nugriuvimo veiksmą. Jai svaigo galva, buvo silpna, davė jai vandens. Skaudėjo nugarą, galvą. Kaltinamasis norėjo lyg su „tašiuke“ užsimoti. Moteris buvo rami, bet jis viską matė tik toli. Vyras nukentėjusiosios buvo ramus, kažką aiškinosi, bet pats buvo toliau. Kaltinamasis elgėsi agresyviai. Jo veiksmai buvo staigūs, jis garsiai bendravo. Per atstumą girdėjo, kad kažkas garsiai bendravo. Jau kai atvažiavo prie meistro, nukentėjusiosios vyras buvo, tada moteris atvažiavo ir tada jie ėjo aiškintis su kaltinamuoju. Pats laukė savo eilės keistis padangas. Atstumas nuo dirbtuvių iki vietos kur moteris krito yra gal 20 metrų. Pats buvo prie dirbtuvių ant kelio. Kaltinamasis stovėjo prieš moterį su „tašiuku“, kai moteris gulėjo. Apie metro atstumu kaltinamasis stovėjo nuo jos. Nepamena ar kas padėjo jam moterį kelti. Turbūt moteris sakė, kad jai svaigsta galva, nes davė jai vandens. Kitų sužalojimų negalėjo nurodyti. Nepamena, kad būtų kaltinamąjį apkabinęs. Dėl „tašytės“ atidavimo nepamena. Ji gulėdama numetė raktelius, kieno jie buvo - nepamena. Kaire ranka ji juos išmetė į šoną (1 t., b. l. 163-164);

- teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. M. parodė, kad jo ir kaltinamojo garažas yra toje pačioje bendrijoje, tačiau jo net pavardės nežino. Paaiškino, kad viso konflikto nematė, dirbo savo garaže ir išlindo išgirdęs triukšmą pažiūrėti, kas vyksta. Pykosi kaltinamasis ir jam nepažįstamas vyras. Dabar sutikęs gatvėje netgi nepažintų. Tarpusavyje mušėsi, kaltinamasis ir tas vyriškis. Mušėsi abu, bet nevykusiai, nesportiškai. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis) atėjo pas jį į garažą. Durys garažo buvo praviros ir ten stovėjo. Paprašė nusivalyti kraują, nes buvo kruvinas. Davė jam ar tualetinį, ar skudurą švarų, nusivalė kraują ir viskas, jis nuėjo. Pats liko tarpduryje, savo garaže. Atstumas nuo garažo iki vietos, iš kur atėjo kaltinamasis gal 15-20 metrų. Kai išlindo iš garažo, jie jau mušėsi, pradžios nematė. Buvo dar gerokai toliau kažkoks vyriškis, po to išlindo kažkokia moteriškė, bet nežino iš kur. Ji atsirado ten jau po muštynių. Po to, kai išsivalė kraują, gal dar pastovėjo prie jo garažo, parūkė ir nuėjo. Pats stovėjo tarpduryje ir rūkė. Toliau kaltinamasis su vyriškiu kažką apsižodžiavo. Po to ta moteris prišoko prie jų abiejų. Ji tokia netikusi, nesportinė, šoko ant kaltinamojo ir nudribo „kaip karvė ant ledo“. Ji nespėjo prie jo pribėgti ir jau išsitiesė. Ten žvyras. Jai gal kojos susipainiojo. Nuo tos moteriškės iki tų vyrų gal 2-3 metrai atstumas buvo. Seniai čia buvo, tiksliai pasakyti negali. Iš toliau, ji artinosi prie jų, bet ji nukrito nepribėgusi. Pavadinkim taip, kad ji atėjo iš kitos pusės. Vienoje pusėje garažai ir kitoje, o konfliktas vyko viduryje. Moteriškė atėjo sparčiu žingsniu. Matė, kaip ji griuvo. Jai, matyt, kojos susipainiojo, nes ten nelabai lygus paviršius, žvyro pripilta, duobės. Per atstumą pasakyti negalėjo ar ji buvo neblaivi. Neblaivumo požymių nematė. Buvo dar tas asmuo, su kuriuo kaltinamasis mušėsi. Ten toliau kažkas dar buvo. Pagal atstumą 30-40 metrų. Vyriškis ir dar ten buvo netoli žmogus, kur padangas montuoja, bet jis arti nėjo. Gal ir matė, bet šito pasakyti negalėjo. Tiksliai matė, kad kaltinamasis jos nemušė. Pats buvo blaivus. Moteris kažkaip labai nevykusiai nugriuvo ant nugaros. Ji pati atsikėlė. Ar ji skundėsi – nežino. Paskui atvažiavo greitoji ir policija. Toliau nesikišo, ne jo reikalas. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis) jam nei draugas, nei pažįstamas. Jis bendrauja su jo geru draugu ir tas geras draugas tuo metu ten irgi atvažiavo. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis) matyt paprašė pas jo draugą jo telefono numerį ir tas draugas pasakė, kad paliudytų. Tiksliai neatsimena, bet jis (teismo pastaba – kaltinamasis) po to konflikto atėjo pas jį, kad jam kraują išvalytų. Gatvėje sutikęs tos moters dabar nepažintų. Neatkreipė dėmesio ar ji laikė ką nors rankoje. Atsakymas į proceso dalyvių klausimus patikslino, kad stovėjo savo garažo tarpduryje. Įvykis įvyko, kur buvo „Volvo“ automobilis. Konflikto pradžios nematė. Išlindo iš savo garažo tada, kai jau buvo triukšmas. Nestovėjo ir nežiopsojo viską nuo pradžios iki galo. Jo (teismo pastaba – kaltinamojo) draugas yra jo draugas. Kaltinamasis paprašė pas jo draugą, kad jis paliudytų, tai ką matė. Su kaltinamuoju susitinka garažo bendrijoje į metus tris kartus, į pusę metų, pasisveikina „Labas ir viso gero“. Tik dabar jo pavardę sužinojo. Vaikystės draugas A. M.. Dabar tiksliai atsakyti negalėjo, į garažą nuo pat ryto tikrai nevažiavo, gal 10 val., 11 val., 9 val., nepamena. Prieš tą dieną tikrai jo (teismo pastaba – kaltinamojo) nematė. Su juo labai retai susitinka. Tikrai to vyro nėra matęs ir gatvėje sutikęs jo nepažintų. Tą, su kuriuo mušėsi kaltinamasis pirmą kartą matė. Garažuose būna į savaitę kelis kartus, būna, kad savaitėmis nebūna. To vyro nepažintų, gal jis jį ir matė, negalėjo atsakyti. Jo nepažįsta, galbūt garažuose yra matęs. Galbūt jis buvo kažkada. Visiškai jo neįsidėmėjo. Vaikystės draugą A. M. pažįsta nuo 25 metų. Su kaltinamuoju jeigu susitinka garažuose, tai pasisveikina ir viskas. Daugiau jokių reikalų su juo nėra turėjęs. Garažą nupirko prieš kokius 4 metus. Garažo pirkimo dokumentus tvarkė per notarę. Buvo pirmininkė moteris, o dabar vyras. Jokios spynos su niekuo nepjovė. Kada išvyko iš garažų, tiksliai pasakyti negalėjo. Buvo policija, greitoji. Kai išvažiavo policija, dar truputį garaže pasikrapštė. Laiko neatsimena. Kada kaltinamasis išvyko, pasakyti negalėjo. Kaltinamasis buvo ten, matė jį, bet jis buvo per atstumą, kai moteris nukrito. Nuo kaltinamojo ir moteriškės, kuri nukrito buvo gal 2-3 metrų atstumas. Atstumą vertina nuo savo garažo. Toje atkarpoje stovėjo „Volvo“ ir šalia jo garažo keli automobiliai stovėjo. Ji prieš „Volvo“ nukrito. Tuo metu pats buvo prie savo garažo. „Volvo“ atžvilgiu kaltinamasis stovėjo šalia „Volvo“. Neužfiksavo kur jis (teismo pastaba – kaltinamasis) stovėjo. Atrodo, kad stovėjo šone „Volvo“, arčiau link pravažiavimo. Nukentėjusioji nukrito kažkur tarp automobilio „Volvo“ ir tarp garažų. Kaltinamasis stovėjo toje pačioje „Volvo“ pusėje. Jo atžvilgiu jis (teismo pastaba – kaltinamasis) stovėjo link jo, o nukentėjusioji nukrito dar prieš jį (teismo pastaba – kaltinamąjį). Iš jo pozicijos, tai už kaltinamojo ji nukrito. Ir dar šalia stovėjo kažkoks žmogus. Garažų bendrija, „Volvo“ stovi ten, jis pats stovi prie savo garažo, kaltinamasis stovi šalia „Volvo“, o nukentėjusioji nugriuvo priešingos pusės, kur jo garažas. Nukentėjusioji iki kaltinamojo nepriėjo, ji nugriuvo. Tas vyras irgi ant to kelio stovėjo per atstumą, link garažų. Atstumas 15-20 metrų. Kaltinamasis į jį buvo atsisukęs ar nugara, ar šonu, kraujas jau buvo nuvalytas. Įraše matosi, kad kai atvažiavo policija, jis jau buvo nekruvinas, jis atėjo pas jį nusivalyti kraują (1 t., b. l. 172, 173-174);

- 2025 m. sausio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G332/2025, kurioje konstatuota, kad pateiktuose B. S. medicininiuose dokumentuose (VŠĮ RVUL ligoninės medicininiai dokumentai E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymas ir DVD-R laikmena) jokie sužalojimai nekonstatuoti, neaprašyti, nustatytos diagnozės: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas – nepagrįsti jokių objektyvių sužalojimų konstatavimu, aprašymu ir diagnozavimu, – tuo remiantis B. S., gim. (duomenys neskelbtini) , sužalojimai nenustatomi (1 t., b. l. 37-38);

- 2024 m. spalio 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Žanetos Žeimytės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2024 -10-31 apie 14.09 val., garažų masyve, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , B. S. (gim. (duomenys neskelbtini) ) brolis A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), žodinio konflikto metu, dešine ranka sudavė vieną smūgį į B. S. kairės pusės galvos sritį bei ranka ją pastūmė, ko pasėkoje B. S. nugara parkrito ant žemės. Dėl tokių A. S. veiksmų B. S. pajuto fizinį skausmą. B. S. dėl patirtų sužalojimų su Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) brigada 0873 buvo pristatyta į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę, adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius (1 t., b. l. 4-8);

- 2024 m. spalio 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Žanetos Žeimytės tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad smurtą patyrusio asmens sužalojimai – nubrozdinimas. Nurodoma, kad B. S. paaiškino, kad 2024-10-31 apie 14.09 val., garažų masyve, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , jos brolis A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), žodinio konflikto metu, dešine ranka, sudavė vieną smūgį į B. S. kairės pusės galvos sritį bei ranka ją pastūmė, ko pasėkoje B. S. nugara parkrito ant žemės. Dėl tokių A. S. veiksmų B. S. pajuto fizinį skausmą. Taip pat nusibrozdino kairės rankos krumplius. B. S. dėl patirtų sužalojimų su GMP brigada 0873 buvo pristatyta į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę, adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius (1 t., b. l. 11-12);

- 2024 m. spalio 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Žanetos Žeimytės tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo nurodoma, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą 01-1-42876-24, 2024-10-31 nukentėjusioji B. S. dėl didelio susijaudinimo ir skausmo nugaros srityje, su GMP brigada 0873 buvo pristatyta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius. Dėl šios priežasties apklausti liudytoją ir atlikti kitus procesinius veiksmus su B. S. galimybės nebuvo. Įvykio vietoje buvo ir konfliktą matė B. S. sugyventinis R. V. (gim. (duomenys neskelbtini) ), tel. Nr.(duomenys neskelbtini), kuris palydėjo savo sugyventinę į Lazdynų ligoninės priėmimo skyrių. Pridūrė, jog B. S. turi vaizdo įrašą, kuriame matosi konfliktas tarp jos ir jos brolio A., vaizdo įrašą pateiks tyrimo eigoje. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių R. V. apklausti kaip liudytojo galimybės nebuvo. B. S. brolis A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) buvo įvykio vietoje, jam įteiktas šaukimas 2024-11-04, 13.00 val., atvykti į Vilniaus raj. policijos komisariatą (1 t., b. l. 13);

- 2024 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo Justo Talačkos tarnybiniu pranešimu dėl B. S. nevykimo į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nurodoma, kad pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42876-24, 2024-11-12 apklausos metu B. S. nurodė, kad į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nevyks, nes pasak jos, ant jos kūno nebuvo likę jokių sužalojimo žymių, žaizdų, dėl ko ji vykti į Valstybinę teismo medicinos tarnybą atsisakė (1 t., b. l. 14);

- 2024 m. spalio 31 d. 14.53 val. alkoholio kiekio matavimo prietaisu Alcotest 7510, Nr. ARKB0364, kurio patikros sertifikato Nr. 2069859, A. S. nustatyta 0,0 prom. 2024-10-31 14.55 val. alkoholio kiekio matavimo prietaisu Alcotest 7510, Nr. ARKB0364, kurio patikros sertifikato Nr. 2069859, B. S. nustatyta 0,00 prom. (1 t., b. l. 15-17);

- 2024 m. spalio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, iš kurio matyti, kad apžiūros objektas yra kelias, o būtent, žvyrkelio grindinys, esantis garažų masyvo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) . Patekimas į garažų masyvo teritoriją yra pro pagrindinę (duomenys neskelbtini), įvažiuojant pro atidarytus metalinius vartus. Įvažiavus į teritoriją, į apžiūrimo objekto vietą patenkama pasirinkus antrą įvažiavimą į kairę pusę. Apžiūrimoje įvykio vietoje, o būtent ant kelio, kairėje pusėje matomas stovintis šviesios spavos automobilis VW, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) o dešinėje pusėje stovintis tamsios spalvos automobilis TOYOTA, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (žr. fotolentelę). Įvykio vietoje grumtynių pėdsakų nepastebėta. Priešingoje pusėje yra matomas garažas Nr. 231 (žr. fotolentelę). Jokių tolimesniam tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta ir nebuvo paimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nėra stebima (1 t., b. l. 18-22);

- 2024 m. lapkričio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas BPC ID 92318130594; Skambučio data - 2024-10-31; Skambučio pradžios laikas - 14:09 val.; Skambučio trukmė - 2 minutės 10 sekundžių. Pranešėjas bendrauja su BPC operatore. Pranešėjas nurodo, kad įvyko konfliktas tarp jo žmonos ir jos brolio, prie garažų, nurodo adresą. Brolis šoko muštis, trenkė jo žmonai, ji nuvirto, tuomet pranešėjas teigia, kad pradėjo ją ginti, jis vėl puolė, trenkė jo žmonai, ji vėl nuvirto, ir tada gavo atgal nuo jo, nes gynė. Nurodo, kad medicinos pagalbos nereikia. Pranešėjas prisistato, kad yra R. V.. BPC operatorė nurodo laukti policijos (1 t., b. l. 25-26);

- 2024 m. lapkričio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas „Body“ kameros vaizdo įrašas PSS-20241031-142550UTC+0200. Vaizdo įrašo data - 2024-10-31. Vaizdo įrašo pradžios laikas - 14:25 val. Vaizdo įrašo trukmė - 9 min. 27 sek. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą. Pareigūnams išlipus iš automobilio juos pasitinka vyras (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai pranešėjas R. V.). Pareigūnams paklausus, kas nutiko, vyras nurodo, kad prie jo stovi jo žmona (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai nukentėjusioji B. S.), o toliau prie kito garažo stovi jos brolis (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai įtariamasis A. S.). Priėjusi B. sako, kad čia yra jos mamos garažas ir jame daug metų laiko savo padangas. Vakar su mama susitarė, kad jos brolis 14 val. atveš raktus, nes jis pakeitė spyną. Moteris teigia, kad jis atvažiavęs raktų nedavė, pradėjo muštis, ją nustūmė, dėl ko ji buvo nukritusi. Pareigūnei paklausus, ar moteriai reikia greitosios, ji atsako, kad nežino, jai labai skauda nugarą. R. teigia, kad jo žmonai brolis per galvą buvo užvožęs ranka. R. teigia, kad puolė ginti savo žmoną, todėl sudavė jos broliui į veidą. Pareigūnei paklausus, ar A. kažką vartojo, jie atsako, kad nežino. Pamini, kad jis buvęs alkoholikas. Teigia, kad ne pirmą kartą smurtauja. Po to matoma, kad pareigūnė iškviečia greitąją pagalbą B.. Po to B. pareigūnei parodo, kur jai skauda. Pareigūnei paklausus, B. atsako, kad su broliu negyvena. Moteris patikslina, kad jai vieną kartą sudavė per galvą, o po to pastūmė, dėl ko nukrito ir susitrenkė galvą į žemę. Po to prie pareigūnų prieina vyras (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai liudytojas J. P.), kuris teigia, kad kažkiek įvykio matė. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Apžiūrimas „Body“ kameros vaizdo įrašas PSS-20241031-142553UTC+0200. Vaizdo įrašo data - 2024-10-31. Vaizdo įrašo pradžios laikas - 14:25 val. Vaizdo įrašo trukmė - 4 min. 7 sek. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą. Pareigūnams išlipus iš automobilio juos pasitinka vyras (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai pranešėjas R. V.). Pareigūnams paklausus, kas nutiko, vyras nurodo, kad prie jo stovi jo žmona (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai nukentėjusioji B. S.), o toliau prie kito garažo stovi jos brolis (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai įtariamasis A. S.). Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas eina link kito garažo, prie kurio stovi du vyrai. Pareigūnui priėjus prie garažo ir paklausus, kuris iš jų B. brolis, A. prisistato. A. teigia, kad jį sumušė, jis B. neprilietė, paskui teigia, kad mušėsi su jos vyru. Vyras teigia, kad jį filmavo. Pareigūnui paklausus vyras patikslina, kad savo sesers nemušė, net neprilietė. Vyras teigia, kad kai jo sesuo įlindo į jo automobilį ir paėmė automobilio raktelius, jis bandė juos atimti iš jos ir ji tuo momentu nuvirto. Vyras teigia, kad ji atbulai ėjo ir pati nugriuvo. Po to teigia, kad jį pradėjo mušti jos vyras. Vyras sako, kad pretenzijų tam vyrui neturi, pareiškimo nerašys. Pareigūnas A. pamini, kad jis liktų kol kas įvykio vietoje ir nepasišalintų, kol nebus baigti pareigūnų veiksmai. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra (1 t., b. l. 23-24);

- 2025 m. sausio 28 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas B. S. mobiliuoju telefonu nufilmuotas vaizdo įrašas, vaizdo įrašo trukmė – 20 sek. Vaizdo įrašo pradžioje matomi du vyrai, vienas iš vyrų (pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, įtariamasis A. S.) abiem rankomis yra sugriebęs už kito vyro (pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, liudytojo R. V.) riešų. R. V. ištrūkus, A. S. žengia kelis žingsnius atgal, R. V. klausia: „Ką tu nori? Pasimušti nori?“, A. S. atsako: „Noriu“. R. V. vėl klausia: „Nori pasimušti“, A. S. vėl atsako: „Noriu“, R. V. sako: „Nu davai“. Moteris (pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, nukentėjusioji B. S.) klausia: „Atvežei raktus ar ne?“, A. S. atsako: „Eik tu naxui, ponėl? Atvežei raktus“. B. S. klausia: „Atvežei raktus ar ne? Man mama sakė, kad atveši“. Tada matoma kaip A. S. žengia link B. S., bet A. S. pradedant kelt kairę ranką vaizdo įrašas nukrypsta į kairę pusę, girdimas galimai suduoto smūgio garsas. Po to R. V. pasako: „Tu asile“, po ko matosi, kaip A. S. spiria dešine koja R. V.. Į kurią kūno vietą pataiko vaizdo įraše nesimato, bet girdisi, kad spyris pataikė (1 t., b. l. 27-28).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Kartu pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-594/2023).

Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltės nepripažino, ir nurodė, jog vyko konfliktas, mostelėjo nukentėjusiajai ranka, kad ji nustotų filmuoti, tačiau nežino dėl ko ji nukrito ant žemės, neigė naudojęs prieš ją smurtą, teigė, kad mušėsi su nukentėjusiosios sugyventiniu. Nagrinėjamu atveju įvertinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadas, nukentėjusiosios B. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusiosios B. S. mobiliuoju telefonu užfiksuotą vaizdo įrašą, užfiksuoto skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašą, policijos patrulių atvykusių į įvykio vietą, „Body“ kamera užfiksuotus vaizdo įrašus, iš dalies paties kaltinamojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką: garažų masyve, žodinio konflikto metu panaudojo savo artimojo giminaičio – sesers B. S. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. dešinės rankos kumščiu, sudavė vieną smūgį į B. S. galvos kairę pusę, po to dar kartą kairės rankos kumščiu trenkė B. į galvos dešinę pusę, dėl ko B. S. nugara parkrito ant žemės ir tokiu būdu tyčia sukėlė B. S. fizinį skausmą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą.

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir teigė, kad smurto nenaudojo, teigdamas, kad mušėsi su nukentėjusiosios sugyventiniu R. V., tačiau neneigė, kad nukentėjusioji parkrito ant žemės. A. S. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog nukentėjusioji ėjo atbula ir dėl to pati pargriuvo. Kaltinamasis viso proceso metu neigė B. S. sudavęs smūgius ir tvirtino, kad ranka jos pusėn mostelėjo dėl to, jog B. S. filmavo mobiliuoju telefonu, tačiau nei jos, nei mobilaus telefono neužkliudė. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius, vieningus parodymus ir teigė, kad kaltinamasis du kartus jai sudavė į kairę galvos pusę, o po antro smūgio ji nukrito ant žemės. Liudytojas R. V., kuris taip pat dalyvavo konflikte davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir nukentėjusioji, nurodydamas, kad vyko žodinis konfliktas su kaltinamuoju, po ko nukentėjusiajai pradėjus filmuoti konfliktą A. S. sudavė jai vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko liudytojas ėmė ginti B. S., tačiau liudytojo teigimu, kaltinamasis sudavė dar vieną smūgį nukentėjusiajai, po kurio ji nukrito ant žemės. Liudytojas J. P. patvirtino, kad laukdamas prie kito garažo matė, kai nukentėjusioji krito ant žemės, o tuo metu priešais ją stovėjo kaltinamasis, kuris stovėjo apie vieno metro atstumu nuo jos, po ko nubėgo prie nukentėjusiosios ir padėjo jai atsikelti. Tuo tarpu liudytoju apklaustas S. M. įvykį matė būdamas prie savo garažo, bei tvirtino, kad matė, kaip nugriuvo B. S., tačiau kaltinamasis jos nemušė, ji nugriuvo pati, po ko pati ir atsistojo, o tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo 2-3 metrų atstumas. Teismas liudytojo S. M. parodymus vertina kritiškai, kadangi kaip jis pats teigė, įvykį matė epizodiškai, nuolat jo nestebėjo, nes buvo savo garaže. Be to atkreiptinas dėmesys, kad pats S. M. nurodė, jog nuo jo garažo buvo apie 20 metrų atstumas, kuriame stovėjo automobiliai ir jie trukdė matomumui. O išvadą, kad nukentėjusioji pargriuvo pati liudytojas padarė pats. Teismas pažymi, kad iš B. S. telefonu užfiksuoto vaizdo įrašo matoma, kad A. S. elgiasi agresyviai, vartoja necenzūrinius žodžius, artinasi link nukentėjusiosios, yra nedideliu atstumu nuo jos, po ko užsimoja ir vaizdas nusisuka, vaizdo įrašas baigiasi.

Teismo vertinimu nukentėjusios, liudytojų R. V., J. P. parodymai, tai pat vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajai į galvos sritį, dėl ko, po antro suduoto smūgio, ji nukrito ant žemės. Pažymėtina, kad teismo posėdyje apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas J. Plenta patvirtino byloje pateiktas išvadas ir pažymėjo, kad dėl to, jog nukentėjusioji nukrito ant žemės, ji galėjo jausti fizinį skausmą, tačiau jokių kitų sužalojimų jai nustatyta nebuvo.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios B. S. parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai, nėra objektyvaus pagrindo abejoti jų patikimumu. Juos patvirtina ir liudytojų R. V., J. P. parodymai, specialisto išvados, specialisto J. Plentos paaiškinimai duoti teisiamojo posėdžio metu, vaizdo įrašai bei kita bylos medžiaga. Todėl teismas daro išvadą, kad minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. A. S. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į A. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajai sukeltas pasekmes; kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 95, 96), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išdėstytos aplinkybės, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jos terminą parenkant didesnį už įstatymo nustatytą minimalų.

Pagal BK 48 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; teismas, skirdamas šią bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju kaltinamajam skirtinas laisvės apribojimas 10 mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros.

Laisvės apribojimas yra viena iš BK numatytų bausmių kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 straipsnis). Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų kaltinamasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 6 dalyje, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis smurtavo sesers atžvilgiu, kaltinamajam A. S. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant joje sudalyvauti per bausmės atlikimo laikotarpį.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa pateikė 199,35 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 45-47). Civiliniame ieškinyje nurodyta, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalota B. S. ir dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina – 199,35 eurai. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui pateiktas 2024 m. gruodžio 23 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame nurodyta kokios paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajai ir jų kaina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad fizinį skausmą nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo A. S. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Nors kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino, tačiau bylos medžiagoje nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo A. S. civilinio ieškovo Valstybinės kasos naudai 199,35 eurus turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 83-84) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus .

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su DVD laikmena, kuriame pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašai, BPC garso įrašas, vokas su DVD laikmena, kuriame nukentėjusios B. S. pateiktas vaizdo ir garso įrašas, vokas su DVD laikmena, kuriame nuotolinio teismo posėdžio vaizdo ir garso įrašas (prisegti prie 1 tomo bylos viršelio) – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 6 dalimi, įpareigoti kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant joje sudalyvauti per bausmės atlikimo laikotarpį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. S. 199,35 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus ir 35 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su DVD laikmena, kuriame pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašai, BPC garso įrašas, voką su DVD laikmena, kuriame nukentėjusios B. S. pateiktas vaizdo ir garso įrašas, voką su DVD laikmena, kuriame nuotolinio teismo posėdžio vaizdo ir garso įrašas (prisegti prie 1 tomo bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.