Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., suinteresuotam asmeniui S. K., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po tėvo mirties liko jo turtas : gyvenamasis namas, ūkio statiniai, žemės sklypas. Pareiškėjas po tėvo mirties yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis.

Suinteresuotas asmuo G. K. į teismo posėdį neatvyko ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo tėvai yra V. K. ir A. K. ir tokias aplinkybes patvirtina pareiškėjo gimimo liudijimo duomenys.

V. K. mirė 2003-06-04 ir tokias aplinkybes patvirtina išduotas mirties liudijimas .

A. K. mirė 2007-11-08 ir tokias aplinkybes patvirtina išduotas mirties liudijimas .

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis V. K. nuosavybės teisėmis valdė pastatus (duomenys neskelbtini).

Pagal Varėnos r. 1-ojo notarų biuro notaro R. M. pranešimą po V. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo vesta.

Suinteresuotas asmuo G. K. nesutinka su pareiškėjo pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, mirus tėvui V. K., reiškia pretenzijas dėl jo turto ir palikimo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno sutuoktinio vardu. Kadangi jis priėmė palikimą po motinos mirties, tokiu būdu jam tenka ½ dalis tėvo ir motinos gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas neturi teisės pretenduoti paveldėti visą sodybą su joje esančiais statiniais.

Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu ( CK 5.3 str.1 d.). Įpėdiniais gali būti paveldint pagal įstatymą ir fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu (CK 5.5 str.1 d.1 p.). Paveldinti pagal įstatymą įpėdiniais lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai ( CK 5.11 str.1 d.1 p.). Taigi pareiškėjas A. K. gali paveldėti pagal įstatymą po tėvo, kaip palikėjo mirties.

Palikėję pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau, kaip trys, neįskaitant sutuoktinio ( CK 5.13 str.). Pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus matyti, kad sutuoktinių dalys mirus pareiškėjo tėvui V. K. nebuvo nustatytos. Pagal byloje pateiktą santuokos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 1999-03-29, V. K. susituokė su A. K.. Santuoka, sudaryta 1959-03-25, Vilniaus teismo sprendimu 1965-03-05 buvo pripažinta negaliojančia.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodyta, kad gyvenamasis namas statytas 1960 m., ūkio statiniai statyti 1960-1989, ir nuosavybės teise priklauso V. K.. Taigi vienareikšmiškai negalima teigti, kad gyvenamasis namas ir ūkio statiniai įgyti sutuoktinių vien tik po santuokos sudarymo.

Šiuo atveju pareiškėjas turi teisę priimti palikimą po tėvo mirties, kadangi yra įstatyminis įpėdinis ir gali paveldėti pagal įstatymą ( CK 5.11 str.1 d.1 p.).

Pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą CK 5.7 str. nurodytais pagrindais, tame tarpe ir jeigu buvo pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia. Tačiau šio pareiškimo nagrinėjimo ribos numato tik nagrinėjimą pareiškimo ar yra pagrindas pareiškėjui atnaujinti terminą palikimui priimti, o suinteresuoti asmenys, kaip ir pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, jeigu laiko, kad jie patys turi teisę į palikimą arba tokią teisę turėjo palikėja A. K.. Asmenų teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių nėra varžoma.

Pagal 2008-04-28 S. K. ir G. K. pareiškimą , jie atsisakė palikimo priėmimo, po tėvo V. K. mirties, nurodydami, kad mirusiojo turto nevaldo ir jokių pretenzijų neturi. Pareiškimas patvirtintas notaro.

CK 5.50 str. nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris (3) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Kadangi pareiškėjas, kaip palikėjo vaikas, praleido terminą palikimui priimti, tai jam pagal CK 5.57 str. numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ar atnaujinimo. Tokia teise pareiškėjas ir pasinaudojo. Tačiau šiuo atveju pareiškėjo pareiga įrodyti, kad jis praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t.y. turi įrodyti, kad tam tikros aplinkybės nulėmė, kad ji įstatymo nustatytu terminu negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės.

Pareiškėjas tokiomis priežastimis įvardija sekančias aplinkybes – buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, negalėjo tiesiogiai atlikti veiksmų palikimui priimti, sunkia turtine padėtimi, kai paleistas iš laisvės atėmimo vietos negalėjo iš karto gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą.

Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, veikė sąžiningai ar buvo priešingai – savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam atvejui yra taikomi ne vidutiniai, bet individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Įpėdiniu tampama išreiškus valią, t.y., kad asmuo įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad palikimo atsiradimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Pagal pažymėjimą apie A. K. paleidimą iš laisvės atėmimo vietos matyti, kad pareiškėjas 1994-05-30 buvo nuteistas pagal BK 105 str.8 p. 15 metų laisvės atėmimo, 2003-02-11 buvo suteikta malonė ir paleistas iš laisvės atėmimo vietos, bet 2006-10-31 vėl nuteistas pagal BK 178 str.2 d. subendrinus su neatlikta bausmės dalimi, o 2010-01-15 paleistas lygtinai. Akivaizdu, kad tokios aplinkybės įtakojo palikimo priėmimą pareiškėjui, nes jo galimybės realizuoti savo teises, buvo suvaržytos dėl jo izoliavimo, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas nurodo, kad motina A. K. buvo neįgali. Palikimo klausimai po motinos A. K. mirties buvo tvarkomi taip pat tada, kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę. Būtent palikimo klausimus su kitais įpėdiniais sprendė pagal tarpusavio susitarimą, taip išreikšdami savo valią.

Taigi ar konkrečios palikimui priimti praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir yra pagrįstas pagrindas terminui pratęsti, sprendžiama atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio asmens pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).

Pareiškėjas nurodo, kad palikimo atsiradimo metu neprieštaravo ir buvo įsitikinęs, kad palikimą po tėvo mirties priims sutuoktinė, pareiškėjo motina. Kadangi ji palikimo priėmimo klausimo nesprendė, tai pareiškėjas, kaip įstatyminis įpėdinis su kitais palikėjų vaikais išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo. Jeigu jau įstatyminiai įpėdiniai susitarė dėl palikimo priėmimo, tai negalima laikyti, kad pareiškėjas buvo neapdairus, nerūpestingas paveldėtojas. Pareiškėjas paleistas iš laisvės atėmimo vietos apsigyveno tėvų namuose, t.y. prižiūrėjo palikimą.

Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisinių teisminės gynybos principais ( CK 1.2 str.1 d.).

Teismų praktikoje suprantama, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja tam tikrų teisių ar pareigų, teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą ( CK 5.57 str.1 d.). Taigi sprendimas pratęsti ar nepratęsti termino palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek pačiam pareiškėjui, tiek ir kitų, suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų apimčiai. Tokiu atveju turi būti įvertintos ne tik objektyvios aplinkybės dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitos teisinės reikšmės turinčios aplinkybės, trukdžiusios pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-246/2011,V.A. v.V.Z. irk t.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-91/2011, A.N.v.B.N. ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2006 , R.M. v.G.M. ir kt.).

Pareiškėjas A. K. paleistas iš laisvės atėmimo vietos apsigyveno tėvo V. K. namuose, jį prižiūrėjo ir pagal savo turtines galimybes remontuoja. Terminui palikimui priimti priežasčių svarbumas kiekvienu atveju yra individuali vertinamoji aplinkybė. Vertinant pareiškėjo, kaip įpėdinio elgesį, darytina išvada, kad jis buvo atidus ir rūpestingas, savo subjektines teises įgyvendino atsižvelgdamas į kitų įstatyminių įpėdinių interesus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 442 str.1 d.13 p., 443 str.1 d., 577-578 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti terminą įpėdiniui pagal įstatymą A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti po tėvo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2003 m. birželio 4 d., per tris (3) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, pripažinus, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.