- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1475-896/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje ir trečiųjų asmenų V, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje
- Atsakovas
- D. B., A. B., D. F.
- Trečiasis asmuo
- V. B., R. B.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Linas Mažonas, Aušrinė Zaburienė
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms S. M. ir A. U. (nuotoliniu būdu per Zoom), atsakovams D. B. ir A. B. ir jų atstovui advokatui Linui Mažonui, tretiesiems asmenims V. B. ir R. B., trečiųjų asmenų atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei (nuotoliniu būdu per Zoom),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje ir trečiųjų asmenų V. B. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2007-490/2020 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje patikslintą ieškinį atsakovams D. F. ir A. B. dėl laikino ir nuolatinio tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos, vaiko globėjo skyrimo, globos vietos, materialinio išlaikymo nustatymo, tretieji asmenys V. B. ir R. B. ir pagal atsakovų D. F. ir A. B. priešieškinius dėl globos panaikinimo ir vaiko grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė: 1) apriboti laikinai motinos valdžią D. F., gim. (duomenys neskelbtini), mažametės S. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) apriboti neterminuotai tėvo valdžią A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mažametės S. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 3) priteisti iš D. F. ir A. B. materialinį išlaikymą S. B. nuo ieškinio priėmimo dienos iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis iš kiekvieno po 80 Eur, pavedant jomis disponuoti globėjui globotinio interesais; 4) nustatyti S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą; 5) skirti S. B. nuolatine globėja V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vaiko gyvenamąją vietą nustatant kartu su globėja; 6) paskirti V. B. S. B. nuosavybės teise priklausančio turto administratore.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovai yra mažametės S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. S. B. tėvystė nustatyta (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. F. nustatyta laikina globa, ji buvo apgyvendinta Jonavos vaikų globos namuose. Atsakovės mama A. F. mirė (duomenys neskelbtini), brolių, seserų atsakovė neturi. Atsakovė, gyvendama Jonavos globos namuose, palaikė artimus ryšius su romų tautybės žmonėmis, dažnai bėgdavo iš globos namų, vartojo alkoholinius gėrimus. Nustačius nėštumą, atsakovė D. F. buvo motyvuojama atsisakyti žalingų įpročių, mokytis motinystės įgūdžių, tačiau siūlomos pagalbos atsakovė nepriėmė. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13B-369 atsakovės laikinuoju globėju paskirti globos namai „Užuovėja“, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nepilnametei D. F. pagimdžius dukrą S., Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 13B-1323, likusiai be tėvų globos mažametei S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa, skiriant globos namus „Užuovėja“ vaiko laikinuoju globėju, nustatant vaiko globos vietą kartu su globėju. Atsakovė pradėjo nuolat bėgti iš globos namų. Pabėgimo motyvas - noras susitikti su vaiko tėvu ir jam parodyti vaiką. Bėgdavo tiek su kūdikiu, tiek be jo. Globos namų „Užuovėja“ nuomone, D. F. neužtikrino dukros saugumo, negebėjo patenkinti kūdikio fiziologinių bei emocinių poreikių. Vaiko priežiūra buvo nenuosekli. Yra buvę atvejų, kad vaiką palieka vieną kambaryje, niekam nepasakiusi, kad išeina, pamiršta, neateina, kai prašoma nuraminti įsiverkusią dukrą. D. F. į darbuotojų pastabas dėl kūdikio priežiūros reaguodavo priešiškai, nesilaikė globos namų vidaus tvarkos taisyklių. 2017 m. lapkričio 6 d. paaiškėjo, jog atsakovė D. F. laukiasi antrojo kūdikio. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 13B-55 mažametės S. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąja globėja paskirta V. B., mažametės gyvenamoji vieta nustatyta su laikinąja globėja. Jonavos rajono socialinių paslaugų centras (toliau – Centras) atsakovei bendrąsias ir specialiąsias paslaugas teikia nuo 2018 m. birželio 20 d. S. B. laikinosios globos peržiūros atvejo vadybos posėdžiai vyko 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. birželio 5 d. Kadangi atsakovas teigė, kad jis yra S. biologinis tėvas, pagalbos planas buvo sudarytas ir jam. Atsižvelgiant į tai, kad pirmojo posėdžio metu atsakovai pažadėjo dėti visas pastangas susigrąžinti dukrą S., buvo nutarta vaiko laikinąją globą pratęsti. Antrojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad atsakovai pagalbos plane numatytus žingsnius įvykdė iš dalies: neprisidėjo prie dukters materialinio išlaikymo, nedalyvavo efektyvios tėvystės įgūdžių mokymuose, iš numatytų 8-ių kartų atsakovė tik 1 kartą lankėsi Gargždų socialinių paslaugų centre, iš 3-jų numatytų kartų, 2 kartus dalyvavo susitikime su dukra Gargždų socialinių paslaugų centre, bendradarbiavimas su socialine darbuotoja buvo nepakankamai aktyvus. Atsakovas visiškai nesirūpina savo mažamete dukra S. B., yra visiškai nusišalinęs nuo jos auklėjimo, nebendradarbiauja su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, neteikia dukrai materialinio išlaikymo, nevyksta į susitikimus su dukra, jos nelanko, nekuria emocinio ryšio.
3. Atsakovai, nesutikdami su patikslintu ieškiniu, pateikė priešieškinius, prašydami atmesti patikslintą ieškinį ir panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 13B-1323 „Dėl laikinosios globos nustatymo S. F.“ nustatytą atsakovės D. F., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnametės dukros S. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir dukrą S. B., gim. (duomenys neskelbtini), grąžinti jiems nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Atsiliepimas
4. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki, jos gaunamos pajamos yra našlaičio pensija ir socialinės išmokos, todėl neįmanoma patenkinti poreikius pilna apimtimi. Ši aplinkybė negali būti naudojama prieš ją ir tai negali būti pagrindas atimti iš atsakovų šeimos dukrą. Ji nori, kad dukra S. gyventų kartu su šeima, nori išsaugoti vaikų tarpusavio ryšį, nes augina kitus vaikus: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurių tėvas yra atsakovas A. B.. Jokių nusiskundimų, priekaištų dėl šių vaikų priežiūros jai nėra. Nėra nustatyta aplinkybių, kad dukros S. atžvilgiu atsakovė elgiasi netinkamai, daro jai žalingą įtaką. Atsakovė neturi žalingų įpročių, nevartoja alkoholio, narkotinių medžiagų. Situacija yra iš esmės pasikeitusi, atsakovė turi šeimą, jiems padeda A. B. mama A. T.. Atsakovė bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, stengiasi įgyti socialinius įgūdžius. Jai teikiamos bendrosios ir socialinės paslaugos. A. B. pripažino tėvystę S. F. atžvilgiu. Jie su A. B. gyvena šeimoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priešieškinius tenkino, panaikino Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 13B-1323 likusiai be tėvų globos mažametei S. F. (dab. B.), gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatytą laikinąją globą ir mažametę S. B., gimusią (duomenys neskelbtini), grąžino atsakovams D. F. ir A. B..
6. Teismas nustatė, kad atsakovė D. F. dukrą S. pagimdė būdama nepilnametė Vilniaus globos namų „Užuovėja“ auklėtinė, dėl šios priežasties mažametei S. F., gim. (duomenys neskelbtini), kaip likusiai be tėvų globos, buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju skiriant globos namus „Užuovėja“. Atsakovė, jos paaiškinimu, penkis kartus bėgo iš globos namų pas dukters tėvą atsakovą, tris iš jų – kartu su dukra, kol paskutinį kartą, palikusi dukrą S. globos namuose, į juos negrįžo. Atsižvelgdamas į tai, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. sausio 10 d. įsakymu S. F., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąja globėja paskyrė V. B., vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su globėja. Atsakovai sužinoję, kad pakeistas dukters S. laikinasis globėjas, ėmėsi žygių sužinoti, kur jų dukra yra. Jų paaiškinimu, tai jiems pavyko ne iš karto. Kadangi atsakovai buvo motyvuoti dukrą susigrąžinti, bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, nuo 2018 m. birželio 20 d. D. F. prašymu Jonavos rajono socialinių paslaugų centras ėmė teikti jai bendrąsias ir specialiąsias paslaugas. 2018 m. gruodžio 4 d. įvyko S. B. laikinosios globos peržiūros atvejo vadybos posėdis, kurio metu, atsakovams pažadėjus dėti visas pastangas susigrąžinti dukrą S., buvo nutarta vaiko laikinąją globą pratęsti, o abiems atsakovams buvo sudarytas pagalbos planas. Atsakovai šį pagalbos planą įvykdė iš dalies, pagal išgales lankė dukrą, nes nebuvo paprasta tai padaryti dėl didelio atstumo, domėjosi jos sveikata ir ugdymu, siekė artimesnio ryšio su ja, atsakovė pagal galimybes teikė materialinį išlaikymą.
7. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad šiuo metu atsakovų šeimoje stebimi akivaizdūs teigiami pokyčiai: atsakovai sudarė santuoką, A. B. oficialiai pripažino dukters S. tėvystę, atsakovai, A. B. tėvų remiami, pagerino savo gyvenimo ir buities sąlygas, kurios tapo pakankamos atsakovų šeimai gyventi ir patvirtina jų norą ir pastangas keistis bei siekimą sudaryti geras gyvenimo sąlygas savo vaikams, patiems juos auginti ir auklėti. Teismas atsižvelgė, kad dukrai S. gimus, abu atsakovai buvo dar nepilnamečiai, D. F. buvo našlaitė ir gyveno globos namuose, jie abu neturėjo nei gyvenimiškos patirties, nei socialinių įgūdžių, nei normalių sąlygų auginti savo pirmagimę dukrą, tačiau jie nuosekliai siekė ją susigrąžinti, bendradarbiaudami su valstybinėmis institucijomis, keisdami savo elgesį į teigiamą pusę. Šiuo metu atsakovai augina dar du vaikus: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei laukiasi ketvirto vaiko. Duomenų, kad jie netinkamai rūpintųsi šiais vaikais, vaiko teisių apsaugos institucija nepateikė, kas taip pat įrodo, kad atsakovų požiūris į šeimą ir vaikus yra pasikeitęs į gerąją pusę. Teismas padarė išvadą, kad, pasikeitus atsakovų elgesiui į teigiamą pusę, nėra pagrindo atsakovei D. F. laikinai riboti motinos valdžią, o atsakovui A. B. taikyti griežčiausią tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančią priemonę - neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Teismo nuomone, tėvų valdžios apribojimas šioje situacijoje būtų priešingas mažametės S. B. interesams. Teismas sprendė, kad taip pat nėra pagrindo nustatyti nuolatinę globą mažametei S. B., gim. (duomenys neskelbtini), skirti jai nuolatinę globėją bei spręsti dėl išlaikymo priteisimo, todėl ieškinį atmetė.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovų šeimos padėtis pasikeitė į teigiamą pusę, jie turi galimybes sudaryti mažametei S. B. tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas, tuo užtikrinant prigimtinę jos teisę augti šeimoje kartu su tėvais ir kitais broliais ir seserimis. Duomenų, kad atsakovai galėtų kenkti mažametės S. interesams, byloje nenustatyta.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje (toliau – ir ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2007-490/2020 patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
9.1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė D. B. laikinosios globos laikotarpyje neįvykdė jai sudaryto pagalbos plano nurodytų įsipareigojimų: neprisidėjo prie dukters materialinio išlaikymo, nedalyvavo efektyvios tėvystės įgūdžių mokymuose, iš numatytų 8-ių kartų atsakovė tik 1 kartą lankėsi Gargždų socialinių paslaugų centre, iš 3-jų numatytų kartų, 2 kartus dalyvavo susitikime su dukra Gargždų socialinių paslaugų centre, bendradarbiavimas su socialine darbuotoja buvo nepakankamai aktyvus. Tuo tarpu atsakovas A. B. visiškai nesirūpino savo mažamete dukra S. B., yra visiškai nusišalinęs nuo jos auklėjimo, nebendradarbiavo su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, neteikė dukrai materialinio išlaikymo, nevyko sistemingai į susitikimus su dukra, jos nelankė, neatkūrė emocinio ryšio. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja V. J.. Atsakovų veiksmai, siekiant susigrąžinti dukrą į šeimą, suintensyvėdavo tik prieš teismo posėdžius ar atvejo vadybos posėdžius. Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad šeima yra motyvuota vykdyti pagalbos planą, nors jį vykdo dalinai, teisindamiesi, kad kažko nepadaro dėl vaikų ligos. Ji pagal planą į savaitę kartą lanko atsakovų šeimą, kuriems reikia pagalbos ugdant socialinius įgūdžius dėl švaros ir tvarkos. Liudytoja O. M. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovai pagalbos planą įvykdė tik iš dalies. Atsakovai buvo raštiškai atsisakę šeimai teikiamų socialinių paslaugų. Darytina išvada, kad socialinių paslaugų centro ir vaiko teisių apsaugos centro specialistai dėjo visas pastangas pasiekti tikslą grąžinti vaiką į šeimą, o ne atsakovai. Tai, kad prieš teismo posėdžius ar atvejo vadybos posėdžius atsakovai įvykdė keletą pagalbos šeimai plane numatytų įsipareigojimų, nelaikytina akivaizdžiais teigiamais pokyčiais atsakovų šeimoje, siekimu pakeisti savo gyvenimo būdą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vien tik domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių indentifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškomis pareigomis laikytini kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-92/2014).
9.2. Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad bendravimo su socialiniais darbuotojais stebimas atsakovės D. B. nepagarbus, pašaipus elgesys, bendrauja pakeltu tonu, bendraudama su specialistais gulinėja ant stalo, žaidžia telefonu, demonstruoja žemą dalyvavimo konsultacijose motyvaciją, kas akivaizdžiai įrodo apie atsakovės netinkamą pavyzdį savo dukrai ir atsakovės netinkamą pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo dukrą. Atsakovei trūksta kasdienio gyvenimo, bendravimo kultūros, socialinių įgūdžių. Atsakovė pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų, niekada nedėjo pastangų susirasti darbą. Atsakovei yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1), tačiau iš byloje esančių dokumentų nesimato, ar atsakovei yra taikomas koks nors gydymas ir kaip gali pasireikšti reikšmingas elgesio sutrikimas, kas kelia abejonių dėl atsakovės gebėjimo pasirūpinti savo dukra, užtikrinti vaiko saugumą. Atsakovo A. B. atžvilgiu buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo, plėšimo, turto prievartavimo, dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, kas pagrįstai kelia abejonių, kad atsakovas savo doru elgesiu gali užtikrinti dukrai saugią aplinką. Atsakovas niekur nedirba, du kartus atsisakė Užimtumo tarnybos siūlomo darbo be pateisinamos priežasties, kas pagrįstai leidžia manyti, kad atsakovas A. B. neketina pradėti dirbti ir keisti savo gyvenimo būdo. Atsakovai gyvena iš D. B. gaunamų neįgalumo išmokų, jos našlaitės pašalpos bei kitų socialinių išmokų. Atsakovų turtinė padėtis nestabili, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl jų galimybės patenkinti būtiniausius S. B. poreikius. Atsakovas nebendravo ir nebendradarbiavo nei su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, nei su socialinių paslaugų darbuotojais, neprisidėjo prie dukros išlaikymo, neatstatė emocinio ryšio su dukra, neturi pajamų, gyvenamoji vieta yra nepastovi.
10. Tretieji asmenys V. B. ir R. B., atstovaujami advokatės Aušrinės Zaburienės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2007-490/2020 ir priimti naują sprendimą, kuriuo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovų priešieškinius atmesti; apeliacinės instancijos teismui laikantis nuomonės, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė patikslintą ieškinį ir pagrįstai tenkino priešieškinius, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu, nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones, padėsiančias užtikrinti S. B. pasiruošimą persikelti ir atsakovų pasirengimo tinkamai rūpintis dukra kontrolę; prijungti naujus įrodymus, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
10.1. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino bylos aplinkybių, susijusių su atsakovų pareigos auklėti ir išlaikyti savo dukrą S. B. vykdymu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad per laikotarpį nuo paskutinio atvejo vadybos posėdžio 2019 m. birželio 5 d. iki dabar atsakovė D. F. su dukra S. buvo susitikusi tik 3 kartus, o atsakovas A. B. tik vieną kartą. Ir po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovai į susitikimą su dukra neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Atsakovų nurodomos aplinkybės, kad su dukra negali susitikti dėl tolimo atstumo, yra tik bandymas pasiteisinti. Atsakovams yra sudarytos visos sąlygos susitikti ir bendrauti su dukra, bet suteikiamomis galimybėmis atsakovai nesinaudoja. Atsakovams buvo suteikta galimybė vykti pas dukrą, keliones organizuojant socialinių paslaugų centro darbuotojams. Nebendraudami su dukra, atsakovai neturi visiškai jokio supratimo apie vaiko poreikius, pomėgius, tad nesugebėtų ne tik šių poreikių patenkinti, bet net jų atpažinti. Pareigos auklėti vaiką vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Atsakovai per visą laiką neskyrė visiškai jokio išlaikymo savo dukrai, išskyrus tai, kad 2 kartus nupirko sauskelnių. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad išlaikymo dukrai neteikia, nes nepasitiki globėja V. B., yra visiškai išgalvota. Teismo argumentas, kad atsakovė D. F. pagal galimybes teikė išlaikymą, yra visiškai nepagrįsta, neįrodyta ir tik patvirtinanti apeliantų argumentus apie šališką ir neobjektyvų bylos išnagrinėjimą.
10.2. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovų elgesys dukros atžvilgiu pasikeitė. Išlaikymo dukrai atsakovai ir toliau neteikia. Atsakovas A. B. tėvystę pripažino tik 2019 m. rugsėjo 13 d., nors nuo pat dukros gimimo žinojo, kad yra jos tėvu. Tėvystės iš karto nepripažino, nes nenorėjo teikti dukrai išlaikymo. Į susitikimą su dukra atsakovas buvo atvykęs 2018 m. spalio 18 d. ir 2020 m. vasario 13 d. Jokiais kitokiais būdais ar priemonėmis su dukra atsakovas nebendravo ir toliau nebendrauja, jos pomėgiais ir poreikiais nesidomi. Atsakovė su dukra per globos laikotarpį buvo atvykusi susitikti 6 kartus. Apsilankymai pas dukrą padažnėdavo prieš numatytus atvejo vadybos ir teismo posėdžius. Susitikimų metu atsakovė sunkiai išlaiko dėmesį ties mergaite, dažnai naudojasi telefonu, dažnai atsiliepia į skambučius ir pati skambina, atsiriboja nuo mergaitės. Šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad nėra ne tik artimo, bet ir bet kokio ryšio tarp atsakovų ir jų dukros. Atsakovai ir toliau nei vienas nedirba. Teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovai susituokė, kad pagerino savo gyvenimo ir buities sąlygas, yra tik išoriniai pasikeitimai, liečiantys tik pačius atsakovus ir jų buities sąlygas, bet nedarantys jokios įtakos atsakovų bendravimui su dukra.
10.3. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, susijusių su teisėtų S. B. interesų augti saugioje ir darnioje aplinkoje užtikrinimu. Ne atsakovai kreipėsi į teismą dėl laikinosios globos panaikinimo ir vaiko sugrąžinimo tėvams, o ieškovas, padaręs išvadas, kad yra pagrindas riboti atsakovų valdžią ir tęsti S. B. globą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo ir iš to sekančių pasekmių taikymo.
10.4. Teismas nepagrįstai padarė išvadas, kad atsakovai turi galimybes sudaryti mažametei S. B. tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas, tuo užtikrinant jai teisę augti šeimoje kartu su tėvais ir kitais broliais ir seserimis. Atsakovai gyvena dviejų kambarių bute, viename kambaryje yra viengulė lova su čiužiniu be patalynės ir vaikštynė, antrame kambaryje viengulė lova ir vaikiška lovytė su patalyne. Bute gyvena atsakovai su dviem vaikais: A. B., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusiu (duomenys neskelbtini). Atsakovė D. F. laukiasi dar vieno kūdikio, kuris turėtų gimti (duomenys neskelbtini). Atsakovų šeimoje iš viso gyventų šeši žmonės. Duomenys apie galimai nuolatinę atsakovų gyvenamąją vietą byloje atsirado tik nuo 2020 m. sausio mėn., kai buvo pareikalauta išsiaiškinti, kur vis dėlto gyvena atsakovai, nes procesiniuose bylos dokumentuose atsakovės D. F. gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), Jonava. 2019 m. liepos 9 d. ji informavo, kad persikelia gyventi į (duomenys neskelbtini), Kaune, 2019 m. liepos 23 d. pranešė, kad vėl gyvens Jonavoje. Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovų galimybių užtikrinti vieną iš pagrindinių vaiko teisių - teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi. Buto nuomos sutartis yra sudaryta su atsakovo A. B. tėvu M. B., sutartis Nekilnojamojo turto registre neįregistruota, o byloje esanti informacija apie skolas už butą taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, kad teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas yra užtikrinta. Atsakovai neturi tinkamų ir ugdymo sąlygų, visame bute yra tik vienas stalas virtuvėje, nėra nei vienos kėdės ar kitokių baldų, visame bute nesimato jokių vaikiškų žaislų ar kitokių priemonių, skirtų vaikų ugdymui ar lavinimui. Byloje esanti atsakovus charakterizuojanti medžiaga (atsakovės D. F. nepagarbus ir įžūlus elgesys, atsakovo A. B. atžvilgiu pradėti net penki ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo, plėšimo, turto prievartavimo, dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu) kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovų galimybių būti dukrai doro elgesio pavyzdžiu, dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką bei užtikrinti jai saugią aplinką. Atsakovų pajamos yra tik atsakovės D. F. gaunamos socialinės išmokos bei išmokos vaikams, tad visiškai akivaizdu, kad iš legaliai gaunamų pajamų atsakovai nėra pajėgūs užtikrinti net elementariausių šeimoje augančių mažamečių vaikų poreikių. Teismas taip pat nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovės D. F. sveikata. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovei D. F. yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad atsakovė gydosi, o galimų pasekmių, jeigu atsakovė nesigydo, teismas taip pat nevertino ir į tai neatsižvelgė. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad atsakovai neturi galimybių sudaryti dukrai S. B. tokių gyvenimo sąlygų, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai tenkino atsakovų priešieškinius.
10.5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo sprendimo vykdymui taikyti pereinamojo laikotarpio, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovų ir jų dukters S. B. ryšys yra atkurtas ir papildomos priemonės vaiko ir tėvų ryšio stiprinimui būtų perteklinės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant grąžinti vaiką tėvams, taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės, užtikrinant vaiko pasiruošimą persikelti ir tėvų pasirengimo tinkamai rūpintis vaikų kontrolę, turėtų būti parenkamos priemonės, kurios nesudaro sąlygų uždelsti ir kitaip pasunkinti vaiko grąžinimą tėvams, nesant tam akivaizdžių ir svarbių vaiko interesams priežasčių. Galimybių kilti nurodytų vaiko grąžinimo problemų yra mažiau, kai nustatoma vaiko grąžinimo tvarka aiškiai apibrėžtomis sąlygomis ir terminais. Per 2,5 metų įvykę keletas susitikimų su dukra S. nesudarė galimybių atsakovams užmegzti artimo glaudaus ryšio su dukra S. Vaikas dėl retų epizodinių susitikimų atsakovų nepažįsta. Per minėtą laikotarpį atsakovai neatvežė/ neatsiuntė šeimos foto albumo, kad mergaitė būtų supažindinama su biologine šeima. S. B. nuo 2018 m. sausio mėnesio gyvena su apeliantais. Nuo laikinosios globos nustatymo praėjo didelis laiko tarpas, atsakovai dukros neaugino, ja nesirūpino, S. B. jų nepažįsta. Tai, kad atsakovai per dvejus su puse metų keletą kartų buvo susitikę su dukra, jokiu būdu negali būti laikoma, jog ji pažįsta savo tėvus ir kad atsakovų ir jų dukters S. B. ryšys yra atkurtas. Staiga nutraukus S. B. ir globėjų (apeliantų) ryšius, vaikas būtų paveiktas psichologiškai. Nustačius pereinamąjį laikotarpį, būtų pasirūpinta geriausių vaiko interesų užtikrinimu bei kontrole vaikui augti saugioje ir stabilioje aplinkoje. Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, būtina nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones, padėsiančias užtikrinti vaiko pasiruošimą persikelti ir atsakovų pasirengimo tinkamai rūpintis dukra kontrolę.
10.6. Prie bylos prijungtini nauji įrodymai, kurių pateikimo būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Gargždų socialinių paslaugų centro teikiamos ketvirčio ataskaitos apie teiktą pagalbą globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams paslaugą patvirtina, kad atsakovė D. F. (pavardė po santuokos – B.) buvo žadėjusi pas dukrą atvažiuoti 2020 m. birželio 26 d., tačiau ir vėl į susitikimą su dukra neatvažiavo, nes „neišėjo“. Papildomai teikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovų ryšys su dukra nėra atkurtas, kad atsakovai ir toliau nesistengia šio ryšio kurti, kad dukra iš tiesų atsakovų nedomina, kad aktyvūs atsakovų veiksmai prasidėdavo tik prieš bylos nagrinėjimą, o, teismui priėmus atsakovams palankų sprendimą, jie ir vėl nebemato jokio reikalo dėti kokių nors pastangų artimam ryšiui su dukra S. užmegzti.
Atsiliepimas
11. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje atsiliepimu į trečiųjų asmenų V. B. ir R. B. apeliacinį skundą prašo trečiųjų asmenų apeliacinį skundą tenkinti, pilnai palaiko trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, taip pat prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
12. Atsakovas A. B. atsiliepimu į trečiųjų asmenų V. B. ir R. B. apeliacinį skundą prašo trečiųjų asmenų apeliacinį skundą netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas apie akivaizdžius pokyčius atsakovų šeimoje, todėl sprendimas yra teisingas.
13. Tretieji asmenys V. B. ir R. B., atstovaujami advokatės Aušrinės Zaburienės, atsiliepimu į ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
13.1. Tretieji asmenys visiškai sutinka su ieškovo išdėstytais argumentais, kad teismas vienpusiškai ir visiškai neobjektyviai vertino faktines aplinkybes, susijusias su akivaizdžiais teigiamais pokyčiais atsakovų šeimoje. Atsakovai nededa jokių pastangų keisti susidariusios padėties ar savo gyvenimo būdo, o visi tariamai teigiami pokyčiai atsakovų šeimoje atsirado po bylos iškėlimo teisme ir tik siekiant formaliai įrodyti ieškinio nepagrįstumą. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovų bendravimu su dukra ir jų pastangas ryšiui su dukra atkurti. Teismo išvada, jog byloje surinktais ir anksčiau ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad mažametė S. B. pažįsta savo tėvus, močiutę, žino apie sesę, susitikimų ar telefoninių pokalbių metu su jais noriai bendrauja, yra padaryta remiantis vien atsakovės D. B. bylos nagrinėjimo metu teiktais paaiškinimais. Teismas visiškai nevertimo byloje esančių Biologinių tėvų ir šeimoje globojamo vaiko susitikimo protokolų, kuriuose nurodoma, kad jau po valandos bendravimo su dukra pastebimas mamos (atsakovės D. F.) nuovargis, astenizacija, jai tampa sunku išlaikyti dėmesį ties dukra, pradeda ignoruoti dukrą, ryšys tarp jos ir dukros pradeda trūkinėti. Susitikimų metu mama (atsakovė D. F.) sunkiai išlaiko dėmesį ties mergaite, dažnai naudojasi telefonu, dažnai atsiliepia į skambučius ir pati skambina, atsiriboja nuo mergaitės. Atsakovų susitikimai su dukra S. yra reti, nereguliarūs ir netiesioginiai. Pasikeitimai atsakovės D. B. elgesyje (dažnesni skambučiai dukrai, noras susitikti, globėjų kaltinimas vaiko nepriežiūra ir pan.) prasidėdavo prieš teismo posėdžius, t. y. kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė D. B. turėtų ką pasakyti teismui, o ne todėl, kad iš tiesų siekė bendravimo su dukra ir ryšių su ja atkūrimo. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovai į susitikimą su dukra ir vėl neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė.
13.2. Teismas nevertino liudytojų V. J., R. P. ir O. M. parodymų, patvirtinančių ieškovo bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, jog: (i) atsakovų veiksmai, siekiant susigrąžinti dukrą į šeimą, suintensyvėdavo tik prieš teismo posėdžius ar atvejo vadybos posėdžius; (ii) pagalbos šeimai planas yra vykdomas tik dalinai, dėl neatliktų įpareigojimų teisinantis vaikų ligomis; (iii) atsakovai 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu buvo atsisakę šeimai teikiamų socialinių paslaugų, ko pasėkoje dabartinė šeimos situacija Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistams nėra žinoma.
13.3. Atsakovei D. B. trūksta bendravimo kultūros, socialinių įgūdžių, ką patvirtina nepagarbus ir pašaipus atsakovės D. B. bendravimas su socialiniais darbuotojais, bendravimas pakeltu tonu, gulinėjimas ant stalo bendravimo su specialistais metu, žemos motyvacijos dėl dalyvavimo konsultacijose demonstravimas ir pan. Atsakovus charakterizuojanti bylos medžiaga, atsakovo A. B. nenoras dirbti, nuolatinių pajamų (išskyrus soc. išmokas ir išmokas vaikams) neturėjimas, leidžia laikyti pagrįstais apeliacinio skundo motyvus, kad atsakovų gyvenimo būdas darytų ypatingą žalą mažametės S. B. pasaulėžiūrai, o teismas, neįvertinęs nurodytų aplinkybių, priėmė nepagrįstą ir todėl naikintiną sprendimą.
13.4. Teismas netinkamai vertino atsakovų galimybes užtikrinti geriausius mažametės S. B. interesus. Bute, kuriame gyvena atsakovai, nėra elementariausių sąlygų gyventi 6 asmenų šeimai, už butą yra paskaičiuotos didelės skolos. Atsakovai išlaikymo dukrai neteikia. Teismas nesiaiškino, kokias galimybes remti atsakovų šeimą A. B. tėvai turės grąžinus į šeimą S. ir gimus dar vienam vaikui.
14. A. D. B., atstovaujama advokatės Virginijos Bradulskienės, atsiliepimuose į ieškovo ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodomi sekantys argumentai:
14.1. Apelianto argumentai, kad atsakovės pašaipus, nepagarbus elgesys ir kita su specialistais, įrodo, kad yra pagrindas apriboti atsakovės motinos teises, yra nepagrįsti. Tai nėra susiję su motinos valdžios apribojimo pagrindais ir tai yra apelianto subjektyvi nuomonė.
14.2. Atsakovės sveikatos būklė (lengvas protinis atsilikimas) nesudaro pagrindo apriboti jai motinos valdžią, kad ir laikinai. Nėra nustatyta aplinkybių, kad dėl savo sveikatos būklės atsakovė blogai elgiasi su vaikais, nesirūpina jais. Priešingai, byloje yra nustatytos aplinkybės, kad vaikais atsakovė tinkamai rūpinasi.
14.3. Apelianto argumentas, kad atsakovė neatkūrė emocinio ryšio su dukra, yra nepagrįstas. Atsakovė dukrą S. lankė, ji atsakovę pažįsta, su atsakove bendrauja, žaidžia.
14.4. Apeliantas neatsižvelgė į tai, kad globėjas S. paskirtas iš Klaipėdos rajono, kas sudaro ypač didelius sunkumus nuvykti pas dukrą: susisiekimas visuomeniniu transporto labai sunkus, socialinių darbuotojų pagalbos visada reikia prašyti. Atsakovė, būdama nėščia, vyko iš Jonavos į (duomenys neskelbtini) kaimą visuomeniniu transportu, pavėlavo. Tokia aplinkybė negali būti pagrindu vertinti atsakovės elgesį kaip netinkamą. Globėja gyvena labai toli nuo atsakovės šeimos gyvenamosios vietos ir tai sudaro atsakovei keblumų lankymuisi, tuo labiau, kad atsakovė turi dar du mažamečius vaikus ir dėl sveikatos būklės ribotas atsakovės išvykimas.
14.5. Atsakovai susitvarkė gyvenamojo būsto problemas, turi pastovią gyvenamąją vietą, butą adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Butą pritaikė nepilnamečių vaikų poreikiams. Atsakovė bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, stengiasi įgyti socialinius įgūdžius. Atsakovei teikiamos bendrosios ir socialinės paslaugos.
14.6. Atsakovė neatsisako pareigos teikti išlaikymą, tai daro pagal savo galimybes. Tai negali būti pagrindas atimti iš atsakovės šeimos dukrą. Apeliantas, atstovaudamas valstybę, kuri atsakovei moka tokią mažą neįgalumo pašalpą, remiasi šiuo pagrindu ir tai vertinama, kaip atsakovei nepalanki aplinkybė. Tai pažeidžia protingumo, sąžiningumo principus. Tuo atveju, jeigu atsakovei būtų mokama pakankama ir atitinkanti atsakovės poreikius neįgalumo pašalpa, tai ir atsakovės išlaidos vaikams būtų pakankamos. Dirbti pagal darbo sutartį atsakovė neturi galimybės dėl to, kad augina mažamečius vaikus. Jų palikti nėra jokios galimybės ugdymo įstaigose, o asmens, galinčio atsakovei pagelbėti nuolat, nėra. Nebuvo nustatyta netinkama vaikų priežiūra, netinkamas auklėjimas.
14.7. Nėra pagrindo laikinam motinos valdžios apribojimui vieno vaiko atžvilgiu. Nėra nustatyta aplinkybių, kad dukros S. atžvilgiu atsakovė elgiasi netinkamai, daro jai žalingą įtaką, o kitų vaikų atžvilgiu atsakovės elgesys būtų tinkamas. Nėra aplinkybių, kad S. yra išskiriama iš kitų vaikų, atsakovai nori, kad S. būtų grąžinta į jų šeimą.
14.8. Skunde nurodoma, kad atsakovė retai lankosi pas dukrą S., o po teismo sprendimo priėmimo nebuvo nuvykusi. Nuo paskutinio atvejo vadybos posėdžio 2019 m. birželio 5 d. iki dabar atsakovė su dukra S. buvo susitikusi, tačiau tuo laikotarpiu atsakovės sveikatos būklė buvo prasta dėl nėštumo, buvo laikotarpis po gimdymo, kai negalėjo nuvykti. Į šias aplinkybes apeliantė visai neatsižvelgia, nes S. gyvena labai toli nuo atsakovės gyvenamosios vietos. Tolimas atstumas apsunkina susitikimus ir tai nėra bandymas pasiteisinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas reikalavimas dėl terminuoto motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, ir patenkintas priešieškinių reikalavimas dėl laikinosios globos nepilnamečiam vaikui panaikinimo ir vaiko grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl terminuoto motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
17. Byloje sprendžiamas ginčas dėl terminuoto motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. B. ir A. B. yra S. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (t. 1, b. l. 8, t. 2, b. l. 40).
19. S. B. 2017 m. liepos 10 d. nustatyta laikinoji globa nuo 2017 m. liepos 3 d., skiriant globos namus „Užuovėja“ vaiko laikinuoju globėju, nustatant vaiko globos vietą kartu su globėju (t. 1, b. l. 10).
20. Vaiko tėvas A. B. tėvystę pripažino administracine tvarka 2019 m. rugsėjo 13 d. Atsakovas A. B. per globos laikotarpį su dukra buvo susitikęs 2 kartus: 2018 m. spalio 18 d. ir 2020 m. vasario 13 d. Atsakovė D. F. su dukra buvo susitikusi 6 kartus: 2018 m. spalio 18 d., 2018 m. gruodžio 20 d., 2019 m. gegužės 20 d., 2019 m. birželio 17 d., 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. spalio 14 d.
21. A. B. ir D. F. susituokė (duomenys neskelbtini) (t.3 , b. l. 145).
22. A. B. ir D. B. yra vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
23. A. B. ir D. B. su vaikais gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Jonavoje. 2020 m. gegužės 21 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad butas yra 2 kambarių, apie 40 kv.m. Butas su visais patogumais, jame yra pagrindiniai namų apyvokos daiktai (t. 3, b. l. 128-136).
24. Atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu vyko S. B. laikinosios globos (rūpybos) peržiūros, organizuoti du kartus: 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. birželio 5 d. 2018 m. gruodžio 4 d. vykusio laikinosios globos peržiūros/atvejo vadybos posėdžio metu siekiant, kad vaiko tėvai D. B. ir A. B. atstatytų ryšį su dukra, bendru posėdyje dalyvavusių specialistų ir šeimos narių sprendimu sudarytas pagalbos planas šeimai: 1) D. B. įsipareigojo nuo 2019 m. vasario mėn. teikti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 50 Eur per mėnesį; 2) dalyvauti tikslinėse socialinio darbuotojo konsultacijose pozityvios tėvystės, konfliktų valdymo, įgūdžių ugdymo klausimais ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę; 3) savarankiškai lankyti dukrą Gargždų SPC, ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, apie planuojamą susitikimą globėjai pranešant prieš savaitę; 4) tarpininkaujant centro specialistams gruodžio 17-23, gegužės 2-17 dienomis (vieną iš dienų) nuvykti į Gargždų SPC aplankyti dukters, susitikime dalyvaujant specialistams; 5) nustatyti dukrai tėvystę; 6) A. B. įsidarbinti ir išlaikyti darbą; 7) aktyviai bendradarbiauti su socialine darbuotoja sprendžiant socialines problemas, sistemingai ir laiku dalyvauti tikslinėse konsultacijose. Tėvai įsipareigojimus vykdė tik iš dalies.
25. Iš biologinių tėvų ir šeimoje globojamo vaiko susitikimų protokolų matyti, kad susitikimų metu vaikas užmezga kontaktą su biologine motina D. B., tačiau ją suvokia ne kaip motiną (t. 1, b.l. 80, 85, 87, 100), tuo tarpu globėją V. B. vadina mama, nerimauja ir verkia, kai ši pasišalina ir patalpos (t. 1, b.l. 81, 85, 87, 100). Be to, iš socialinės darbuotojos V. P. paaiškinimų teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad 2020 m. vasario 13 d. atsakovo A. B. susitikimas su S. B. vyko sklandžiai, atsakovas labai stengėsi užimti dukrą, kuri jautėsi gerai. Susitikimas, kuris truko apie 2 valandas, vyko pozityviai.
26. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą terminuotai apriboti motinos D. B. ir neterminuotai apriboti tėvo A. B. valdžią dukros S. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad atsakovų šeimos padėtis pasikeitė į teigiamą pusę, jie turi galimybes sudaryti mažametei S. B. tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas, tuo užtikrinant prigimtinę jos teisę augti šeimoje kartu su tėvais ir kitais broliais ir seserimis. Duomenų, kad atsakovai galėtų kenkti mažametės S. interesams, byloje nenustatyta, o tėvų valdžios apribojimas šioje situacijoje būtų priešingas mažametės S. B. interesams.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos ir yra du savarankiški pagrindai apriboti atsakovų tėvų valdžią dukros atžvilgiu: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką; 2) nesirūpina vaiku.
28. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 str. 2 d., 3.180 str.). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti šie pagrindai, kai tėvai (vienas jų): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
29. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovų tėvo ir motinos valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.
30. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09).
31. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, svarbu nustatyti ar yra tėvų veiksmai (neveikimas), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir, tokius veiksmus (neveikimą) nustačius, pateikti jų pobūdžio įvertinimą.
32. Atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką. Atsakovai nepilnametei dukrai neteikia išlaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuris socialiai atsakingas asmuo, besirūpinantis savo pareigomis vaiko atžvilgiu, turi suvokti, kad vaikui gyvenant nuo jo skyrium, vaikui reikalingas išlaikymas, nes reikia užtikrinti jo būtinuosius poreikius, tokius kaip būstas, maistas, sveikatos apsauga, higiena ir kt. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikas skyrium nuo atsakovės D. B. gyvena nuo 2018 m. sausio 10 d. Atvejo vadybos posėdžio, kurio metu vyko S. B. laikinosios globos (rūpybos) peržiūra, vykusio 2018 m. gruodžio 4 d., atsakovė D. B. įsipareigojo nuo 2019 m. vasario mėn. teikti išlaikymą dukrai po 50 Eur periodinėmis išmokomis. Teismo posėdžio, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, atsakovė nurodė, kad ji su globėja susitarė, kad vaikui išlaikymą teiks globėjai nusiųsdama sauskelnių. Globėja patvirtino, kad iš atsakovės du kartus gavo sauskelnių siuntinį, kuris maždaug atitiko 50 Eur vertę. Be to, dar du kartus atsakovė atsiuntė kelis vaiko drabužius. Kito išlaikymo atsakovai vaikui neteikė. Atsakovė, be to, nurodė, kad išlaikymo neteikė, nes nepasitikėjo globėja ir nežinojo ar ši tinkamai panaudos vaikui skirtą išlaikymą.
33. Suvokimas, kad vaiko poreikiai turi būti užtikrinti ir nuoseklus bei kryptingas veikimas, siekiant suteikti vaikui materialinę paramą, rodo pasirengimą vykdyti tėvų pareigas. Atsakovai, susilaukdami vaikų, prisiėmė atsakomybę jais pasirūpinti tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Tuo tarpu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad kokiu nors būdu siekė šią savo pareigą įgyvendinti. 100 Eur vertės sauskelnių ir kelių drabužių nupirkimas per trejų metų laikotarpį nevertintinas kaip išlaikymo, atitinkančio vaiko poreikius, suteikimas. Atsakovų argumentai, kad nepasitikėjo globėja ir dėl to neteikė išlaikymo, atmestini, nes byloje nėra jokių duomenų, kad globėja būtų netinkamai atlikusi savo pareigas. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadas, kad atsakovai yra socialiai neatsakingi ir vengia vykdyti savo pareigas dukrai.
34. Be to, atsakovų vengimas auklėti vaiką, o kartu ir atsakovų nesirūpinimas vaiku pasireiškia tuo, kad jie nepakankamai bendrauja su vaiku. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 10 d., t. y. per beveik trejų metų laikotarpį atsakovė D. B. su vaiku buvo susitikusi 6 kartus, atsakovas A. B. – 2 kartus. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė buvo įpareigota su vaiku susitikti ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį. Toks susitikimų dažnumas buvo nustatytas pagalbos plane, siekiant, kad tarp vaiko ir atsakovės būtų atkurtas ryšys. Taigi, iš esmės atsakovės susitikimų su vaiku dažnumas nebuvo ribojamas, tačiau buvo nustatytas minimalus susitikimų grafikas, užtikrinantis motinos ir vaiko ryšio atkūrimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė nedėjo pastangų, kad atkurtų ryšį su vaiku, o atsakovas, - kad jį suformuotų, todėl vaikas jų nelaiko savo šeima. Be to, spręstina, kad nuotolinis nesistemingas bendravimas telefonu, vaikui esant tokio amžiaus kaip S. B., nekuria vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio, nes nesant nuolatinio tikro bendravimo, yra nepakankamas.
35. „Šeimos gyvenimas“ – fakto klausimas, priklausantis nuo artimų asmeninių ryšių egzistavimo (Marckx prieš Belgiją, 1979 m. 31 p. K. ir T. prieš Suomiją [DK], 2001 m., 150 p.).
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikui bylos nagrinėjimo metu yra 3 metai 5 mėnesiai. Jis nuo 6 mėnesių amžiaus gyvena su globėja ir jos sutuoktiniu ir laiko juos savo šeima. Akivaizdu, kad vaikas visą savo gyvenimą, kiek jis prisimena, gyveno globėjos šeimoje, globėjos namus laiko savo namais. Atitinkamai kraujo ryšių nebuvimas automatiškai nereiškia, kad tokie santykiai nepatenka į šeimos sąvoką (Nazarenko prieš Rusiją, 2015 m., 58 p.). Vaiko ir globėjos ryšys, vaiko požiūriu, yra nuolatinis, jis kitos šeimos nepažįsta ir nelaiko savęs jos dalimi, o vien biologinis vaiko ir tėvo (motinos) ryšys be papildomų teisinių arba faktinių elementų, rodančių artimų asmeninių ryšių buvimą, ipso facto nereiškia šeimos gyvenimo (Ahrens prieš Vokietiją, 2010, 59 p.).
37. EŽTT nuomone, sąvoka „šeimos gyvenimo gerbimas“ reiškia, kad biologinė ir socialinė tikrovė yra svarbesnė už teisinę prezumpciją (1994 m. spalio 27 d. sprendimas byloje Kroon ir kt. prieš Nyderlandus, pareiškimas Nr. 18535/91).
38. Ta aplinkybė, kad vaikas susitikimų metu užmezga kontaktą su atsakovais, teisėjų kolegijos vertinimu, nereiškia, kad vaikas pripažįsta juos kaip socialiai artimus asmenis. Be to, iš susitikimų protokolų matyti, kad vaikas, bendraudamas su atsakovais, po kurio laiko pradeda pasigesti globėjos, šaukia ją, ieško, taip išreikšdamas artimo žmogaus ir saugumo trūkumą.
39. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė D. B. paskutinį kartą su vaiku buvo susitikusi 2019 m. spalio 14 d., t. y. daugiau nei prieš metus. Atsakovės argumentas, kad ji dažniau su vaiku susitikti negalėjo, nes tarp jos ir vaiko gyvenamosios vietos yra didelis atstumas, ji per trejus metus tris kartus laukėsi ir gimdė, šiuo metu augina dar tris jaunesnius už S. vaikus, atmestinas. Nors objektyviai sutiktina, kad trys nėštumai ir gimdymai bei trijų vaikų iki trejų metų auginimas apsunkino atsakovės galimybes dažniau bendrauti su dukra S., spręstina, kad tokios aplinkybės susiklostė dėl pačios atsakovės veiksmų, t. y. ji pasirinko gimdyti ir auginti kitus vaikus, o ne atstatyti ryšį su globojama dukra.
40. Įvertinta ir tai, kad atsakovas A. B. niekada negyveno kartu su vaiku, jį matė tik kelis kartus. Todėl darytina išvada, kad A. B. turi ne atstatyti ryšį su vaiku, o jį sukurti. Atsakovas A. B. nepateikė jokių argumentų, kodėl nuo vaiko gimimo žinodamas, kad jis vaiko tėvas, nesiekė sukurti ryšio su vaiku.
41. Vertindamas tą aplinkybę, kad atsakovai gyvena Jonavoje, o S. B. globėja Klaipėdos rajone, t. y. pakankamai toli vieni nuo kitų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai, siekdami atkurti ryšį su vaiku, galėjo pakeisti savo gyvenamąją vietą – atsakovai neturi turto Jonavoje, nė vienas iš jų nedirba, jų pajamas sudaro tik socialinės išmokos (jos galėtų būti mokamos ir gyvenant kitos savivaldybės teritorijoje), vaikai yra tokio amžiaus, kad jų socialiniai ryšiai apsiriboja artimiausios šeimos aplinka. Taigi, spręstina, kad atsakovų intereso atkurti ir sukurti ryšį su dukra negalėjo įtakoti jų socialiniai interesai gyvenant dideliu atstumu, o atsakovų argumentas, kad vaiko globa nustatyta toli nuo jų gyvenamosios vietos, atmestinas.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nors nėra jokių duomenų, kad atsakovai neturi socialinių įgūdžių stokos auginti kitus vaikus, tačiau tai nereiškia, kad jie pasirengę vykdyti tėvų valdžią dukros S. B. atžvilgiu. Teisėjų kolegija, teismo posėdžio metu išklausiusi atsakovų paaiškinimų, sprendžia, kad jie nesuvokia skirtumo tarp vaikų, kuriuos nuolat augino šeimoje, ir dukros, kuri jau trejus metus globojama kitoje šeimoje, poreikių. Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad tuo atveju, jei vaikas jiems būtų grąžintas, jie nuvyktų pas globėją, pabendrautų su dukra, kad šiai nereikėtų staiga būti atskirtai nuo globėjos, ir ją pasiimtų į savo namus. Toks atsakovų supratimas, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo aiškų nepasirengimą užtikrinti geriausius vaiko interesus, nes taip jiems veikiant vaikas staiga būtų atskirtas nuo visos savo socialinės aplinkos ir žmonių, kuriuos laiko savo šeima. Be to, įvertintina, kad net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog atsakovai yra pasirengę vykdyti tėvų valdžią dukros S. B. atžvilgiu, vaikas nėra pasirengęs persikelti pas atsakovus ir gyventi jų šeimoje.
43. CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenustato ko kita. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai prigimtinė žmogaus teisė, kuri atitinka pagrindinę tėvų pareigą ir teisę išauginti savo vaikus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnis taip pat teigia, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, o 12 straipsnis nurodo, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais savo atstovais. Atlikdami savo pareigas, tėvai, lyginant su kitais asmenimis, turi pirmumo teisę. Vaiko teisė į šeimos ryšius priskiriama prie pagrindinių vaiko teisių kaip teisė, garantuojanti jo fundamentalių interesų ir poreikių patenkinimą.
44. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus, būti jų auklėjamam ir vaiko teisė į šeimos ryšius ne visada reiškia tą patį. Nors Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas vaikui leidžia turėti ne daugiau kaip du tėvus, t. y. motiną ir tėvą, tačiau tai nereiškia, kad vaiko šeimą visada sudarys tik vaiko tėvas ir motina. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą). Todėl dėl galinčių kilti įvairių situacijų (tėvų negyvenimas kartu, tėvų negalėjimas rūpintis vaiku ir t. t.) vaiko šeimą gali sudaryti ir kiti asmenys nei biologiniai vaiko tėvai, pavyzdžiui, vaiko patėvis, pamotė, vaiko seneliai, globėjai ir pan., kurie rūpinasi vaiku, turi su juo emocinį kontaktą ir užtikrina jo kaip savarankiškos asmenybės ugdymą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „šeimos gyvenimo“ egzistavimas ar nebuvimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio tikslais iš esmės yra fakto klausimas, priklausantis nuo to, ar praktikoje egzistuoja glaudūs asmeniniai ryšiai (žr. sprendimo K. ir T. prieš Suomiją, peticijos Nr. 25702/94, 150 punktą).
45. EŽTT yra pažymėjęs, kad asmens teisė į šeimos ryšius nėra absoliuti ir jos ribojimas galimas, jei jis atliktas „pagal įstatymą“, juo siekiama vieno iš teisėtų tikslų pagal 8 straipsnio 2 dalį ir jis gali būti laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje (be kita ko, žr. 2015 m. spalio 22 d. sprendimo Jovanovic prieš Švediją, peticijos Nr. 10592/12, 74 punktą).
46. Konvencijos 8 straipsnis apima tėvų teisę imtis priemonių siekiant susivienyti su savo vaiku ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą imtis tokių veiksmų. Tai taip pat taikoma tais atvejais, kai tarp tėvų ir (arba) kitų vaikų šeimos narių dėl vaikų kyla bendravimo ir gyvenamosios vietos ginčų (žr. 2015 m. sausio 13 d. sprendimo byloje Manic prieš Lietuvą, Nr. 46600/11, 101 punktą). Vis dėlto nacionalinės valdžios institucijų pareiga imtis priemonių susivienijimui palengvinti nėra absoliuti, nes tėvų su vaikais, kurie kurį laiką gyveno su kitais asmenimis, suvienijimas gali būti neįmanomas iškart ir gali reikėti parengiamųjų priemonių. Tokio pasirengimo pobūdis ir mastas priklausys nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau visų suinteresuotų asmenų supratimas ir bendradarbiavimas visada yra svarbi sudedamoji dalis. Nors nacionalinės valdžios institucijos turi dėti visas pastangas, kad palengvintų tokį bendradarbiavimą, bet koks įpareigojimas šioje srityje taikyti prievartą turi būti ribotas, nes turi būti atsižvelgiama į visų susijusių asmenų interesus, taip pat į jų teises ir laisves, ypač į geriausius vaiko interesus ir teises pagal Konvencijos 8 straipsnį. Tais atvejais, kai kontaktas su tėvais gali kelti grėsmę šiems vaiko interesams ar pažeisti tas teises, nacionalinės valdžios institucijos turi rasti teisingą pusiausvyrą tarp jų (EŽTT 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Khusnutdinov ir X. prieš Rusiją, peticijos Nr. 76598/12, par. 80), o balansavimo procese pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus, kurie, atsižvelgiant į jų pobūdį ir rimtumą, gali būti svarbesni už tėvus (žr. Didžiosios kolegijos sprendimo Sahin prieš Vokietiją, peticijos Nr. 30943/96, 66 punktą; 2011 m. sausio 25 d. sprendimo Płaza prieš Lenkiją, peticijos Nr. 18830/07, 71 punktą).
47. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad vaiko faktinė šeima yra jo globėjos šeima, taip pat nustačius, kad atsakovai globos laikotarpiu nepakankamai siekė bendrauti su dukra ir tokiais savo veiksmais neatkūrė ir nesukūrė ryšio su dukra, be to, neteikė dukrai išlaikymo, t. y. nevykdė tėvų valdžios dukros atžvilgiu, bei nesirūpino dukra, spręstina, kad yra pagrindas riboti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, o atsakovų priešieškinių reikalavimas grąžinti jiems dukrą atmestinas.
48. Atsižvelgtina į ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma terminuotai apriboti motinos ir neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukros atžvilgiu. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko motinos valdžią vaiko atžvilgiu prašoma apriboti terminuotai, nes ši siekia atkurti ryšį su vaiku, kai tuo tarpu atsakovas jokių pastangų nededa. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu atsakovams susituokus, gyvenant šeimoje, auginant kitus vaikus, jiems kartu teikiant socialines paslaugas ir darant išvadą, kad atsakovų ryšys su dukra ateityje gali būti sukurtas, padėtis gali pasikeisti, taigi nėra pagrindo atsakovo valdžią dukros atžvilgiu riboti neterminuotai. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinys tenkinamas iš dalies ir tėvų valdžia abiejų atsakovų atžvilgiu apribojama terminuotai.
49. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apribojus tėvų valdžią tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), o įrodžius, kad tėvas (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (CK 3.181 straipsnis).
Dėl nuolatinės globos nustatymo
50. Ieškovas prašo nustatyti S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą ir skirti S. B. nuolatine globėja V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vaiko gyvenamąją vietą nustatant kartu su globėja.
51. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. B. laikinąja globėja nuo 2018 m. sausio 10 d. paskirta V. B., nustatant vaiko gyvenamąją vietą kartu su globėja (t. 1, b.l. 11). Globėjos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja. 2019 m. sausio 4 d. sprendimu dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) tęsimo Nr. 4SD-70, be tėvų globos likusio vaiko S. F., gim. (duomenys neskelbtini), laikinoji globa V. B. šeimoje pratęsta ne ilgiau kaip iki 2019 m. liepos 10 d. (t. 1., b.l. 12). Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone 2020 m. rugsėjo 10 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto išvadoje nurodyta, kad S. B. globėjos šeimoje yra sudarytos labai geros gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaiko amžių, išsivystymą bei poreikius. Globėja tinkamai atlieka savo pareigas, visapusiškai užtikrina vaiko interesus. Iš akto turinio matyti, kad vaikas lanko darželį, pats vaikas yra nurodęs, kad čia jos namai ir jai čia patinka (t. 86-89). V. B. sutinka tapti vaiko nuolatine globėja, laikinąją globą vykdo tinkamai (t. 1, b.l. 60-61, 62-79, 93-97, 109-113, 115-118), yra pasirengusi globoti vaiką (t. 2, b.l. 11-15).
52. CK 3.257 straipsnyje numatyti vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindai: 1) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs; 2) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais; 3) vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų; 4) tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius; 5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais šioje srityje; 6) abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje atsakovams tėvų valdžia vaiko atžvilgiu apribota terminuotai. Taigi, nėra CK 3.257 straipsnyje numatytų vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindų. Tačiau kartu pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.253 straipsnio 2 dalimi vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, iš CPK 496¹ straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo, matyti, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, turi pareigą savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir kt., nagrinėjimą.
54. Laikinoji globa yra laikinas sprendimas vaikui, tuo tarpu tolesnei vaiko gerovei užtikrinti turi būti priimami nuoseklūs į ateitį orientuoti geriausiai jo interesus atitinkantys nuolatiniai sprendimai – arba grąžinti vaiką į šeimą, arba nustatyti jam nuolatinę globą, arba jį įvaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
55. Teisėjų kolegija įvertina, kad vaiko laikinoji globa trunka jau daugiau nei trejus metus, t.y. tapo nuolatinio pobūdžio, vaikas nuo 2018 m. sausio 10 d. globojamas tos pačios globėjos, gyvena kartu su globėja.
56. Atsižvelgiant į anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą, kad vaiko globa (rūpyba) turi būti nustatyta teismo sprendimu, o teismo sprendimu gali būti nustatyta tik nuolatinė globa (rūpyba), todėl skirtina vaiko S. B. nuolatinė globa.
57. Byloje esančių duomenų visuma ir jų tarpusavio ryšys patvirtina, kad globėja savo funkcijas vykdo tinkamai, nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų pažeidžiami vaiko interesai. Be to, įvertintina tai, kad tarp globėjos ir vaiko yra stiprus emocinis ryšys, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių, kito globėjo skyrimas pažeistų vaiko interesus. Todėl vaiko S. B. nuolatine globėja skirtina V. B., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vaiko gyvenamąją vietą nustatant kartu su globėja.
Dėl išlaikymo priteisimo
58. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo iki pilnametystės pareiga išlieka ir tiems tėvams, kuriems yra apribojama tėvų valdžia vaikų atžvilgiu, nebent vaikas yra įvaikinamas.
59. Ieškovas prašo priteisti vaikui S. B. iš atsakovų A. B. ir D. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iš kiekvieno po 80 Eur.
60. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
61. Pažymėtina, kad vaikas yra 3 metų 6 mėnesių amžiaus, lanko darželį. Byloje nėra duomenų, kad vaikas turi specialiųjų poreikių.
62. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad vaiko tėvai turi užtikrinti ne tik fiziologinius, bet ir kitus vaiko poreikius. Pažymėtina, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti kiekvieno vaiko poreikių patenkinimo sumos, be to, ji nuolat kinta, tačiau, atsižvelgtina į nuoseklią teismų praktiką, kad vidutiniškai vaiko, neturinčio specialiųjų poreikių, būtinuosius poreikius patenkina suma, atitinkanti pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Ieškovas iš atsakovų iš kiekvieno prašo priteisti po 80 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, t.y. gerokai mažesnę nei pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio sumą. Todėl darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti suma neviršija vaiko poreikių.
63. Atsakovas A. B. yra jaunas, darbingas, tačiau nedirba, jokių pajamų neturi. Atsakovė nedirba, augina (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką. Atsakovės pajamas sudaro tik apie 675 Eur socialinės išmokos. Atsakovai augina tris vaikus iki 3 metų amžiaus. Tačiau pažymėtina, kad atsakovai gyvena kartu, yra jauni ir darbingi, todėl bent vienas iš jų turi visas galimybes dirbti, gauti pajamas ir išlaikyti skyrium gyvenančią dukrą. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovų turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
64. Įvertinęs vaiko poreikius, atsakovų galimybes teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų iš kiekvieno išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 80 Eur dukrai S. B. pagrįstas.
65. Vaiko globėja yra paskirta V. B.. Ieškovas prašo vaiko globėją paskirti S. B. nuosavybės teise priklausančio turto administratore. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikas neturi turto, o vaikui priteisto išlaikymo lėšoms disponuoti globėja skirtina ne turto administratore, o uzufruktore.
66. Iš atsakovės D. B. išlaikymas priteisiamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-16), o iš A. B. nuo patikslinto ieškinio, kuriuo A. B. įtrauktas atsakovu, priėmimo dienos (2019-10-30).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
67. Ieškinys tenkinamas iš dalies, nes A. B. atžvilgiu tėvo valdžia apribota ne neterminuotai, o terminuotai. Kiti ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys patenkintas 90 proc. dalimi. Todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų sumai iš atsakovų priteistinos trečiojo asmens V. B. turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
68. Trečiasis asmuo V. B. bylos nagrinėjimo metu patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 1155 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą, 1015 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, iš viso 2245 Eur. Todėl trečiojo asmens V. B. naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 1010,25 Eur.
69. Be to, iš atsakovų proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 93 str. 1 d.), t.y. 67,50 Eur (nuo 75 Eur) žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, 67,50 Eur (nuo75 Eur) už apeliacinio skundo pateikimą, po 28,80 Eur (80 x 12 x 3 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei po 36,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nuo 50,54 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 30,42 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Terminuotai apriboti atsakovės D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią ir atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią dukros S. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nustatyti S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.
Paskirti V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vaiko S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su globėja.
Priteisti iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą S. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį iki jos pilnametystės nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-16) šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), paskiriant išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą S. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį iki jos pilnametystės nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2019-10-30) šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), paskiriant išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Priteisti iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), po 1010,25 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas V. B., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priešieškinius atmesti.
Priteisti iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), po 96,30 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 30 ct) žyminio mokesčio bei 36,43 Eur (trisdešimt šešis eurus 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 8872567, sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.