Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-01-19 · Civilinė byla Nr. e2-32-516/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-19
Bylos Nr.
e2-32-516/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08985-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „KamadoSpace“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Seifuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-32-516/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08985-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.7; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KamadoSpace“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-852-565/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Seifuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KamadoSpace“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo atsakovės priešieškinis ir patikslintas priešieškinis palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Seifuva“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „KamadoSpace“ 119 631,52 Eur skolą, 3 536,77 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė UAB „KamadoSpace“ nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškė priešieškinį, kuris Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas, nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į priešieškinio reikalavimus pateikti. Atsakovė byloje pareiškė patikslintą priešieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovei nustatytas terminas iki 2022 m. lapkričio 4 d. (imtinai) nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems priešieškinio, taip pat ir patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti – sukonkretinti priešieškinio reikalavimus: priešieškinio rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyti konkrečias medžiagas (gaminius) ir / ar jų dalis, kurias atsakovė reikalauja grąžinti, taip pat aiškiai nurodyti reikalaujamų grąžinti medžiagų (gaminių) ir / ar jų dalių vertinę išraišką eurais, nurodyti, kokiomis kainomis prašoma priteisti kiekvienos prekės (medžiagos, gaminio ir / ar jo / jų dalies) pagal kiekvieną lentelėse nurodytą poziciją vertę bei apskaičiuoti konkrečią priešieškiniu reikalaujamą priteisti bendrą nuostolių sumą.

Šalies argumentai

4. Atsakovė 2022 m. spalio 19 d. teismui pateikė patikslintą priešieškinį, prašydama: įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei patikslinto priešieškinio rezoliucinėje dalyje pateiktoje lentelėje nurodytas medžiagas, priklausančias atsakovei, kurios nebuvo sunaudotos užsakymams dėl gamybos paslaugų įvykdyti; įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei patikslinto priešieškinio rezoliucinėje dalyje pateiktoje lentelėje nurodytas komplektuojamąsias gaminių dalis, kurias atsakovė įsigijo iš ieškovės, bet kurių ieškovė atsakovei iki šiol nėra perdavusi; ieškovei neturint grąžintinų medžiagų, priteisti iš ieškovės 637 488,27 Eur nuostolius, lygius turėtų gražinti, bet negrąžintų atsakovei priklausančių medžiagų, vertei; priteisti 6 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

5. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2484-565/2022, kuria nutarta atsakovės bankroto procesą, vykdomą ne teismo tvarka, nutraukti, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje e2-1062-567/2022 palikta nepakeista, Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamoje byloje 2022 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė atsakovei UAB „KamadoSpace“ terminą iki 2022 m. lapkričio 8 d. (imtinai) priešieškinio trūkumams pašalinti: sumokėti 5 756 Eur žyminį mokestį už priešieškinį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus bei pateikti teismui priešieškinį, kuris būtų pasirašytas ir pateiktas įgalioto vesti bylą asmens.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovės priešieškinį, taip pat patikslintą priešieškinį, pareikštą ieškovei dėl įpareigojimo grąžinti medžiagas, daiktus ir nuostolių priteisimo, paliko nenagrinėtais.

7. Teismas nustatė, kad atsakovė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties neskundė, teismo nustatytu terminu žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinį, nesumokėjo, taip pat nepateikė teismui jokių prašymų atleisti ją nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Atsakovė nepašalino ir kitų minėtoje nutartyje nurodytų priešieškinio trūkumų – nepateikė teismui priešieškinio, kuris būtų pasirašytas ir pateiktas įgalioto vesti bylą asmens.

Atsiliepimas

8. Atsakovei nepašalinus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartyje nurodytų trūkumų, teismas atsakovės UAB „KamadoSpace“ priešieškinį, taip pat patikslintą priešieškinį paliko nenagrinėtus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Skundžiama nutartimi teismas netinkamai vertino byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, ignoravo faktą, kad dėl 2022 m. spalio 25 d. nutarties buvo pateiktas atskirasis skundas ir minėta nutartis neįsiteisėjo. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 20 d. (Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį c. b. Nr. e2-1062-567/2022) iki 2022 m. spalio 27 d. (kuomet atsakovės akcininkas paskyrė naują vadovą) atsakovė neturėjo valdymo organo, t. y. neturėjo galimybės veikti ir įgyvendinti savo subjektinių teisių, taip pat ir teisės skųsti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį. Šia atsakovės subjektine teise pasinaudojo Peranto OÜ, t. y. atsakovės hipotekos kreditorius.

9.2. Nors šią bylą nagrinėjančiam teismui buvo žinoma apie įmonės nemokumo proceso nutraukimą, teismas, suvokdamas (turėdamas suvokti), kad bendrovė neturi atstovų, 2022 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė vos 8 darbo dienų terminą atsakovės priešieškinio tariamiems trūkumams ištaisyti. Atsakovė nebuvo tinkamai apie tokią nutartį teismo informuota, todėl tokia nutartis negalėjo įsiteisėti, o tai sudaro savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą nutartį, kuri yra 2022 m. spalio 25 d. nutarties pasekmė. Skundžiama nutartimi buvo pažeistos atsakovės teisės ne tik įvykdyti teismo nustatytus patikslinto priešieškinio trūkumus, tačiau ir nebuvo sudaryta galimybė atsakovei realiai įgyvendinti teisės į teisminę gynybą.

9.3. 2022 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nebuvo nustatyti priešieškinio trūkumai, susiję su netinkamu atsakovės atstovu ar žyminio mokesčio nesumokėjimu (pastarieji trūkumai nustatyti tik 2022 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi). Atsakovė 2022 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties trūkumus pašalino tą pačią dieną, todėl egzistavo pagrindas teismui patikslintą priešieškinį priimti ir laikyti priimtu nuo 2022 m. spalio 12 d. Iki 2022 m. spalio 20 d., kol atsakovė turėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės teisinį statusą, jos tinkamu atstovu buvo nemokumo administratorius M.T., todėl tiek patikslinto priešieškinio pateikimo dieną (2022 m. spalio 12 d.), tiek ir trūkumų ištaisymo dieną (2022 m. spalio 19 d.) atsakovė buvo tiek atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tiek procesinius dokumentus jos vardu teikė tinkamai įgaliotas atstovas.

Atsiliepimas

10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundų, kuriame prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantės argumentas, kad Peranto OÜ pateikus atskirąjį skundą 2022 m. spalio 25 d. nutartis neįsiteisėjo, nepagrįstas. Teismas Peranto OÜ atskirąjį skundą atsisakė priimti 2022 m. spalio 31 d. nutartimi, kurią Peranto OÜ skundė. Tai reiškia, kad teisės aktus atitinkantis atskirasis skundas dėl 2022 m. spalio 25 d. nutarties nustatytu terminu negautas, todėl 2022 m. spalio 25 d. nutartis įsiteisėjo.

10.2. Apeliantės argumentai, kad nuo 2022 m. spalio 20 d. (Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1062-567/2022) iki 2022 m. spalio 27 d. (kai neva, apeliantės akcininkas paskyrė naują vadovą) apeliantė neturėjo valdymo organo, t. y. neturėjo teisės skųsti 2022 m. spalio 25 d. nutartį, yra nepagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusia 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1062-567/2022 paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2484-565/2022, kuria teismas panaikino 2022 m. birželio 1 d. UAB „KamadoSpace“ kreditorių susirinkimo nutarimus – įmonės bankroto procesą nutraukė, t. y. paaiškėjo, kad įgalioto atstovo „KamadoSpace“ vadovo M. V. atšaukimas buvo niekinis. Nepaisant to, kad „KamadoSpace“ vadovas M. V., pradėjus bendrovės „KamadoSpace“ niekinį bankroto procesą ne teismo tvarka buvo atleistas iš darbo, jis ir toliau buvo teisėtas bendrovės valdymo organas (atstovas). Šiuo atveju tebegaliojo dar 2019 m. gegužės 23 d. priimtas vienintelio akcininko sprendimas paskirti KamadoSpace“ vadovu M. V.

10.3. Apeliantės akcininko esamą 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą dubliuojantis sprendimas paskirti bendrovės vadovą priimtas 2022 m. spalio 26 d., o aplinkybė, kad šis sprendimas valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre įregistruotas tik 2022 m. lapkričio 7 d., nėra priežastis pateisinti termino skųsti 2022 m. spalio 25 d. nutartį praleidimą. Vadovas savo kompetenciją įgauna nuo jo paskyrimo momento.

10.4. Net jei ir būtų pagrįstai abejojama 2022 m. spalio 25 d. nutarties įteikimu ne pačiai apeliantei, apeliantė neįrodė, kad jai 2022 m. spalio 25 d. nutartis buvo įteikta pavėluotai ir tai užkirto kelią jai pateikti skundą laiku. Be to, apeliantė iki 2022 m. spalio 25 d. nutartyje nurodyto termino 2022 m. lapkričio 8 d. trūkumams pašalinti nepateikė nei prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nei prašymo dėl teismo paskirto ir nepasibaigusio procesinio termino pratęsimo, nors paskutinę termino dieną 2022 m. lapkričio 8 d. buvo ne tik galiojantis jos akcininko 2019 m. gegužės 23 d. sprendimas paskirti bendrovės vadovą, bet ir vėlesnis – 2022 m. spalio 26 d. sprendimas buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre.

10.5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnis neriboja teismo proceso eigoje nustačius CPK 296 straipsnio 1 dalyje nurodytus ieškinio trūkumus, priimti nutartį šiuos trūkumus pašalinti, nes procesas bet kurioje jo stadijoje privalo būti teisėtas, ieškinys ir priešieškinis – atitikti CPK reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12. Atsakovė prie atskirojo skundo pridėjo 2022 m. lapkričio 9 d. M. V. elektroninio laiško kopiją. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro juridinių asmenų registro duomenų apie UAB „KamadoSpace“ kopiją.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su tiek su apeliantės pateiktu el. laišku, tiek su ieškovės pateikta VĮ Registrų centro išrašo kopija, daro išvadą, kad pateiktuose įrodymuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti aktuali sprendžiant priešieškinio ir patikslinto priešieškinio palikimo nenagrinėtais klausimą. Aptariamų dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nes ieškovė iki atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus dėl apeliantės pateikto laiško, o atsakovei neabejotinai žinoma informacija apie atsakovės teiktus dokumentus VĮ Registrų centrui. Esant tokioms aplinkybėms, šalių pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami nagrinėjant atskirąjį skundą.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

15. Apeliantė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikosi pozicijos, kad 2022 m. spalio 19 d. ištaisius tos pačios dienos nutartimi nurodytus priešieškinio trūkumus, jos priešieškinis, nepriklausomai nuo vėliau pasikeitusio įmonės teisinio statuso (jai praradus bankrutuojančios įmonės statusą, kai 2022 m. spalio 20 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, kuria nutarta nutraukti atsakovės bankroto procesą, vykdomą ne teismo tvarka) turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas teisme.

16. Remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktais, 2, 3 dalimis, teismas turi palikti ieškinį nenagrinėtą, kai pareiškimą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo ir kai pareikšimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio ir kai per teismo nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinami. Bankrutuojančios įmonės statuso praradimas yra esminis juridinio asmens teisinio statuso pasikeitimas, susijęs tiek su įmonės valdymu (tame tarpe ir asmenų, turinčių teisę atstovauti įmonei, neišvengiamu pasikeitimu), tiek su kitomis lengvatomis ar garantijomis, tokiomis kaip atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl pasikeitus įmonės teisniam statusui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar egzistuoja teisinės prielaidos iki to momento pateiktą priešieškinį laikyti atitinkančiu CPK reikalavimus.

17. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 143 straipsnio 3 dalis numato, kad priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti. Taip pat įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs pagrindus, kada ieškinys (nagrinėjamu atveju priešieškinis) ar dalis jo reikalavimų yra neapmokestinami žyminiu mokesčiu.

18. CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

19. Plėtodamas atleidimo nuo žyminio mokesčio procesinių taisyklių, kai byloje viena iš šalių yra bankrutuojantis subjektas, aiškinimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma atspindi bankroto proceso pagrindinius tikslus – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą. Taigi, visų pirma žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems subjektams, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018).

20. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė tokia situacija, kai pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovei nustatė terminą iki 2022 m. lapkričio 4 d. (imtinai) nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems priešieškinio, taip pat ir patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti, o 2022 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2022 m. lapkričio 8 d. (imtinai) priešieškinio trūkumams pašalinti: sumokėti 5 756 Eur žyminį mokestį už priešieškinį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus bei pateikti teismui priešieškinį, kuris būtų pasirašytas ir pateiktas įgalioto vesti bylą asmens, nes 2022 m. spalio 20 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2484-565/2022, kuria nutarta atsakovės bankroto procesą, vykdomą ne teismo tvarka, nutraukti. Nors 2022 m. spalio 19 d. apeliantė pateikė procesinį dokumentą, kuriuo taisė 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nustatytus trūkumus, tačiau nuo 2022 m. spalio 20 d. apeliantė neteko bankrutuojančios įmonės statuso, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę sumokėti žyminį mokestį. Šiuo atveju apeliantės argumentai, kad atsakovė 2022 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties trūkumus pašalino tą pačią dieną, todėl egzistavo pagrindas teismui patikslintą priešieškinį priimti ir laikyti priimtu nuo 2022 m. spalio 12 d. nėra reikšmingi, nes net ir teismui 2022 m. spalio 19 d. priėmus atsakovės patikslintą priešieškinį, bet pasikeitus faktinei situacijai ir apeliantei netekus bankrutuojančios įmonės statuso bei su tokiu statusu susijusių lengvatų, teismas vis tiek turėtų pareigą nustatyti apeliantei terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, o apeliantei šio trūkumo neištaisius vėlgi CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktu apeliantės priešieškinį paliktų nenagrinėtą. Taigi bet kuriuo atveju (tiek priešieškinį pateikus bei priėmus iki Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties priėmimo, tiek po to) apeliantei netekus bankrutuojančio juridinio asmens statuso ji žyminį mokestį nagrinėjamoje byloje vis tiek privalo sumokėti.

21. Apeliantė teigia, kad bylą nagrinėjančiam teismui buvo žinoma apie įmonės nemokumo proceso nutraukimą, tačiau teismas, suvokdamas (turėdamas suvokti), kad bendrovė neturi atstovų, 2022 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė vos 8 d. d. terminą atsakovės priešieškinio tariamiems trūkumams ištaisyti. Atsakovė nebuvo tinkamai apie tokią nutartį teismo informuota, todėl tokia nutartis negalėjo įsiteisėti. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

22. CPK įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis proceso teisėmis, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą, taip pat domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti terminą, kuris bus pakankamas, kad asmuo galėtų įvykdyti visus teismo nurodymus bei pateikti reikalingus dokumentus. Tuo atveju, jeigu teismas nustato nepakankamą terminą, CPK numato galimybę šį terminą pratęsti. CPK 77 straipsnis reglamentuoja procesinių terminų pratęsimą.

23. Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, 2022 m. spalio 25 d. nutartis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) buvo siųsta tiek pačiai atsakovei, tiek nemokumo administratoriui, tiek ir atsakovės atstovui E. P. (CPK 115 straipsnio 5 dalis), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pastaroji nutartis nebuvo jai įteikta. Taigi atsakovė žinojo (turėjo žinoti) apie įpareigojimą pataisyti priešieškinio ir patikslinto priešieškinio trūkumus, tačiau jokių procesinių veiksmų nesiėmė: nepateikė procesinio dokumento siekdama pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytus priešieškinio trūkumus, taip pat neprašė pratęsti termino priešieškinio trūkumams pašalinti arba atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Be to, akcininko sprendimu atsakovės vadovu M. V. vėl paskirtas jau kitą dieną po 2022 m. spalio 25 d. nutarties priėmimo, todėl taip pat nėra pagrindo sutikti, kad atsakovė neturėjo atstovo ir jai nepakako 8 darbo dienų termino nustatytiems trūkumams pašalinti ar bent pateikti prašymą dėl termino priešieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo. Ta aplinkybė, kad atsakovės akcininko sprendimas paskirti bendrovės vadovą Juridinių asmenų registre įregistruotas tik 2022 m. lapkričio 7 d., nėra priežastis pateisinti termino skųsti 2022 m. spalio 25 d. nutartį ar ištaisyti priešieškinio trūkumus praleidimą, nes bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis). Taip pat šiuo atveju nėra reikšminga, kad atsakovės teisėtas atstovas (direktorius) informacijos apie bendrovės dalyvavimą teisminėse bylose į atsakovę iki tol ir šiuo metu atstovaujantį advokatą kreipėsi tik 2022 m. lapkričio 9 d., t. y. suėjus terminui atsakovei skųsti 2022 m. spalio 25 d. nutartį ir praleidus terminą priešieškinio trūkumams ištaisyti, nes, kaip minėta, atsakovės vadovas kompetenciją veikti bendrovės vardu įgauna nuo jo paskyrimo momento, o vien tai, jog jis į atsakovės buvusį atstovą kreipėsi pavėluotai nėra pateisinama priežastis nevykdyti teismo įpareigojimo.

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė, žinodama apie priešieškinio trūkumus, neatliko savo procesinių pareigų, nesidomėjo bylos nagrinėjimo eiga, priešieškinio trūkumų nustatytu terminu neištaisė, neprašė pratęsti termino priešieškinio trūkumams ištaisyti, todėl jos priešieškinis ir patikslintas priešieškinis pirmosios instancijos teismo pagrįstai paliktas nenagrinėtas.

25. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas sprendžiamam klausimui aplinkybes ir teisingai taikęs proceso teisės normas pagrįstai priešieškinį ir patikslintą priešieškinį paliko nenagrinėtą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsakovei papildomai išaiškintina, kad toks priešieškinio palikimas nenagrinėto neužkerta jai kelio pareikšti teismui naują, CPK reikalavimus atitinkantį, priešieškinį arba įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu atskiroje byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė