Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas – Algimantas Smolskas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1348-114/2013 pagal apelianto (administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto asmens) – J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-10-29 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-4849-540/2013 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-04117-2013-1), kurioje J. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau nutartyje – LR ATPK) 187 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-11-21 byla su administracine tvarka nubausto asmens – J. V. apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2013-10-29 nutarimo gauta Kauno apygardos teisme.

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1348-114/2013 pagal apelianto (administracine tvarka nubaustojo) – J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-10-29 nutarimo siųstina Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti apeliacine tvarka kitam apygardos teismui.

LR ATPK expressis verbis neįtvirtina teisėjo (teismo) nusišalinimo (nušalinimo) nuo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pagrindų sąrašo, o taip pat nereglamentuoja administracinio bylos perdavimo iš teismo, kuriam byla teisminga, kitam teismui sąlygų, todėl šiuo atveju yra vadovautinasi LR ATPK 249 str. 2 d., numatančia, kad LR ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau nutartyje – LR BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

LR BPK 229 str. 1 d. yra nustatyta, kad siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui; šiuo pagrindu bylą perduoti kitam teismui leidžiama tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisė į objektyvų ir nešališką bylos išnagrinėjimą sudaro vieną reikšmingiausių tinkamo teismo proceso (angl. – due process) principo aspektų. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas laikosi nuomonės, jog nagrinėjamu atveju, jeigu apelianto – J. V. apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas Kauno apygardos teisme, objektyviam stebėtojui galimai kiltų abejonių teismo nešališkumu. Faktinės administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės yra susijusios su įvykiais, vykusiais prie buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos – N. V. namų tuo metu, kai buvo atliekami vykdymo veiksmai ir vykdomas teismo sprendimas. Šie įvykiai sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, plačias diskusijas ir skirtingas nuomones, kaip jie turėtų būti vertinami. Kauno apygardos teismo teisėjus su N. V. praeityje siejo kolegiški santykiai ir ši aplinkybė suponuoja tai, kad vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes ir sprendžiant J. V. administracinės atsakomybės klausimą, tiek proceso dalyviams, tiek ir visuomenei apskritai gali kilti klausimų ir abejonių dėl to, ar Kauno apygardos teismas (šio teismo teisėjai) yra neutralūs ir nešališki vertindami ir teisiškai kvalifikuodami situaciją. Manytina, jog tai ir reiškia, kad objektyviam pašaliniam stebėtojui situacija galimai keltų abejonių teismo nešališkumu.

Teisės į nešališką teismą laidavimas laikytinas itin svarbiu teisingumo interesu. Tai reiškia, jog būtina užtikrinti proceso dalyvių teisę ir teisėtus interesus į tai, kad jų bylą nagrinėtų nešališkas, bylos baigtimi nesuinteresuotas teismas. Atsižvelgiant į tai, pasinaudotina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio apygardos teismo pirmininkui suteikiama teise ekstraordinariniais atvejais, kai to reikalauja teisingumo interesas, perduoti bylą iš teismo, kuriam byla teisminga, nagrinėti kitam apylinkės teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundas Kauno apygardos teisme nebuvo pradėtas nagrinėti iš esmės, todėl pripažintina, jog toks perdavimas neprieštarautų ir LR BPK 229 str. 1 d. nuostatoms, iki kurio momento byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apygardos teisme buvo gauti keleto asmenų, kurie pripažinti padarę administracinius teisės pažeidimus ir nubausti piniginėmis baudomis už atsisakymą vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus 2012-05-17, būriuojantis prie namo Klonio g. 5, Garliavoje, Kauno rajone, apeliaciniai skundai. Šių skundų pagrindu užvestos bylos Nr. ATP-1289-383/2013, Nr. ATP-1308-493/2013, Nr. ATP-1250-582/2013 persiųstos Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl apeliacinių skundų perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Kadangi tokie šios bylos faktai kaip pažeidimo padarymo vieta, laikas, aplinkybės yra tapačios ir turi sąsajų su buvusia Kauno apygardos teismo teisėja – N. V., nuoseklu yra ir šią bylą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Atsižvelgdamas į tai, kas virš pavardinta, ir remdamasis LR ATPK 249 str. 2 d., LR BPK 229 str. 1 d., 2 d. 2 p., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-1348-114/2013 pagal apelianto (administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto) – J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-10-29 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-4849-540/2013 (teisminio proceso numeris 4-69-3-04117-2013-01 siųsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl apeliacinio skundo perdavimo išnagrinėti kitam apygardos teismui.

Apie bylos su apeliaciniu skundu persiuntimą Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų sprendžiamas skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui klausimas, pranešti proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.