Kauno apygardos teismo nutartis

Laikinai einantis Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas – Algimantas Smolskas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1289-383-2013 (teisminio proceso numeris 4-69-3-03713-2013-2) pagal apeliantės – D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-10-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-4412-919/2013, kurioje D. B. yra traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – D. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2012-05-17, apie 7.00 val, prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. ji nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasišalinti nuo namo, stovėjo susikibusi su V. S. ir kitais asmenimis rankomis, dėl ko policijos pareigūnai jos atžvilgiu panaudojo jėgą – suėmę rankomis už drabužių, rankų, atitraukė ją nuo žmonių grupės ir nuvedė atokiau nuo namo; atlikus šiuos veiksmus, D. B. brovėsi pro pareigūnus į tą pačią vietą, tačiau buvo sulaikyta, t. y. minėtais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau nutartyje – LR ATPK) 187 str. 2 d.

Teisėjas Valdas Vitunskas, kuriam paskirtas nagrinėti D. B. apeliacinis skundas, 2013-11-08 nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusišalino motyvuodamas tuo, kad byloje nagrinėjamas atvejis tiesiogiai susijęs su buvusia Kauno apygardos teismo teisėja – N. V., su kuria teisėjas – Valdas Vitunskas buvo ilgametis kolega. Atsižvelgiant į didelį atgarsį visuomenėje sukėlusius 2012-05-17 įvykius Garliavoje, kurie tiesiogiai siejami su N. V. asmeniu, bei kurių dalyvė buvo apeliantė, teisėjui – Valdui Vitunskui nagrinėjant D. B. apeliacinį skundą, tiek pačiai apeliantei, tiek ir kitiems proceso dalyviams gali kilti abejonių dėl teisėjo nešališkumo; siekiant pašalinti vidines apeliantės - D. B. abejones bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu bei išvengti, kad nei tarp procesų dalyvių, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjo darbo vertinimų ir užtikrinti teisingumo interesus, esą pagrįsta nuo bylos nagrinėjimo nusišalinti (b. l. 215-216). Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas – Algimantas Smolskas 2013-11-08 rezoliucija teisėjo – Valdo Vitunsko nusišalinimą nuo D. B. apeliacinio skundo nagrinėjimo patvirtino (b. l. 215).

LR ATPK expressis verbis nereglamentuoja nei teisėjo (teismo) nusišalinimo (nušalinimo) nuo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pagrindų, nei administracinio bylos perdavimo iš teismo, kuriam byla teisminga, kitam teismui sąlygų, todėl šiuo atveju yra vadovautinasi LR ATPK 249 str. 2 d., numatančia, kad LR ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau nutartyje – LR BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

LR BPK 229 str. 1 d. yra nustatyta, kad siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui; šiuo pagrindu bylą perduoti kitam teismui leidžiama tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisė į objektyvų ir nešališką bylos išnagrinėjimą sudaro vieną reikšmingiausių tinkamo teismo proceso (angl. – due process) principo aspektų. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

L. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas laikosi nuomonės, jog nagrinėjamu atveju, jeigu apeliantės – D. B. apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas Kauno apygardos teisme, objektyviam stebėtojui kiltų abejonių teismo nešališkumu. Faktinės administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės yra susijusios su įvykiais, vykusiais prie buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos – N. V. namų tuo metu, kai buvo atliekami vykdymo veiksmai ir vykdomas teismo sprendimas. Šie įvykiai sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, plačias diskusijas ir skirtingas nuomones, kaip šie įvykiai turėtų būti vertinami. Kauno apygardos teismo teisėjus su N. V. praeityje siejo kolegiški santykiai ir ši aplinkybė suponuoja tai, kad vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes ir sprendžiant apeliantės administracinės atsakomybės klausimą, tiek proceso dalyviams, tiek ir visuomenei apskritai gali kiltų klausimų ir abejonių dėl to, ar Kauno apygardos teismas (šio teismo teisėjai) yra neutralūs ir nešališki vertindami ir teisiškai kvalifikuodami situaciją. Manytina, jog tai ir reiškia, jog objektyviam pašaliniam stebėtojui situacija galimai keltų abejonių teismo nešališkumu.

Teisė į nešališką teismą laikytina itin svarbiu teisingumo interesu. Tai reiškia, jog būtina užtikrinti proceso dalyvių teisę ir teisėtus interesus į tai, kad jų bylą nagrinėtų nešališkas, bylos baigtimi nesuinteresuotas teismas. Atsižvelgiant į tai, pasinaudotina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio apygardos teismo pirmininkui suteikiama teise ekstraordinariniais atvejais, kai to reikalauja teisingumo interesas, perduoti bylą iš teismo, kuriam byla teisminga, nagrinėti kitam apylinkės teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės skundas Kauno apygardos teisme nebuvo pradėtas nagrinėti iš esmės, todėl pripažintina, jog toks perdavimas neprieštarautų ir LR BPK 229 str. 1 d. nuostatoms, iki kurio momento byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui.

Atsižvelgdamas į tai, kas virš pavardinta, ir remdamasis LR ATPK 249 str. 2 d., LR BPK 229 str. 1 d., 2 d. 2 p., l. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-1289-383/2013 pagal apeliantės – D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-10-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-4412-919/2013 (teisminio proceso numeris 4-69-3-03713-2013-2) siųsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl apeliacinio skundo perdavimo išnagrinėti kitam apygardos teismui.

Apie bylos su apeliaciniu skundu persiuntimą Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų sprendžiamas skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui klausimas, pranešti proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.