Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas – Algimantas Smolskas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1308-493/2013 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-03953-2013-8) pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – D. P. procesinės atstovės – K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-10-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-4676-919/2013

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2013-11-11 administracinio teisės pažeidimo byla gauta su D. P. procesinės atstovės – K. A. apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2013-10-14 nutarimo, kuris paskirtas nagrinėti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui – Arūnui Paštuoliui. D. P. procesinė atstovė – K. A. apeliaciniame skunde inter alia formuluoja nušalinimą nuo skundo nagrinėjimo visiems Kauno apygardos teismo teisėjams in corpore ir prašo perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų sprendžiamas skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui klausimas. Teisėjas A. Paštuolis 2013-13-13 nutartimi nuo skundo nagrinėjimo nusišalino motyvuodamas nusišalinimą tuo, kad D. P. administracinėn atsakomybėn patraukta ir nubausta už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą per 2012-05-17 prie buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos – N. V. namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., vykusius ir didelio rezonanso bei skirtingų vertinimų visuomenėje susilaukusius įvykius, o teisėjas ir N. V. buvo ilgamečiai kolegos, todėl tiek proceso dalyviams, tiek ir visuomenei gali kilti abejonių dėl teisėjo objektyvumo, išankstinių tendencingų nuostatų neturėjimo sprendžiant klausimus, susijusius su D. P. administracine atsakomybe. Teisėjo nuomone, siekiant tokias abejones išsklaidyti, išvengti nepagrįstų teismo (teisėjo) darbo vertinimų bei užtikrinti svarbius teisingumo interesus, esą pagrįsta ir tikslinga nuo bylos nagrinėjimo nusišalinti (b. l. 169-170). Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas – Algimantas Smolskas 2013-11-14 rezoliucija teisėjo – Arūno Paštuolio nusišalinimą nuo skundo nagrinėjimo patvirtino (b. l. 169).

Byla su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. P. procesinės atstovės – K. A. apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2013-10-14 nutarimo siųstina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

LR ATPK expressis verbis neįtvirtina teisėjo (teismo) nusišalinimo (nušalinimo) nuo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pagrindų sąrašo, o taip pat nereglamentuoja administracinio bylos perdavimo iš teismo, kuriam byla teisminga, kitam teismui sąlygų, todėl šiuo atveju yra vadovautinasi LR ATPK 249 str. 2 d., numatančia, kad LR ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau nutartyje – LR BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

LR BPK 229 str. 1 d. yra nustatyta, kad siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui; šiuo pagrindu bylą perduoti kitam teismui leidžiama tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisė į objektyvų ir nešališką bylos išnagrinėjimą sudaro vieną reikšmingiausių tinkamo teismo proceso (angl. – due process) principo aspektų. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas laikosi nuomonės, jog nagrinėjamu atveju, jeigu apeliantės – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. P. procesinės atstovės – K. A. apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas Kauno apygardos teisme, objektyviam stebėtojui galimai kiltų abejonių teismo nešališkumu. Faktinės administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės yra susijusios su įvykiais, vykusiais prie buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos – N. V. namų tuo metu, kai buvo atliekami vykdymo veiksmai ir vykdomas teismo sprendimas. Šie įvykiai sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, plačias diskusijas ir skirtingas nuomones, kaip šie įvykiai turėtų būti vertinami. Kauno apygardos teismo teisėjus su N. V. praeityje siejo kolegiški santykiai ir ši aplinkybė suponuoja tai, kad vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes ir sprendžiant D. P. administracinės atsakomybės klausimą, tiek proceso dalyviams, tiek ir visuomenei apskritai gali kilti klausimų ir abejonių dėl to, ar Kauno apygardos teismas (šio teismo teisėjai) yra neutralūs ir nešališki vertindami ir teisiškai kvalifikuodami situaciją. Manytina, jog tai ir reiškia, jog objektyviam pašaliniam stebėtojui situacija galimai keltų abejonių teismo nešališkumu.

Teisės į nešališką teismą laidavimas laikytinas itin svarbiu teisingumo interesu. Tai reiškia, jog būtina užtikrinti proceso dalyvių teisę ir teisėtus interesus į tai, kad jų bylą nagrinėtų nešališkas, bylos baigtimi nesuinteresuotas teismas. Atsižvelgiant į tai, pasinaudotina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio apygardos teismo pirmininkui suteikiama teise ekstraordinariniais atvejais, kai to reikalauja teisingumo interesas, perduoti bylą iš teismo, kuriam byla teisminga, nagrinėti kitam apylinkės teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundas Kauno apygardos teisme nebuvo pradėtas nagrinėti iš esmės, todėl pripažintina, jog toks perdavimas neprieštarautų ir LR BPK 229 str. 1 d. nuostatoms, iki kurio momento byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui.

Atsižvelgdamas į tai, kas virš pavardinta, ir remdamasis LR ATPK 249 str. 2 d., LR BPK 229 str. 1 d., 2 d. 2 p., l. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-1308-493/2013 pagal apeliantės –administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. P. procesinės atstovės – K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-10-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-4676-919/2013 (teisminio proceso numeris 4-69-3-03953-2013-8) siųsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl apeliacinio skundo perdavimo išnagrinėti kitam apygardos teismui.

Apie bylos su apeliaciniu skundu persiuntimą Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų sprendžiamas skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui klausimas, pranešti proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.