Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1347-896/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-10-25
Bylos Nr.: e2A-1347-896/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16727-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Atsakovas: I. Z.
Ieškovas: I. S.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, L. N.
Advokatai: Paulius Astromskis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1347-896/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16727-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.5. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-59-775/2018 pagal ieškovės I. S. patikslintą ieškinį atsakovei I. Z. dėl žemės sklypo ir jame esančių inžinerinių statinių naudojimosi tvarkos pakeitimo bei nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras ir L. N..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) pakeisti 1997 m. lapkričio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. P19/97-1110 ir jos priede – žemės sklypo plane 1996-11 nurodytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, panaikinant I. Z. nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nustatant naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2017 m. balandžio 6 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtą žemės sklypo planą; 2) nustatyti kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kaune, K. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką (su teise savininkui be kito bendraturčio sutikimo statyti ir / ar rekonstruoti nesudėtingus statinius, esančius naudojamoje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje) pagal 2017 m. balandžio 27 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtą kiemo statinių naudojimosi schemą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 1996 m. gegužės 8 d. atsakovė nuosavybės teise įsigijo 50/100 dalis gyvenamojo namo, 47/100 dalis pastato bei 50/100 dalis kiemo statinių adresu Kaune, K. (duomenys neskelbtini), o ieškovė tuo pačiu adresu 2012 m. liepos 20 d. nuosavybės teise įgijo 50/100 dalis gyvenamojo namo, 53/100 dalis pastato-ūkinio pastato bei 50/100 dalis kiemo statinių. Baigus gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą ir atidalijus turtą, ieškovės vardu buvo įregistruotas butas Nr. 2, o atsakovės – butas Nr. 1, buvo suformuoti atskiri įėjimai į butus ir neliko jokių bendro naudojimo patalpų.

3. Ieškovė su atsakove 2012 metais rudenį susitarė, jog vykdys ne tik gyvenamojo namo padalijimą į atskirus turtinius vienetus, bet ir bendru sutarimu nustatys žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, kuri atitiktų pasikeitusią situaciją po gyvenamojo namo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir užtikrintų visų žemės sklypo bendraturčių interesus. Ieškovė sumokėjo už pirminį žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemos parengimą bei savo jėgomis ir atsakovės pageidavimu savo lėšomis atliko papildomus darbus bendros dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, tačiau atsakovė keletą kartų atsisakė pasirašyti iš anksto suderintus žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektus, konkrečių pasiūlymų, pastabų ar komentarų dėl siūlomos naudojimosi tvarkos nepateikė.

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodė, jog šalys niekada nebuvo nusistatę ir susitarę dėl aiškios naudojimosi tvarkos. 1996 metais rengtas kadastrinių matavimų planas, kuriame nurodytas žemės sklypo padalijimas pagal valdomus pastatus buvo parengtas tik turint tikslą paskaičiuoti pastatams aptarnauti reikalingus žemės sklypų plotus, kuriuos turėtų įgyti pastatų savininkai, o ne žemės sklypo naudojimosi tvarka. Be to, ši tvarka iki civilinės bylos užvedimo nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Nesant šalių susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamaisiais daiktais nustatymo, ieškovė negali tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių į žemės sklypą ir jame esančius statinius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pakeitė nustatytą naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2017 m. balandžio 6 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtą žemės sklypo planą: I. S. paskyrė naudotis 413 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „A“; I. Z. paskyrė naudotis 393 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B“, 23 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B1“ ir 26 kv. m bendro naudojimo ploto plane pažymėta raide „D“; Lietuvos Respublikai paskyrė naudotis 19 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „C“ ir 25 kv. m bendro naudojimo ploto plane pažymėta raide „D“. Teismas nustatė naudojimosi tvarką kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal 2017 m. balandžio 27 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtą kiemo statinių naudojimosi schemą: I. S. paskyrė naudotis tvoros dalimi plane pažymėta indeksu „I“ (tvoros ilgis 22,94 m), tvoros dalimi plane pažymėta indeksu „II” (tvoros ilgis 4,07 m), tvoros dalimi plane pažymėta indeksu „IV” (tvoros ilgis 5,82 m), kiemo taku, aikštele plane pažymėta indeksu „1“ (8,10 kv. m), kiemo taku, aikštele plane pažymėta indeksu „2“ (3,52 kv. m), kiemo taku, aikštele plane pažymėta indeksu „3“ (10,60 kv. m), kiemo taku, aikštele plane pažymėta indeksu „4“ (1,89 kv. m); I. Z. paskyrė naudotis tvoros dalimi plane pažymėta indeksu „III“ (tvoros ilgis 15,58 m), kiemo taku, aikštele plane pažymėta indeksu „5“ (70,66 kv. m), kiemo taku, aikštele plane pažymėta indeksu „6“ (7,00 kv. m), kiemo taku, aikštele plane pažymėta indeksu „7“ (50,22 kv. m) ir kiemo taku, aikštele plane pažymėta indeksu „8“ (6,32 kv. m), kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovei I. S. iš atsakovės I. Z. 2 205,47 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės I. Z. valstybei 32,32 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

6. Teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovei dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 413/899 dalys žemės sklypo, 50/100 dalių gyvenamojo namo, 53/100 dalys pastato-ūkinio pastato bei 50/100 dalių kiemo statinių adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) ir butas adresu Kaune, (duomenys neskelbtini)-2, atsakovei nuosavybės teise priklauso 442/899 dalys žemės sklypo, 50/100 dalių gyvenamojo namo, 47/100 dalys pastato bei 50/100 dalių kiemo statinių adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), pastatas-garantinio remonto korpusas adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) bei butas adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), o trečiajam asmeniui L. N. nuosavybės teise priklauso garažas adresu Kaune, K. (duomenys neskelbtini). Atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu Kaune, K. (duomenys neskelbtini), o trečiojo asmens L. N. – Kaune, (duomenys neskelbtini).

7. Ieškovė 2016 m. gegužės 27 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę su siūlymu nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog siūlo palikti galioti jau nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką. 2017 m. balandžio 6 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ parengė naują bendraturčių žemės sklypo adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos planą. 2017 m. balandžio 27 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ parengė bendraturčių žemės sklypo ir kiemo statinių adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos planą.

8. 2016 m. rugpjūčio 16 d. ieškovei teikiant ieškinį, Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas joks juridinis faktas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Nagrinėjant bylą, atsakovė I. Z. pateikė 1997 m. lapkričio 14 d. susitarimą ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties priedą – 1996 metų lapkričio mėnesį sudarytą žemės sklypo planą, kuriame tuo metu buvę žemės sklypo bendraturčiai buvo nustatę, kokio dydžio dalimis ir kurioje vietoje jie naudosis. Remiantis šiuo planu ir atsakovės I. Z. prašymu, 2017 m. balandžio 26 d. Nekilnojamojo turto registre į atsakovei I. Z. priklausančią žemės sklypo dalį buvo įregistruotas juridinis faktas dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo.

9. Teismas, remdamasis tuo, kad ieškovė šio juridinio fakto įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, o įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, sprendė, jog ginčo valdos bendraturčiai, 1996 metų lapkričio mėnesį pasirašydami žemės sklypo plane, išreiškė valią dėl naudojimosi žemė sklypu tvarkos nustatymo, todėl konstatavo, jog nuo 1997 m. lapkričio 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir jos įregistravimo naudojimosi tvarka minėtu žemės sklypu buvo nustatyta.

10. Vienas iš tuo metu buvusių bendraturčių – L. P. – ieškovės I. S. tėvas, 2012 m. liepos 20 d. dovanodamas žemės sklypo dalį dukrai, kaip jo teisių perėmėjai, turėjo perduoti 1997 m. lapkričio 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį su priedu – žemės sklypo planu, kuriame buvo pažymėta naudojimosi tvarka. Ir nors ieškovė nurodė, kad prie 2012 m. liepos 20 d. dovanojimo sutarties 1996 metų lapkričio mėnesio žemės sklypo planas nebuvo pridėtas, tačiau ji patvirtino aplinkybę, kad šalys iš dalies naudojosi žemės sklypu pagal minėtą 1996 metų žemės sklypo planą. Įvertinusi šias aplinkybes, ieškovė patikslino ieškinį ir prašė pakeisti žemės sklypo naudojimo tvarką.

11. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad nuo 1997 metų valdoje niekas nepasikeitė, todėl nėra pagrindo keisti naudojimosi tvarką. 2012 metų rudenį šalys susitarė, jog vykdys gyvenamojo namo padalijimą į atskirus turtinius vienetus ir bendru sutarimu nustatys žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri atitiktų pasikeitusią situaciją po gyvenamojo namo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir užtikrintų visų sklypo bendraturčių interesus. 2015 metais gyvenamasis namas buvo atidalintas. Atidalinus namą, nebeliko jokių bendro naudojimo patalpų. Iki atidalinimo ieškovė į savo rūsio patalpas patekdavo per įėjimą, kuris buvo įrengtas atsakovei priklausančioje namo dalyje, tačiau po atidalinimo ieškovė įėjimą į rūsį įsirengė iš savo patalpų, todėl vaikščioti pro atsakovės namo dalyje įrengtą įėjimą ieškovei nebeliko jokios būtinybės. Tokiu būdu ieškovei nebeliko poreikio naudotis ir bendru įvažiavimu bei bendru taku, kuris eina pro atsakovei priklausančią gyvenamojo namo dalį. Šios aplinkybės patvirtina, kad faktinė situacija pasikeitė ir šalims atsirado galimybė pakeisti naudojimąsi žemės sklypu, padalinant jį į aiškiai atskirtas erdves, užtikrinančias bendraturčių teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir galimybę išvengti konfliktų.

12. Teismas sprendė, kad pagal ieškovės siūlomą žemės sklypo naudojimo projektą tarp ieškovės ir atsakovės nebeliktų bendro naudojimo žemės plotų, šalys turėtų atskirus priėjimus prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių ir atskirus įvažiavimus į žemės sklypą. Ieškovės įvažiavimas būtų iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kur šiuo metu ir yra įrengti vartai, o atsakovės įvažiavimas liktų iš Būgos gatvės, kaip ir buvo iki šiol, nes šioje sklypo dalyje yra atsakovei priklausantis garažas, taip pat šioje dalyje yra ir kitas atsakovei priklausantis ūkio pastatas.

13. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės siūlomą projektą šalims iš esmės atitenka tos pačios naudojamo žemės sklypo dalys, kurios buvo nustatytos ir pagal 1996 metų sklypo planą, t. y. aplink gyvenamojo namo dalį, priklausančią ieškovei, esanti teritorija priskiriama ieškovės naudojimui, o aplink gyvenamojo namo dalį, priklausančią atsakovei, priskiriama atsakovei. Tik nebelikus būtinybės ieškovei naudotis bendro naudojimo taku, kuris eina per atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį, ši dalis priskiriama naudotis vienai atsakovei. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad iki šiol šiuo bendru taku buvo naudojamasi, tačiau, pakeitus naudojimosi tvarką, į žemės sklypą ieškovė patektų iš kitos pusės, būtent iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, ir taip būtų užtikrintas atsakovės privatumas. Siekiant nenukrypti nuo bendraturčių idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pagal ieškovės projektą atsakovės naudojimui nustatyta žemės sklypo dalis, esanti fasadinėje namo pusėje, lyginant su 1996 metų planu, sumažėja 45 kv. m, tačiau jos naudojimui atitenka 99 kv. m teritorija su joje esančiu bendro naudojimo taku ir 23 kv. m dalis bendros žemės, kuria faktiškai ir naudojasi viena atsakovė.

14. Teismas sprendė, jog atsakovės prieštaravimas dėl buksmedžių tvorelės nėra pakankama priežastis atmesti ieškovės siūlomą naudojimosi tvarkos projektą. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė iš pradžių jokių pretenzijų dėl buksmedžių tvorelės nekėlė, o ieškovė iki bylos užvedimo jos keltus reikalavimus dėl bendro naudojimo takų demontavimo savo jėgomis ir lėšomis jau yra įvykdžiusi, sprendė, kad atsakovės prieštaravimas dėl jos augalų yra mažareikšmis lyginant su tuo, kad pakeitus naudojimosi tvarką bus užtikrintas didesnis teisinis gėris, t. y. racionalus ir efektyvus daikto naudojimas.

15. Teismas atmetė ir kitą atsakovės prieštaravimą dėl ieškovei tenkančios atsakovės sklypo dalies, esančios prie įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Teismui atliekant vietos apžiūrą, buvo matyti, jog tokios mažos žemės sklypo dalies atsakovei neįmanoma racionaliai panaudoti. Atsakovė šią dalį tik turėtų, o ieškovei priskirta ši dalis suteiktų galimybę įvažiuoti į kiemą iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

16. Atsižvelgęs į nurodytus motyvus, teismas konstatavo, jog ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra patogi visiems bendraturčiams. Teismas pažymėjo, jog pagal ieškovės siūlomą projektą nėra keičiama 1996 metų plane nustatyta naudotis Lietuvos Respublikai tenkanti 19 kv. m žemės sklypo dalis, kurioje yra L. N. priklausantis garažas, bei šalia šio pastato esantis privažiavimas, kurį sudaro 25 kv. m ploto dalis. 25 kv. m ploto dalimi atsakovė, kaip ir anksčiau, bendrai naudotųsi su Lietuvos Respublika, nes tokį naudojimąsi lemia būtinybė atsakovei ir L. N. privažiuoti prie jiems priklausančių pastatų.

Šalies argumentai

17. Ieškovė taip pat prašė nustatyti naudojimosi tvarką kiemo statiniais (tvora ir kiemo aikštelėmis) pagal 2017 m. balandžio 27 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtą kiemo statinių naudojimo schemą, su kuria atsakovė nesutiko. Teismas sprendė, kad naudojimosi kiemo statiniais tvarka nustatytina, atsižvelgiant į nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tokia tvarka užtikrintų bendraturčių galimybę netrukdomai prieiti, naudoti ir aptarnauti tuos kiemo statinius, kurie yra jų naudojamoje žemės sklypo dalyje. Pagal parengtą kiemo statinių naudojimo schemą ieškovei daugiau tenka tvoros, o atsakovei daugiau tenka kiemo takų ir aikštelių, todėl tokiu būdu užtikrinamas šalių lygiateisiškumas.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas netenkino reikalavimo nustatyti kiemo statinių naudojimosi tvarką su teise savininkui be kito bendraturčio sutikimo statyti ir / ar rekonstruoti šiuos nesudėtingus statinius, kadangi šis reikalavimas neatitinka įstatymo reikalavimų, t. y. nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nesuteikia bendraturčiams teisės be kitų žemės sklypo bendraturčių rašytinių sutikimų toje dalyje statyti / rekonstruoti nesudėtingus statinius. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad statytojas privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu atsakovė I. Z., atstovaujama advokatės Danos Žvingilienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-59- 775/2018 dalyje, kuria buvo patenkinti ieškovės I. S. reikalavimai, priimti naują sprendimą ir ieškovės reikalavimus šioje dalyje atmesti, kitoje dalyje teismo sprendimo nekeisti, priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, prijungti iš laikraščio „Laikinoji sostinė“ 2003 m. rugpjūčio 7 d. straipsnį „Išrinktos gražiausios sodybos ir bendrijos“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Ieškovė I. S. prašė pakeisti tik atsakovės I. Z. vardu 1997 m. lapkričio 14 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. P19-97/1110 ir jos priede - žemės sklypo plane 1996-11 nurodytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią I. Z. įsigijo iš Valstybės 442 kv. m žemės (iš jų 355 kv. m asmeninio naudojimo ir 87 kv. m bendro naudojimo) (duomenys neskelbtini), tačiau tokia pat naudojimosi tvarka tuo pačiu žemės sklypu buvo nustatyta ir ieškovės tėvui L. P. įsigyjant iš Valstybės 1997 m. lapkričio 14 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. PI9/97-1109. Šia pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta su ieškovės tėvu, ir kuria buvo taip pat nustatyta naudojimosi to paties žemės sklypu tvarka, kurios ieškovė teismo neprašė pakeisti. Teismas, tenkindamas ieškovė ieškinį, sprendime dėl jos tėvo įsigyto žemės sklypo dalies ir prie šios sutarties pateikto 1996-11 plano, kuriuo nustatyta naudojimosi tvarka, visiškai nepasisakė. Teismas nusprendė keisti naudojimosi tvarką žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tačiau nepasisakė, ar tai liečia tik atsakovės I. Z. 1997 m. lapkričio 14 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P19/97-1110 ir prie jo pateiktą planą kaip ieškinyje ir prašė ieškovė, ar ir su ieškovės tėvu 1997 m. lapkričio 14 d. sudarytą Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P19/97-1109 ir jos sudėtinę dalį - 1996.11 žemės sklypo planą, kurių ieškovė neprašė keisti. Tačiau teismas sprendime toliau nurodė, kad vienas iš tuo metu buvusių bendraturčių L. P. - ieškovės I. S. tėvas, 2012 m. liepos 20 d. dovanodamas žemės sklypo dalį dukrai, kaip jo teisių perėmėjai, turėjo perduoti 1997 m. lapkričio 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį su priedu - žemės sklypo planu, kuriame buvo pažymėta naudojimosi tvarka. Ieškovė ginčijo tik atsakovės 1997 m. lapkričio 14 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P19/97-1110 ir jos priedu - 1996.11 planu patvirtintą ginčo žemės sklypu nustatytą naudojimosi tvarką bet neginčijo analogiškos savo tėvo 1997 m. lapkričio 14 d. sutarties Nr. P19/97-1109 ir jos priedu - 1996.11 planu patvirtintos naudojimosi tvarkos, o teismas, tenkindamas ieškinį, išėjo už ieškovės ieškinio reikalavimo ribų.

19.2. Ieškovės siūloma nauja naudojimosi tvarka keičia žemės sklypo įsigijimo metu bendraturčių sudarytą susitarimą, neatsižvelgiama į faktinį žemės sklypo naudojimą. Ieškovė su šeima ir toliau naudojasi 1996.11 plane nurodyta bendra žemės sklypo dalimi, pažymėta „C“ ir tai patvirtina teismui pateiktos nuo 2017 m. gegužės mėn. iki teismo sprendimo priėmimo foto nuotraukos. Teismas tinkamai šių faktinių aplinkybių nevertino, tik sprendime pasisakė, kad pakeitus naudojimosi tvarką ieškovė vaikščios iš kitos pusės, būtent iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Iš 1996.11 mėn. plano matyti, kad jau tuo metu po gyvenamuoju namu žemės sklypas buvo paskirtas naudotis atskirai: žemės sklypas po gyv. namo dalimi, kuria naudojasi ieškovė, įėjo į žemės sklypo „B“ dalį, kuri buvo paskirta naudotis tik ieškovės tėvui, o žemės sklypas po gyv. namu, kurio dalimi naudojosi ir dabar naudojasi atsakovė, įėjo į sklypo dalį „A“ ir kuri buvo paskirta jos asmeniniam naudojimuisi. Kad ieškovės tėvui, o dabar ieškovei gyv. name priklausančią patalpų dalį nuo atsakovei priklausančių patalpų skiria kapitalinė siena, matosi iš teismui pateikto 1996-03-26 plano, esančio I. Z. namų valdos techninės apskaitos byloje. O tai dar kartą patvirtina, kad keisti po namu žemės sklypu naudojimosi tvarkos ryšium su patalpų atidalijimu nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes tai nesudaro naujų aplinkybių, dėl kurių reikėtų keisti nustatytą naudojimosi tvarką. Tai, kad gyv.name (duomenys neskelbtini) ieškovei bei atsakovei priklausančios patalpos bendrojoje dalinėje nuosavybėje registre po 1997 metų buvo įregistruotos atskirais unikaliais numeriais (butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat neturi jokios reikšmės dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Butų savininkams privalo būti palikta teisė, jei jie nesusitaria kitaip, naudotis 1 m. ploto apeiti aplink gyv. namą. Vietos apžiūros metu atsakovė I. Z. teismui nurodė, kad prie gyvenamojo namo dešinės pusės yra laiptai, kuriais patenkama į rūsio patalpą ir kurioje yra įrengtas visam namui priklausančio vandentiekio skaitliukas. Pagal teismo patvirtintą ieškovės pasiūlytą projektą ieškovė šiuo bendru įrenginiu naudotis negali.

19.3. Teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo bei sąžiningumo pricipus, nes, pakeitus žemės naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo planą, atsakovei priklausantys 57 buksmedžiai (t. y. 19 m. ilgio gyvatvorė), dekoratyvinė tuja 5-6 m. aukščio ir 3-4 m. aukščio puskiparisinis medis, kurie visi pasodinti 1999 - 2000 metais jos asmeninio naudojimo žemės sklypo dalyje A/225 kv. m pagal 1996.11 planą dabar pateks į žemės sklypo dalį „A“, kuri priskirtina asmeniniam naudojimui tik ieškovei pagal 2017 m. balandžio 6 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ paruoštą planą. Tenkindamas ieškovės reikalavimą ir pakeisdamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, teismas visiškai nevertino atsakovei I. Z. ieškovės daromos turtinės žalos, todėl toks teismo sprendimas yra naikintinas. Be to, atsakovei bus padaryta ir moralinė žala. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateikiamas laikraščio „Laikinoji sostinė“ 4 lapas, kuriame yra straipsnis „Išrinktos gražiausios sodybos ir bendrijos“, kuriame nurodyta, jog Centro seniūnijoje buvo išrinktos 3 gražiausios sodybos ir trečioji vieta atiteko (duomenys neskelbtini) gyvenančiai I. Z.. Komisija būtent ir įvertino jos pasodintus medžius, gyvatvorę bei gėlynus.

19.4. Teismas nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, jog atsakovė siekia savanaudiškų paskatų bei siekia sau papildomos naudos. Ieškovės tėvui buvo leista ir jis išsipirko iš valstybės 413 kv. m, iš kurių 352 kv. m. asmeninio naudojimo ir 61 kv. m bendro naudojimo, o I. Z. išsipirko 442 kv. m, iš kurių 355 kv. m asmeninio naudojimo ir 87 kv. m bendro naudojimo. Keisdama žemės sklypų naudojimosi tvarką, ir teismui patenkinus šį reikalavimą, ieškovė sau skyrė 413 kv. m žemės tik asmeninio naudojimo, t. y. pasididino buvusį asmeninio naudojimo žemės klypo plotą 61 kv. m bendro naudojimo žemės sklypo sąskaita. I. Z. skyrė asmeninio naudojimo 393 kv. m ir 23 kv. m (pastaba – iki teismo sprendimo šis plotas 23 kv. m priklausė abiem bendrai) ir 26 kv. m bendro naudojimo.

19.5. Teismo patvirtinta naudojimosi kiemo statiniais tvarka pažeidžia bendraturtės I. Z. teises. Ieškovei bei atsakovei priklauso po 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora) ir kurie yra gyvenamojo namo priklausiniai. Sprendžiant naudojimosi tvarkos nustatymą dėl tvoros, yra svarbu, kokia žemės sklypo dalimi ir kas iš bendraturčių naudosis prie tos tvoros. Kadangi teismo sprendimas dėl naudojimosi žemės sklypu naikintinas, tai ir naikintinas teismo sprendimas dalyje dėl naudojimosi kiemo statiniais nustatymo, nes šis projektas paruošas atsižvelgiant į ieškovės projektą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl tvorų, neatsižvelgė į tai, kad pagal ieškovės pateiktą UAB „Projektų vystymo grupė“ 2017 m. balandžio 27 d. planą, ieškovei iš 48,41 m. ilgio tvoros tenka 32,83 m., o atsakovei tik 15,58 m., kai nuosavybės teisės abiejų bendraturčių yra lygios. Teismas nurodo, kad ieškovei daugiau tenka tvoros, o atsakovei tenka kiemo takų ir aikštelių, tokiu būdu šioje reikalavimo dalyje taip pat užtikrinamas šalių lygiateisiškumas. Tačiau atsakovė nesutinka su šiuo teismo argumentu. Teismas neįvertino ir ieškovė nepateikė įrodymų, ar šių dalintinų daiktų vertės yra lygios. Teismas vietos apžiūros metu turėjo galimybę įsitikinti, kad tiek kiemo takai ir aikštelės naudojamos ir ieškovės bei jos šeimos, jas būtina jau remontuoti ir pan., tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir jokių argumentų dėl nusidėvėjimo neišsakė. Neatsižvelgė į faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo, socialinės taikos ir proporcingumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus.

19.6. Iš esmės ieškovės buvo pareikšti ne du, bet trys reikalavimai: 1) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo; 2) dėl naudojimosi kiemo statiniais tvarkos nustatymo; 3) dėl teisės savininkui be kito bendraturčio sutikimo statyti ir/ar rekonstruoti nesudėtingus statinius. Pastarasis reikalavimas teismo buvo atmestas, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės patenkinta 90 proc. reikalavimų. Teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 2 600 Eur už advokatės paslaugas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nors ieškovė teismui pateikė net 5 ieškinius, jie buvo tikslinami dėl pačios ieškovės ar jos atstovės kaltės. Pirmas ieškinys teismo nepriimtas dėl žyminio mokesčio netinkamo mokėjimo. I-ame, II-ame ieškinyje (2016-08-30) ir IlI-me ieškinyje (2017-04-14) nebuvo įtraukti visi dalyviai, suinteresuoti bylos baigtimi. Ketvirtuoju ieškiniu buvo tikslinamas ieškinio dalykas bei netinkamai nurodytas tretysis asmuo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius. Šią ieškovės klaidą teismas ištaisė 2017-10-17 protokoline nutartimi. Šiuo ieškiniu ieškovė prašė nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką, nors pati su šiuo ieškiniu pateikė teismui priedą - registro išrašą, kuriame nurodyta jau įregistruota žemės sklypu naudojimosi tvarka. 2018-01-10 ieškovė jau prašė pakeisti žemės sklypu naudojimosi tvarką, apie kurios nustatymą ir įregistravimą registre ji pati žinojo dar 2012-07-20, kai dovanojimo sutartimi tėvas L. P. savo žemės sklypo dalį su nustatyta naudojimosi tvarka perleido savo dukrai - ieškovei I. S.. Į šias aplinkybes priteisiant bylinėjimosi išlaidas teismas neatsižvelgė.

Atsiliepimas

20. Ieškovė I. S., atstovaujama advokato Pauliaus Astromskio, atsiliepimu į atsakovės I. Z. apeliacinį skundą prašo atsakovės I. Z. apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1. Atsakovė klaidina teismą teigdama, jog priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų. Tokią prielaidą atsakovė daro teigdama, jog ieškovė neginčijo jos tėvui L. P. nustatytos naudojimosi tvarkos. Tačiau jokia naudojimosi tvarka L. P. valdytai žemės sklypo daliai niekada nebuvo įregistruota viešame nekilnojamojo turto registre, todėl registracijos nustatyti ar keisti nebuvo jokios faktinės būtinybės. Ieškovė suformulavo reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką visam žemės sklypui, kas reiškia, jog taip pat ir savo valdomai žemės sklypo daliai. Jei ieškovė prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą planą, tai savaime aišku, kad keičiasi ne tik bendraturčių naudojimosi ribos, bet ir pačios ieškovės.

20.2. Bendro naudojimo takas yra naudojamas tik todėl, kad kito tinkamai įrengto tako šiuo metu nėra, tačiau ieškovė nuosekliai paaiškino, jog nustačius naudojimosi tvarką šiuo taku nesinaudos, o įsirengs atskirą įėjimą. Be to, tai, kad atsakovė kaip įrodymą pateikia jos pačios padarytas fotonuotraukas, kuriose atsakovė fotografuoja ieškovės nepilnamečius vaikus, akivaizdžiai suponuoja, kad dabartinis naudojimasis pažeidžia ieškovės teises į privatumą ir ypač nepilnamečių vaikų interesus bei taip pat tokie veiksmai galimai pažeidžia CK 2.22 straipsnio nuostatas. Todėl, palikus dabar nusistovėjusią naudojimosi tvarką, bus ir toliau eskaluojamas šalių konfliktas, nes ieškovė ir jos šeimos nariai vaikščios pro atsakovės langus ir negalės jaustis saugiai, nes atsakovė bet kada galės juos stebėti, fotografuoti ar kitaip fiksuoti jų privatų gyvenimą.

20.3. Namo atidalijimas negali būti laikomas bereikšmiu, kadangi atidalijus nebeliko bendrųjų patalpų, įvyko esminis daikto naudojimo pasikeitimas. Įrodinėdama namo naudojimąsi, atsakovė remiasi iki butų atidalijimo buvusia kadastrinių matavimų byla. Šioje byloje nurodyta, kurios pirmo ir antro aukšto patalpos priskirtos namo bendrasavininkams. Tuo tarpu rūsio patalpos nepriskirtos nei vienam iš jų. Iki namo padalinimo į du atskirus turtinius vienetus, namo rūsys, į kurį buvo vienintelis įėjimas pro bendrai naudojamą taką, buvo bendrai naudojamas tiek ieškovės, tiek atsakovės. Žodiniu susitarimu buvo nuspręsta, kuriomis rūsio patalpomis naudojasi namo bendrasavininkai. Atidalinus namą, buvo atidalintos ir rūsio patalpos. Iš ieškovės buto buvo įrengtas atskiras įėjimas į jai priskirtą rūsio dalį, tuo tarpu iki tol bendrai naudotas įėjimas iš lauko pro bendro naudojimo taką atiteko I. Z.. Dėl šio pasikeitimo ieškovei neliko poreikio naudotis bendro naudojimo taku.

20.4. Teismas surengė išvažiuojamąjį posėdį ir pats nuvyko į žemės sklypą. Teismas galėjo betarpiškai įsitikinti, kaip realiai atrodo žemės sklypo situacija, kokie statiniai yra žemės sklypo teritorijoje, kaip jie naudojami, kaip į juos patenka šalys, kokie augalai auga žemės sklype bei nustatyti kitas su byla susijusias aplinkybes. Priešingai nei teigia atsakovė, teismas rėmėsi ne tik ieškovės bei liudytojo paaiškinimais, bet ir betarpiška vietos apžiūra, kas leido teismui priimti objektyvias ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir sprendimą šioje byloje.

Šalies argumentai

20.5. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog teismas vadovavosi mediacijos medžiaga dėl 5 000 Eur reikalavimo, tačiau šias aplinkybes paaiškino ir nurodė teismo posėdyje liudytojas V. S.. Papildomai įrodant šias aplinkybes dėl didelės pinigų sumos reikalavimo ir galimo atsakovės nesąžiningumo ir teismo klaidinimo, ieškovė prideda atsakovės atstovo advokato G. Gustaičio elektroninį laišką, siųstą ieškovės atstovui Pauliui Astromskiui, iš kurio akivaizdu, kad už ieškovės siūlomos naudojimosi tvarkos nustatymą buvo reikalaujama 4 670,00 Eur suma, o tai paneigia atsakovės skundo teiginius, jog jokių reikalavimų nebuvo. Pirmosios instancijos teismui nuvykus į žemės sklypą, buvo akivaizdžiai matyti, jog dalis atsakovės reikalautų kiemo statinių – takų iš ieškovės pusės jau buvo demontuota, kadangi atsakovės naudojamoje pusėje buvo susiaurinti takai, tokio susiaurinimo vietoje užvežtas juodžemis, sutvarkyta aplinka.

20.6. Atsakovė apeliaciniame skunde įrodinėja naujas aplinkybes, jog jai tariamai padaryta turtinė ir neturtinė žala, kadangi 2003 m. rugpjūčio 7 d. laikraščio straipsnyje I. Z. sodyba buvo išrinkta gražiausia rajone. Tačiau tai yra naujai atsakovės nurodomos aplinkybės ir įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neturėtų vertinti bei nagrinėti. Be to, pateiktas straipsnis niekaip nesusijęs su siūloma naudojimosi tvarka. Priešingai, pagal siūlomą naudojimosi tvarką atsakovei tenka daugiau asmeninio naudojimo sklypo dalies, todėl ji galės ir toliau puoselėti savo augalus. Vertinant įrodymą laiko atžvilgiu, niekaip neįrodyta, kad nuo 2003 m. iki 2018 m. atsakovės augalai išliko tokie patys, jie nebuvo keisti, persodinami ir turi tolią pačią vertę, kokia buvo prieš 15 metų. Pateiktas laikraščio straipsnis neturi tiesioginės sąsajos su bylos dalyku, o jį apibūdinantys atsakovės teiginiai dėl žalos yra deklaratyvūs, todėl atmestini.

20.7. Atsakovė galimai sąmoningai nutyli faktą, jog iš 158,31 kv. m kiemo takų ir aikštelių atsakovei priskiriama 134,2 kv. m (85 proc.), kai tuo tarpu ieškovė savo naudojimui pasilieka 24,16 kv. m (15 proc.). Bendras kiekvienai iš šalių tenkantis kiemo statinių santykis yra akivaizdžiai atsakovės naudai. Be to, šiuo atveju labai svarbu vertinti, kaip atrodo arba kokios būklės yra tariamai ieškovės naudai priskirta tvora. Ieškovės tvora yra ne mūrinė ar iš kitų ilgaamžių medžiagų pastatyta tvora, bet elementari tinklo tvora, kurios fizinė būklė šiai dienai yra itin prasta ir kurią norėdama naudoti ieškovė turės savo lėšomis remontuoti ar keisti. Todėl procentinis santykis, kurį akcentuoja atsakovė savo skunde, visiškai neatspindi faktinės tvoros būklės, tokios būklės statinio priskyrimas naudoti ieškovei niekaip negali pažeisti atsakovės teisių. Minėta tvora juosia būtent atsakovės naudojamą sklypo dalį netgi nepriklausomai, ar bus patvirtinta žemės sklypo naudojimo tvarka ar žemės sklypo naudojimas pasiliks esamos būklės.

20.8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl naudojimosi tvarkos kiemo statiniais nustatymo, ginčą dėl kiemo statinių išsprendė iš esmės, kadangi nustačius naudojimosi tvarką šalys aiškiai žinos, kokia kiemo statinių dalimi kiekviena iš jų naudosis ir, kad jų naudojama statinių dalis yra būtent jų naudojamoje žemės sklypo dalyje, kurią jie naudoja. Teismas aiškiai pasisakė, kad jei kiemo statinys yra žemės sklypo dalyje, kurią naudoja konkretus bendraturtis, tai toje žemės sklypo dalyje esantis statinys, taip pat turi būti naudojamas būtent to bendraturčio. Tokia teismo išvada yra absoliučiai logiška, kadangi kitu atveju kiltų akivaizdus konfliktas, jei pavyzdžiui atsakovei būtų priskirta naudotis tvora, kuri yra ieškovės naudojamoje žemės sklypo dalyje.

20.9. Pirmosios instancijos teismas itin detaliai išanalizavo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir netgi detalizavo kiekvieno teismo posėdžio trukmę bei pažymėjo, kad priteistina suma neviršija rekomendacijų. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo prašoma už ieškinių patikslinimą, ką itin akcentuoja atsakovė. Tai yra, nors ieškinys buvo tikslinamas, tačiau tai nesudarė reikalautinų iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovės skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti ir atmestini.

20.10. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė apeliaciniame skunde melagingai nurodo, jog nebuvo jokių kalbų apie 5 000 Eur reikalavimą iš ieškovės ir vienintelis būdas ieškovei tai paneigti yra įrodymų pateikimas, kad toks reikalavimas derybų metu tikrai buvo teikiamas, ieškovė prašo prie nagrinėjamos bylos prijungti atsakovės advokato elektroninį laišką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas nustatė bendraturčiams naudojimosi nekilnojamuoju turto tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

5. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

6. Apeliantė 2018 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo, kuriuo prašo prijungti prie bylos jos paruoštą pasiūlymą ieškovei su žemės sklypo planu, susirašinėjimą su ieškovės atstovu, sumedėjusių augalų taksaciją. Be to, apeliantė nurodo, jog skiriant žodinį bylos nagrinėjimą būtų galimybė bylą baigti taikiu būdu.

7. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateikti įrodymai galėjo būti pateikti į bylą, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama beveik 20 mėnesių. Per šį laikotarpį atsakovė galėjo į bylą teikti tiek sumedėjusių augalų taksaciją, tiek įvairius pasiūlymus ieškovei, tačiau to nepadarė. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs šiuos įrodymus priimti, ar kad poreikis pateikti šiuos įrodymus atsirado jau bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, atsakovė nepateikė.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį ir prijungti naujus įrodymus.

9. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nors atsakovė nurodė, jog teikė ieškovei savo pasiūlymą dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo, tačiau iš kartu pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė su atsakovės pasiūlymu nesutiko. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad tarp šalių vyksta derybos dėl taikos sutarties sudarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad bylą pralaimėjusi proceso šalis po teismo sprendimo pradėjo priešingai šaliai teikti pasiūlymus dėl ginčo išsprendimo nėra įrodymas, jog yra tikimybė sudaryti taikos sutartį. Be to, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad procesas pirmosios instancijos teisme vyko daugiau nei 20 mėnesių, buvo paskirta mediacija, kuri buvo nesėkminga. Darytina išvada, kad proceso dalyviams buvo suteiktos visos galimybės sudaryti taikos sutartį. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaip matyti iš atsakovės pateiktų duomenų, šalių atstovai susirašinėja, todėl atsakovė galėjo pateikti pasiūlymus ieškovei ir iki teismo posėdžio sudaryti taikos sutartį, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

10. Bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei priklauso 413/899 dalys žemės sklypo, 50/100 dalių gyvenamojo namo, 53/100 dalys pastato-ūkinio pastato bei 50/100 dalių kiemo statinių adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) ir butas adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), atsakovei priklauso 442/899 dalys žemės sklypo, 50/100 dalių gyvenamojo namo, 47/100 dalys pastato bei 50/100 dalių kiemo statinių adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), pastatas-garantinio remonto korpusas adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) bei butas adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), o trečiajam asmeniui L. N. nuosavybės teise priklauso garažas adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14–20, 37–38, 161–171; 2 t., b. l. 29–31, 48–54, 68–69, 112; 3 t., b. l. 73–76). 1997 m. lapkričio 14 d. buvo sudarytas susitarimas (1 t., b. l. 97) ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties priedas – 1996 metų lapkričio mėnesį sudarytas žemės sklypo planas, kuriame tuo metu buvę žemės sklypo bendraturčiai buvo nustatę, kokio dydžio dalimis ir kurioje vietoje jie naudosis (1 t., b. l. 105). Remiantis šiuo planu ir atsakovės I. Z. prašymu, 2017 m. balandžio 26 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (2 t., b. l. 29). Ieškovė siekia pakeisti nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tarp bendraturčių tvarką.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatė pagal 2017 m. balandžio 27 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtą bendraturčių žemės sklypo ir kiemo statinių adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos planą (2 t., b. l. 72). Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, ši sprendimo dalis neskundžiama ir nėra apeliacinio skundo dalykas.

Dėl ieškinio ribų

12. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog ieškovė ginčijo tik atsakovės 1997 m. lapkričio 14 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P19/97-1110 ir jos priedu - 1996.11 planu patvirtintą ginčo žemės sklypu nustatytą naudojimosi tvarką, bet neginčijo analogiškos savo tėvo 1997 m. lapkričio 14 d. sutarties Nr. P19/97-1109 ir jos priedu - 1996.11 planu patvirtintos naudojimosi tvarkos, o teismas, tenkindamas ieškinį, išėjo už ieškovės ieškinio reikalavimo ribų.

13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008).

14. Nustatyta, kad pagal atsakovės I. Z. prašymą, 2017 m. balandžio 26 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (2 t., b. l. 29).

15. Vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše. To paties straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyta, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie nekilnojamojo daikto bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ta aplinkybė, jog VĮ Registrų centras 2017 m. lapkričio 7 d. rašte nurodė, jog juridinis faktas apie naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką įregistruotas I. Z. nuosavybės teisės daliai, neturi teisinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad tarp bendraturčių buvo sudaryta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka, ji buvo galiojanti visiems bendraturčiams, teisės aktai nereglamentuoja, jog galima būtų tokią tvarką įregistruoti tik savo nuosavybės teisės daliai, o kito bendraturčio nuosavybės daliai tokia tvarka negaliotų. Be to, tokia situacija būtų ir nelogiška. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad VĮ registrų centras išraše (2 t., b. l. 29) nėra pažymėta, jog tvarka buvo įregistruota tik vieno iš bendrasavininkų nuosavybės teisės daliai. Darytina išvada, kad naudojimosi tvarka buvo įregistruota visam ginčo turtui.

16. Ta aplinkybė, kad ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimą formulavo pagal VĮ Registrų centras rašte pateiktą informaciją, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinio faktinis pagrindas ir reikalavimas neaiškūs. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė visiškai suprato ieškovės reikalavimą, todėl jos teisės nebuvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas naudojimosi tvarką pagal ieškovės reikalavimą, neišėjo už ieškinio ribų.

Dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais tvarkos pakeitimo ir nustatymo

17. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

18. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus, jog teismas neatsižvelgė į faktinį naudojimąsi žemės sklypu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovė faktiškai naudojasi žemės sklypu pagal galiojančią naudojimosi tvarką, negali būti pagrindas šią tvarką atsisakyti keisti, jeigu nauja siūloma naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka labiau atitinka bendraturčių interesus. Teismas atsižvelgia į tai, kad pati ieškovė siūlo kitą naudojimosi tvarką, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad naudojimosi tvarkai pasikeitus, ji vykdys teismo sprendimą.

20. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus, jog nuo 1996 m. valdoje niekas nepasikeitė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad 2015 metais gyvenamasis namas buvo atidalintas (1 t., b. l. 37; 2 t., b. l. 55–65). Atidalinus namą, nebeliko jokių bendro naudojimo patalpų. Iki atidalinimo ieškovė į savo rūsio patalpas patekdavo per įėjimą, kuris buvo įrengtas atsakovei priklausančioje namo dalyje, tačiau po atidalinimo ieškovė įėjimą į rūsį įsirengė iš savo patalpų, todėl vaikščioti pro atsakovės namo dalyje įrengtą įėjimą ieškovei nebeliko jokios būtinybės. Tokiu būdu ieškovei nebeliko poreikio naudotis ir bendru įvažiavimu bei bendru taku, kuris eina pro atsakovei priklausančią gyvenamojo namo dalį. Apeliantė šių aplinkybių nepaneigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad faktinė situacija pasikeitė ir šalims atsirado galimybė pakeisti naudojimąsi žemės sklypu, padalinant jį į aiškiai atskirtas erdves, užtikrinančias bendraturčių teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir galimybę išvengti konfliktų.

21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, neįvertino, kad atsakovė patirs žalą. Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Projektų vystymo grupė“ projektą, pagal kurį buvo nustatyta ginčijama naudojimosi žemės sklypu tvarka, sprendžia, kad visų pirma, teismas nustatė tokią naudojimosi tvarką, kuri užtikrina racionalų ir efektyvų žemės sklypo naudojimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tą aplinkybę, kad į žemės sklypo dalį, kuri paskiriama naudotis ieškovei, patenka atsakovės augalai, taip pat dėl bendram naudojimuisi paskiriamos žemės sklypo dalies, tačiau pagrįstai sprendė, kad toks atsakovės netekimas yra mažareikšmis, o naudojimosi tvarkos nustatymas sukurs didesnį teisinį gėrį.

22. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės argumentus dėl naudojimosi kiemo statiniais tvarkos nustatymo, pažymi, jog atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog ieškovei paskirta neproporcingai didelė dalis tvoros, tuo tarpu atsakovei – kiemo aikštelių, kurias būtina remontuoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, reikšdama argumentus dėl tvoros, nenurodė, kuo ilgesnės tvoros priskyrimas naudotis ieškovei pažeidžia atsakovės teises. Byloje nėra jokių duomenų apie tvoros vertingumą, galbūt jos kultūrinį – architektūrinį vertingumą, taip pat duomenų apie jos estetines savybes. Darytina išvada, kad ginčo sklypą juosianti tvora tiesiog atlieka tvoros funkciją – atskirti sklypą nuo aplinkinės teritorijos. Pažymėtina, kad naudojimosi tvarkos nustatymas ieškovei sukelia ne tik teisę naudotis tvora, bet ir pareigas ja rūpintis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė, kuo jos teisės pažeidžiamos ieškovei priskyrus ilgesnę tvoros dalį ir ką tokiu naudojimosi tvarkos nustatymu ji praranda. Atmestinas taip pat ir atsakovės argumentas, kad kiemo aikštelės naudojamos ir ieškovės bei jos šeimos. Atsakovei išaiškintina, kad nustačius tokią naudojimosi tvarką ir teismo sprendimui įsiteisėjus, ieškovė neteks teisės šiais kiemo statiniais naudotis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju lygiateisiškumo principas taip pat nėra pažeidžiamas (CK 1.2 straipsnis).

23. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

24. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovei ir atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka nesuteikė pirmenybės vienam iš bendraturčių, neįtvirtino prielaidos kilti konfliktams dėl bendro daiktų naudojimo, užtikrina racionalų ir efektyvų žemės sklypo bei kiemo statinių naudojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

25. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinys patenkintas 90 proc. dalimi. Metodo, kaip apskaičiuota patenkinta ieškinio dalis, teismas, nenurodė. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog patenkinta 90 proc. ieškinio dalis, nes ieškovė buvo pareiškusi tris reikalavimus, iš kurių vienas buvo atmestas.

27. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo patenkinto ieškinio dalį. Sutiktina su tuo, jog ieškovė pareiškė 3 reikalavimus, t.y. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, naudojimosi kiemo statiniais tvarkos nustatymo, dėl teisės savininkui be kito bendraturčio sutikimo statyti ir/ar rekonstruoti nesudėtingus statinius, iš kurių vienas buvo atmestas, todėl darytina išvada, kad teismas patenkino 2/3 dalis ieškinio, t.y. 67 proc.

28. Kadangi atsakovė pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos pagrįstos ieškovės bylinėjimosi išlaidų sumos neginčija (2883,86 Eur), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 1932,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovei priteistina 33 proc. bylinėjimosi išlaidų, t.y. proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 2600 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovės priteistina 858 Eur. Priešpriešinės sumos įskaitytinos ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 1074,19 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (93 str. 5 d.).

30. Apeliacinis skundas buvo teikiamas dėl trijų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, t.y. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, naudojimosi kiemo statiniais tvarkos nustatymo ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeista tik iš dalies, todėl daro išvadą, kad ši dalis pakeista 50 proc., o apeliacinis skundas patenkintas 1/6 dalimi, t.y. 17 proc.

31. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 150 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti ir 1000 Eur išlaidas teisinei pagalbai. Todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 195,50 Eur.

32. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Pakeisti sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų:

Priteisti ieškovei I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 1074,19 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt keturis eurus 19 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iš I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 195,50 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika