Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolės Svajonės Žukaitienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Svajonė Žukaitienė, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Žemkasta“ (bankroto administratorius Vilnius Aleksandravičius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais, tarp jų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą, vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų ir efektyvų, laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė Svajonė Žukaitienė atlieka skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0076/20/00201, užvestoje pagal 2019-10-24 Marijampolės apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-7078-802/2019 dėl 27020,08 Eur skolos ir 584,82 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojai bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Žemkasta“ (toliau - BUAB ,,Žemkasta“).

Kadangi pareiškėjas (skolininkas) skolos išieškotojai BUAB ,,Žemkasta“ gera valia nemokėjo, antstolė ieškinio užtikrinimui surašė pareiškėjo skundžiamą 2020-11-24 turto arešto aktą Nr. S-20-76-36651 (toliau - aktas) vykdomojoje byloje Nr. 0076/20/00201, kuriuo areštavo pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas(duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas(duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypai). Nurodytas arešto mastas – 13 393,56 Eur. Akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Turto savininką skyrė aktu areštuoto turto saugotoju.

Kaip nurodo antstolė, atsižvelgiant į tai, kad areštuotą turtą įvertinti sudėtinga, kadangi rinkos vertės nustatymui reikalingos specialios žinios ir vadovaujantis CPK 681 – 682 straipsnių nuostatomis, 2020-12-21 patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, UAB "VERTĖ PLIUS" turto vertintojai buvo įpareigoti atlikti ekspertizę minėto nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Antstolė patvarkė: 1. skirti ekspertizę šio turto vertei nustatyti: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2. ekspertizę pavesti atlikti UAB "Vertė plius", įpareigojant išvadą, atitinkančią CPK 216 straipsnio reikalavimus, išdėstyti raštu ir pateikti antstolei; 3. nustatant areštuoto turto rinkos vertę neturi būti vertinama aplinkybė, jog turtas bus parduotas priverstine, sprendimams vykdyti nustatyta tvarka; 4. pardavus areštuotą turtą, turto vertės nustatymo išlaidas išieškoti iš skolininko; 5. informuoti proceso šalis, kad jie turi teisę ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka pareikšti ekspertui nušalinimą. Pareiškimas dėl eksperto nušalinimo turi būti pateiktas antstoliui raštu; 6. areštuoto turto verte laikyti eksperto nustatytą turto vertę. Turto pardavimo pirmosiose varžytynėse kaina laikyti kainą, sudarančią aštuoniasdešimt procentų eksperto nustatytos turto vertės (CPK 718 straipsnis), antrosiose varžytynėse šešiasdešimt procentų eksperto nustatytos turto vertės (CPK 722 straipsnis).

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės procesinių veiksmų, kuriuo nesutiko su jos priimtu 2020-11-24 aktu dėl areštuoto turto vertės, kurį antstolė 2020-12-30 patvarkymu atsisakė tenkinti ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolė 2020-11-24 akte nesivadovavo CPK 678 straipsnio nuostatomis, nenurodė areštuoto turto vertės (nurodant kiekvieno atskirai ir kartu), dėl ko antstolė nenurodžiusi jokių verčių, tokiu būdu veikė aplaidžiai ir neatsakingai, areštavo daugiau turto nei yra nustatytas turto arešto mastas; bei nesivadovavo CPK 675 straipsnio nuostatomis, draudžiančiomis antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, dėl ko antstolė vykdydama jo turto paiešką ir areštą 13 393,56 eurų sumai pažeidė jo teises ir areštavo kelis kartus vertingesnį jo turtą, nei nustatytas arešto mastas, kadangi areštuotus žemės sklypus vertina po 15 000 – 20 000 Eur kiekvieną ir šiuo atveju būtų pakakę areštuoti tik vieną žemės sklypą.

Pareiškėjas šiuo atveju antstolės nustatytu terminu dėl turto įkainojimo prieštaravimų nereiškė, tačiau pateikė antstolei skundą dėl 2020-11-24 akto. Teismas skundo pateikimą vertina kaip prieštaravimą dėl patvarkyme nurodytos areštuoto turto vertės, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių motyvuotų argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo skunde nurodytą žemės sklypų vertę. 2020-12-30 antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020-12-18 skundą (antstolės kontoroje gautą 2020-12-23), ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0076/20/00201 perdavė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui. Pagal CPK 510 straipsnį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pirmiausia pateikiamas tiesiogiai antstoliui. Tais atvejais, kai antstolis skundo nepatenkina, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas teismui. Kaip matyti iš 2020-12-30 antstolės patvarkymo atsisakyti tenkinti skundą, antstolė skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Antstolė 2020-11-24 surašė turto arešto aktą, kuriame nurodė, kad areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, tai yra siekdama, kad vertinamo turto rinkos vertė būtų reali, objektyvi bei teisinga, areštuodama pareiškėjo (skolininko R. B.) turtą - du žemės sklypus, nurodė, kad būtina skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir 2020-12-21 patvarkymu Nr. 0076/20/00201/S-00498 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo įpareigoto turto vertintojus UAB "VERTĖ PLIUS" atlikti ekspertizę minėto nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Pagal CPK 681 straipsnio 3 dalį skolininkas nedalyvavęs areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą, konkrečiu atveju pareiškėjas pats nurodė, kad 2020-12-01 gavo 2020-11-24 aktą, o pareiškėjo 2020-12-18 skundą antstolė gavo 2020-12-23, kas patvirtina, kad pareiškėjo teisė reikti prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės nebuvo suvaržyta.

CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pagal CPK 681 straipsnio 3 dalį skolininkas nedalyvavęs areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.

CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad turto arešto akte turi būti nurodytas kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, ką antstolė ir nurodė skundžiamame akte. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstolė 2020-11-24 akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, kas patvirtina antstolės nurodytą, kad ji siekdama, kad vertinamo turto rinkos vertė būtų reali, objektyvi bei teisinga, areštuodama pareiškėjo (skolininko) turtą (du žemės sklypus), buvo įsitikinusi, kad šiuo atveju areštuoto turto vertei nustatyti būtina skirti ekspertizę. Teismo vertinimu, antstolė šiuo atveju akte nenurodžiusi kiekvieno areštuojamo daikto vertės ir viso areštuojamo turto vertės, ką pasak pareiškėjo privalėjo padaryti, nurodydama, kad turto vertei bus kviečiamas ekspertas, laikėsi įstatymo nuostatų (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kaip teisingai nurodo skunde pareiškėjas, antstolis negali areštuoti skolininko turto daugiau, nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675), tačiau nustatytų duomenų pagrindu nesutiktina, kad areštuojant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus buvo pažeistos jo teisės, kadangi nors skunde nurodė, kad vieną žemės sklypą vertina 15 000 – 20 000 Eur, tačiau sutiktina su antstolės nurodytu, kad nepateikė jokių duomenų ir jokių įrodymų, kad areštuotas turtas yra vertingesnis nei nustatytas arešto mastas, dėl ko šis pareiškėjo argumentas laikomas nepagrįstu. Jau pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Teismų praktikoje ši sąvoka aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų.

Teismas pažymi, jog tais atvejais, kai nustatoma, kad, vykdant teismo sprendimą, bus išieškoma iš nekilnojamojo turto, kartu taikomas ir CPK 690 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį ir kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Taigi, siekdamas įvykdyti gautą vykdomąjį raštą, antstolis tiek aprašydamas turtą, tiek jį areštuodamas turi vertinti ne tik kiek ir kokio turto turi skolininkas, bet ir turimo turto teisinį statusą, nuosavybės rūšį, jo paklausą rinkoje, taip pat nustatyti tikrąją, o ne Registrų centre pagal masinio vertinimo duomenis nurodytą šio turto vertę. Priešingu atveju, vadovaujantis masinio vertinimo duomenimis, kurie dažnai nebeatitinka realios situacijos rinkoje, areštavus nepakankamos vertės teismo sprendimui įvykdyti turtą, kyla grėsmė pažeisti išieškotojo interesus, todėl antstolis tokiose situacijose turi būti ypatingai apdairus ir rūpestingas. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-675-856/2019).

Pažymėtina, kad nors pareiškėjas skunde teigia, kad žemės sklypai priklauso jam, o antstolė aktu areštavo abiejų žemės sklypų 1/1 dalį, tačiau šiuo atveju pareiškėjo asmeninės nuosavybės faktas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registrų išrašų duomenimis vykdomojoje byloje, nenustatytas. Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos duomenimis pareiškėjas yra sudaręs santuoką ir nėra duomenų, jog areštuoti žemės sklypai priklausytų pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise, iš ko darytina išvada, jog jie priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas pažymi, kad tokiu atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas turi bendro su kitais asmenimis turto ir jam priklausanti bendro turto dalis nėra nustatyta, kyla skolininko turto dalies neapibrėžtumo rizika, nes iki bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, nėra aišku, kokia konkrečiai turto dalis priklauso skolininkui ir kokia apimtimi galės būti patenkinami išieškotojo interesai nukreipiant išieškojimą į tokį turtą. Tokiu atveju objektyviai yra pateisinama, kad tokio turto turės būti areštuojama daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nors tiek bendrosios dalinės nuosavybės, jeigu dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 3 dalis), tiek bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.117 straipsnis) atveju yra taikoma lygių dalių prezumpcija, ši prezumpcija gali būti nuginčyta. Tai reiškia, kad yra tikimybė, jog skolininko turto dalis, į kurią gali būti nukreipiamas išieškojimas, gali būti ir mažesnė nei 1/2 dalis. Kartu gali kilti ir kitų rizikų, pvz., galimybės nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, rizika, turto, kuris priklausys keliems asmenims, dalies likvidumo rizika ir kt. rizikų, susijusių būtent su tuo, kad išieškojimas bus nukreiptas į skolininko turto, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį. Šios rizikos turi reikšmės sprendžiant, kokia apimtimi turi būti areštuotas skolininko turtas, kad būtų galima patenkinti išieškotojo interesus.

Nors šiuo atveju antstolė areštuodama pareiškėjo turtą neatsižvelgė į turto teisinį statusą, nuosavybės rūšį, tačiau siekė nustatyti tikrąją, o ne Nekilnojamojo turto išrašuose valstybės įmonės Registrų centre pagal masinio vertinimo duomenis nurodytą šio turto vertę, dėl ko neatliko jokių neteisėtų veiksmų vertindama areštuotą turtą. Nagrinėjamu atveju nustačius pareiškėjo (skolininko) turto dalį bendrojoje nuosavybėje, būtų aktuali tik dalis (tikėtina 1/2) nustatyto areštuoto turto vertės, kas iš esmės paneigia pareiškėjo argumentą, jog antstolis areštavo skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nustatytų duomenų pagrindu antstolė įpareigotina nustatyti pareiškėjo areštuoto turto nuosavybės rūšį, tai yra ar visas šis turtas priklauso skolininkui ir nustatytų duomenų pagrindu imtis aukščiau nurodytų įstatymo nustatytų veiksmų, nes kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667, 3.116 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. e3K-3-504-421/2016, 16 punktas). Neturint tikslių duomenų apie tai, kokia turto dalis priklauso skolininkei, nėra objekto, kurio vertė turi būti nustatyta.

Kaip teisingai antstolė pažymėjo, jog CPK 704 straipsnis numato, jog skolininkas iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje, gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Vadovaujantis šiuo straipsniu pareiškėjas turi teisę siūlyti areštuoto turto pirkėją ir kainą, už kurią minėtas pirkėjas sutinka turtą įsigyti. Jeigu areštuotų žemės sklypų (ar jų dalių) kaina būtų ženkliai didesnė, pakaktų realizuoti vieną žemės sklypą, tuomet padengus skolą ir vykdymo išlaidas, areštas antrajam žemės sklypui būtų panaikintas. Todėl šiuo atveju sutiktina su antstolės nurodytu, jog pareiškėjas skolos gera valia nedengia, areštuoto turto vertei nustatyti užsakyta ekspertizė, pareiškėjas jokių duomenų pagrindžiančių konkrečią žemės sklypų vertę nepateikė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo (skolininko) skundą ir naikinti areštą skolininko turtui.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, nesant pagrindo konstatuoti antstolės atliekamų veiksmų neteisėtumą vykdomojoje byloje Nr. 0076/20/00201, pareiškėjui skunde niekaip nepagrindus ir neįrodžius argumento, jog išieškotojo reikalavimams vykdymo procese pilnai pakako antstolei areštuoti vieną žemės sklypą iš dviejų, dėl ko nėra pagrindo panaikinti 2020-11-24 antstolės priimto turto arešto akto Nr. S-20-76-36651, pareiškėjo skundas dėl antstolės Svajonės Žukaitienės veiksmų laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 512 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolės Svajonės Žukaitienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0076/20/00201 atmesti.

Įpareigoti antstolę nustatyti pareiškėjo areštuoto turto nuosavybės rūšį ir nustatytų duomenų pagrindu imtis įstatymo nustatytų veiksmų.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei Svajonei Žukaitienei vykdomąją bylą Nr. 0076/20/00201.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.