- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-13
- Bylos Nr.
- 2A-68/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00292-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- World Logistics Services Corporation LLC, World Logistics Services Corporation LLC priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei, „Liegėlė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Liegėlė“
- Trečiasis asmuo
- Ibedrola Ingenieria Y Construction S
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo World Logistics Services Corporation LLC apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-612-480/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Liegėlė“ ieškinį atsakovui World Logistics Services Corporation LLC, trečiajam asmeniui Ibedrola Ingenieria Y Construction S. A. Unipersonal, dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovo World Logistics Services Corporation LLC priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Liegėlė“, trečiajam asmeniui Ibedrola Ingenieria Y Construction S. A. Unipersonal, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo priteisti 732 598,46 Lt skolą, 6 357,14 delspinigių, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., 4-11 b. l.). Reikalavimą kildino iš 2010 m. liepos 19 d. šalių Krovinių ekspedicijos sutarties Nr. 06-14-2010 (toliau tekste – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo atsakovo pasirinktu geležinkelio transportu, maršrutu ir lėšomis, savo vardu organizuoti trečiajam asmeniui priklausančių sunkiasvorių viršgabaritinių krovinių (toliau tekste - Krovinys), taip pat ir dujinės Turbinos (toliau tekste – Turbina) ekspedijavimą, išskyrus pakrovimą ir iškrovimą. Ieškovo teigimu, dėl neteisingai nurodytų Turbinos duomenų (faktiškai buvo didesni), nebuvo galima pakrauti ir pritvirtinti Krovinio į ieškovo pateiktus vagonus su specialia metaline konstrukcija. Atsakovui ir krovinio gavėjui pripažinus faktą, kad ieškovui buvo pateikti klaidingi Turbinos duomenys, ieškovas buvo paprašytas pateikti pasiūlymą dėl papildomų paslaugų suteikimo, siekiant per kuo trumpiausią laiką pristatyti Krovinį į paskirties vietą. 2010 m. lapkričio 3 d. ieškovui pateikus tris alternatyvius pasiūlymus dėl metalo konstrukcijų pakeitimo, specialiųjų konstrukcijų ir papildomų darbų, atsakovas patvirtino ieškovo antrąjį pasiūlymą už papildomą 162 400 eurų (560 734,72 Lt) atlygį. Ieškovas įvykdė įsipareigojimus, tačiau atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už papildomas vagonų manevravimo paslaugas ir prastovas (Sutarties 2.2.7 ir 2.2.9 p.) ir už papildomai kilusias dokumentų, metalinių konstrukcijų bei paslaugų dėl elektros tinklų atjungimo bei suderinimo su AB „Lietuvos geležinkeliai“ paslaugas. Atsakovo 732 491,36 Lt skolą sudaro 560 734,72 Lt papildomos techninės dokumentacijos keitimo išlaidos ir metalo konstrukcijos keitimo dėl neteisingų atsakovo patiektų Turbinos duomenų išlaidos; 47 476 Lt papildomo 5 transporterio moduliams atvarymo ir grąžinimo išlaidos; 46 420 Lt manevravimo ir prastovos Turbinos krovimo metu išlaidos; 64 912,64 Lt prastovos ir manevravimo paslaugų apmokėjimo Turbinos pervežimo metu išlaidos; 12 948 Lt papildomų manevravimo paslaugų išlaidos.
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 259 422,71 Lt ir 73 819,27 USD nuostolių, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (9 t., 3-13 b. l.). Atsakovo teigimu, jis patyrė 183 461,11 Lt išlaidų dėl neteisėto ieškovo Turbinos rėmo nuėmimo (179 545,60 Lt) ir Turbinos rėmo transportavimo (3 915,51 Lt) skyrium nuo Turbinos. Atsakovo nuomone, ieškovas privalėjo numatyti ir parengti atitinkamas metalo konstrukcijas Turbinos pakrovimui, kuris turėjo būti vykdomas su rėmu arba nurodyti aplinkybes, dėl kurių Turbinos gabenimas su rėmu yra negalimas. Atsakovas taip pat patyrė 73 819,27 USD išlaidas dėl Turbinos draudimo, kadangi atsakovas turėjo apdrausti Turbinos gabenimą geležinkelio transportu, nes ieškovas nesilaikė trečiojo asmens nurodytų tvirtinimo Turbinos tvirtinimo reikalavimų. Toks reikalavimas buvo numatytas šalių Sutartyje. Atsakovas 22 000 eurų (75 961,60 Lt) išlaidų patyrė dėl papildomų Turbinos ir generatoriaus iškrovimo aikštelės įrengimo darbų, nes ieškovo pareiškimu, įrengta aikštelė neatitiko reikalavimų, todėl atsakovas turėjo pasirinkti kitą iškrovimo aikštelę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė - ieškovui iš atsakovo priteisė 615 886,92 Lt skolą, 5 012,72 Lt delspinigių, 6 procentų procesines palūkanas už 620 899,64 Lt priteistą sumą, 15 279,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 9 567,50 Lt žyminio mokesčio dalį; kitą ieškinio dalį atmetė. Iš ieškovo atsakovui priteisė 1 330 Lt, o trečiajam asmeniui 275 Lt teisinės pagalbos išlaidų, taip pat valstybei 13,26 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovo valstybei priteisė 153 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Grąžino atsakovo atstovui Nordia Baublys & Partners advokatų profesinei bendrijai 2012 m. birželio 7 d. į teismo sąskaitą sumokėtą 14 368,64 Lt avansą.
Teismas nustatė, kad Turbinos pakrovimo metu buvo nustatyti didesni Turbinos duomenys, nei ieškovui Sutarties sudarymo metu buvo pateikta informacija (Sutarties 1.2.2 p. ir 1. 3 p.). Pasikeitus Turbinos išmatavimams ir kritiniams taškams, buvo būtina skubiai pakeisti ieškovo pagamintą Turbinos rėmo konstrukciją. 2010-11-02 šalys susitarė, kad trečiasis asmuo ir atsakovas apmokės vagono konstrukcijos keitimo išlaidas. Atsakovo reikalavimu, remontas turėjo būti atliktas iki 2010-11-07, o ieškovas turėjo pateikti tris skirtingus remonto pasiūlymus, nurodant pilną kainą ir remontui reikalingą laiką (1 t., 50-51 b. l.). 2010-11-03 ieškovas pateikė tris alternatyvius pasiūlymus dėl metalo konstrukcijos pakeitimo, specialiųjų konsultacijų ir papildomų darbų atlikimo (1 t., 54-57 b. l.). 2011-11-03 ir 2011-11-04 elektroniniais laiškais atsakovas patvirtino antrąjį ieškovo pateiktą 162 400 eurų (560 734,72 Lt) vertės pasiūlymą, bei nurodė, kad mokėjimas nebus atliekamas, kol trečiasis asmuo nepatvirtins plano, brėžinių ir specifikacijos (1 t., 58-61 b. l., 2 t., 115-122 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu, atsakovo vardu Sutartį pasirašęs I. F. teigė, kad pasitarę su trečiuoju asmeniu ir „General Electric“ (Turbinos gamintoju) priėmė ieškovo pasiūlytą antrąjį variantą, tačiau ieškovas nepateikė pilno plano perdaryti Turbinos gabenimo pagrindą (12 t., 85 b. l.). Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus (6 t., 4-19 b. l.) ir liudytojų parodymus konstatavo, kad atsakovui naujai paruošta krovinio techninė dokumentacija buvo dalimis perduota iki 2010-11-04, todėl laikė (2 t., 197 b. l., 6 t., 81 b. l, 8 t., 88, 115-122 b. l.), kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl Sutarties kainos padidinimo 162 400 eurais (560 734,72 Lt). Teismo vertinimu, ieškovas Sutartimi bei papildomais susitarimais įvykdė prisiimtus įsipareigojimus, todėl pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 162 400 eurų skolą. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ekspeditorius teikia ar organizuoja sutartyje numatytas paslaugas užsakovo lėšomis, a priori nereiškia, kad bet kokios ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant ekspedijavimo sutartį turi būti atlyginamos.
Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas Sutarties 2.2.7 punktu įsipareigojo atlyginti ieškovui nuostolius už vagonų prastovą ir personalo darbo užmokestį, kuriuos šis patirs dėl Sutarties 2.2.2 punkte numatytų terminų pradelsimo (dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių) (1., 20 b. l.). Sutarties 2.2.9 punktu atsakovas taip pat įsipareigojo ieškovui atlyginti vagonų manevravimo pakrovimo vietoje išlaidas. Teismo vertinimu, ieškovui Sutarties pagrindu pateiktoje informacijoje, dokumentuose nebuvo aiškių ir nedviprasmiškų duomenų apie tai, kad Turbina geležinkeliu turės būti gabenama su jūrine platforma, o ieškovas nebūdamas krovinio gamintoju ir jo savininku, bei neturėdamas su jais tiesioginių sutarčių, šių aplinkybių negalėjo žinoti. Kadangi atvežta Turbina negalėjo būti pakrauta ant vagonų, platformos nuėmimo laikotarpiu ieškovas patyrė papildomų išlaidų dėl vagonų prastovų, todėl atsakovas yra atsakingas už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir privalo jas atlyginti (CK 6.196 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad ieškovas dėl 2010 m. spalio mėn. prastovų, susijusių su Turbinos platformos nuėmimu, patyrė papildomas išlaidas: 20 841,30 Lt vagonų prastovos išlaidas, su kuriomis neišvengiamai susijusios 1 660 Lt išlaidos už privažiuojamojo kelio naudojimą; 2 733,74 Lt darbuotojų atlyginimams bei komandiruočių dienpinigiams; techninio personalo (palydovų) nuomos 22 753,95 Lt išlaidas 28 ašių vagonui-transporteriui aptarnauti; 350 Lt išlaidas už privažiuojamojo kelio naudojimą; 7 958,70 Lt vagonų prastovos išlaidas. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas į bendrą 47 988,99 Lt skolos sumą (8 t., 27-28 b. l.) įtraukė ir 1 568,99 Lt papildomos veiklos sąnaudas, žmogiškuosius išteklius, bendrovės veiklos pelno dalį, kurios atlyginimo Sutartis nenumatė ir kurios ieškovas ieškinyje nenurodė.
Sutartyje šalys numatė krovinių pakrovimo į geležinkelio vagonus vietą – UAB „Malkų įlankos terminalas“ (Sutarties 1.4 p.), tačiau krovinys buvo pakrautas UAB „Vakarų krova“ teritorijoje. Sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad vagonų manevravimo išlaidos bus skaičiuojamos pagal LG nustatytus dydžius (Sutarties 2.2.9 p.) (7 t., 90 b. l.), todėl laikė, kad ieškovas negali vienašališkai keisti Sutarties sąlygų ir manevravimo išlaidas skaičiuoti pagal paslaugas suteikusios bendrovės dydžius ( 6 t., 57 b. l.). Todėl sprendė, kad yra pagrindas priteisti tik pagrįstas Paslaugų suteikimo aktu patvirtintas manevravimo išlaidas, jų dydį sumažinant pritaikius LG paslaugų dydį – 423,50 Lt. Teismo vertinimu, nors šios išlaidos nesusijusios su Turbinos pervežimu, bet atsiradusios Sutarties pagrindu generatoriaus pakrovimo metu (6 t., 58 b.l.), todėl 55 152,20 Lt papildomas išlaidas laikė pagrįstomis, būtinomis ir realiomis. Teismas laikė, kad nustačius, jog šalys susitarė Sutarties kainą padidinti 162 400 eurais, tuo pačiu susitarimu numatė ir remontui reikalingą laiką dėl pasikeitusių Turbinos duomenų, todėl nors ir neįtrauktos į atliktų darbų sąrašą (1 t., 80 b. l.), susijusias su atliktais darbais dėl Turbinos matmenų neatitikimo turėtas išlaidas (2010 m. lapkričio mėn. išlaidas darbo užmokesčiui, techninio personalo nuomai, buto nuomai, vagonų prastovai, išlaidams, susijusias su Turbinos montavimo darbais) laikė įtrauktomis į padidintą Sutarties kainą ir ieškovas jas prisiėmė savo rizika (CK 6.259 str. 1 d.).
Teismo vertinimu, manevravimo paslaugų atlyginimas AB „Lietuvos elektrinė“ teritorijoje tenka krovinio gavėjui (Sutarties 2.2.9 p.). Pagal Sutarties sąlygas ieškovas buvo įsipareigojęs moduliams gabenti užsakyti 4 vagonus, o dujinei Turbinai ir generatoriui – 1 vagoną (Sutarties 2.1.2 p.). Krovinių pervežimams buvo naudojami: 28-ių ašių 3996 tipo transporterinis vagonas Nr. 39960075, 8 ašių transporterinis vagonas Nr. 393551168, 16 ašių transporterinis vagonas Nr. 39740097, 39740089, 16 ašių transporterinis vagonas Nr. 39740147, 39740154 (4 t., 72-126 b. l.). Tačiau byloje nėra įrodymų tarp šalių buvus papildomam susitarimui dėl penkto papildomo vagono modulių gabenimui užsakymo (5 t., 80, 85 b. l.). Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė penkto papildomo 16 ašių transporterinio vagono Nr. 39740196/39740188 užsakymo būtinumo, siekiant užtikrinti tinkamą krovinio pervežimą, todėl ieškovo reikalavimą už penkto vagono užsakymą priteisti išlaidas laikė nepagrįstu.
Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 3.10 punktą, ieškovas turėjo teisę skaičiuoti 1 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos, tačiau prašydamas priteisti delspinigius jų dydį sumažino iki 0,03 proc. (1 t., 29 b. l.), todėl teismas prašomą priteisti delspinigių sumą sumažino iki 5 012,72 Lt, juos priteisdamas proporcingai tenkintų reikalavimų dydžiui.
Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo konstatavo, kad ieškovas nepažeidė sutartinių įsipareigojimų (Sutarties 2.1.3 p.), todėl atsakovo reikalavimas priteisti Turbinos platformos (pagrindo) nuėmimo ir jos gabenimo geležinkeliu išlaidas, atskirai nuo Turbinos išlaidų yra nepagrįstas. Teismas taip pat atmetė atsakovo reikalavimą atlyginti atsakovui papildomas krovinio draudimo išlaidas, kadangi atsakovas neįrodė, jog prievolė papildomai apdrausti krovinį atsirado dėl padidėjusios rizikos ieškovui pažeidus Sutartį, nes pažeidžiantys Sutartį ieškovo veiksmai tvirtinant ir pervežant Turbiną, atsakovo teigimu, neturint tvirtinimo konstrukcijų projektinės dokumentacijos, byloje neįrodyti. Teismas taip pat laikė nepagrįstu atsakovo reikalavimą atlyginti 22 000 eurų (75 961,60 Lt) Turbinos ir generatoriaus iškrovimo aikštelės įrengimo darbų išlaidas, kadangi ieškovas pagal Sutarties 1.5 punktą įsipareigojo krovinį pristatyti į Vievio GS, AB „Lietuvos elektrinė“ privažiavimo kelią Nr. 8, tačiau Lietuvos elektrinės teritorijoje buvo kliūčių saugiam krovinio gabenimui (5 t., 52 b. l., 11 t., 85 b. l.). Todėl ieškovas sudarė su AB „Lietuvos geležinkeliai“ papildomą susitarimą (11 t., 100-106, 107 b. l.) ir įsipareigojo krovinį pristatyti į paskirties vietą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas netinkamai įvykdė Krovinių ekspedicijos sutartyje nustatytas sąlygas.
Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimaliais dydžiais. Tačiau laikė, kad byla nėra paprasta, ginčo teisinių santykių vertinimas teismų praktikoje nėra nusistovėjęs, ginčo santykiai yra susiję su ne dažnai pasitaikančiais sudėtingo krovinio ekspedijavimo santykiais, todėl laikė, kad yra pagrindas nukrypti nuo mintose Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių ir laikė pagrįstomis ieškovo 16 607,94 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteisė 15 279,00 Lt atstovavimo išlaidų. Vertinant atsakovo atstovavimo išlaidas, teismas nustatė, kad atsakovo atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose laikas yra toks pat kaip ir ieškovo atstovo, pateiktų procesinių dokumentų skaičius neženkliai didesnis, tačiau atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos Lietuvos Respublikoje laikytinos neprotingai didelėmis, todėl atsižvelgiant į proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų dydį, atsakovui iš ieškovo priteisė 1 330 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat iš ieškovo trečiajam asmeniui, kuris pateikė 3 prašymus bei atstovaudamas trečiąjį asmenį teismo posėdžiuose praleido 20 val., proporcingai ieškovo atmestų reikalavimų dydžiui, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais priteisė 275 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teismui tenkinus ieškinį 84 proc., iš atsakovo ieškovui priteisė 9 567,60 Lt žyminio mokesčio.
Teismas taip pat pažymėjo, kad nuo bylos iškėlimo teisme iki paskutinio teismo posėdžio nuolat teikė papildomus įrodymus, buvo teikiami atskiri dokumentų puslapiai, kartais net nenurodant kokio tai dokumento puslapis ar priedas, bet ne vientisi dokumentai (motyvuojant dėl didelės apimties); skyrėsi jų numeracija; buvo pateikiamos dokumentų ne originalų kopijos; dokumentuose (vertinuose) panaudotos skirtingas sąvokas, tačiau dokumentų klastojimo fakto byloje nenustatyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas; priteisti procesines, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė CPK įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, netinkamai taikė CK 6.196 straipsnio 2 dalies, 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai netaikė CK 6.259 straipsnio ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovui nebuvo žinoma apie Turbinos gabenimą be rėmo bei nepagrįstai priteisė ieškovui papildomas išlaidas. Teismas neteisingai nustatė Turbinos ir jos rėmo tikrą projektinį svorį, nepagrįstai vertino įrodymų (brėžinių) duomenis apie turbinos svorį skyrium nuo kitų techninių duomenų bei nevertino dalies byloje esančių įrodymų apie faktinius turbinos duomenis, nustatytus Turbinai atvykus. Teismas neteisingai vertino brėžiniuose pateiktus Turbinos svorio duomenis, neatsižvelgė į brėžiniuose nurodymus, jog pateikti duomenis yra padidinti 10 proc. Priešingai nei nustatė teismas, Turbinos rėmo projektinis svoris buvo 25 525,8 kg. Į Lietuvą atvežta Turbina turėjo būti pakraunama ir gabenama geležinkelio transportu ir jos tikslus svoris turėjo esminės reikšmės vertinant brėžiniuose ir transportavimo planuose pateiktos informacijos atitikimą. Sprendime liko neįvertinti argumentai dėl Turbinos projektiniuose brėžiniuose ir Sutartyje nurodytą aukštį (su rėmu). Teismas nepagrįstai vertino ieškovo pasamdyto projektuotojo OKB „Transporter“ nuomonę dėl galimybės Turbiną transportuoti su rėmu ar be jo, kadangi nuo ieškovo priklauso techninės užduoties suformulavimas. Byloje esantys Turbinos transportavimo planai ieškovo parengti iki 2010 m. liepos mėn. nepateikia duomenų dėl Turbinos transportavimo be rėmo (6 t., 110 b. l.). Projektavimo sutartyje su OKB „Transporter“ nėra duomenų dėl rėmo nuėmimo, o nurodytas Turbinos svoris atitinka Turbinos svorį su rėmu pagal brėžinius bei faktiškai nustatytus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Sutarties 1.2.2 punktu šalys buvo nustačiusios Turbinos techninius duomenis su rėmu.
2. Teismas netinkamai vertino byloje liudytojų parodymus. Bylos nagrinėjimo metu liudytojai ir trečiasis asmuo (krovinių savininkas) patvirtino faktą, kad Turbinos gabenimas buvo planuotas su jos rėmu (pagrindu). UAB „Maretas“ vadovas E. V. nurodė, kad iki Sutarties sudarymo jo bendrovė tarpininkavo ieškovui ir atsakovui bei derino su ieškovu krovinio vežimo klausimus ir dokumentaciją (8 t., 92 b.l.). Tai patvirtino ir atsakovo atstovas I. F. (12 t., 83, 86 b. l.) ir S. L. (12 t., 93 b. l.), D. R. (6 t., 86 b. l.). Liudytojas E. V. patvirtino, kad šalys kėlė klausimą dėl turbinos rėmo (pagrindo) tvirtinimo prie vagono galimybės ir buvo poreikis pateikti rėmo brėžinį, kad institutas (techninės dokumentacijos projektuotojas) remiantis visais parametrais paskaičiuotų ir atliktu tvirtinimo schemas (8 t., 91 b. l.). Teismas nepagrįstai nevertino S. L. parodymų, konstatuojant šio asmens suinteresuotumą bylos baigtimi. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami liudytojai veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui; jie asmeniškai įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Aplinkybė, kad asmuo apklausiamas liudytoju gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį liudytoju, o jo parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio. Pažymi, kad kviečiant apklausti liudytoju S. L. nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų būti apklausiamas kaip liudytojas, todėl teismas nepagrįstai nevertino I. F. parodymų dėl susitarimo gabenti Turbiną su rėmu ir nepateikė motyvų, kodėl nevertino šio liudytojo parodymų, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį.
3. Teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus - krovinių transportavimo planus, kas sąlygojo nepagrįstą teismo išvadą dėl šalių susitarimo gabenti Turbina be platformos. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2010 m. balandžio mėn. transportavimo geležinkeliu projekte ir 2010 m. liepos mėn. transportavimo geležinkeliu projekte nėra duomenų, jog turbina turėjo būti gabenama su transportavimo rėmu. Šiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie Turbinos rėmo demontavimą, priešingai, pateikti duomenys patvirtina krovinio - Turbinos su rėmu transportavimą. Turbinos eskizas (5 t., 151 b. l.), taip pat esantis aukščiau nurodytuose transportavimo planuose nepatvirtina, kad turbina gabenama be rėmo. Taigi, rengiant nurodytus transportavimo projektus, ieškovui negalėjo būti žinomi duomenys dėl Turbinos tvirtinimo transportavimui būdo, nes minėti projektai bei Turbinos eskizai buvo parengti dar iki Turbinos techninės dokumentacijos parengimo. Ieškovo sutartis su OOO OKB Transporter dėl projektavimo darbų Nr. 472 buvo sudaryta tik 2010-06-14 (1 t., 36-49 b. l.). Iš šios sutarties priedo Nr. 2 „Kalendorinis planas“ (1 t., 41, 48 b. l.), matyti, kad projektavimo darbai turėjo būti atlikti 2010-06-14 - 2010-09-17 laikotarpiu. Ieškovo atstovas A. S. patvirtino, kad projektinę dokumentaciją gavo 2010 m. rugpjūčio pabaigoje, todėl neesant parengtos techninės dokumentacijos, ieškovui rengiant 2010 m. balandžio mėn. transportavimo geležinkeliu projektus negalėjo būti žinomos tvirtinimo konstrukcijų schemos bei faktas, kad Turbinos rėmas turi būti nuimamas. Liudytojas S. L. patvirtino, kad turbinos eskize (5 t., 151 b. l.) Turbina pavaizduota su rėmu, nors ir dėl duomenų trūkumo negalima nustatyti detalesnių duomenų (12 t., 97 b. l.) bei paaiškino, jog iki 2010-09-25 Pakrovimo plano nebuvo duomenų (dokumentų) iš ieškovo, iš kurių matytųsi, jog Turbinos rėmas yra nuimamas prieš transportavimą (12 t., 96-97 b. l.). Liudytojo paaiškinimus dėl grafinio Turbinos atvaizdavimo su rėmu eskize patvirtina ir kiti įrodymai, (5 t., 108 b. l., 12 t., brėžiniai Nr. 171V-09-YTD-ODA-EUR-014, GE-139E7629, atsakovo pateikto dokumento 36 psl.) Ieškovo turbinos eskize pateikiama informacija apie 302 000 kg turbinos svorį, o tai atitinka Turbinos svorį su rėmu.
4. Teismas netinkamai vertino liudytojo J. N. parodymus ir rašytinius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad Turbinos gabenimas su rėmu buvo negalimas. Šio liudytojo parodymai turi būti vertintini visų jo paaiškinimų kontekste ir kritiškai, nes liudytojas patvirtino, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ pirmą kartą gabeno tokį krovinį; nei bendrovė, nei liudytojas neturėjo ankstesnės patirties; tokių rėmų nėra matęs (14 t., 57 b. l.). Liudytojo parodymai dėl negalimumo gabenti Turbinos su rėmu yra grindžiami ne aplinkybe, kad toks transportavimas nėra galimas per se, bet galima aplinkybe, jog konkrečiu maršrutu Turbina su rėmu galėjo viršyti gabenimo gabaritus (14 t., 57-58 b. l.). Liudytojo parodymų prieštaravimą ir galimą jo suinteresuotumą bylos baigtimi patvirtina jo atsakymai į klausimus bei Sutarties turinys. Vertinant liudytojo parodymus, teismas neatsižvelgė į faktą, kad Sutarties 1.2.2 punkte nustatytas Turbinos 4978 cm (4,978 m) plotis (1 t., 15 b. l.) ženkliai viršijant tiek liudytojo prielaidą dėl maksimaliai galimo gabenti krovinio pločio, tiek transportavimo planuose nurodytus Turbinos pločio duomenis (2010 m. balandžio mėn. transportavimo plane plotis - 4,98 m. (5 t., 143, 157 b. l.). Šių įrodymų kontekste, 2012-05-09 AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštas neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo. Nurodomas dokumentas nebuvo parengtas bei pateiktas atsakovui ginčui aktualiu laikotarpiu. Kita vertus, raštas tik patvirtina, kad ieškovas, turintis krovinių geležinkeliais gabenimo patirtį Lietuvos Respublikoje privalėjo Sutarties sudarymo metu numatyti visas su Turbinos pervežimu susijusias aplinkybes, to dėl jam, kaip geležinkelio transportavimo profesionalui tenka atsakomybė (CK 6.256 str. 3 d.).
5. Teismas netinkamai aiškino 2010-09-16 Dujų turbinos ir generatoriaus iškrovimo metodiką (13 t., 3-28 b. l.), nes Turbinos iškrovimo darbai nepriskirtini atsakovui. Tai patvirtino ir liudytojas S. L. (12 t., 96 b. l.). Pažymi, kad 2010-09-16 Dujų turbinos ir generatoriaus iškrovimo metodika patvirtina galimybę ir pirminį planą gabenti Turbiną kartu su jos rėmu. Iš dokumente pateikiamų brėžinių ir vizualizacijos matyti, kad Turbina yra gabenama (iškraunama) su rėmu. Taigi, teismas neįvertino Turbinos iškrovimo brėžinių (12 t., pateikti 2012-08-24 atsakovo su lydraščiu).
6. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad atsakovas parengė 2010 m. balandžio ir liepos mėn. Transportavimo geležinkeliu projektus. Liudytojai I. F. (12 t., 86 b. l.), S. L. (12 t., 93, 96 b. l.), paaiškino, kad 2010 m. balandžio mėn. Transportavimo geležinkeliu planas buvo parengtas pagal Ieškovo per UAB „Maretas“ perduotą informaciją ir dokumentus, kiti planai parengti pagal ieškovo pateiktus duomenis ir dokumentus. Ieškovo dalyvavimą rengiant šiuos dokumentus patvirtina: Sutarties priedas „Mokėjimo terminai ir datos“ (2 t., 130-131 b. l.), kuriame nurodyta, kad ieškovas dar iki Sutarties pasirašymo suteikė atsakovui projekto pateikimo paslaugas, techninės dokumentacijos parengimo paslaugas (sąskaitų datos: 2010-06-30, apmokėjimo - 2010-07-01); projektų turinys su veiksmais, pvz. bandomasis važiavimas su kontroliniu rėmu, geležinkelio kelyje esančių kliūčių sąrašas (5 t., 154, 159-162 b. l.), taip pat 2010-07-05 Transportavimo geležinkeliu planas (12 t., dokumento 28, 53-54, 67-70, 101 psl.); ieškovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad 2010 m. birželio ir liepos mėn. buvo pateikęs krovinio vežimo pristatymą/planą, o ši informacija vėliau perduota krovinio gavėjui (10 t., 27 b. l.). Nurodytos aplinkybes paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovui negalėjo būti žinoma, kad Turbina turės būti gabenama su jos apsauginiu rėmu.
7. Teismas nustatydamas atsakovo prievolę atlyginti ieškovo nuostolius dėl Turbinos rėmo nuėmimo netinkamai taikė CK 6.196 straipsnio 2 dalies, 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai nustatė atsakovo prievolės dydį, kadangi galimos ieškovo Turbinos rėmo nuėmimo išlaidos galėtų būti vertinamos tik kaip ieškovo nuostoliai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pvz. CK 6.246 str. 1 d.). Kasacinės instancijos teismas aiškindamas 6.196 straipsnio 2 dalies taikymą ekspedijavimo santykiuose yra nurodęs, kad ekspeditoriaus patirtos išlaidos teisiškai galėtų būti kvalifikuotos kaip papildomos išlaidos, atlygintinos pagal ekspedijavimo sutarties numanomą sąlygą net ir tada, kai šalys dėl tokių išlaidų aiškiai nebuvo susitarusios. Tokiomis gali būti kvalifikuojamos tik papildomos savo prigimtimi išlaidos, t. y. neaptartos sutartyje išlaidos, kurių šalys protingai negalėjo numatyti sudarydamos sutartį, nepriklausančios nuo šalių elgesio vykdant sutartį bei susijusios su krovinio gabenimo procesu nuo išsiuntimo iki paskirties vietos ir būtinos tam, kad ekspedicijos sutartis būtų įvykdyta. Ginčo atveju ieškovo išlaidos negali būti kvalifikuojamos kaip papildomos išlaidos, skirtos sutarties tikslo įgyvendinimui - krovinio nugabenimui, todėl ieškovo reikalavimas nelaikytinas reikalavimu įvykdyti sutartį natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas atlyginti papildomas išlaidas yra grindžiamas sutartimi ir savo prigimtimi yra reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Tokiu atveju ieškovas privalo įrodyti, kad papildomų išlaidų atlyginimas buvo sulygtas sutartimi (aiškiai išreikšta ar numanoma sąlyga), taip pat tai, kad ieškovo patirtos išlaidos yra papildomos savo prigimtimi. Tuo tarpu reikalavimas atlyginti nuostolius yra grindžiamas sutarties pažeidimo (neįvykdymo) faktu ir yra savarankiškas kreditoriaus teisių gynimo būdas. Todėl siekiant priskirti atsakovui galimai jo patirtas išlaidas, tuo laikotarpiu, kai atsakovo pasamdyti asmenys turėjo numontuoti Turbinos rėmą, ieškovas turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės atsakovui taikymo sąlygas už jo patirtus nuostolius.
8. Teismas netinkamai taikė CK 6.162, 6.824 straipsnių nuostatas dėl sutarties pakeitimo sąlygų ir ekspeditoriaus išlaidų atlyginimo, todėl pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio, 185 straipsnio nuostatas. CK 6.825 str. numato privalomą rašytinę ekspedijavimo sutarties formą. Sutarties 3.1 p. šalys nustatė, kad bendra Sutartyje numatytų darbų/paslaugų kaina (į kurią buvo įtrauktas ekspeditoriaus darbo atlyginimas) 840 000 eurų. Be šalių atskiro rašytinio susitarimo, sutarties kaina negalėjo būti didinama (išskyrus nuostolių atlyginimą). Atitinkamą sąlygą dėl Sutartyje nenumatytų darbų ir paslaugų apmokėjimo numatė Sutarties 2.1.15 punktas. Pagal Sutarties 6.1 punktą, Sutarties papildymai bei pakeitimai turėjo būti pateikti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Byloje nėra įrodymų dėl rašytinio susitarimo sudarymo (CK 6.183 str.). Ieškovui 2010-11-03 pateikus tris galimus sprendimo būdus, žodžiu preliminariai buvo pasirinktas antrasis ieškovo pasiūlytas 162 000 eurų vertės įrangos (Turbinos gabenimo konstrukcijų) remonto būdas, (1 t., 54 -56 b. l.). Tačiau ieškovas atsakovui privalėjo pateikti detalią darbų sąmatą, techninius dokumentus, o galutinis patvirtinimas turėjo būti suteiktas ir remonto darbų išlaidos turėjo būti atlygintos tik prieš tai įvertinus pakoreguotą techninę, dokumentaciją (brėžinius, krovinio atramų planą ir kt.) ir darbų išlaidas patvirtinančius dokumentus - sąskaitas iš prievolės įvykdymo pasitelktų asmenų, bei gavus krovinio savininko (trečiojo asmens) sutikimą dėl atliekamų darbų ir išlaidų dydžio (1 t., 53 b. l.). Atsakovas ieškovui nurodė, kad darbų išlaidos nebus atlyginamos, jeigu ieškovas nepateiks reikalaujamų dokumentų (1 t., 60 b. l., 12 t., 95 b. l.). Ieškovas nėra pateikęs prieštaravimo į atsakovo sąlygą iki remonto darbų pradžios pateikti reikiamą dokumentaciją, todėl laikytina, kad ieškovas sutiko su tokia sąlyga ir įgijo teisinę pareigą, tačiau jos neįvykdė (CK 6.205 str.), atitinkamai pažeidė CK 6.189, 6.200 straipsnių ir Sutarties 2.1.13 punkto reikalavimus, dėl to atsakovas ir krovinio gamintojas bei savininkas negalėjo įvertinti ir patvirtinti remonto darbų atitikimo kokybiniams reikalavimams bei patvirtinti išlaidų sąmatos, todėl nebuvo sudarytas susitarimas dėl nuostolių (išlaidų) atlyginimo.
9. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimo taisykles bei naujos techninės dokumentacijos fakto nustatymui netinkamai aiškino netiesioginius įrodymus bei neatsižvelgė į tiesioginių įrodymų prieštaravimą įrodinėjamam faktui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teikė prašymą dėl ieškovo užsakytos pirminės ir naujos (pakoreguotos) techninės dokumentacijos pateikimo, tačiau ieškovas atsisakė įvykdyti teismo nurodymą. Byloje nėra įrodymų, įrodančių naujos techninės dokumentacijos pateikimą atsakovui.
10. Teismas remiantis išimtinai ieškovo paaiškinimais padarė nepagrįstą prielaidą, kad nauja techninė dokumentacija galėjo būti parengta ir ieškovo gauta dar iki 2010-11-04. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo prasidėjus teisminiam ginčui 2011-10-06 atliko mokėjimą už papildomus darbus, nepatvirtina fakto, jog ieškovas yra tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimus. Teismas neįvertino trečiojo asmens paaiškinimų, kad mokėjimas nebuvo sąlygotas tinkamo dokumentų pateikimo faktu, bei galimybe susigrąžinti permokėtas sumas, byloje nustačius mažesnes ieškovo išlaidas už atliktus darbus (8 t., 91 b. l.). Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu atlyginti išlaidas pagal 2010-11-10 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. L/WLSC/1030, kadangi šios išlaidos neatitiko jų realumo, būtinumo ir protingumo reikalavimų.
11. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų dėl ieškovo neteisėtų veiksmų sutaupant atsakovo sąskaita ir jo gautos naudos (CPK 270 str. 4 d.). Į ieškovo reikalavimo sumą neįtraukė jo gautos naudos. Pagal Sutarties 2.1.2 punktą, modulių gabenimui turėjo būti užsakyti 4 vagonai moduliams ir vienas turbinai ir generatoriui, bei atitinkamai paskaičiuota sutarties kaina – už vagonų atgabenimą 24 000 eurų, jų nuomą ir darbą - 37 000 eurų, grąžinimą - 24 000 eurai, iš viso - 85 000 eurai. Iš Negabaritinių krovinio išdėstymo ir tvirtinimo patikrinimo akto ir LG telegramų (4 t., 87 – 126 b. l.) ir iš Paskyrų-įgaliojimų Krovinio perkrovimui matyti (12 t., 24 – 53 b.l.), kad modulių gabenimui buvo naudojami trys transporteriniai vagonai - 16-os ašių 39740147-39740154; 16-os ašių 39740097-39740089; 8-ių ašių 39351168. Transporterinių vagonų junginiai laikomi vienetu. Nurodytas faktas patvirtina liudytojų parodymus, kad ieškovas nebuvo pateikęs Sutartyje nurodyto vagonų skaičiaus (I. F. - 12 t., 83 b. l., S. L. – 12 t., 86 b. l.; L. D. – 6 t., 82 b. l.). Todėl atsižvelgiant į Sutarties kainoje penkiems vagonams numatytą 85 000 eurų sumą, ieškovas atsakovo sąskaita sutaupė 17 000 eurus (58 697,60 LTL). Ieškovas taip pat gavo pajamų realizuodamas atsakovo lėšomis įgytas metalo konstrukcijas, tiek po Turbinos konstrukcijų perdarymo ir dalies metalo konstrukcijų utilizavimo, tiek po galutinio pervežimo. Atsakovo vertinimu, ieškovas realizavęs metalo konstrukcijas gavo apie 614 575 Lt (122,915 t x 5000 LTL/t) - 848 113,5 LTL (122915 kg x 6,9 LTL/kg) pajamų. Ieškovas yra atsisakęs grąžinti atsakovui jo lėšomis ekspedijavimo sutarties metu įgytas ir panaudotas metalo konstrukcijas (priedas Nr. 3), (12 t., 89 b. l.). Todėl ieškovas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių gavo ne mažiau kaip 673 272,6 Lt nepagrįstos turtinės naudos (58 697,60 LTL + 614 575 LTL). Teismas 2012-02-14, 2012-03-13 ir 2012-05-09 buvo įpareigojęs ieškovą pateikti įrodymus apie ieškovo pasirinktus subrangovus Sutarčiai įvykdyti, patirtas išlaidas ir gautas pajamas iš metalo konstrukcijų realizavimo. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 6 d. pakartotinai priėmė rašytinę nutartį dėl įpareigojimo ieškovą pateikti įrodymus apie pasitelktus subjektus metalo konstrukcijų įsigijimui ir jų paskesniam realizavimui po Sutarties įvykdymo, gautas pajamas iš metalo konstrukcijų realizavimo. Ieškovas piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė prašomų duomenų, todėl Kauno apygardos teismas 2012-05-14 atsakovui išdavė liudijimą apie teisę gauti įrodymus iš atsakovui žinomų bendrovių, pasitelktų ieškovo prievolių vykdymui. Nustačius šias aplinkybes, teismas turėjo taikyti contra spoliatorem prezumpciją, t. y., jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs.
12. Ieškovas iki ginčo pradžios vengė pateikti atsakovui jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus (išlaidas tretiesiems asmenims patvirtinantys įrodymai), kaip to reikalavo atsakovas, teismui proceso metu nustačius ieškovo reikalavimo dalies pagrįstumą atsakovas turėtų būti pripažintas teisėtai sustabdęs prievolių vykdymą ir atleistas nuo delspinigių. Šalis sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir ieškovas neatliko savo prievolės kylančios iš Sutarties 2.2.7, 2.2.9, 2.1.15 punktų, (CK 6.200 str., 6.189 str. 1 d.), todėl ieškovas remiantis CK 6.207 straipsnio 2 dalimi, 6.58 straipsniu sustabdė prievolės vykdymą ieškovo neįvykdytos prievolės dalyje. Kadangi ieškovas ignoruodamas atsakovo nurodymus ir Sutarties sąlygas prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, todėl net ir nustačius ieškinio reikalavimų dalies pagrįstumą atsakovas atleistinas nuo delspinigių atlyginimo (CK 6.207 str., 6.259 str.).
13. 2010-02-12 paslaugų teikimo sutartyje atsakovui buvo numatyta pareiga apsaugoti trečiąjį asmenį nuo bet kokių nuostolių, galinčių kilti iš sutarties vykdymo, ir laikytis visų trečiojo asmens instrukcijų bei rekomendacijų. Ieškovo neteisėti veiksmai (GE reikalavimų nesilaikymas ir Turbinos tvirtinimo dokumentacijos nepateikimas) padidino atsakovo riziką bei kėlė realią didelės žalos atsiradimo grėsmę, todėl atsakovas ėmėsi prevencinių priemonių ir 2010-10-09 apdraudė Turbiną geležinkelio transportavimui nuo Klaipėdos uosto iki paskirties vietos - AB „Lietuvos elektrinė“ teritorijos, Elektrėnuose, pilnai Turbinos vertei. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas tik iš dalies apdraudęs krovinį užtikrino savo pareigų įvykdymą. Ieškovui pažeidus iš Sutarties vykdymo kylančias pareigas (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 3 d., 6.196 str. 2 d.) tenka atsakomybė už atsakovo 73 819,27 USD nuostolius (9 t., 112- 114 b. l.).
14. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovas pasirinko krovinių iškrovimo vietą bei neįvertinta teisiškai reikšminga aplinkybė, jog šis klausimas priskirtinas ieškovo kompetencijai. Ieškovas netinkamai pasirinko iškrovimo kelią, todėl nebuvo galima iškrauti krovinio (14 t., 53 b. l.). Tuo tarpu Sutarties priedo Nr. 3 „Darbų aprašymas“ 21 punkte buvo numatyta ieškovo pareiga parengti krovinius iškrovimui (nuimti krovinio tvirtinimus nuo vagono) (2 t., 107-108 b. l.). Todėl ieškovas dar iki Sutarties sudarymo parinko krovinių iškrovimo vietą bei neįvertino sąlygų, reikalingų Turbinos ir generatoriaus tinkamam pristatymui ir konstrukcijų nuėmimui, todėl pažeidė Sutartinę prievolę bei atidumo ir rūpestingumo reikalavimus (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 3 d., Sutarties 2.1.14 p.). 2010-11-02 atsakovas ir UAB „Baltic business corporation” sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. 2010/11/02 (9 t., 131-133 b. l.), buvo atlikti iškrovimo aikštelės įrengimo darbai (9 t., 139 b. l.). Šių darbų atlikimui atsakovas patyrė 22 000 eurų (75 961,60 Lt) išlaidų (9 t., 140-145 b. l.).
Atsiliepimas
15. Teismas nesilaikė CPK nustatytos pareigos teisiškai pagrįsti savo išvadas. Neįvertino atsakovo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, dublike, ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose bei baigiamojoje kalboje) nurodytų aplinkybių dėl: (1) Sutarties kainos pakeitimo sandorio nesudarymo, (2) ieškovo pareigos pateikti dokumentaciją ir atsižvelgti į gamintojo pateikiamus nurodymus pažeidimo; (3) prievolės vykdymo sustabdymo; (4) gautos naudos ir neteisėtu lėšų sutaupymo; (4) ieškovo kaip savo srities profesionalo atsakomybės ribų; (6) ieškovo kaip transportavimo planų rengėjo ir juose pateiktos informacijos įtakos ieškovo atsakomybei; (7) Sutartyje ir techniniuose Turbinos brėžiniuose nurodytų duomenų - Turbinos pločio, aukščio vertinimo; (8) Turbinos tvirtinimo trūkumų nepašalinimo ir rizikos padidėjimo. Teismas nesilaikė CPK nustatytos pareigos teisiškai pagrįsti išvadų, nurodant konkrečias įstatymo normas bei tinkamai ištiriant ir įvertinant bylai reikšmingas aplinkybes, kuriomis nustatė atsakovo atsakomybę ir ieškovo nuostolių faktą, bei nepateikė motyvuotų argumentų, dėl kurių teismas atmetė atsakovo atsikirtimus ir priešieškinio reikalavimus.
16. Teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir betarpiškumo principus (CPK 12,14,17 str.). 2012-08-30 teismo posėdžio protokole nurodyta, kad atsakovo atstovas pagarsino savo baigiamąją kalbą, o baigiamoji kalba prijungiama prie bylos, tačiau teismo posėdžio protokole nebuvo užfiksuoti šie duomenys. Tuo tarpu, protokole užfiksuota, kad ieškovo atstovui pagarsinus baigiamąją kalbą, baigiamoji kalba prijungiama prie bylos, nors ieškovo atstovas neteikė teismui tokio prašymo ir teismas nepriėmė nutarimo prijungti ieškovo baigiamosios kalbos prie bylos. Atsakovo atstovui po 2012- 09-18 sprendimo priėmimo susipažinus su civilinės bylos medžiaga, joje nebuvo ieškovo atstovo rašytinių baigiamųjų kalbų.
17. Teismas neproporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys patenkintas 84 procentais, todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos iki 13 950,66 Lt. Tuo tarpu teismas priteisė ieškovui 15 279 Lt bylinėjimosi išlaidų ir nenurodė motyvų, kodėl nesivadovauja CPK 93 straipsnio 2 dalimi. Atsakovas pateikė prašymą dėl 20 432,27 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurios patirtos dėl dokumentų vertimo į lietuvių kalbą, kelionių į teismo vietos miestą bei susijusios su įrodymų rinkimu. Likusią dalį sudarė atlyginimas už teisines paslaugas ir atstovavimo išlaidos. Tačiau teismas, atmesdamas ieškinį 16 procentų dalyje, atsakovui priteisė tik 1 330 Lt už teisinę pagalbą. Teismas nepateikė motyvų kodėl atsisakė priteisti atsakovui proporcingai atmestų reikalavimo daliai jo turėtas liudytojų iškvietimo išlaidas (16 109,63 Lt).
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Šalys susitarė, kad ieškovas organizuos ir/arba vykdys krovinių pervežimą, pristatys vagonus pakrovimui, paruoš techninę dokumentaciją ir pagamins metalo konstrukcijas, jog krovinius būtų galima gabenti geležinkeliais. Ieškovas įsipareigojo pagal krovinio dokumentus ir brėžinius paruošti, ir suderinti išimtinai tik su AB „Lietuvos geležinkeliai“ techninę dokumentaciją - pakrovimo ir tvirtinimo dokumentus, o šie dokumentai turėjo atitikti teisės aktų reikalavimus. Ieškovas parengė techninę dokumentaciją, ją suderino su AB „Lietuvos geležinkeliais“, nustatytais terminais bei tvarka pristatė parengtus transportavimui vagonus į pasikrovimo vietą (apeliantas krovinius iškrovė savo nuožiūra kitoje vietoje, todėl faktinis krovinių krovimas gabenimui geležinkeliu vyko kitoje, nei sutartyje numatyta vietoje), tačiau apeliantas negalėjo pakrauti dalies krovinio - Turbinos ant vagonų, nes negalėjo be Turbinos gamintojo atstovų numontuoti Turbinos nuo specialaus pagrindo (platformos), kuri buvo naudojama gabenti Turbiną jūra. Ši platforma taip pat būtų tikusi krovinį gabenti sausuma - kelių transportu, tačiau nebuvo pritaikyta bei tinkama gabenti geležinkeliu. Platforma, kuri buvo pritvirtinta prie Turbinos ir buvo naudojama gabenti krovinį jūra, negalėjo būti naudojama gabenti geležinkeliu, nes platformos plotis ir aukštis buvo pagrindinė kliūtis neleidžianti gabenti Turbinos su platforma; platformos nebuvo galimybės pritvirtinti prie vagono (AB „Lietuvos geležinkeliai“ patvirtino, kad turbinos pervežimas su platforma yra neįmanomas). Kadangi apeliantas negalėjo savalaikiai pakrauti Turbinos ant ieškovo pateikto vagono su specialia konstrukcija, ieškovas patyrė nenumatytų išlaidų (nuotolių) dėl pateiktų vagonų prastovos, papildomų žmogiškųjų išteklių. Kai apeliantas, vykdydamas savo pareigas pagal Sutartį užkėlė Turbiną ant specialios konstrukcijos, paaiškėjo, jog Turbinos brėžinys, kuris buvo pateiktas ieškovui prie Sutarties neatitiko faktinių turbinos išmatavimų. Tai pripažino Turbinos gamintojas. Kadangi turėjo būti surastas sprendimas dėl krovinio pervežimo, ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą dėl papildomų atlygintinų paslaugų. Ieškovo pagaminta konstrukcija turėjo būti perdaryta, turėjo būti atlikti kiti darbai, įskaitant naujus projektavimo darbus, derinimus bei prisiimta didesnė rizika. Ieškovas pateikė apeliantui sąskaitą už papildomai suteiktas paslaugas, tačiau šis atsisakė jas apmokėti, nors gautas sąskaitas perdavė pagrindiniam paslaugos užsakovui - trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo pilnai apmokėjo apeliantui už suteiktas paslaugas sumas, kurios buvo nurodytos ieškovo teikiant pasiūlymą dėl kainos padidinimo, bei patvirtino, jog jokių pretenzijų dėl krovinio pervežimo neturi.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad turbina privalėjo būti gabenama su platforma. Turbina svėrė 302 000 kg, o platforma 22 000 kg (10 t., 92 b.l.). Teismas teisingai nurodė, kad trečiasis asmuo gavo techninę užduotį, kaip ir kiti vežimo procese dalyvavę dalyviai (UAB „Liegėlė“, Ispanijos bendrovė Eurogruas) žinojo ir suprato, jog Turbina bus vežama be platformos. Apeliantas netinkamai interpretuoja liudytojų parodymus, nes byloje užfiksuoti liudytojų parodymai visiškai neatitinka apelianto nurodomų aplinkybių. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sprendime nepagrįstai nevertinti liudytojo S. L. parodymai, nes liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Priešingai nei nurodo apeliantas, liudytojas buvo apklaustas ir jo parodymai įvertinti, tačiau atsižvelgiant į tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, pastarojo liudytojo parodymai pagrįstai pripažinti nepatikimais.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Turbina turėjo būti gabenama su platforma, nes rengiant transportavimo projektus nebuvo žinomi duomenys apie Turbinos tvirtinimą, kadangi nebuvo parengta techninė dokumentacija. Pateiktoje apelianto schemoje nurodyti visi kritiniai Turbinos taškai, taip pat nurodyta punktyrinė linija (zona), kurioje Turbina gali būti vežama. Priešingu atveju, jeigu Turbinos matmenys būtų didesni (įskaitant jeigu būtų naudojama Turbina su platforma), toks krovinys kliūtų už statinių - tiltų, peronų, kitų statinių, ženklų ir jo nebūtų galima pervežti (Turbinos su platforma pervežimo negalimumą yra patvirtinusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ (7 t., 77 b. l.). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Turbinos su platforma atvaizdavimo eskize faktą patvirtina kiti įrodymai ir nepagrįstai remiasi brėžiniu (5 t., 108 b. l.), kuris nėra susijęs su Sutartimi (tai nėra pagrindinis sutarties brėžinys).
3. Ieškovas nesutinka su apelianto motyvais dėl neteisingo teisės normų taikymo ir atsakomybės perkėlimo ieškovui. Teismas motyvuotai sprendė, kad apeliantas netinkamai vykdė Sutartį - ieškovui laiku pristačius vagonus pakrovimui, apeliantas nesugebėjo laiku įvykdyti Sutartinės prievolės, todėl remiantis Sutartimi bei CK įtvirtintomis sutarties neįvykdymo teisinėmis priemonėmis, kreditorius turi teisę reikalauti skolininko įvykdyti piniginę prievolę natūra. Prievolė sumokėti kainą pagal savo pobūdį yra piniginė. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Remiantis suformuota teismų praktika, ieškinio reikalavimas priteisti paslaugų teikėjui iš užsakovo pagal paslaugų teikimo (ekspedicijos) sutartį nesumokėtą suteiktų paslaugų kainos dalį reiškia reikalavimą įpareigoti pirkėją įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 1.138 str. 4 p., 6.213 str. 1 d.). Toks reikalavimas atitinka paslaugų teikimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytą civilinių teisių gynybos būdą, kai yra pažeidžiama pareiga sumokėti paslaugų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus (CK 6.720 str. 3, 4 d. ). Taigi, reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, nėra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę sutartinę prievolę pažeidusiai šaliai. Civilinė atsakomybė yra papildoma prievolė, atsirandanti dėl pagrindinės prievolės neįvykdymo. Todėl, ieškovo nuomone, teismai tinkamai ir pagrįstai motyvavo sprendimą šioje dalyje.
4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai paneigia apelianto argumentus, kad tarp šalių nebuvo rašytinio susitarimo - dėl Sutarties kainos padidinimo; kad šalys susitarė dėl išlaidų kompensavimo, o ne dėl kainos padidinimo ir apmokėjimo; kad galutinis patvirtinimas dėl Sutarties kainos turėjo būti pateiktas tik įvertinus techninę dokumentaciją. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu neigė aplinkybes, kad jam trečiasis asmuo apmokėjo už suteiktas papildomas paslaugas (Sutarties kainos padidinimą). Taigi, apeliantas elgėsi nesąžiningai, siekdamas visais įmanomais būdais neatskleisti bylos esmės, nuslėpti reikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes - faktą apie apmokėjimą patvirtino tik po to, kai trečiasis asmuo pateikė įrodymus apie krovinio pristatymo apmokėjimą.
5. Apeliantas pasisakydamas dėl lėšų sutaupymo ir ieškovo gautos naudos įskaitymo kelia savarankiškus reikalavimus ir teikia į bylą paaiškinimus, kurie nėra pradinių procesinių dokumentų dalis. Naujų reikalavimų kėlimas apeliacinėje instancijoje nesusijęs su priimto sprendimo teisėtumu ir nėra galimas. Tačiau atkreipia dėmesį, kad Sutartyje nurodyta paslaugų kaina apėmė ne tik būtinų priemonių pagaminimą, tačiau ir jų sunaikinimą. Tarp šalių nebuvo sudaryta rangos sutartis ir nebuvo numatyta, kad sutarties vykdymo metu pagamintos konstrukcijos turėtų būti perduotos užsakovui. Sutartis numatė tiek konstrukcijų projektavimą, tiek pagaminimą. Ieškovas po Sutarties įvykdymo turėjo utilizuoti ir sunaikinti konstrukcijas. Visos panaudotos konstrukcijos buvo sunaikintos ir nebuvo naudojamos kitiems projektams, nes buvo pagamintos pagal individualų užsakymą. Apeliantas nepagrįstai teigia ir remiasi nelogiškais teiginiais apie sunaikintų konstrukcijų vertę, skaičiuodamas naujų konstrukcijų gamybos kainas. Panaudotas metalas nebuvo tinkamas kitiems gaminiams gaminti ar kitiems projektams vykdyti, o visos paslaugos (neįskaitant apelianto ar trečiųjų asmenų kaltės ar Sutarties neįvykdymo) buvo įskaičiuotos į Sutarties kainą. Apelianto nurodoma tariamai gauta nauda yra nepagrįsta, nėra reikalavimo (savarankiško) dalis, todėl nurodomi apelianto teiginiai dėl gautos naudos ar jos įskaitymo neturėtų būti teismo vertinami.
6. Ieškovas, atsakydamas į apelianto argumentus dėl prievolės vykdymo sustabdymo ir delspinigių nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog nebuvo pateikti prašomi projektavimo dokumentai. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai – 2012-03-05 Iberdrola Ingenieria Y Construccion darbuotojų rašytiniai patvirtinimai (6 t., 94-98 b. l.). Apelianto atstovės D. R. pateikti liudijimai (6 t., 81 b. l.), taip pat patvirtinta, jog šalys tarėsi dėl kainos ir tai buvo fiksuota kaina. Ieškovo nuomone, apeliantas nepagrįstai kelia reikalavimus pateikti kitų, suteikusių paslaugas trečiųjų asmenų sąskaitas, nes tai yra ieškovo ūkinės veiklos komercinė paslaptis ir tokie reikalavimai buvo iškelti vėliau, nei buvo susitarta dėl papildomų darbų ir kainos padidinimo bei darbų atlikimo, todėl turėtų būti pripažinti nepagrįstais bei nesąžiningais. Apeliantas priėmė ieškovo pasiūlymą dėl kainos padidinimo be jokių papildomų sąlygų, o nepagrįstus reikalavimus dėl įrodymų pateikimo pradėjo kelti tik po to kai darbai buvo atlikti.
7. Atsakovas nepagrįstai reikalauja atlyginti patirtas krovinio draudimo išlaidas, nes Sutartyje nėra ieškovui numatytos papildomos prievolės apdrausti pervežamą krovinį, išskyrus prievolę ieškovui, pagal sutarties 4.5. punktą, pateikti užsakovui krovinių draudimą Sutarties vykdymo laikotarpiu ne mažesnei, kaip 1 500 000 eurų draudimo sumai. Šią prievolę ieškovas įvykdė. Atsakovo iniciatyva ir lėšomis apdraustas krovinys, negali būti pagrindu reikalauti iš ieškovo papildomų išlaidų ar nuostolių atlyginimo. Apeliantas privalėjo apdrausti pervežamą krovinį savo iniciatyva pagal krovinių vežimo sutartį su trečiuoju asmeniu. Apeliantas neįrodė, kad tai buvo papildomas draudimas prie jau esančio draudimo, kuris privalomas pagal atsakovo ir trečiojo asmens (užsakovo) sutartį.
8. Ieškovas Sutartyje įsipareigojo krovinį pervežti geležinkeliu, be krovinio iškrovimo ir/ar pakrovimo. Todėl visos krovinio pakrovimu ir/ar iškrovimo išlaidos tenka apeliantui. Kelias krovinių iškrovimui buvo pasirinktas dar prieš pasirašant sutartį su ieškovu. 2010 m. gegužės 27 d. apeliantui teikiant paraišką AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl krovinių vežimo, dar nebuvo žinoma kuri bendrovė veš krovinį. Pažymi, kad apelianto nurodymu ieškovas pagal Sutartį privalėjo pristatyti krovinį tik į Vievio VS, AB „Lietuvos elektrinė“ privažiavimo kelią Nr. 8, ir tai buvo įvykdyta. Kadangi apeliantas nesudarė sutarties su AB „Lietuvos elektrinė“ dėl privažiuojamųjų kelių naudojimo, ieškovas sutiko už papildomą užmokestį šiuos krovinius pristatyti iš Vievio VS, AB „Lietuvos elektrinė“ privažiuojamojo kelio Nr. 8 į paskirties vietą, kuri buvo pasirinkta apelianto ir jo kliento. Aplinkybė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2010-10-19 apžiūros aktu informavo, kad apelianto pasirinktu ir nurodytu keliu 28 ašių sunkiuosius negabaritinius krovinius nerekomenduojama vežti, ieškovas negali prisiimti atsakomybės.
9. Teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus. Nors teismas išsamiai nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo, tačiau tai nedaro teismo sprendimo neteisėto, nes buvo atsakyta į esminius bylos klausimus. Galimi teismo nurodyti netikslumai neturėtų būti pagrindu naikinti teisėtą sprendimą.
10. Atsakovas ir ieškovas teismo posėdžio metu pagarsino savo baigiamąsias kalbas ir jas perdavė posėdžių sekretorei prijungimui prie bylos. Nepaisant apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis negalėjo susipažinti su baigiamosiomis kalbomis, apeliantas šią teisę turėjo galimybę įgyvendinti išklausęs posėdžio garso įrašą. Todėl negalima pripažinti, kad buvo pažeistos apelianto teisės į rungimosi ir lygiateisiškumo principus.
Trečiasis asmuo teismo prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje apeliacijoje keliami įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimai, sprendžiant dėl šalių susitarimu nustatyto Dujų turbinos pervežimo būdo ir iš to kylančių šalių teisių ir pareigų.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
Atsakovas teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Dėl įrodymų vertinimo.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013).
Byloje nustatyta, kad šalys 2010 m. liepos 19 d. sudarė Krovinių ekspedicijos sutartį Nr. 06-14-2010, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovo lėšomis ir pasirinktu geležinkelio transportu bei maršrutu, tačiau ieškovo vardu organizuoti trečiajam asmeniui priklausančių sunkiasvorių viršgabaritinių krovinių – 10 507 mm ilgio, 4978 mm pločio, 4959 mm aukščio ir 302 000 kg svorio Dujų turbinos, generatoriaus ir 15 modulių ekspedijavimą (išskyrus pakrovimą ir iškrovimą) iš Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančio UAB Malkų įlankos terminalo į Vievio geležinkelio stoties, AB Lietuvos elektrinei priklausantį aštuntąjį privažiavimo kelią. Pagal Sutarties 1.3 punktą, krovinių gamintojo techniniai brėžiniai ir kiti krovinių dokumentai buvo pridėti prie šalių Sutarties. Sutarties 2.1 punktu ieškovas įsipareigojo pagal krovinio dokumentus ir brėžinius paruošti ir suderinti su AB Lietuvos geležinkeliais techninę dokumentaciją dėl krovinių pakrovimo ir tvirtinimo geležinkelio vagonuose; pagaminti metalo konstrukcijas ir tvirtinimo elementus kroviniams vagonuose tvirtinti (Sutarties 2.1.3 p.); paruošti vagonus pakrovimo ir tvirtinimo darbams ir pateikti juos į pakrovimo vietą (Sutarties 2.1.4. p.); tvirtinti krovinius vagonuose pagal suderintos su AB Lietuvos geležinkeliais techninės dokumentacijos reikalavimus ir nustatyta tvarka perduoti AB Lietuvos geležinkeliams vežti krovinius (Sutarties 2.1.6. p.). Sutarties 2.1.14 ieškovas taip pat įsipareigojo atsakovui padengti visus nuostolius dėl Sutartyje numatytų pareigų netinkamo įvykdymo ar neįvykdymo. Papildomi darbai ir paslaugos turėjo būti apmokami pagal šalių atskirą rašytinį susitarimą (Sutarties 2.1.15 p.). Tuo tarpu atsakovas ieškovui įsipareigojo atlyginti nuostolius už vagonų prastovą ir personalo darbo užmokestį, kuriuos šis patirs dėl Sutartyje nustatytų terminų nesilaikymo pakraunant krovinį, o nuostolius dėl pradelstų terminų iškraunant krovinius šalys susitarė, kad atlygins krovinių gavėjas (Sutarties 2.2.7 punktas). Atsakovas taip pat įsipareigojo ieškovui atlyginti vagonų manevravimo krovinių pakrovimo vietoje išlaidas (Sutarties 2.2.9 p.). Nuostolius už prastovas ir personalo darbo užmokestį šalys susitarė skaičiuoti pagal AB Lietuvos geležinkelių nustatytus dydžius (Sutarties 2.2.7 p.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Dujų turbina, kuriai ieškovas Sutartimi įsipareigojo vagonuose atlikti metalo tvirtinimo konstrukcijas atvyko didesnė nei Sutartyje buvo numatyta, todėl šalys sprendė dėl Dujų turbinos gabenimo galimybės paaiškėjus realiems Turbinos išmatavimams. Ieškovas atsakovo buvo paprašytas pateikti pasiūlymus dėl papildomų paslaugų suteikimo, siekiant per kuo trumpiausią laiką pristatyti didesnį krovinį, nei buvo numatyta Sutartimi, į paskirties vietą. 2010 m. lapkričio 3 d. ieškovas atsakovui (o pastarasis trečiajam asmeniui) pateikė tris alternatyvius pasiūlymus dėl Turbinos tvirtinimo metalo konstrukcijų pakeitimo, specialiųjų konstrukcijų ir papildomų darbų suteikimo ir atsakovas patvirtino ieškovo siūlomą antrąjį 162 400 eurų (560 734,72 Lt) vertės variantą. Ieškovo teigimu, jis įvykdė visus įsipareigojimus pagal Sutartį ir papildomą susitarimą, tačiau atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už vagonų manevravimo paslaugas ir prastovas (Sutarties 2.2.7 ir 2.2.9 p.) ir už papildomai kilusias dokumentų, metalinių konstrukcijų bei paslaugų dėl elektros tinklų atjungimo bei suderinimo su AB „Lietuvos geležinkeliai“ paslaugas.
Tuo tarpu, atsakovas teigia, kad patyrė 183 461,11 Lt nuostolių dėl Dujų turbinos gabenimo be platformos (179 545,60 Lt dėl platformos nuėmimo ir 3 915,51 Lt dėl Turbinos platformos transportavimo skyrium nuo Turbinos). Atsakovo nuomone, ieškovas privalėjo numatyti ir parengti atitinkamas metalo konstrukcijas Turbinos pakrovimui, kuri turėjo būti gabenama su platforma arba nurodyti aplinkybes, dėl kurių Turbinos gabenimas su platforma negalimas. Atsakovo teigimu, dėl Turbinos atskyrimo nuo platformos, Dujų turbina būtų netekusi 20 metų garantinio aptarnavimo termino (kadangi ieškovas nesilaikė trečiojo asmens nurodytų Turbinos tvirtinimo reikalavimų), o šio aptarnavimo vertė sudaro apie 20 procentų visos Turbinos kainos (46 mln.), todėl atsakovas turėjo apdrausti Turbinos gabenimą geležinkelio transportu, dėl ko patyrė papildomai 73 819,27 USD draudimo išlaidų. Atsakovo teigimu, jis taip pat patyrė ir 22 000 eurų (75 961,60 Lt) išlaidų dėl papildomų Turbinos ir generatoriaus iškrovimo aikštelės įrengimo darbų, kadangi ieškovo pareiškimu įrengta aikštelė neatitiko reikalavimų, todėl atsakovas turėjo pasirinkti kitą Turbinos ir generatoriaus iškrovimo aikštelę. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 259 422,71 Lt ir 73 819,27 USD nuostolių, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas Sutartimi bei papildomais susitarimais įvykdė prisiimtus įsipareigojimus, todėl sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 162 400 eurų skolą. Teismo vertinimu, ieškovui Sutarties pagrindu pateiktoje informacijoje, dokumentuose nebuvo aiškių ir nedviprasmiškų duomenų apie tai, kad Turbina geležinkeliu turės būti gabenama su platforma, kuria Turbina buvo atgabenta į pakrovimo vietą, o ieškovas nebūdamas krovinio gamintoju ir jo savininku, bei neturėdamas su jais tiesioginių sutarčių, šių aplinkybių negalėjo žinoti.
Atsakovas apeliaciniu skundu kvestionuoja šias pirmosios instancijos teismo išvadas motyvuodamas tuo, kad Dujų turbina geležinkeliu į paskirties punktą turėjo būti gabenama su platforma. Apelianto teigimu, tai patvirtina ieškovui su Sutartimi pateiktas Dujų turbinos brėžinys (10 t., 92 b. l.) bei elektroninis susirašinėjimas (2010-06-08 elektroninis laiškas; 5 t., 93-96 b. l.); ieškovui pateikti Turbinos brėžiniai (5 t., 101-103, 105-106, 108-110 b. l.) bei liudytojų parodymai, tame tarpe ir S. L. parodymai (12 t., 93-94 b. l.), kad ieškovui buvo pateikti šie dokumentai. Apelianto teigimu, teismas neteisingai nustatė Turbinos ir jos rėmo tikrą projektinį svorį, nepagrįstai vertino įrodymų (brėžinių) duomenis apie Turbinos svorį skyrium nuo kitų techninių duomenų bei nevertino dalies byloje esančių įrodymų apie faktinius Turbinos duomenis, nustatytus Turbinai atvykus. Teismas neteisingai vertino brėžiniuose pateiktus Turbinos svorio duomenis, neatsižvelgė į brėžiniuose nurodymus, jog pateikti duomenis yra padidinti 10 procentų. Sutarties priedo Nr. 1 brėžinyje (10 t., 92 b. l.) yra nurodyti Turbinos išmatavimai - ilgis 10507 mm; plotis 4508 mm (plotis su rėmu (platforma) - 4620 mm); aukštis 4959 mm (matuojant nuo rėmo (platformos) apačios) (5 t., 101-103 b. l.). Apelianto teigimu, brėžinyje „Dujų turbinos kėlimo tvarka“ (5 t., 108-109 b. l.) be kita ko nurodyta, jog Turbinos svoris yra 330 000 kg (t. y. su pridėtu 10 procentų svorio saugumo koeficientu). Iš nurodytų brėžinių matyti, kad Turbina ir jos techniniai duomenys yra nurodomi kartu su Turbinos pagrindu, o tai patvirtina, jog Turbinos platforma sudaro neatskiriamą jos dalį Turbiną transportuojant į paskirties vietą.
Tuo tarpu ieškovas nesutinka su šiais atsakovo argumentais atsiliepime teigdamas, kad apelianto nurodomame 5 tome (101-103 b. l.) nurodomi brėžiniai ieškovui niekada nebuvo pateikti, todėl apeliantas nepagrįstai jais remiasi. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad tai patvirtina ir šalių elektroninis susirašinėjimas taip pat neleidžia daryti išvados apie šių brėžinių pateikimą ieškovui, kadangi iš susirašinėjimo negalima nustatyti kokie konkretūs brėžiniai ieškovui buvo pateikti. Ieškovas atsiliepime taip pat pažymi, kad apeliantas nutyli aplinkybę, jog brėžinyje (10 t., 14, 92 b. l.), kuriais remiasi apeliantas taip pat nurodyta, kad Turbinos surinkime ir galinio išmetimo difuzerio surinkime svoris nebuvo pridėtas, kad būtų išvengta perdėta svorio akumuliacija, o kiti byloje esantys įrodymai – 2010-11-05 paskyra – įgaliojimas krovinio perkrovimui patvirtina, kad Turbinos svoris buvo 302 000 kg, o platformos, kuri buvo atsukta nuo Turbinos ir pervežama keliais – 22 000 kg (10 t., 92 b. l.).
Įvertinus apelianto nurodomus brėžinius (5 t., 101-103, 105-106, 108-110 b. l., 10 t., 92 b. l.) matyti, kad tai skirtingų projektų ir laikotarpių Turbinų brėžiniai, kurie yra numeruojami – penkto tomo 101-103 bylos lape (taip pat ir 10 t., 92 b. l.) nurodytame brėžinyje Nr. 119E5167 Dujų turbina atvaizduota su platforma ir kaip teisingai nurodo apeliantas, jos aukštis su platforma siekia 4959 mm. Penkto tomo (105 b. l.) 2006-02-22 brėžinyje Nr. 131E1922 Dujų turbina atvaizduota įrėminta konstrukcijoje ir be platformos; Turbinos aukštis nėra nurodytas. Penktame tome (108 b. l.) pavaizduota Dujų turbinos (su platforma) Nr. 131E1922 kėlimo tvarka. Šalių susirašinėjimas rodo (5 t., 93-96 b. l.), kad 2010-06-08 ieškovui buvo persiųsti galutiniai Turbinos ir generatoriaus brėžiniai pagal kuriuos turėjo būti užsakytas pakrovimo projektas, tačiau prie susirašinėjimo prisegtų dokumentų pavadinimas – „9FB-Shipping_instructions 131E1922_A.PDF“ liudija, kad ieškovui buvo persiųstas tik penkto tomo 105 bylos lape pavaizduotas Dujų turbinos Nr. 131E1922 Transportavimo brėžinys be platformos.
Vertinant apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatyto Turbinos svorio ir išmatavimų, kurie apelianto teigimu aktualūs vertinant, ar buvo šalių susitarimas Turbiną į paskirties tašką pristatyti su platforma, matyti, jog skirtinguose brėžiniuose (5 t., 101-102, 108) nurodomas ir skirtingas Turbinos svoris su pagrindu (ir mova) – 340 952 kg (5 t., 101-102 b.l.), 330 000 kg (5 t., 108-109 b. l.), kadangi, kaip jau minėta, tai yra skirtingų projektų ir skirtingo laikotarpio brėžiniai, kurie galėtų būti vertintini tik kaip preliminari priemonė šalims rengiantis krovinių gabenimui. Be to ir šalys nurodo, kad Turbinos konkretus svoris galėjo šalims būti žinomas tik pagaminus Turbiną. Kadangi Turbina buvo gabenama taip pat ir jūra, todėl negalima daryti išvados, kad brėžiniuose nurodomi Turbinos išmatavimai ir svoriai buvo skirti būtent ieškovui, ir būtent Turbinos gabenimui geležinkeliu.
Šalių Sutartyje nurodyta, kad ieškovas įsipareigojo pervežti 302 000 kg Turbiną. Sutartyje nėra konkrečiai aptartos ieškovo prievolės Turbiną į paskirties tašką gabenti su atvykusia pakuote (platforma). Sutartyje taip pat nėra aptarta ieškovo atsakomybė dėl pakuotės (platformos) nuėmimo ar pažeidimo, nors iš vėlesnių atsakovo paaiškinimų matyti, kad tokiu atveju Turbinos gamintojas turėtų teisę atsisakyti teikti garantinę Turbinos priežiūrą, kuri atsakovo teigimu sudaro apie 20 procentų visos Turbinos vertės (46 mln.). Remiantis šiais atsakovo argumentais darytina išvada, kad Turbinos gabenimas su jos pagrindu turėjo būti viena iš esminių Sutarties sąlygų, nors šiuo atveju Sutartyje iš viso nebuvo aptarta.
Ieškovas, siekdamas paneigti apelianto argumentus dėl numatyto Turbinos gabenimo su platforma, atsiliepime teigia, kad kiti byloje esantys įrodymai - 2010 m. balandžio mėnesio bei 2010 m. liepos mėnesio apelianto rengti pristatymai (5 t., 141-154 b. l., 12 t., 162-178 b. l.) patvirtina, kad krovinių vežimo pristatymą rengė pats apeliantas, todėl laikytina, kad jis pripažįsta visas faktines aplinkybes nurodytas pristatymuose. Tuo tarpu apelianto teigimu, teismas sprendime nepagrįstai pripažino, kad 2010 m. balandžio ir liepos mėnesių Transportavimo geležinkeliu projektai buvo parengti atsakovo, kadangi šie pristatymai buvo parengti remiantis ieškovo medžiaga.
Įvertinus ieškovo nurodomą Turbinos geležinkeliu transportavimo būdą (5 t. 141-154 b. l.), matyti, kad 2010 m. balandžio mėnesio pristatymas iš tiesų yra parengtas atsakovo ir pristatytas AB Lietuvos geležinkeliams. Pristatyme nurodytas Turbinos svoris yra 302 tonos; AB Lietuvos geležinkeliams pristatytas Turbinos transportavimo būdas ant atramų ir brėžinyje neatsispindi Turbinos platforma (5 t., 163 b. l.). Tuo tarpu iš 2010 m. liepos 5 d. pristatymo matyti, kad šį pristatymą atsakovas parengė trečiajam asmeniui (krovinio gavėjui). Šio pristatymo brėžiniuose nurodytas Turbinos gabenimas tiek su platforma, tiek be jos (12 t., 152,155 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad Dujų turbina gali būti gabenama ir su platforma ir be jos, nagrinėjamu atveju aktualus yra 2010 m. balandžio mėnesio pristatymas AB Lietuvos geležinkeliams, kadangi vadovaujantis šiuo pristatymu AB Lietuvos geležinkeliai turėjo pasirengti krovinio gabenimui. Teisėjų kolegija atsakydama į apelianto argumentus, kad minėti pristatymai parengti vadovaujantis ieškovo pateiktais brėžiniais pažymi, kad ieškovui (taip pat UAB „Maretas“, kuris buvo atsakingas už krovinio pakrovimą ir gabenimą žeme) užduotį suformulavo atsakovas ir pirminiai šio projekto dokumentai buvo atsakovo dispozicijoje, todėl laikyti, kad atsakovas AB Lietuvos geležinkeliams pristatydamas Dujų turbinos gabenimo brėžinius nežinojo ar nesuprato jų turinio nėra teisinio pagrindo. Juolab, kad atsakingas atsakovo darbuotojas I. F. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad per 40 metų kitose valstybėse pervežė apie 5 tūkstančius tokių Turbinų (12 t., 921 b. l.)
AB Lietuvos geležinkelių 2012-05-09 rašte teigiama, kad Turbinos pervežimas su platforma buvo neįmanomas (10 t., 35 b. l.). AB Lietuvos geležinkelių darbuotojas J. N., kuris buvo atsakingas už šio krovinio pervežimą bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog vertinat galimybę vežti krovinį buvo sprendžiama dėl galimybės vežti krovinį be platformos. Tačiau apeliantas nurodo, kad AB Lietuvos geležinkeliai pirmą kartą gabeno tokį krovinį, ir nei bendrovė, nei liudytojas neturėjo ankstesnės tokių krovinių gabenimo patirties, tokių rėmų nėra matęs (14 t., 57 b. l.). Pažymi, kad šio liudytojo parodymai dėl negalimumo gabenti Turbinos su rėmu yra grindžiami ne aplinkybe, kad toks transportavimas nėra galimas per se, bet galima aplinkybe, jog konkrečiu maršrutu Turbina su rėmu galėjo viršyti gabenimo gabaritus (14 t., 57 – 58 b. l.), todėl apelianto teigimu, teismas neteisingai vertino UAB Lietuvos geležinkelių darbuotojo J. N. parodymus.
Įvertinus 2012 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio protokolo turinį matyti, kad J. N. patvirtino, jog AB Lietuvos geležinkeliai, spręsdami galimybę pervežti krovinį vertino rusų kalba pateiktą brėžinį (5 t., 163 b. l., 14 t., 58 b. l.), t. y., patvirtino, jog dirbo su Ukrainos įmonės, Lugansko KB transporter brėžiniais. Ukrainos bendrovės brėžinyje Turbina pavaizduota be platformos. Vertinant krovinio kritinius taškus buvo prašoma „nuardyti dar ką nors“, kad būtų galima Turbiną pervežti geležinkeliu (14 t., 56 b. l.) ir net nebuvo jokių svarstymų krovinį vežti su platforma (14 t., 57 b. l.).
Atsakovo liudytojai I. F. ir S. L. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tik 2010 m. rugsėjo pabaigoje sužinojo iš UAB „Liegėlė“, kad negalima pervežti Turbinos su platforma ir iki 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigos toks klausimas iš viso net nebuvo iškilęs (12 t., 86, 93 b. l.). Tuo tarpu UAB „Liegelė“ (ieškovo) marketingo skyriaus vadovės J. S. teigimu (6 t., 75 b. l.), buvo rengiamasi Turbiną pervežti be platformos; bendrovė pervežimui buvo jau pasirengusi 2010-10-01, o krovinys turėjo atplaukti tik 2010-10-06. Tuomet paaiškėjo, kad Turbinos gamintojui netiko ieškovo parengti Turbinos gabenimui Turbinos atramos taškai, nepaisant to, kad Turbinos transportavimo brėžiniai atsakovui buvo pateikti 2010 m. liepos mėnesį, o atsakovas iki 2010 m. rugsėjo 27-28 d. nebuvo informavęs gamintojo apie Turbinos atkyrimą nuo platformos (9 t., 85 b. l.). Dėl šios priežasties Turbinos gamintojas tik 2010-10-01 ieškovui persiuntė transportavimo rekomendacijas (9 t., 163 b. l.), o ieškovas kreipėsi į inžinierinę kompaniją dėl transportavimo projekto parengimo, kuris buvo identiškas Turbinos gabenimui kitoje šalyje. Toks projektas tenkino atsakovą, tačiau turėjo būti laukiama Turbinos gamintojų inžinierių platformos nuėmimui.
Apelianto teigimu, teismas netinkamai aiškino 2010-09-16 Dujų turbinos ir generatoriaus iškrovimo metodiką (13 t., 3-28 b. l.), motyvuodamas tuo, kad Turbinos iškrovimo darbai nebuvo priskirtini atsakovui. Apelianto įsitikinimu ši metodika patvirtina galimybę ir pirminį šalių planą Turbiną gabenti kartu su jos rėmu, nes iš dokumente pateikiamų brėžinių ir vizualizacijos matyti, kad Turbina yra gabenama (iškraunama) su rėmu.
Teisėjų kolegija atsakydamas į šiuos argumentus atkreipia dėmesį, kad byloje pateikti įvairių projektų brėžiniai ir pristatymai, kuriuose pateikiama skirtinga informacija apie Turbinos gabenimo būdą. Todėl aplinkybė, kad byloje pateikta Dujų turbinos ir generatoriaus iškrovimo metodika savaime nepatvirtina fakto, kad ši informacija ar rekomendacijos ieškovui buvo suteikta aktualiu laikotarpiu ar buvo Sutarties dalis. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu minėta metodika nei patvirtina, nei paneigia buvus šalių susitarimą Dujų Turbiną gabenti su platforma ar be jos.
Apelianto nuomone, ieškovo išlaidos negali būti kvalifikuojamos kaip papildomos išlaidos, skirtos sutarties tikslo įgyvendinimui - krovinio nugabenimui, todėl ieškovo reikalavimas nelaikytinas reikalavimu įvykdyti sutartį natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja taip pat ir netinkamu CK 6.162, 6.824 straipsnių nuostatų dėl sutarties pakeitimo sąlygų ir ekspeditoriaus išlaidų atlyginimo taikymo. Apelianto teigimu CK 6.825 straipsnis numato privalomą rašytinę ekspedijavimo sutarties formą. Todėl be atskiro šalių rašytinio susitarimo, sutarties kaina negalėjo būti didinama (išskyrus nuostolių atlyginimą).
Tiesėjų kolegija, atsakydama į šiuos apelianto argumentus pažymi, kad kreditoriaus teisės esant sutartiniams santykiams gali būti ginamos įvairiais bendrosiose ir specialiosiose sutarčių teisės normose numatytais kreditoriaus teisių gynimo būdais, t. y., kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti sutartį natūra (CK 6.213 str.), sustabdyti priešpriešinį vykdymą (CK 6.207 str.), reikalauti nuostolių, palūkanų ar netesybų atlyginimo (CK6.256 str., 6.261 str.) ir kita. Reikalavimas atlyginti papildomas išlaidas yra grindžiamas sutartimi ir savo prigimtimi yra reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Tokiu atveju ieškovas privalo įrodyti, kad papildomų išlaidų atlyginimas buvo sulygtas sutartimi (aiškiai išreikšta ar numanoma sąlyga), taip pat tai, kad ieškovo patirtos išlaidos yra papildomos savo prigimtimi. Tuo tarpu reikalavimas atlyginti nuostolius yra grindžiamas sutarties pažeidimo (neįvykdymo) faktu ir yra savarankiškas kreditoriaus teisių gynimo būdas. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą grindė papildomų paslaugų suteikimu, taip pat atsakovo prievole atsiskaityti už vagonų prastovas ir manevravimą.
Pirmiau minėta, kad Dujų turbina, kuriai ieškovas Sutartimi įsipareigojo vagonuose atlikti metalo tvirtinimo konstrukcijas atvyko didesnė nei Sutartyje buvo numatyta. 2012 m. kovo 5 d. trečiojo asmens darbuotojų rašytiniai patvirtinimai (6 t., 98 b. l.) ir šalių susirašinėjimai liudija, kad Turbinos gamintojas pripažino savo klaidą apie neteisingai išsiųstus Turbinos matmenis, todėl šalys sprendė dėl galimybių toliau vykdyti projektą ir Turbiną nugabenti į paskirties tašką. Ieškovas atsakovo buvo paprašytas pateikti pasiūlymus dėl papildomų paslaugų suteikimo, siekiant per kuo trumpiausią laiką pristatyti didesnį krovinį, nei Sutartimi buvo numatyta, į paskirties vietą (1 t., 50 b. l.). 2010 m. lapkričio 3 d. ieškovas atsakovui (o pastarasis trečiajam asmeniui) pateikė tris alternatyvius pasiūlymus dėl Turbinos tvirtinimo metalo konstrukcijų pakeitimo, specialiųjų konstrukcijų ir papildomų darbų suteikimo ir atsakovas patvirtino ieškovo siūlomą antrąjį 162 400 eurų (560 734,72 Lt) vertės variantą. Šalių susirašinėjimas liudija, kad ieškovas buvo paprašytas įgyvendinti antrąjį pasiūlytą variantą, atsiųsti šalims darbų įgyvendinimo dokumentus (planus, brėžinius ir specifikacijas), o atsakovas ieškovui įsipareigojo apmokėti už papildomai atliktus darbus 162 400 eurų (atsakovas trečiajam asmeniui nurodė 172 000 eurų šių darbų kainą) (1 t., 58 b. l.; 2 t., 112-114, b. l.; 6 t., 98 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šio susitarimo negalima laikyti Sutarties pakeitimu, kadangi tai buvo papildomas susitarimas dėl papildomų darbų, susijusių su Sutarties vykdymu, atitinkamai laikytina, kad papildomiems susitarimams taikoma tokia pati sutarties forma, kaip Ekspedijavimo sutarčiai. CK 6.824 straipsnio 4 dalis numato, kad Krovinių ekspedicijos sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gautą užsakymą. Pagal CK 6.825 straipsnio 1 dalį, krovinių ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, papildomas susitarimas sudarytas perduodant ir priimat ryšio priemonėmis, todėl negalima laikyti apelianto argumentų pagrįstais dėl netinkamos papildomos susitarimo formos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių susirašinėjimas, o taip pat ir D. R. liudijimai patvirtina aplinkybę, kad papildomų darbų kaina buvo fiksuota, todėl apeliantas nepagrįstai reikalauja pagrįsti ir detalizuoti visų papildomų paslaugų kainą nurodydamas, jog ieškovui laiku nepateikus visų dokumentų – detalios darbų sąmatos ir šių darbų išlaidas pagrindžiančių dokumentų atsakovui neatsirado prievolės mokėti šalių sulygtą kainą dėl papildomų darbų, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas šalims turėjo pateikti papildomų darbų planus, brėžinius ir specifikacijas, o ne detalią darbų sąmatą ar kvitus.
Iš atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimo matyti (9 t., 98-99 b. l.), kad pats atsakovas laiko krovinį pristatytą tinkamai ir laiške trečiajam asmeniui nurodo, kad atsakovas ėmėsi visų būtinų saugumo priemonių Turbinos pervežimui iš Klaipėdos uosto į Elektrėnus; atsakovas panaudojo sėkmingą procesą, kurį pritaikė „Iberdrola“ (trečiasis asmuo) vykdydama Sugres (kitoje šalyje vykdytą) projektą. Šį procesą, davusį puikius rezultatus, patvirtino GE (General Electric - Turbinos gamintojo) inžinieriai. Šiame laiške taip pat nurodoma, kad atsakovas buvo priverstas atlikti įvairius vagono pakeitimus, kadangi General Electric brėžiniuose nurodė neteisingus išmatavimus. Šalių susirašinėjimas taip pat liudija, kad visi būtini konstrukcijos keitimo darbai (pakoreguota viršutinė rėmo dalis, siekiant sustiprinti ir paaukštinti keturis sujungimo taškus galinių sienelių viršuje buvo papildomai pagamintos metalo konstrukcijos) buvo atlikti (9 t., 98-99 b. l.). Atsakovas trečiajam asmeniui laiške taip pat pažymi, kad pakrovus Turbiną, 2010 m. lapkričio 11 d. „Sekargas & Co“ atliko nepriklausomą tyrimą ir pateikė išvadą, kad įranga pakrauta ir tinkamai pritvirtinta ant geležinkelio platformos pervežimui į galutinį paskirties tašką. 2010-01-12 paskutinę inspekciją atliko AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir pateikė tinkamą išvadą. Išvadoje nurodyta, kad jie patvirtina, jog krovinys vagone pritvirtintas pagal brėžinius Nr. TP.l 1.00.000SB (šiuo numeriu brėžinys pateiktas 6 tomo 168 bylos lape (tai Ukrainos įmonės brėžinys, ir kaip pirmiau nustatyta AB Lietuvos geležinkelių atsakingo už Turbinos transportavimą darbuotojo parodymais, AB Lietuvos geležinkeliai krovinio gabenimui rengėsi vadovaujantis būtent šios bendrovės parengtais ir rusiškais užrašais jiems pateiktais brėžiniais); AB Lietuvos geležinkeliai patvirtino, kad pakrovimas atliktas vadovaujantis nurodymais (Nr. DC/1835) (pagal ieškovo techninę užduotį Ukrainos bendrovė turėjo parengti Turbinos pakrovimo brėžinius vadovaujantis Instrukcija DČ-1835). Taigi, atsakovo susirašinėjimas su trečiuoju asmeniu liudija, kad atsakovas laikė tinkamu Turbinos pervežimą į paskirties tašką ir šį tinkamumą grindė rašytiniais įrodymais. Trečiasis asmuo patvirtino (8 t., 113-114, 119-122 b. l.), kad yra atsiskaitęs su atsakovu už krovinio pervežimą, nors iš tam tikrų susirašinėjimų ir matyti, kad buvo ne visos Turbinos gamintojo rekomendacijos pervežimui įvykdytos, tačiau pervežus krovinį trečiasis asmuo nereiškė atsakovui jokių reikalavimų dėl nuostolių ar neigiamos įtakos Turbinai dėl pervežimo būdo, todėl apeliantas nepagrįstai laiko, kad jam neatsirado prievolė atsiskaityti su ieškovu remiantis ta aplinkybe, jog šalys nepasirašė atskiros rašytinės sutarties dėl papildomų darbų atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad papildomų darbų planai ir specifikacijos buvo perduotos vėliau, nei šalys planavo taip pat neeliminuoja atsakovo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus, juolab, kad ir trečiasis asmuo su atsakovo už šiuos darbus jau yra atsiskaitęs.
Apeliantas nesutinka su ieškovo reikalavimu atlyginti išlaidas pagal 2010-11-10 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. L/WLSC/1030 (1 t., 94 b. l.), kadangi šios išlaidos neatitiko jų realumo, būtinumo ir protingumo reikalavimų. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apelianto argumentus pažymi, kad atsakovas trečiajam asmeniui pateikdamas ieškovo tris siūlomus variantus dėl Turbinos gabenimo paaiškėjus didesniems Turbinoms išmatavimams trečiajam asmeniui pristatydamas visų variantų kainas ir padidindamas jas 10 000 eurų, nelaikė jų nepagrįstai didelėmis ar neprotingomis, neprašė jų išsamiai pagrįsti, taip pat nesiderėjo dėl jų. Ieškovo, kaip juridinio asmens tikslas yra pelno siekimas, todėl aplinkybė, kad trečiasis asmuo ateityje gali reikšti reikalavimus atsakovui dėl papildomu susitarimu sulygtos kainos dalies grąžinimo nustačius, jog ieškovui papildomų darbų kaštai buvo mažesni nei ieškovas pateikė atsakovui, o pastarasis jas dar padidindamas 10 000 eurų pateikė trečiajam asmeniui, nepaneigia ieškovo reikalavimo pagrįstumo, kadangi trečiasis asmuo tokius reikalavimus atsakovui turėtų teisę reikšti remiantis trečiojo asmens ir atsakovo sutartimis, kurių šalimi ieškovas nebuvo. Be to, pirmiau minėta, kad teisėjų kolegija laiko, kad papildomų darbų 162 400 eurų kaina buvo fiksuota, todėl apeliantas nepagrįstai ieškovui įvykdžius papildomo susitarimo prievolę atsikirtimus dėl apmokėjimo grindžia ieškovo turėtais mažesniais darbų (išlaidų) kaštais nei šie buvo pateikti atsakovui, kadangi, kaip pirmiau minėta ieškovo, kaip juridinio asmens veiklos tikslas yra pelno siekimas, o ekspedijavimo ir papildomo susitarimo įgyvendinimo kaina galėjo būti šalių derybų dalykas, tačiau tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo dėl šios kainos nesiderėjo.
Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apelianto argumentų, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų sutaupant atsakovo sąskaita ir ieškovo gautos naudos, taip pat, jog ieškovas gavo pajamų realizuodamas atsakovo lėšomis įgytas metalo konstrukcijas, tiek po Turbinos konstrukcijų perdarymo ir dalies metalo konstrukcijų utilizavimo, tiek po galutinio pervežimo pritaria ieškovo atsiliepimo argumentams, kad atsakovas, teikdamas priešieškinį nereiškė reikalavimų ir argumentų dėl ieškovo gautų pajamų utilizuojant ar realizuojant metalo konstrukcijas, todėl ieškovas atsiliepime pagrįstai teigia, kad atsakovas apeliaciniu skundu kelia savarankiškus reikalavimus ir teikia į bylą paaiškinimus, kurie nebuvo pradinių procesinių dokumentų dalis. CPK 312 straipsnis numato, kad naujų reikalavimų kėlimas apeliacinėje instancijoje nesusijęs su priimto sprendimo teisėtumu ir nėra galimas (CPK 312 str.), todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl šių argumentų. Atitinkamai teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo skirti byloje ekspertizę, siekiant nustatyti, tokios naudos ar ieškovo sutaupytų lėšų dydį.
Apelianto teigimu, teismas į ieškovo reikalavimo sumą neįtraukė jo gautos naudos – ieškovas nebuvo pateikęs reikiamo vagonų skaičiaus. Apelianto teigimu, pagal Sutarties 2.1.2 punktą, modulių gabenimui turėjo būti užsakyti 4 vagonai, ir vienas vagonas turėjo būti užsakytas turbinai ir generatoriui, bei atitinkamai paskaičiuota sutarties kaina – už vagonų atgabenimą 24 000 eurų, jų nuomą ir darbą - 37 000 eurų, grąžinimą - 24 000 eurai, iš viso - 85 000 eurai. Iš Negabaritinių krovinio išdėstymo ir tvirtinimo patikrinimo akto ir AB Lietuvos geležinkelių telegramų (4 t., 87 – 126 b. l.) ir iš Paskyrų-įgaliojimų krovinio perkrovimui matyti (12 t., 24 - 53 b. l.), kad modulių gabenimui buvo naudojami trys transporteriniai vagonai - 16 ašių 39740147-39740154; 16 ašių 39740097-39740089; 8 ašių 39351168. Transporterinių vagonų junginiai laikomi vienetu. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina liudytojų parodymus, kad ieškovas nebuvo pateikęs Sutartyje nurodyto vagonų skaičiaus (I. F. - 12 t., 83 b. l., S. L. – 12 t., 96 b. l.; L. D. – 6 t., 82 b. l.). Todėl atsižvelgiant į Sutarties kainoje penkiems vagonams numatytą 85 000 eurų sumą, ieškovas atsakovo sąskaita sutaupė 17 000 eurus (58 697,60 Lt). Ieškovas atsiliepime į šiuos argumentus nepateikia jokių paaiškinimų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto nurodomus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus pripažįsta, kad modulių, Turbinos ir generatoriaus gabenimui buvo naudojami keturi vagonai – 28 ašių transporterinis vagonas Nr. 39960075 (4 t., 72-79,5 t., 58-63 b. l.), 16 ašių transporteriniai vagonai Nr. 39740097/39740089 ir Nr. 39740147/39740154 (4 t., 89-91,93-94) ir 8 ašių transporterinis vagonas Nr. 39351168 (4 t., 88-89, 91, 94 b. l.). Tačiau atsakovas ieškovui nereiškė reikalavimų sumažinti Sutarties ar papildomo susitarimo kainą remiantis šia aplinkybe. Kita vertus, ieškovas sutartimi buvo įsipareigojęs pateikti modulių transportavimui 4 vagonus , o generatoriaus ir Turbinos transportavimui vieną vagoną, todėl atsakovas turi pareigą atsiskaityti pagal šalių sutartį.
Dėl delspinigių priteisimo.
Apelianto teigimu, ieškovas iki ginčo pradžios vengė pateikti atsakovui jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus (išlaidas tretiesiems asmenims patvirtinančius įrodymus), kaip to reikalavo atsakovas, teismui proceso metu nustačius ieškovo reikalavimo dalies pagrįstumą atsakovas turėtų būti pripažintas teisėtai sustabdęs prievolių vykdymą ir atleistas nuo delspinigių mokėjimo (CK 6.207 str., 6.259 str.).
Pirmiau minėta, kad apeliantas nepagrįstai reikalauja pagrįsti ir detalizuoti visų papildomų paslaugų kainą nurodydamas, jog ieškovui laiku nepateikus visų dokumentų – detalios darbų sąmatos ir šių darbų išlaidas pagrindžiančių dokumentų atsakovui neatsirado prievolės mokėti šalių sulygtą kainą dėl papildomų darbų, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas šalims turėjo pateikti papildomų darbų planus, brėžinius ir specifikacijas, o ne detalią darbų sąmatą ar kvitus. Pirmiau taip pat minėta, kad teisėjų kolegija laiko 162 400 eurų sulygtą papildomų darbų kainą fiksuotą už tinkamą prievolių įvykdymą. Byloje nustatyta, kad papildomi ieškovo įsipareigojimai įvykdyti, atsakovo ir atitinkamai trečiojo asmens priimti, trečiasis asmuo su atsakovu atsiskaitė už papildomas paslaugas. Atsakovas Sutarties 2.2.7 ir 2.2.9 punktais taip pat įsipareigojo ieškovui atlyginti vagonų manevravimo krovinių pakrovimo vietoje ir vagonų prastovų išlaidas (Sutarties 2.2.9 p.). Tuo tarpu, atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu pagal Sutarties 3.10 punkto sąlygas, todėl teisėjų kolegija laiko pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo delspinigius, be to, mažesnius, nei Sutartis numatė, todėl nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti sprendimo šioje dalyje (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. ).
Dėl papildomo draudimo išlaidų.
Apelianto teigimu, 2010-02-12 paslaugų teikimo sutartyje atsakovui buvo numatyta pareiga apsaugoti trečiąjį asmenį nuo bet kokių nuostolių, galinčių kilti iš Sutarties vykdymo, ir laikytis visų trečiojo asmens instrukcijų bei rekomendacijų. Apelianto teigimu, ieškovo neteisėti veiksmai (GE reikalavimų nesilaikymas ir Turbinos tvirtinimo dokumentacijos nepateikimas) padidino atsakovo riziką bei kėlė realią didelės žalos atsiradimo grėsmę, todėl atsakovas ėmėsi prevencinių priemonių ir 2010-10-09 apdraudė Turbiną geležinkelio transportavimui į paskirties vietą, visai Turbinos vertei. Todėl apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas tik iš dalies apdraudęs krovinį užtikrino savo pareigų įvykdymą. Ieškovui pažeidus iš Sutarties vykdymo kylančias pareigas (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 3 d., 6.196 str. 2 d.) tenka atsakomybė už atsakovo 73 819,27 USD nuostolius (9 t., 112- 114 b. l.).
Teisėjų kolegija, atsakydamas į šiuos apelianto argumentus, pažymi, kad Sutartyje nebuvo tiksliai aptartos ieškovo prievolės Turbiną į paskirties vietą gabenti su atvykusia platforma. Sutartyje taip pat nebuvo aptarta ieškovo atsakomybė dėl platformos nuėmimo ar pažeidimo, trečiojo asmens pateiktų transportavimo rekomendacijų nesilaikymo, atsakomybės ir jos dydžio, nors kaip jau minėta, iš vėlesnių atsakovo paaiškinimų matyti, kad tokiu atveju Turbinos gamintojas turėjo teisę atsisakyti teikti garantinę Turbinos priežiūrą, kuri atsakovo teigimu sudarė apie 20 procentų visos Turbinos vertės (46 mln.). Be to, bylos medžiaga liudija, jog Turbinos gamintojas Turbinos transportavimo (kėlimo) rekomendacijas per atsakovą ieškovui pateikė tik 2010 m. spalio mėnesį (9 t., 163 b. l.), ir byloje nėra duomenų, jog atsakovo nurodomos rekomendacijos atsakovui ir atitinkamai ieškovui buvo pateiktos 2010 m. balandžio – liepos mėnesį, rengiantis krovinio gabenimui. Be to, tokį sprendimą atsakovas priėmė savarankiškai ir vertinant ieškovo siūlomą antrąjį Turbinos gabenimo variantą, paaiškėjus didesniems Turbinos išmatavimams papildomo draudimo būtinybė nebuvo šalių aptariama. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas Sutarties 4.5 punktu ieškovas ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos buvo įsipareigojęs Sutarties vykdymo laikotarpiui atsakovui pateikti krovinių draudimą patvirtinantį dokumentą ne mažesnei, kaip 1 500 000 eurų draudimo sumai, kuriame atsakovas būtų nurodytas naudos gavėjas. Ieškovas įvykdė mintą įsipareigojimą ( 8 t., 7-9 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti papildomo draudimo išlaidų iš ieškovo, kadangi pagal byloje esančius įrodymus negalima spręsti, jog krovinio tvirtinimas ir gabenimas kėlė grėsmę kroviniui. Pirmiau minėta, kad ir pats atsakovas trečiajam asmeniui laiške nurodė, kad įranga pakrauta ir tinkamai pritvirtinta ant geležinkelio platformos pervežimui į galutinį paskirties tašką. 2010 m. lapkričio 11 d. „Sekargas & Co“ atliko nepriklausomą tyrimą ir pateikė teigimą išvadą dėl krovinio pakrovimo tvirtinimo ant geležinkelio platformos pervežimui į galutinį paskirties tašką. AB Lietuvos geležinkelių 2010-01-12 išvada taip pat buvo teigiama dėl tinkamai atliktų darbų (11 t., 166 – 170 b. l.), todėl laikytina, jog atsakovas neįrodė papildomo draudimo būtinybės dėl ieškovo veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo ir trečiojo asmens elektroninis susirašinėjimas yra nepakankamas pagrindas paneigti oficialius rašytinius įrodymus, patvirtinančius tinkamą krovinių tvirtinimą ir pristatymą į paskirties vietą, juolab, kad ir trečiasis asmuo rašytiniuose patvirtinimuose nurodo, jog neturi šalims jokių pretenzijų dėl krovinio pristatymo ir yra pilnai atsiskaitęs su atsakovu.
Dėl aikštelės įrengimo išlaidų.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pasirinko krovinių iškrovimo vietą. Apelianto teigimu, teismas neįvertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad šis klausimas buvo priskirtas ieškovo kompetencijai, o ieškovas netinkamai pasirinko iškrovimo kelią, todėl nebuvo galima iškrauti krovinio numatytame kelyje (14 t., 53 b. l.). Tuo tarpu Sutarties priedo Nr. 3 „Darbų aprašymas“ 21 punkte buvo numatyta ieškovo pareiga parengti krovinius iškrovimui (nuimti krovinio tvirtinimus nuo vagono) (2 t., 107-108 b. l.). todėl ieškovas pažeidė Sutartinę prievolę bei atidumo ir rūpestingumo reikalavimus (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 3 d., Sutarties 2.1.14 p.). 2010-11-02 atsakovas ir UAB „Baltic business corporation” sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. 2010/11/02 (9 t., 131-133 b. l.), buvo atlikti naujos iškrovimo aikštelės įrengimo 22 000 eurų vertės darbai (9 t., 139, 140-145 b. l.), todėl jie turėtų būti priteisti iš ieškovo.
Byloje nustatyta, kad ieškovas Sutarties 1 punktu įsipareigojo atsakovo lėšomis ir pasirinktu geležinkelio transportu bei maršrutu, organizuoti sunkiasvorių krovinių ekspedijavimą (išskyrus pakrovimą ir iškrovimą. Sutarties 2.1.1 punktu įsipareigojo pagal krovinio dokumentus ir brėžinius paruošti ir suderinti su AB Lietuvos geležinkeliais techninę krovinių pakrovimo ir tvirtinimo vagonuose dokumentaciją. Sutarties 2.1.14 punktu įsipareigojo padengti visus užsakovo patirtus nuostolius, išskyrus pakrovimo ir iškrovimo paslaugai atlikti. Taigi Sutartis nenumatė ieškovo pareigos pateikti atsakovui duomenis apie tinkamiausią krovinių iškrovimo aikštelę Elektrinės teritorijoje. Bylos medžiaga taip pat liudija, kad pakrovimo, ir iškrovimo darbus turėjo atlikti UAB „Maretas“. 2010 m. balandžio 25 d. atsakovo AB Lietuvos geležinkeliams pristatyme atsakovas nurodo tinkamą iškrovimo kelią nors jau iš pristatyme pateikto brėžinio matyti, kad pasirinktas kelias nėra tiesus (5 t., 146 b. l.), kuris, kaip teigė atsakovas buvo būtinas Turbinos iškrovimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo darbuotojas I. F. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad per 40 metų kitose valstybėse pervežė apie 5 tūkstančius tokių Turbinų (12 t., 92 b. l.), todėl akivaizdu, jog atsakovui turėjo būti žinomi Turbinos pristatymui būtini reikalavimai – 200 metrų lygaus (arba atitinkamo spindulio) geležinkelio kelio. Iš UAB „Maretas“ susirašinėjimo su atsakovu matyti, kad būtent atsakovo pasirinkimu buvo numatytas iškrovimo kelias (11 t., 83 b. l., 12 t., 86 b. l.), o UAB „Maretas“ 2010 m. gegužės 2 d. siekė nustatyti Elektrinės viduje geležinkelio kelių tinkamumą, norėjo apsilankyti Elektrinės teritorijoje ir nuspręsti, kokioje vietoje bus iškraunamas krovinys ir kokius darbus tam reikia atlikti; kvietė prisijungti atsakovą. Tuo tarpu, kontrolinis Turbinos dydžio rėmas buvo vežamas tik iki Vievio geležinkelio stoties, neįvažiuojant į elektrinės teritoriją (14 t., 55 b. l.). Tiek ieškovas, tiek AB Lietuvos geležinkeliai pirmą kartą vykdė tokį projektą, tuo tarpu atsakovas, turėdamas patirties ir bendradarbiaudamas su trečiuoju asmeniu, savalaikei nepateikė ieškovui reikiamos medžiagos ir informacijos dėl būtinų sąlygų (aikštelės) krovinio iškrovimui, nors teisėjų kolegijos vertinimu, Turbinos pakrovimo, gabenimo, iškrovimo ir aikštelių įrengimo darbų klausimai turėjo sprendžiami kompleksiškai. Tačiau narinėjamu atveju, nors krovinio pakrovimo ir iškrovimo darbai ir nebuvo priskirti ieškovo kompetencijai, atsakovas siekia šia atsakomybę perkelti tik ieškovui, nors bylos medžiaga nepatvirtina ieškovą vienašališkai priėmus sprendimą dėl Turbinos ir generatoriaus aikštelių pasirinkimo. Be to, pirminėje aikštelėje dalis krovinio (moduliai) buvo iškrauti, todėl negalima teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo visiškai suklysta dėl krovinio tinkamos iškrovimo vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui aktualiu laikotarpiu atsisakius atlyginti naujos krovinių iškrovimo aikštelės įrengimo kaštus, atsakovas nereiškė daugiau reikalavimų ieškovui ir šių išlaidų atlyginimo pareikalavo tik tuomet, kai ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo už papildomus darbus, ir tik praėjus daugiau nei metams po ieškovo ieškinio teismui pateikimo. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ir pats atsakovas aktualiu laikotarpiu nelaikė ieškovą išimtinai atsakingu už pirminės krovinių aikštelės vietos pasirinkimą.
Dėl procesinių teisės normų pažeidimo.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, todėl nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, atsakė į esminius bylos klausimus, todėl nėra pagrindo išvadai, jog sprendimas nemotyvuotas. Sprendimas priimtas įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus ir liudytojų parodymus, todėl negalima sutikti su apelianto argumentas, dėl pažeisto šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir betarpiškumo principų (CPK 12,14,17 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.
Apelianto teigimu, ieškinys patenkintas 84 procentais, todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos iki 13 950,66 Lt. Tuo tarpu teismas priteisė ieškovui 15 279 Lt bylinėjimosi išlaidų ir nenurodė motyvų, kodėl nesivadovauja CPK 93 straipsnio 2 dalimi.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas priteisia atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir užtikrindamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą procese (CPK 3 str. 1 d., 98 str.), todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, jog ši sprendimo dalis yra nemotyvuota ar nepagrįsta.
Apeliantas taip pat teigia, kad atsakovas pateikė prašymą dėl 20 432,27 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurios patirtos dėl dokumentų vertimo į lietuvių kalbą, kelionių į teismo vietos miestą bei susijusios su įrodymų rinkimu. Likusią dalį sudarė atlyginimas už teisines paslaugas ir atstovavimo išlaidos. Tačiau teismas, atmesdamas ieškinį 16 procentų dalyje, atsakovui priteisė tik 1 330 Lt už teisinę pagalbą. Teismas nepateikė motyvų kodėl atsisakė priteisti atsakovui proporcingai atmestų reikalavimo daliai jo turėtas liudytojų iškvietimo išlaidas (16 109,63 Lt).
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius 20 432,27 Lt turėtas vertinimo į lietuvių kalbą išlaidas, kelionių į teismo vietos miestą vykimo išlaidas, išlaidas susijusias su įrodymų rinkimu ir liudytojų atvykimu iš Jungtinių Amerikos valstijų į Lietuvą išlaidas (16 109,63 Lt), todėl šios išlaidos yra pagrįstos ir vadovaujantis 93 straipsnio 2 dalimi turėjo būti priteistos atsakovui patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir atsakovui iš ieškovo priteistina 16 procentų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, t.y. 3 269,16 Lt .
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą dėl materialinio teisinio reikalavimo atsakovui iš ieškovo nepriteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo nepateikė rašytinių įrodymų patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija dėl šių išlaidų nesprendžia (CPK 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo reikalavimas priteisti vertimo išlaidas, kelionių į teismo vietos miestą vykimo išlaidas, taip pat išlaidas, susijusias su įrodymų rinkimu ir liudytojų atvykimu iš Jungtinių Amerikos valstijų į Lietuvą pakeisti- priteisti atsakovui World Logistics Services Corporation LLC (juridinio asmens kodas 26-3194333; buveinės adresas: 6 Hilltop Court, Rexford, NewYork, Jungtinės Amerikos valstijos) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Liegelė“ (juridinio asmens kodas 241614790) 3 269,16 Lt bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.