- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-26
- Bylos Nr.
- e2S-1676-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04420-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- L. G., V. P., L. P.
- Atsakovas
- V. A., notarui M
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „MESS“, Z. K.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) L. G., V. P., L. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties, kuria teismas ieškovų L. G., V. P., L. P. ieškinį atsakovams V. A., notarui M. L., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „MESS“, Z. K. (notaras) dėl paprastųjų vekselių pripažinimo nesudarytais ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pateikė ieškinį V. A., notarui M. L., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „MESS“, Z. K. (notaras) dėl paprastųjų vekselių pripažinimo nesudarytais ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais priėmimą, kuriuo prašė:
i) 2020 m. spalio 14 d. L. G. išduotą atsakovui V. A. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, notarinio registro Nr. 6299, laikyti nesudarytu ir Kauno m. 2-ojo notaro biuro notarės Z. K. 2021-10-01 išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 9327, pripažinti negaliojančiu;
ii) 2020 m. spalio 14 d. V. P. išduotą atsakovui V. A. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, notarinio registro Nr. 6298 laikyti nesudarytu ir Kauno m. 2-ojo notaro biuro notarės Z. K. 2021-10-01 išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 9329, pripažinti negaliojančiu;
iii) 2020 m. spalio 14 d. L. P. išduotą atsakovui V. A. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, notarinio registro Nr. 6297 laikyti nesudarytu ir Kauno m. 2-ojo notaro biuro notarės Z. K. 2021-10-01 išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 9331, pripažinti negaliojančiu;
iv) taikyti laikinąsias apsaugos priemones - išieškojimo sustabdymą vykdymo procese antstolio R. S. vykdomojoje byloje Nr.0070/24/01743 pagal Kauno m. 2-ojo notaro biuro notarės Z. K. 2021-10-01 išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr.9327);
v) ieškovui L. G. likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo;
vi) priteisti ieškovams turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovams nustatytas terminas iki 2025 m. kovo 24 d. ieškinio trūkumams pašalinti, išaiškinta, kad nepašalinus trūkumų ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad:
2.1. kiekviename teismui paduotame ieškinyje turi būti nurodytas ieškinio faktinis pagrindas, kuris turi būti aiškus, tikslus ir konkretus. Teismas padarė išvadą, jog ieškovai neatskleidė vekselio pasirašymo aplinkybių, nepagrindė savo teiginių rašytiniais įrodymais. Laikė, kad toks trūkumas turi būti pašalintas nurodant ieškinio faktinį pagrindą, t.y, kaip ieškinio aplinkybės sudaro ieškovų nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80, 1.90, 1.91 str. numatytus pagrindus – apgaulę, smurtą ar suklydimą bei prieštaravimą imperatyvui ir kokiam;
2.2. teismas taip pat nustatė, kad ieškovai nepateikė 2022 m. sausio 20 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, pagal kurią atsakovas V. A. skolą pagal notarės Z. K. 2021 m. spalio 1 d. išrašytą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 9327, perleido UAB „MESS“, nors šią sutartį nurodo. Teismas įpareigojo ieškovus pateikti minėtą sutartį, pasiūlė spręsti dėl savo reikalavimų patikslinimo šiuo aspektu, atsižvelgiant į tai, kad tinkamai ir pilnai nesuformulavus ieškinio reikalavimų, ieškinys apskritai gali būti atmestas arba teisės realiai neapgintos;
2.3.teismas pažymėjo, kad ieškovai yra procesiniai bendrininkai, todėl prievolė sumokėti žyminį mokesti valstybei ieškovams kyla bendrai. Laikė, kad byloje napteikti duomenys apie tai, kad visi ieškovai neturi galimybių sumokėti visos žyminio mokesčio sumos, todėl ieškovus įpareigojo sumokėti likusį už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartimi ieškovų L. G., V. P., L. P. ieškinį atsakovams V. A., notarui M. L., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „MESS“, Z. K. (notaras) dėl paprastųjų vekselių pripažinimo nesudarytais ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams.
4. Teismas nurodė, kad ieškovai, šalindami trūkumus, 2025 m. kovo 24 d. pateikė duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį. Kadangi ieškovai trūkumų nustatytu terminu nepašalino, teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis). Kartu teismas ieškovams išaiškino, kad ieškinio laikymas nepaduotu, nekliudo vėl kreiptis į teismą, jeigu yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios jį priimti (CPK 137 straipsnio 4 dalis). Ieškovų sumokėto žyminio mokesčio nutarė negrąžinti, kadangi jis nebuvo įskaitytas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Apeliantai (ieškovai) pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties, prašydami skundžiamą nutartį panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. teismo priimtoje nutartyje nenurodytas konkretus ieškinio neatitikimas CPK 111 straipsnio reikalavimams. Ieškinys atitinka tiek ieškiniui, tiek ir kiekvienam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus;
5.2. teismo nustatytas trūkumas dėl faktinių aplinkybių pagrindimo neatitinka CPK 177 straipsnyje įtvirtintos įrodymų civilinėje byloje sampratos. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktiniai duomenys, be kita ko, nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais. Ieškovai jokių įrodymų, pagrindžiančių pinigų negavimo faktą, neturi ir negali pateikti, tokių įrodymų ir neįmanoma turėti. Be to, ginčas yra tarp ieškovų ir atsakovo dėl vekselių pasirašymo, o ne dėl konkursų laimėjimo, renovacijos darbų ar jų kokybės, todėl nei UAB „Statybos procesas“ ir UAB „Calaber“ visiškai nesusiję su ieškiniu ir jokios teisės ir pareigos šioms įmonėms neatsiranda, nebent atsakovas pateiktų priešingus argumentus ir įrodymus. Be to, abi šios įmonės bankrutavo. Kaip ir nurodyta ieškinyje, vekseliai buvo išduoti atsakovo reikalavimu, o ieškovų V. P. ir L. P. vekselių pasirašymo aplinkybės nurodytos ieškinyje, t. y. tam, kad pasirašius subrangos sutartį su UAB „Calaber“ pastaroji jiems būtų suteikusi darbą. Šios aplinkybės yra tik papildomos ir nėra ieškinio pagrindas, taigi jų buvimas ar nebuvimas neturėtų būti vertinamos kaip ieškinio trūkumas;
5.3. nepagrįstai teismas nurodė, kad ieškovai neatskleidė vekselio pasirašymo aplinkybių. Ieškovai nurodė vekselių pasirašymo aplinkybes tokias, kokios jos buvo. Faktinį ieškinio pagrindą sudaro aplinkybė, jog ieškovai pagal vekselius pinigų negavo, o vekselis negali būti prievolės užtikrinimo priemonė nesant sutarties. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ir CPK ieškovai neprivalo nurodyti įstatymo normų ir jas pagrįsti, todėl įstatymo normų nenurodymas ar neteisingas jų nurodymas, negali būti vertinamas kaip ieškinio trūkumas;
5.4. teismo nustatytas trūkumas dėl Reikalavimo perleidimo sutarties nepateikimo nepagrįstas. Ieškovai ieškinį pareiškė sujungę savo reikalavimus, kiekvienas ginčydamas savo pasirašytą vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, kiekvienas už savo reikalavimą sumokėjo savo žyminį mokestį (nurodytą aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovas L. G. pareiškė reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sumokėjo atitinkamai didesnį žyminį mokestį bei dėl savo finansinės padėties prašė atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo). Ieškovų reikalavimus apjungia tas pats ieškinio pagrindas ir tos pačios vekselių pasirašymo aplinkybės bei proceso dalyviai. Akivaizdu, jog tik ieškovo L. G. skola buvo perleista pagal jo pasirašytą vekselį, todėl Reikalavimo perleidimo sutartis kitiems ieškovams apskritai neturi jokios reikšmės ir teismo įpareigojimas visiems ieškovams pateikti Reikalavimo perleidimo sutartį yra absoliučiai nepagrįstas;
5.5. ieškovas L. G. taip pat negali pateikti Reikalavimo perleidimo sutarties, kadangi jos negavo, o tai reiškia, kad reikalavimo perleidimo faktas negali būti panaudotas, todėl nėra jokio pagrindo ginčyti reikalavimo perleidimo sutartį. Kaip ir nurodyta ieškinyje, ieškovas L. G. apie išduotą vykdomąįį įrašą sužinojo tik gavęs iš antstolio R. S. raginimą įvykdyti sprendimą. Negalima atmesti ir tokios galimybės, kad skola pagal ginčijamą vekselį gali būti perleista dar ne kartą ir vadovaujantis teismo nustatytu trūkumu, ieškovas L. G. kiekvieną kartą privalėtų ginčyti naują reikalavimo perleidimo sutartį;
5.6. nepagrįstai nustatytas ir trūkumas dėl notarės Z. K. bei UAB ,, MESS“ procesinės padėties keitimo tikslinant ieškinį. Nei notarei Z. K. nei UAB „MESS“, joks reikalavimas nereiškimas ir nėra jokių duomenų, kad galėtų būti pareikštas. Pirmosios instancijos teismas notarės Z. K. bei UAB „MESS“ procesinę padėtį nurodęs kaip ieškinio trūkumą, nenurodė jokios įstatyminės normos ir netgi faktinio pagrindo, kuriuo remiantis turėtų būti keičiama šių trečiųjų asmenų procesinė padėtis. Notarė Z. K. netvirtino ginčijamų vekselių. Notarų vykdomųjų įrašų pagal vekselius išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr. 988 „Dėl Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“. Šiuo metu nežinomi jokie neteisėti notarės Z. K. formalūs veiksmai, išduodant vykdomuosius įrašus, dėl to nėra pagrindo reikšti reikalavimo ir keisti procesinę padėtį. Be to, pagal proceso teisės normas proceso dalyvių tinkamumo klausimas išsprendžiamas ne sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, o nagrinėjant bylą;
5.7. ieškovas L. G. nereiškia reikalavimo pripažinti negaliojančiais V. P. bei L. P. pasirašytus vekselius, jų pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus ir atvirkščiai. Prašymą atidėti jam likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą pareiškė ne visi ieškovai, o tik ieškovas L. G.. Gavęs pensiją ieškovas L. G. sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį teismo nustatytu terminu, tačiau teismas nesprendė L. G. prašymo atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo iki teismo sprendimo priėmimo klausimo ir kokiu įstatyminiu pagrindu teismas įpareigojo sumokėti žyminį mokestį bendraieškovius už ieškovą L. G., skundžiamoje nutartyje nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1,2 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas neištaisius trūkumų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims, yra pagrįsta ir teisėta.
9. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovams, ieškovai teigia, jog ieškinys atitinka tiek specialiuosius ieškiniui, tiek ir bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, o nustatyti kiti ieškinio trūkumai, juolab kad sumokėtas trūkstamas žyminis mokestis, nekliudo išspręsti ieškinio priėmimo klausimo. Taigi, ieškovai nesutinka su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, jog nėra pašalinti ieškinio trūkumai, nustatyti teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi.
10. Pasisakydamas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais ieškovo patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK išdėstytą reglamentavimą savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas.
11. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
12. Teismų praktika dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo yra nuosekli ir išplėtota. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų pasiekti vieną iš proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tačiau įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009), todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, t. y. nustačius ieškovui įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovas, teikdamas ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-464/2022).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi nurodė ieškovams pateikti vekselio pasirašymo aplinkybes, pagrįsti teiginius rašytiniais įrodymais, kaip ieškinio aplinkybės sudaro ieškovų nurodytus CK 1.80, 1.90, 1.91 str. numatytus pagrindus – apgaulę, smurtą ar suklydimą bei prieštaravimą imperatyvui ir kokiam. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė minimos 2022 m. sausio 20 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, pagal kurią atsakovas V. A. skolą pagal notarės Z. K. 2021 m. spalio 1 d. išrašytą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 9327, perleido UAB „MESS“, įpareigodamas ieškovus pateikti sutartį, pasiūlydamas spręsti dėl savo reikalavimų patikslinimo šiuo aspektu. Teismas taip pat įpareigojo ieškovus sumokėti likusį už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį.
14. Taigi, kaip matyti, apylinkės teismo nustatyti trūkumai iš esmės susiję su faktinių aplinkybių stoka (nepakankamai nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nepateiktais minimais įrodymais), kurių pagrindu buvo siūloma spręsti ieškovams dėl reikalavimo patikslinimo. Teismas sprendė, kad būtent šių trūkumų nepašalinimas lėmė procesinį teisinį rezultatą – vertinimą, kad ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiems asmenims. Pastebėtina, kad teisme po 2025 m. kovo 14 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti trūkumus, pateikti duomenys apie trūkstamą žyminio mokesčio sumokėjimą, tai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.
15. Iš ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovai pakankamai aiškiai suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką), prašydami pripažinti nesudarytais ieškovų nurodytus paprastuosius vekselius pripažinti negaliojančiais jų pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus. Ieškovai šiuos reikalavimus grindė nurodydami faktines vekselių išdavimo aplinkybes, nurodydami, jog vekseliai buvo išduoti atsakovo reikalavimu siekiant užsitikrinti galimai nekokybiškai atliktų statybos remonto darbų ištaisymo ir nuostolių padengimo garantijas, kad ieškovai V. P. ir L. P. vekselius pasirašė tam, jog pasirašius subrangos sutartį su UAB „Calaber“ pastaroji jiems būtų suteikusi darbą. Taip pat nurodyta, jog atsakovas subrangos sutarties su UAB „Calaber“ nepasirašė, pastaroji faktiškai nušalinta nuo statybos renovacijos darbų. Ieškovai atskirajame skunde pakartojo ieškinyje nurodytas vekselių pasirašymo aplinkybes, teigdami, jog pasirašydami vekselius ieškovai suklydo, pagal vekselius pinigų negavo, taigi, vekseliai negali būti prievolės užtikrinimo priemonė.
16. Taigi, teikdami ieškinį, ieškovai suformulavo reikalavimus, išdėstė faktines aplinkybes ir pateikė įrodymus, kurie, jų vertinimu, pagrindžia šiuos pareikštus reikalavimus, Ieškovai tokiu būdu apibrėžė byloje keliamo ginčo ribas. Įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovų reikalavimų pagrindas nėra atskleistas ir yra visiškai neaiškus, jog teismas, priėmęs ieškinį, negalės nustatyti ginčo esmės ir ribų, o atsakovai – pateikti argumentus dėl jų atžvilgiu pareikštų reikalavimų.
17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovai nepašalino ieškinio trūkumų, laikė, jog ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktines aplinkybes, savo teiginių nepagrįsdami rašytiniais įrodymais. Tokie teismo nurodyti argumentai parodo, kad pirmosios instancijos teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje pareikalavo ieškovų įrodyti reikalavimų pagrįstumą. Tačiau, kaip minėta pirmiau, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo teismas turi įvertinti tik tai, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ją įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o tai, ar ieškovai tinkamai realizuoja pareigą įrodyti ginčui išnagrinėti aktualias aplinkybes, bus vertinama tik nagrinėjant bylą iš esmės.
18. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi nepagrįstai nutarė ieškovų ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovams, kadangi, kaip minėta, ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas pareikšto reikalavimo pagrįstumo, įrodymų pakankamumo klausimas. Šis ieškovų ieškinys yra pakankamai aiškus, ieškinio dalyko esmė, pagrindas ir ribos suprantami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti klausimai ir neaiškumai gali būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, užduodant šalims klausimus, pasiūlant pateikti papildomų įrodymų ir pan. Aplinkybė, kad ieškovai pirmosios instancijos teismui, pastarojo vertinimu, nepateikė pakankamų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jų ieškinio reikalavimą, gali būti pagrindas ieškinį atmesti, o ne pagrindas užkirsti kelią ieškovams kreiptis į teismą.
19. Pastebėtina ir dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto trūkumo spręsti dėl reikalavimo patikslinimo, nustačius, jog ieškovai neginčija minimos Reikalavimo perleidimo sutarties. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi, viena vertus, ieškovai turi teisę pasirinkti, kokiu būdu gins savo galimai pažeistą teisę, atitinkamai formuluodami reikalavimus. Kita vertus, toks pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimas, kaip jau minėta, neatliekamas ieškinio priėmimo stadijoje, be to, kaip matyti, tai kartu išreiškiamas siūlymas ieškovams tikslinti ieškinį ir, ieškovams tokiu siūlymu nepasinaudojus, negali sudaryti pagrindo konstatavimui, jog ieškovai nepašalino ieškinio trūkumų, ir sukelti CPK 115 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų procesinių pasekmių.
20. Apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl nustatyto žyminio mokesčio trūkumo nepasisako, kadangi šis trūkumas buvo šalintas. Minėtą aplinkybę nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, jog ieškovai 2025 m. kovo 24 d. pateikė duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį.
21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nutarė ieškovų ieškinį dėl paprastųjų vekselių pripažinimo nesudarytais ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovams, todėl atskirasis skundas tenkinamas, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti atskirąjį skundą.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti ieškovų ieškinio dėl paprastųjų vekselių pripažinimo nesudarytais ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.