- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- A-1933-525/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03031-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nibrė“
- Kategorijos
- 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nibrė“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nibrė“ skundu (b.l. 3-13) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybės) tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
2015 m. sausio 20 d. posėdžio metu pareiškėjo atstovas pateikė prašymą, kuriuo atsisakė dalies skundo reikalavimo panaikinti Sprendimo dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini) (II t. b.l. 7).
Nurodė, kad ginčijamo sprendimo dalimi buvo neteisėtai ir nepagrįstai apribotas pareiškėjo vykdomos mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas šioje prekybos vietoje vykdo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą pagal galiojančią licenciją Nr. 1880/1, išduotą 2009 m. sausio 29 d. Atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą iš esmės vadovavosi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 2013 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 20-26-S-17472, kuriame nurodyti teisėtvarkos pažeidimai neturi priežastinio ryšio su pareiškėjo vykdoma veikla prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovas be jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų bei argumentų apribojo pareiškėjo vykdomos prekybos alkoholiu veiklos laiką, (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl skundžiamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Skundžiamas sprendimas taip pat neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės ir diskriminuoja pareiškėją kitų subjektų atžvilgiu. Norminiai teisės aktai nesuteikia atsakovui teisės apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiką prekybos vietai. Lietuvos Respublikos alkoholio kontroles įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 9 dalis įtvirtina atsakovo teisę riboti prekybos alkoholiniams gėrimais laiką, nustatant ribojimus konkrečioms įmonėms, bet ne turtui. Prekybos alkoholiu veiklos netinkamas vykdymas gali būti pagrindu riboti prekybos alkoholiu laiką, tik dėl atitinkamų įmonių, kurios tą veikią vykdo veiksmų. Savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas tokiems ribojimams taikyti. Ribojimai galimi tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, pagrindžiantis būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimai laiką ir lokio ribojimo apimtis. Skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Sprendime nėra jokių argumentų, motyvų, kurie galėtų pagristi prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimą ir tokio ribojimo būtinumą (teisėtumą). Atsakovas priimdamas skundžiam sprendimą pareiškėjo atžvilgiu viršijo savo įgaliojimus. Dėl šių priežasčių sprendimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas (nemotyvuotas) ir neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (I t., b.l. 85-88) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo atstovas nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškėjo atsisakymo nuo skundo dalies panaikinti Sprendimo dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini).
Paaiškino, kad ginčijamu sprendimu pagrįstai buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. sprendime nurodytoje prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune.
Kauno AVPK 2013 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 20-26-S-1747 buvo nurodyta, kad 2013 m. sausio – spalio mėnesiais prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune, užregistruoti du viešosios tvarkos pažeidimai, vienas pranešimas apie smulkų svetimo turto pagrobimą, registruotas techninis eismo įvykis bei alkoholio gėrimų vartojimas viešoje vietoje pažeidimas. Policija nurodytame rašte pateikė pasiūlymą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Skundžiamas sprendimas yra norminis aktas, prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimų taikymas nesiejamas su konkrečiu asmeniu ar asmenų grupe, jų daiktinėmis teisėmis, ir tai nevienkartis teisės aktas, jis orientuojamas į ateitį, numatytas taikyti daugelį kartų, o pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę teikti pareiškimą (prašymą) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Ginčijamame akte numatytas prekybos laiko ribojimas ne įmonei, bet konkrečiai prekybos vietai yra teisėtas, nes toks ribojimas galimai prekybos vietai yra įtvirtintas ir AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatose. Ginčijamas aktas priimtas siekiant mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, taip pat siekiant užtikrinti viešąją tvarką, gyventojų saugumą. Priimant ginčijamą sprendimą prioritetas buvo teikiamas viešajam interesui ir kitoms konstitucinėms vertybėms užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui. Prekybos vieta - (duomenys neskelbtini), Kaune, kurioje apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, pagal policijos duomenis buvo nurodyta kaip susijusi šioje vietoje daromais teisėtvarkos pažeidimais. Skundžiamu sprendimu buvo siekiama užtikrinti visuomenės saugumo ir verslo interesų pusiausvyrą. Apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. nebuvo pažeistas proporcingumo principas, nes aplinkinėje teritorijoje neliko vietų, kuriose būtų prekiaujama alkoholiniais gėrimais po 22 val.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu (II t., b. l. 13-18) priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo dalies ir bylą dėl pareiškėjo skundo dalies panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), nutraukė. Skundą tenkino, panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini).
Pasisakydamas dėl pareiškėjo pateikto skundo dalies atsisakymo, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsniu, nurodė, kad priežasčių, numatytų ABTĮ 56 straipsnyje straipsnio 2 dalyje, neleidžiančių teismui priimti pareiškėjo atsisakymą dėl skundo dalies, byloje nenustatyta, pareiškėjui žinomos ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje skundo atsisakymo pasekmės, kadangi atsisakymas nuo skundo yra pagrindas teismui nutraukti bylos nagrinėjimą, pareiškėjo atsisakymas nuo skundo dalies įstatymui ir viešajam interesui neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, byla dėl pareiškėjo skundo dalies panaikinti Sprendimo dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.
Pasisakydamas dėl skundžiamos Sprendimo dalies, teismas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT), nurodė, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas galimas egzistuojant objektyviam, proporcingam ir motyvuotam pagrindui, pagrindžiančiam būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir tokio ribojimo apimtis.
Teismas nustatė, kad Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Kauno AVPK raštuose: 2013 m. lapkričio 05 d. Nr. 20-S-2871; 2013 m. lapkričio 04 d. Nr. 20-S-2860; 2013 m. lapkričio 06 d. Nr. 20-26-S-17472; 2013 m. lapkričio 06 d. Nr. 20-23-S-5900; 2013 m. lapkričio 07 d. Nr. 20-S-2894, taip pat ir į Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2013 m. spalio 24 d. rašte Nr. 20-26-S-16765 nurodyta informaciją, susijusią su teisėtvarkos pažeidimais įmonių, vykdančių naktinę prekybą alkoholiu, prekybos vietose. Teismas vertino, jog policijos raštuose, kuriais buvo grindžiamas skundžiamas sprendimas, nebuvo jokių konkrečių duomenų apie pareiškėjo įmonės naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais įtaką viešajai tvarkai, t. y. tai, kad būtent pareiškėjo įmonės UAB „Nibrė“ vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais nakties metu, prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune, tiesiogiai nulėmė policijos raštuose nurodytus teisėtvarkos pažeidimus. Pažymėta, jog informacija apie pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune, daromus teisėtvarkos pažeidimus, buvo nurodyta tik viename iš policijos raštų, t. y. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 06 d. rašte Nr. 20-26-S-17472, kuriuo būtent atsakovas grindė ginčijamą sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo Kauno prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte buvo nurodyta, kad 2013 m. sausio – spalio mėnesiais prie prekybos vietos, (duomenys neskelbtini), Kaune, užregistruoti du viešosios tvarkos pažeidimai, vienas pranešimas apie smulkų svetimo turto pagrobimą, registruotas techninis eismo įvykis, alkoholio gėrimų vartojimo viešoje vietoje pažeidimas ir pareiškėjo įmonės darbuotojos 2013 m. vasario 23 d. padarytas ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimų nevykdymo. Taip pat rašte buvo pažymėta, kad aplinkinių namų gyventojų nusiskundimų dėl pareiškėjo vykdomos veiklos negauta. Nurodyto pobūdžio informacija buvo nurodyta ir aiškinamajame rašte dėl skundžiamo sprendimo priėmimo Kauno prekybos alkoholiniais gėrimais vietos, (duomenys neskelbtini). Be to, aiškinamajame rašte buvo minimas ir kitas Savivaldybės administracijos filialo Gričiūpio seniūnijos 2013 m. spalio 30 d. raštas Nr. 51-13-203, kuriame buvo nurodyta prieštaringa informacija, jog nusiskundimų (raštu) dėl „pseudo barų“ prekiaujančiu alkoholiniais gėrimais nakties metu negauta, nors seniūnijos turimomis žiniomis naktinė prekyba alkoholiu, (duomenys neskelbtini), trikdo šalia gyvenančių gyventojų ramybę dėl keliamo triukšmo (I t. b.l. 146). Gričiūpio seniūnija nedetalizavo ir nekonkretizavo turimų žinių apie keliamą triukšmą šaltinio. Teismas nurodė, jog teisminio nagrinėjimo metu, teismui išsireikalavus papildomus dokumentus apie teisėtvarkos pažeidimus, buvo gautas Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2015 m. sausio 20 d. raštas Nr. 20-S11655 apie 2013 m. sausio – spalio mėnesiais prie prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune, užregistruotų teisėtvarkos pažeidimų aplinkybes. Iš šiame rašte nurodytų teisėtvarkos pažeidimų aplinkybių matyti, jog pažeidimai, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, susiję su kitų asmenų padarytais pavieniais teisėtvarkos pažeidimais, t. y. girto pasirodymas viešoje vietoje, smulkus svetimo turto grobimas apgaule. Pažymėta, kad administracinė teisės pažeidimo bylos teisena dėl pareiškėjo darbuotojo prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune, 2013 m. vasario 23 d. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 3 dalyje dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimų nesilaikymo, buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimu. Minėtame policijos rašte nurodyti pažeidimai padaryti (duomenys neskelbtini), Kaune, t. y. girto pasirodymas viešoje vietoje, pažeidimas padarytas baro patalpoje dėl apgaule išvilioto mobilaus ryšio telefono, neturi nieko bendro su pareiškėjo vykdoma ūkine veikla, išskyrus veiklos adresą. Kelių atsitiktinių, pavienių teisėtvarkos pažeidimų, kurie buvo vertinami priimant skundžiamą sprendimą, aplinkybės, tai, kad pažeidimų padarymo vieta sutapo su pareiškėjo vykdomos veiklos adresu, negali pagrįsti pareiškėjo vykdomos veiklos laiko ribojimo teisėtumo. Jokių kitų duomenų, kad pareiškėjo vykdoma veikla, (duomenys neskelbtini), Kaune, įtakojo minėtus teisėtvarkos pažeidimus, nenustatyta. Teismas vertino, jog skundžiamas sprendimas priimtas nenustačius priežastinio ryšio tarp pareiškėjo vykdomos veiklos ir nurodytų teisėtvarkos pažeidimų padarymo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo vykdoma veikla nakties metu nulėmė viešosios rimties trikdymą ir bendrą kriminogeninę situacija Kauno prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini). Jokių objektyvių faktinių duomenų, kuriais buvo grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, rimties ir žmogaus sveikatos trikdymu, Kauno prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), nenustatyta. Faktinės bylos aplinkybės nepatvirtino, jog dėl būtent pareiškėjo vykdomos veiklos prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjamo ginčo atveju, realiai neegzistavo jokių pagrįstų prielaidų riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjo įmonės vykdomos prekybos alkoholiniais gėrimais nakties metu vietoje. Nustatytos aplinkybės įgalina teigti, jog Kauno miesto savivaldybė, gindama viešąjį interesą, neturėjo objektyvių, faktinių pagrindų, taip pat ir teisės imtis skundžiamame sprendime nurodyto pareiškėjo veiklos laiko ribojimo. Taip pat pažymėta, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai, viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.). Tokių duomenų ginčo atveju nenustatyta.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, į tai, kad informacijos apie teisėtvarkos pažeidimus mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vietose rinkimas buvo inicijuojamas Savivaldybės mero iniciatyva. Kauno miesto savivaldybės meras raštais: 2013 m. spalio 25 d. Nr. (33.195)R-5063 ir Nr. (33.202)R-5064, kreipėsi į Kauno AVPK, Kauno miesto savivaldybės administracijos seniūnijas, bendruomenių asociacijas, centrus, prašydamas skubos tvarka iki lapkričio 4 d. pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai „pseudo barų“, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais nakties metu ir keliančių grėsmė viešajai tvarkai (žodiniai ar rašytiniai gyventojų skundai, užfiksuoti viešosios tvarkos pažeidimai, nusikalstamos veikos ir pan.), prekybos vietų adresų sąrašą. Tuo tarpu iniciatyva riboti prekybos alkoholiu laiką kilo ne iš AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje apibrėžtų subjektų, išreiškiančių atitinkamos visuomenės dalies interesą, tačiau iš savivaldybės mero. Atsakovo taikytas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas akivaizdžiai nepagrįstas viešuoju interesu, nors Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus..
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas vertino, jog atsakovas nepagrindė taikomos priemonės pareiškėjo vykdomos veiklos atžvilgiu būtinybės ir jos proporcingumo ūkio subjekto ir visuomenės interesų atžvilgiu.
Pažymėta ir tai, kad skundžiamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, jame nėra išdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai, susiję su būtinybe riboti pareiškėjo įmonės vykdomą veiklą įmonės prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl jį priimant buvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, t. y. nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas. Priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į būtent pareiškėjo vykdomą įmonės prekybos alkoholiniais gėrimais visą parą veiklą. Padaryti teisėtvarkos pažeidimai, nurodyti policijos rašte, kuriuo rėmėsi atsakovas, negali būti tapatinami su pareiškėjo vykdomos veiklos įtaką nustatytiems teisėtvarkos pažeidimams pareiškėjo prekybos vietos adresu. Nebuvo teisėto faktinio pagrindo taikyti prekybos alkoholiu laiko ribojimo pareiškėjo vykdomos veiklos vietoje. Nesant jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie neigiamus padarinius ir priežastinį ryšį, susijusį su pareiškėjo vykdoma veikla prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune, Sprendimas negali būti vertintinas kaip pagrįstas faktiniais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Pagal VAĮ 3 straipsnio 3 punktą, administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Vertinta, jog atsakovas, nuspręsdamas taikyti veiklos apribojimą pareiškėjo atžvilgiu, pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, neproporcingai ir nepagrįstai ribodama pareiškėjo ūkinę veiklą, nesant jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nuspręsti dėl neigiamų padarinių, kylančių būtent dėl pareiškėjo vykdomos veiklos, jo veiklos vykdymo vietoje. Skundžiamas sprendimas neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės, diskriminuoja pareiškėja, lyginant su kitomis įmonėmis dėl kurių nustatytų teisėtvarkos pažeidimų taikyti naktinės prekybos laiko ribojimai.
Pažymėta ir tai, jog atsakovas, įgyvendindamas AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisę, prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apribojo ne konkrečiam ūkio subjektui (įmonei), bet prekybos vietai, konkrečiam adresui. Pagal AKĮ 18 straipsnio nuostatas, savivaldybės tarybai suteikta teisė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ne prekybos vietai, tačiau konkrečiam subjektui - įmonei. Administracinių teismų praktikoje šios kategorijos bylose aiškinant AKĮ 18 straipsnio nuostatas vienareikšmiai pasisakyta, jog prekybos alkoholiu ribojimas gali būti taikomas tik įmonėms, bet ne prekybos vietoms (nekilnojamajam turtui), taigi, ginčijamo sprendimo objektas – prekybos vieta (adresas), kuriam buvo taikyti ribojimai, pažeidžia AKĮ 18 straipsnio nuostatas ir nesuteikia atsakovei teisės taikyti prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ribojimus.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktika, taip pat atmestas atsakovo argumentas, kad skundžiamas Sprendimas yra norminis aktas.
Apibendrindamas teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą skundžiamo sprendimo dalį, kuri naikintina.
III.
Atsakovas Savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 24-33), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:
1) Ginčijamas sprendimas yra norminis teisės aktas, atitinkamai pareiškėjas negali prašyti teismo ištirti jo teisėtumo. Tai patvirtina LVAT praktika – nutartys administracinėse bylose Nr. A442-1082/2014, A444-1406/2010, A5-63/2003. Tai, kad Sprendime identifikuotos prekybos vietos, nepadaro šio teisės akto individualiu, nes jis skirtas individualiais požymiais neapibrėžtai (neapibūdintai) asmenų grupei, bet kuriam juridiniam asmeniui, kuris vykdo ar vykdys prekybą alkoholiniais gėrimais Sprendime nurodytose vietose. Skirtingai nei teigia teismas, Sprendime nėra išskirti konkretūs subjektai. Pagal teisės aktus vienu adresu gali būti išduodamas neribotas skaičius mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų skirtingoms, ten veiklą vykdančios, įmonėms. Sprendimas siejamas ne su turto savininku ar valdytoju, o su bet kuriuo esamu/būsimu ūkinės veiklos subjektu vykdančiu/vykdysiančiu prekybą alkoholiniai gėrimais. Vien tikslaus adreso nurodymas negali būti vertinamas kaip požymis, skiriantis individualų teisės aktą nuo norminio.
2) Nei vienas teisės aktas nenumato, kas turi būti teisės akto, ginčo atveju – projekto, iniciatoriumi. Nurodoma, tik tai kokia informacija turėtų būti pagrindu priimti sprendimą, t. y. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai. Kitoks, teismo pateiktas aiškinimas, nepagrįstas ir siaurina AKĮ 18 straipsnio 9 dalies taikymą, prieštarauja LVAT praktikai, teisės aktams. Tą patvirtina ir byloje esantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštas Nr. (10.2.3.2-194)10-9042. Akcentuoja LVAT 2009 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1047/2009. Žinant naktinės prekybos problemas, gavus įvairių skundų, Savivaldybės meras raštais Nr. (33.195)R-5063 ir Nr. (33.2002)-R-5064 atitinkamus subjektus tik informavo apie savivaldybių tarybų teisę riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, atsižvelgiant į prekybos vietą, gyventojų, policijos nuomonę, siūlymus ir paprašė pateikti nakties metu prekiaujančių ir viešajai tvarkai grėsmę keliančių vietų adresų sąrašą, paragino naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis, priminė apie galimai ne visiems žinomo teisinio reguliavimo egzistavimą. Gavus informaciją iš policijos, atsižvelgiant į prekybos vietą, siekdama pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių apsaugos, Savivaldybės administracija parengė preliminarų sprendimo projektą, kurį buvo galima koreguoti, jį pateikė Kauno bendruomenių centro asociacijai. Asociacija pasitarimo metu svarstė tiek mero raštą Nr. (33.202)R-5064, tiek Sprendimo projektą. Teismo aiškinimas, kad Sprendimas nepagrįstas, nes ginčo prekybos vietoje nenustatyta AKĮ pažeidimų, nepagrįstas LVAT praktika, siaurina AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi numatytas savivaldybių tarybų kompetencijos ribas, juo ignoruota tai, kad prekybos laiko ribojimas minėtoje teisės normoje nurodytas kaip prevencijos priemonė. Priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, savivaldybei pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą atsižvelgiant į AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas. Tą patvirtina ir LVAT praktika (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A216-382/2012). Pagrindas priimti Sprendimą buvo prekybos vieta, policijos pateikta informacija, bendruomenių ir Kauno jaunimo raštu išdėstyta pozicija. Viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją privalo atsižvelgti į visuomenės nuomonę, užtikrinti, saugoti ir ginti jos interesus.
Žemesnės instancijos teismas
3) Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovas neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies principus. Toks aiškinimas reikštų, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalies taikymas būtų neįmanomas, jei neapimtų visų prekybos vietų apskritai. LVAT administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011, kuria teismas grindė savo poziciją, nebuvo kalbėta apie priemonės taikymą viso miesto mastu. Policija pateikė informaciją apie Santakos policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje veikiančias įmones, kuriose prekiaujama alkoholiniai gėrimais, visos rašte nurodytos prekybos vietos įtrauktos į sąrašą prekybos vietų, kurioms ribojamas prekybos alkoholiu laikas. Konkurencijos įstatymas numato, kad skirtingos konkurencijos sąlygos galimos, kai to neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus (šiuo atveju AKĮ 18 str. 9 d.). Byloje nėra duomenų, kad buvo kreiptasi į Konkurencijos tarnybą, šiuo klausimu priimtas koks nors nutarimas.
4) Teigdamas, kad aptariamas AKĮ nustatytas ribojimas gali būti taikomi tik įmonei, o ne nekilnojamo turto objektui, teismas nepagrįstai Įstatymo nuostatą aiškina pernelyg siaurai. Tokia galimybė numatyta teisės aktuose, tai patvirtina ir LVAT praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. A261-382/2012, Nr. A756-1047/2009). Toks aiškinimas neatitiktų ir pačios nuostatos paskirties, nepasiektų tikslų, pažeistų proporcingumo principą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB „Nibrė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 38-52), kuriuo prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1) Apeliacinis skundas nepagrįstas, jame nepateikta faktinių aplinkybių, įrodymų, kurie paneigtų teismo sprendime padarytas išvadas ir įrodytų, kad būtent dėl pareiškėjo veiklos buvo (galėjo būti) pažeistas viešasis interesas ir (ar) dėl to buvo būtina taikyti ribojimus pareiškėjo atžvilgiu. Tai, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas patvirtina LVAT 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, priimtas dėl to paties atsakovo Sprendimo esant analogiškiems motyvams.
2) Pateikia argumentus dėl to, jog Sprendimas nėra norminis teisės aktas, prekybos alkoholiu ribojimas gali būti taikomas tik įmonėms, bet ne prekybos vietoms (nekilnojamam turtui), atsakovo teisė riboti prekybos alkoholiniai gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas tokiems ribojimams taikyti, informacija, remiantis kuria buvo priimtas Sprendimas, nemotyvuota ir nepakankama prekybos alkoholiniai gėrimais laikui apriboti, Sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, jis neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės, diskriminuoja pareiškėją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ Nr. T-607 dalių, kuriomis apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaunas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo atstovas 2015 m. sausio 20 d. posėdžio metu pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė skundo reikalavimo panaikinti Sprendimo dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaunas (II t. b. l. 7), atitinkamai pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, priėmęs pareiškėjo atsisakymą nuo skundo dalies, bylą dėl skundo dalies panaikinti Sprendimo dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. o prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaunas, nutraukė. Tarp šalių nelikus ginčo šioje apimtyje, teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies plačiau nepasisako.
Pasisakant dėl ginčijamos Sprendimo dalies, pažymėtina, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymo (2004 m. kovo 9 d. įstatymo Nr. IX-2052 redakcija) 18 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 9 dalyje (2010 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XI-909 redakcija) nustatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
Minėtoje nuostatoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014; 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015).
Kartu pažymėtina, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje minima informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai ne imperatyvi norma, o savivaldybės diskrecija, todėl kiekvienu atskiru atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti motyvuotas. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas. Kitaip tariant, savivaldybės taryba privalo aptariamo pobūdžio sprendimą motyvuoti, išdėstant, kodėl apskritai atsisakoma išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais arba priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo. Visada privalo būti aptarta faktinė nagrinėjama situacija tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą vienu ar kitu paros metu. Ši prievolė sietina su VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015; 2013 m. liepos 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007 ir kt.). Iš to seka, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.
Taip pat pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, kokias aplinkybes vertina savivaldybių taryba, priimdama sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo. Kaip jau minėta, policijos komisariato siūlymas nėra privalomas savivaldybei ir ji turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-305/2009, 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3245/2011, 2009 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1223/2009). Įvertinus teismų praktiką, matyti, jog sprendžiant, ar prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai yra pateisinami, be kita ko, atsižvelgiama į įvairių valstybės institucijų poziciją, nustatytų pažeidimų intensyvumą, pobūdį, trukmę bei pavojingumą visuomenei, šių pažeidimų sąsajas su atitinkamo ūkio subjekto veikla, prekybos vietą, gyventojų skundus, analogiškus savivaldybės sprendimus dėl konkurentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-305/2009; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį Nr. A492-2799/2011; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011; 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3245/2011; 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012).
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo procedūra buvo pradėta Savivaldybės mero iniciatyva. Iš 2013 m. lapkričio 6 d. Kauno AVPK rašto Nr. 20-26-S-17472 (pateiktas kaip atsakymas į 2013 m. spalio 25 d. Savivaldybės mero raštą Nr. (33.195)2-5063, kuriuo buvo prašoma skubos tvarka iki lapkričio 4 d. pateikti Savivaldybės administracijai „pseudo barų“, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais nakties metu ir keliančių grėsmę viešajai tvarkai (žodiniai ar rašytiniai gyventojų skundai, užfiksuoti viešosios tvarkos pažeidimai, nusikalstamos veikos ir pan.), prekybos vietų adresų sąrašą), kuris iš esmės yra šioje byloje ginčijamos Sprendimo dalies pagrindas, nes kituose Sprendimo preambulėje nurodytuose Kauno AVPK raštuose pareiškėjo prekybos vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, nėra minima, pateikiama informacija apie kitų komisariatų teritorijas, matyti, kad Dainavos PK aplinkinių namų gyventojų nusiskundimų dėl UAB „Nibrė“ vykdomos veiklos negauta. Tačiau rašte nurodyta, kad 2013 m. sausio – spalio mėnesiais prie veikiančio baro „Nibrė“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, užregistruoti du viešosios tvarkos pažeidimai, vienas pranešimas apie smulkų svetimo turto pagrobimą, registruotas techninis eismo įvykis bei alkoholinių gėrimų vartojimo viešoje vietoje pažeidimas. Taip pat nurodyta, kad 2013 m. vasario 23 d. pažeidžiant AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punktą buvo nustatytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje. Taip pat pateikti duomenys, kad 2010 metais keturis kartus buvo gauti pranešimai iš gydymo įstaigų apie asmenų sužalojimus, nustatytas 1 pažeidimas pagal ATPK 185² straipsnio 2 dalį „Prekybos tabako gaminiais pažeidimas“, 4 pažeidimai pagal ATPK 178 straipsnį ir 2 pažeidimai pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį; 2012 m. vasario 10 d. pažeidžiant AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punktą nustatytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 164 straipsnio 3 dalyje (I t. b. l. 20-21; 128-129). Aiškinamajame rašte dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo (I t. b. l. 34-36; 123-125) dėl aptariamos prekybos vietos (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad per 2013 m. buvo fiksuoti 3 viešosios tvarkos pažeidimai, 1 ATPK dėl 164 straipsnio. Taigi, duomenys nevisiškai sutampa su minėtame policijos rašte pateikta informacija dėl 2013 metų, o 2010 metų ir 2012 metų policijos nurodyti pažeidimai nevertinti. Aiškinamajame rašte minimas ir Gričiupio seniūnijos 2013 m. spalio 30 d. raštas Nr. 51-13-203, kuriame, viena vertus, pažymima, jog nusiskundimų (raštu) dėl „pseudo barų“ prekiaujančiu alkoholiniais gėrimais nakties metu šioje seniūnijoje negauta, nurodyta, jog buvo informuota apie kitą (ne pareiškėjo) probleminį „pseudo barą“, kita vertus, nurodoma, kad seniūnijos turimomis žiniomis (duomenys neskelbtini) veikia kavinė, kurioje galima įsigyti alkoholio, trikdoma šalia esančių gyvenamųjų namų ramybė, keliamas triukšmas (I t. b. l. 146). Pastebėtina, jog seniūnija nedetalizavo ir nekonkretizavo turimų žinių apie keliamą triukšmą šaltinio, jo atsiradimo laiko.
Pirmosios instancijos teismui teisminio nagrinėjimo metu išsireikalavus papildomus dokumentus apie teisėtvarkos pažeidimus, buvo gautas Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos PK 2015 m. sausio 20 d. raštas Nr. 20-S11655 apie 2013 m. sausio – spalio mėnesiais prie baro „Nibrė“ adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune, registruotus pranešimus bei jų aplinkybes (II t. b. l. 2). Viso 6 pažeidimai, 3 iš jų pagal ATPK 178 straipsnį „Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose“ 1 ir 3 dalis, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, tačiau nėra duomenų ar administracinė teisena nebuvo nutraukta; 1 pagal BK 140 straipsnį „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“, pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nėra duomenų apie jo eigą, 1 BK 180 straipsnio „Plėšimas“ 1 dalį, pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau duomenų apie jo eigą taip pat nėra, 1 telefoninis skambutis, kad prie naktinio baro neblaivūs vyriškiai užkabinėja praeivius, grasina, tačiau nuvykus į įvykio vietą pranešėja nerasta, jokių pretenzijų niekas neturėjo.
Teismui taip pat buvo pateiktas Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas iš kurio matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byla dėl pareiškėjo darbuotojo prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune, 2013 m. vasario 23 d. padaryto pažeidimo (nurodyto minėtame 2013 m. lapkričio 6 d. Kauno AVPK rašte Nr. 20-26-S-17472), nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, sudėties (I t., b. l. 192). Taip pat pateikti trys Kauno miesto apylinkės teismo nutarimai, kuriais bare „Nibrė“ (duomenys neskelbtini), Kaune barmenais dirbę asmenys pripažinti 2012 metais padarę pažeidimus numatytus ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, vienas kurių minėtas 2013 m. lapkričio 6 d. Kauno AVPK rašte Nr. 20-26-S-17472, kiti ne.
Byloje yra kitų duomenų iš policijos, bendruomenių, gyventojų, seniūnijų, institucijų, tačiau jie arba visiškai nesusiję su pareiškėjo veikla, arba susiję su pareiškėjo veikla kitose prekybos vietose, ne (duomenys neskelbtini), arba pateikti bendrai dėl visų Sprendime paminėtų prekybos vietų, jų nekonkretizuojant, nepateikiant duomenų būtent apie aptariamą prekybos vietą, pateikti po Sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pateiktoje informacijoje nurodoma, kad aptariamoje prekybos vietoje 2012 m. nutarimais buvo skirtos 3 ekonominės sankcijos už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus, tačiau kartu pažymėta, jog dėl visų UAB „Nibrė“šiuo adresu padarytų pažeidimų vyksta teisminiai ginčai (I t., b. l. 99).
Nagrinėjamu atveju AKĮ 18 straipsnio 9 dalies prasme prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo pagrindu nelaikytina ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. spalio 29 d. rašte Nr. (10.2.3.2-194)10-9042 pateikta informacija (išdėstyta bendro pobūdžio informacija apie alkoholio žalą sveikatai), kurią apeliaciniame skunde akcentuoja atsakovas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas prieš priimdamas ginčijamą Sprendimo dalį, neanalizavo ar ir kaip policijos rašte nurodyti pažeidimai susiję su pareiškėjo baru adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jame vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais būtent nakties metu, nenustatinėjo tinkamos visuomenės ir verslo interesų pusiausvyros, ginčijamą Sprendimo dalį priėmė skubotai, tinkamai nepagrįsdamas pareiškėjui taikomų poveikio priemonių. Iš bylos medžiagos matyti, jog buvo vertintas policijoje užregistruotų įvykių faktas, tačiau nurodyti įvykiai individualiai – jų pobūdis, priežastys ir t. t. – vertinti nebuvo. Iki atsakovui priimant skundžiamą Sprendimo dalį nesant konkrečios informacijos apie pareiškėjo veikla adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo 22 val. iki 8 val. pardavinėjant alkoholinius gėrimus pažeidžiamą viešąjį interesą, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prakybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių, nesant konkrečių AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodytų subjektų – gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų nuomonių, policijos komisariatų – pasiūlymų, susijusių su būtent pareiškėjo veikla, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina, jog šiuo atveju AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos elgesio taisyklės taikymą suponuojančios faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl byloje esančių duomenų, tiek pateiktų šalių, tiek išsireikalautų paties teismo, vertinimo, jų nekartoja ir plačiau neanalizuoja.
Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas turi teisę priimti tokio, kaip šioje byloje ginčijamas Sprendimas, pobūdžio sprendimus, kaip nurodoma pačiame Sprendime, siekdamas pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos, tačiau tai turi būti daroma teisėtai, pagrįstai ir motyvuotai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijama Sprendimo dalis priimta nesilaikant objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuota (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl jį priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, t. y. nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas.
Dėl apelianto argumento, jog Sprendimas yra norminis teisės aktas (jame įtvirtintas bendro pobūdžio nurodymas, apribojantis prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. visiems juridiniams asmenims prekiaujantiems, ar ateityje prekiausiantiems alkoholiniais gėrimais sprendime nurodytose prekybos vietose; jis skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, t. y. bet kuriai įmonei, kuri prekiauja ar prekiaus alkoholiu; orientuojamas į ateitį ir numatytas taikyti daug kartų ir sietinas su konkrečia teritorija, o ne su konkrečiu subjektu), atitinkamai pareiškėjas negali prašyti teismo ištirti jo teisėtumo, pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio sprendimai nelaikytini norminiais teisės aktais ir suinteresuotų asmenų gali būti skundžiami administraciniam teismui (pvz., 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015; 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1315/2014, 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013 ir kt.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti neteisėtu ir/ar nepagrįstu.
Pažymėtina, kad aukščiau pateiktas teisės aiškinimas atitinka ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2144/2014; 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015; 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2062-502/2015; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1989-502/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1932-146/2015; 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2033-662/2015; 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2153-624/2015).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.