Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kristroma“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ Nr. T-607 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šiose Kauno prekybos vietose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 2–12).

Nurodė, kad ginčijamo sprendimo dalis, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Pareiškėjo turima licencija dėl prekybos alkoholiniais gėrimais yra galiojanti, neapribota ir nepanaikinta, tačiau Sprendimas apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką veiklos vykdymo vietoje, nepriklausomai nuo licencijos. Be to, atsakovui jokie norminiai teisės aktai nesuteikia teisės apriboti alkoholiniais gėrimais laiką ne viešojo maitinimo veiklą vykdančiam subjektui, o galimos prekybos vietai, t. y. realiai asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklauso patalpos, ir tuo pačiu asmeniui, kuris tą veiklą atitinkamoje patalpoje vykdo. Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ, Įstatymas) 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas ribojimų taikymui. Tokie ribojimai galimi tik tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, užtikrintai pagrindžiantis būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir tokio ribojimo apimtis. Be to, AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje minimi ribojimai gali būti taikomi tik tada, kai šiame straipsnyje nurodyti subjektai savo iniciatyva kreipiasi į savivaldybę, bet ne priešingai. Policijos raštuose pateikiama informacija, kuria buvo remiamasi priimant Sprendimą, yra deklaratyvi, nemotyvuota ir nepakankama prekybos alkoholiniais gėrimais laikui apriboti. Pažymėjo, kad policijos raštuose paminėta, jog dėl pareiškėjo barų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo užregistruota atitinkamai 16 ir 23 pranešimai apie teisės pažeidimus, bet nei viename policijos rašte nėra jokių duomenų apie pažeidimų padarymo laiką, turinį, koks priežastinis ryšys tarp padarytų pažeidimų ir pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjas iki pat Sprendimo priėmimo nieko nežinojo apie minėtus teisės pažeidimus, jo niekas neinformavo, kad pareiškėjo veikla kelia tam tikras problemas. Dėl šių priežasčių atsakovas negalėjo priimti objektyvaus sprendimo, kadangi jis nežinojo atitinkamų pažeidimų faktinių aplinkybių, todėl negalėjo daryti jokių išvadų apie pažeidimų sąsajas su pareiškėjo veikla ir būtinumą riboti prekybos alkoholiu laiką. Taip pat Sprendime nėra jokių argumentų, motyvų, kurie galėtų pagrįsti prekybos alkoholiu laiko apribojimą nuo 22 val. iki 8 val. ir tokio ribojimo būtinumą. Toks neteisėtas ir nepagrįstas veiklos apribojimas akivaizdžiai neproporcingas siekiamiems tikslams, žlugdo įmonės ūkinę komercinę veiklą, verslą, daroma labai didelė ekonominė žala, be to, yra akivaizdžiai diskriminuojančio pobūdžio, pastatanti įmonę į nelygiavertę teisinę padėtį, lyginant su kitais kavinių, barų savininkais, kurie tęsia tokio pobūdžio veiklą, taip iškreipiant bei pažeidžiant sąžiningą konkurenciją.