Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. S.-R. atstovės advokatės I. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. S.-R. ir A. D. ieškinį atsakovei E. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės atlikti veiksmus be bendraturtės sutikimo pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas dėl atsakovės E. B. atsisakymo duoti ieškovams sutikimą atlikti visus prisijungimo prie buitinių nuotekų tinklų darbus pripažinimo nepagrįstu, taip pat dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija nagrinėja, vertina ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde apskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.Ieškovė apeliaciniu skundu nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, todėl klaidingai konstatavo, kad kanalizacijos šulinys Nr. EKŠ-196a priklauso atsakovei E. B.. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad įrodymų, patvirtinančių atsakovės E. B. nuosavybės teisę į kanalizacijos šulinį, byloje nėra. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad kanalizacijos šulinys turi funkcinį ryšį su visu gyvenamuoju namu ir skirtas namo nuotekoms šalinti į komunalinį nuotakyną. Kadangi pagal savo paskirtį kanalizacijos šulinys yra namo priklausinys, jis kaip ir namas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso visiems bendraturčiams – ieškovams ir atsakovei tomis pačiomis dalimis, kaip ir pagrindinis daiktas – gyvenamasis namas.Byloje nustatyta ir šalys šios aplinkybės neginčijo, kad nuotekų šulinys Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, taip pat nėra įregistruotos ir nuosavybės teisės į kanalizacijos šulinį nei ieškovams, nei atsakovei. LR CK 4.40 str. 1 d. numato, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Pažymėtina, jog byloje nekilo ginčas, kad nuotekų šulinys, prie kurio siekia prisijungti ieškovai, yra atsakovei E. B. priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti nepagrįstu atsakovės E. B., kaip bendraturtės, atsisakymą duoti ieškovams E. S.-R. ir A. D. sutikimą atlikti visus prisijungimo prie vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų darbus pagal UAB „Palangos vandenys“ vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektą, parengtą objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Prašė pripažinti ieškovams E. S.-R. ir A. D. teisę be atsakovės E. B., sutikimo atlikti visus prisijungimo prie vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų darbus ir leisti buitines vandens nuotekas į kanalizacijos šulinį (duomenys neskelbtini). Byloje nebuvo keliamas ir sprendžiamas klausimas, ar nuotekų šulinys nuosavybės teise priklauso atsakovei, ar jis priklauso ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas faktines ir byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ieškovų ieškinio reikalavimus, pasisako, jog nuotekų šulinio nuosavybės teisių klausimas yra ne šios bylos dalykas, ir plačiau dėl apeliantės išdėstytų motyvų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, kad ieškinio pareiškimo metu atsakovei dar nebuvo atskleisti ieškovų ketinimai, t. y. ieškovai dar nebuvo pateikę atsakovei tinkamo projektinio pasiūlymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovų teismui pateikti pranešimai, išsiųsti per notarų biurus (T. 1, b. l. 33–39), nelaikytini tinkamu būsimos rekonstrukcijos (statybos) planų atskleidimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas yra išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tai reiškia, kad ginant savo teisę į statybą, jos įgyvendinimo būdus ir sąlygas yra būtina iš anksto suderinti su bendraturčiu, todėl ieškovės argumentas, kad pateikdami patikslintą ieškinį, ieškovai pateikė atsakovei ne tik UAB „Palangos vandenys“ technines sąlygas, bet ir statybos projektą, nepagrįstas. Siekdami tinkamai informuoti atsakovę, šiuos veiksmus ieškovai privalėjo atlikti dar iki kreipimosi į teismą. Šiuo atveju ieškovai išsiuntė pranešimus atsakovei per notarų biurus, tačiau iš pranešimo turinio matyti, kad buvo prašoma duoti sutikimą atlikti prisijungimo darbus, tačiau patys darbai nebuvo detalizuoti, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovai netinkamai informavo atsakovę dėl ketinamų atlikti darbų. Taip pat pažymėtina, kad apeliantės teiginys, kad teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad teismui nėra pateikti duomenys, kaip minėtų buitinių nuotekų tinklų darbus ieškovai ketina atlikti, kad nėra atskleisti ieškovų būsimos vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos planai, apeliacinės instancijos teismo vertintinas kritiškai, kadangi ieškovai atskleisti savo siekius privalėjo atsakovei, o ne teismui.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nebūtina bendraturčiui pateikti viso techninio projekto, užtenka pateikti tik sprendinių idėją, kuri gali būti panaudojama kaip medžiaga projektavimo sąlygoms ar projektui, juolab nebūtina pateikti ir planuojamų atlikti darbų sąmatos. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki ieškinio pateikimo teismui atsakovei nebuvo pateiktos jokios sprendinių idėjos, iš kurių ji būtų galėjusi suprasti ketinamų atlikti darbų pobūdį ir mastą, todėl toks ieškovės argumentas laikytinas nepagrįstu. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą prisijungti prie atsakovės nuotekų šalinimo sistemos yra pagrįstas. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje aiškiai nustatyta, kad bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą padidinti daiktą teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutartimi Nr. 3K-3-260/2009 pasisakė, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar ieškovų siūlomas I variantas dėl nuotekų išleidimo pagal UAB „Palangos vandenys“ parengtą projektą yra techniškai įmanomas, kaip liudytojus apklausė UAB „Palangos vandenys“ direktoriaus pavaduotoją A. Ž. bei projektą rengusią UAB „Palangos vandenys“ techninių dokumentų inžinierę projektuotoją D. L.-S.. Liudytojai parodė, kad atsakovei priklausantis kanalizacijos šulinys yra avarinės būklės ir gali aptarnauti tik vieną vartotoją, o siekiant ieškovams prisijungti būtent pagal šį variantą būtina rekonstrukcija, įrengiant siurblinę, sklendę, o tai atliekant pagal visus teisės aktų reikalavimus kaštai bus labai dideli. Pažymėtina, kad ieškovai siekdami prisijungti prie atsakovės naudojamo kanalizacijos šulinio nenurodė ir nepateikė teismui duomenų apie planuojamą nuotekų šulinio rekonstrukciją, jos kaštus ir kas šias išlaidas padengtų. Taip pat liudytoja D. L.-S. nurodė, kad siurblinės priežiūra yra būtina, kadangi žiemos metu ji gali užšalti, o ieškovams, atvykstantiems tik vasaros metu, tai daryti būtų sudėtinga. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybės, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovės E. B. atsisakymas leisti ieškovams prisijungti prie buitinių nuotekų tinklų yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. Į argumentus dėl bendraturčių interesų derinimo principo neatsižvelgiama, kai bendraturtis savo teisėms įgyvendinti aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2009 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009). Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Palangos vandenys“ ieškovui A. D. pateikė technines sąlygas Nr. 124/11 (T. 1, b. l. 95), kuriose nurodyti keli variantai tiek jungiantis prie geriamojo vandens tinklų, tiek jungiantis prie buitinių nuotekų tinklų. Iš pateiktų techninių sąlygų matyti, kad dėl prisijungimo prie buitinių nuotekų tinklų yra numatyti trys variantai. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas tik dėl jungimosi prie buitinių nuotekų tinklų. Ieškovai pasirinko I variantą ir siekia prisijungti prie kanalizacijos šulinio Nr. EKŠ-196a, kuriuo naudojasi atsakovė. Atsakovė nesutinka, kad būtų jungiamasi prie buitinių nuotekų tinklų pagal pirmąjį (I) variantą, tačiau jį neprieštarauja dėl antrojo ir trečiojo varianto (II, III). Kaip teigia atsakovės atstovė E. Š., ieškovams buvo siūlytas antrasis (II) prisijungimo prie buitinių nuotekų tinklų variantas, tačiau jų šis variantas netenkino. Taip pat ir byloje apklausti liudytojai nurodė, kad antrasis (II) prisijungimo prie buitinių nuotekų tinklų variantas yra pats ekonomiškiausias. Taigi, šiuo atveju atsakovė nesudaro kliūčių ieškovams prisijungti prie buitinių nuotekų tinklų, nes ieškovai turi galimybę prie jų prisijungti pagal kitus UAB „Palangos vandenys“ nurodytus variantus, todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė trukdo įgyvendinti ieškovų teises į jiems priklausančią nuosavybę, yra nepagrįsti. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo motyvus, kuriais ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų buitinių nuotekų išleidimas į atsakovei E. B. priklausantį šulinį yra negalimas ir dėl to, kad kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra pradėję žemės sklypo atidalijimo procedūrą, todėl prašo atsakovės iškelti kanalizacijos trasos atkarpą, kuri eina per jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis sutikimo jungtis prie atsakovės buitinių nuotekų tinklų nedavimas yra atsakovės naudojamo šulinio Nr. EKŠ-196a techninė būklė. Bylos duomenimis nustatyta, kad minimas kanalizacijos šulinys yra avarinės būklės, apgriuvęs, negilus, įgilinimas mažas, nepratakus, šiuo metu pakankamas tik vienam vartotojui, todėl leidus prisijungti kitiems vartotojams jis neatlaikytų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kanalizacijos šulinys yra atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl tiesiant kanalizacijos vamzdyną, būtų apsunkintos atsakovės teisės disponuoti jai priklausančiu turtu. Taigi ieškovės (apeliantės) nurodyti motyvai dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovų buitinių nuotekų išleidimas į atsakovei E. B. priklausantį šulinį yra negalimas ir dėl to, kad kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra pradėję žemės sklypo atidalijimo procedūrą, esminės įtakos priimto sprendimo teisėtumui neturi, kadangi tai yra tik vienas ir ne pagrindinis motyvas, dėl kurio ieškovų ieškinys netenkintas. Aplinkybės, ar kaimyninio sklypo savininkai turi teisę reikalauti iškelti šią kanalizacijos trasą ar ne, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau dėl šio ieškovės argumento apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Taip pat ieškovė apeliaciniu skundu kelia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą bei nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nurodė, kad šiuo atveju, patenkinęs 50 proc. ieškinio reikalavimų, teismas turėjo priteisti ieškovams pusę turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovei E. S.-R. – 795,29 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kadangi bylos duomenimis objektyviai nustatyta, jog atsakovė niekada neprieštaravo ieškovų siekiui prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo tinklų ir šie duomenys ieškovų niekaip nebuvo paneigti. Taip pat ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovė E. B. buvo atstovaujama E. Š. kaip įgalioto asmens, t. y. anūkės, turinčios aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o ne kaip advokato padėjėjos, todėl teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovų teisinės pagalbos išlaidas, yra klaidingi. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės E. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato padėjėjos D. B. suteiktoms teisinėms paslaugoms, t. y. atsiliepimo į ieškinį parengimui, apmokėti (T. 1, b. l. 54–56). Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų prašiusi ar pirmosios instancijos teismas būtų priteisęs iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovės anūkės E. Š. suteiktų paslaugų pagal įgaliojimą.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329–330 straipsniai), tai yra atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė E. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo priteisti jos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikia atstovavimo sutartį, kuria advokato padėjėjai D. B. pavedama parengti atsakovės E. B. atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisinių paslaugų sutartyje Nr. 135 nurodoma, kad sutartas užmokesti yra 574,00 Eur. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-106-248/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2016). Taigi, esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės E. B. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacini skundą pateikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.