Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. e2-1060-496/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
e2-1060-496/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Ieškovas
R. E.
Atsakovas
A. M.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1060-496/2020Teisminio proceso Nr.2-23-3-00910-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.3.; 3.2.6.1.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. E. ieškinį atsakovui A. M. su institucija, teikiančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovo A. M. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. E. ieškiniu prašo pakeisti 2012-11-07 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4418-887/2012 nustatytą bendravimo tvarką ir prašo nustatyti tokią A. M. ir nepilnametės A. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: A. M. susitikinėja su nepilnamete A. M. nelyginių savaičių savaitgaliais, šeštadienį arba sekmadienį, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos patalpose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant tarnybos atstovui. Pasimatymo trukmė iki trijų valandų. Pasimatymo laiką šalys suderina ne vėliau kaip prieš tris dienas iki pasimatymo pradžios. Prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. M. priešieškiniu prašo pakeisti 2012 11 07 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4418-887/2012 nustatytą bendravimo su A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, leisti atsakovui A. M. išmaniųjų technologijų pagalba 1-2 kartus per savaitę, pirmadieniais, šeštadieniais, po 30min., nuo 18 val. bendrauti su dukra tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ieškovė R. E. turi sudaryti sąlygas dukrai kalbėtis su atsakovu telefonu (bet kuria forma, tame tarpe naudojant ir vaizdo pakalbį). Praėjus trims mėnesiams po teismo sprendimo įsiteisėjimo, prašo leisti atsakovui A. M. bendrauti su dukra pirmos ir trečios savaitės šeštadieniais, dalyvaujant ieškovei, suderintoje su ja prieš dvi paras SMS žinute (duomenys neskelbtini) miesto vietoje ((duomenys neskelbtini), Akropolyje, zoologijos sode ar bet kurioje kitoje vaikui įdomioje vietoje) nuo 11 val. iki 15 val. kitus tris mėnesius, o vėliau, ieškovei R. E. sutinkant, tolesnis bendravimas tuo pačiu grafiku galimas ir ieškovei nedalyvaujant. Atsakovas prašo nustatyti, kad ieškovė R. E. privalo atsakovą A. M. informuoti apie dukros susirgimus, kur ji gydoma, netrukdyti atsakovui A. M. ją pagal galimybes sergančią lankyti arba vaizdo pokalbio būdu pakalbėti. A. M. dėl svarbių priežasčių negalint bendrauti su dukra pagal nustatytą tvarką, A. M. turi pareigą apie tai informuoti ieškovę R. E. SMS žinute. A. M. ar ieškovei R. E. dėl svarbių priežasčių negalint bendrauti su A. M. pagal nustatytą tvarką, ieškovė turi pareigą apie tai informuoti A. M. SMS žinute. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės R. E. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. 2019-12-13 pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos sutinka.

Atsiliepime į priešieškinį, pateiktame 2020-03-12, ieškovė R. E. nurodė, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies. Mano, kad atsakovo priešieškinis iš esmės nesiskiria nuo ieškinio tik numato papildomas neesmines detales. Taip pat nurodo, kad atsakovas pats nebendravo su dukra, todėl reikalavimas įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas jam bendrauti su dukra yra deklaratyvus ir atmestinas. Ieškovė nurodo sutinkanti dėl pereinamojo laikotarpio, tačiau mano, kad privalomas 30 minučių laikas yra per ilgas, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, bei vaikas iš viso gali nenorėti bendrauti, o pagal priešieškinio reikalavimą ieškovė turėtų vaiką versti bendrauti su tėvu, mano, kad taip veiktų prieš vaiko interesus. Ieškovė sutinka, kad po pereinamojo laikotarpio atsakovas bendrautų su dukra kas antrą savaitgalį, ji pati to prašė pateikdama ieškinį. Nesutinka, jog susitikimo laikas ir vieta būtų suderinta prieš dvi paras sms žinute. Susitikimas turi būti suderinamas el. paštu ne vėliau nei prieš tris paras. Atsižvelgiant į A. M. rimtus sveikatos sutrikimus bendravimas gali trukti iki 3 val., pagal vaiko būseną. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas bendrautų su A. M. nedalyvaujant ieškovei ar specialistui, nes vaikui reikalinga priežiūra, kuri reikalauja specifinių žinių bei įgūdžių, kurių atsakovas neturi. Be to jis pats turi sveikatos sutrikimų, kuriuos pats akcentuoja. Reikalavimas dėl bendravimo nedalyvaujant ieškovei yra atmestinas kaip prieštaraujantis vaiko interesams. Ieškove sutinka su reikalavimu informuoti atsakovą apie dukros susirgimus tik tuo atveju, jei A., būklė pasikeistų iš esmės (pablogėtų), tektų gultis į ligoninę gydymui ar operacijai. Bet, esant įprastam gyvenimo ritmui, nemano, kad reikėtų pranešti, kada dukra sukarščiavo ar kiek epilepsijos priepuolių buvo. Atsakovo kaip A. M. tėvo teisės nėra apribotos, todėl jis nevaržomai gali tiesiogiai kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas ir gauti visą jį dominančią informaciją, susijusią su dukros sveikatos būkle. Ieškovė mano, kad iš jos nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes iš pradžių atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl bendravimo tvarkos, o vėliau jis pats vis keitė savo nuomonę, taip vilkindamas bylos nagrinėjimą.

Šalies argumentai

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-12-05 pateikė išvadą dėl ieškiniu siūlomos bendravimo tvarkos ir nurodė, kad yra tikslinga pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tačiau skyrius negali sutikti su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, nes skyriui nėra numatyta funkcija organizuoti atsakovo ir nepilnamečio vaiko susitikimus skyriuje ir juose dalyvauti.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-03-13 pateikė išvadą dėl priešieškiniu siūlomos bendravimo tvarkos ir nurodė, kad skyriaus nuomone, šalių nutrūkę santykiai, atsakovo ir paties vaiko sveikatos būklė, lėmė dukros ir tėvo bendravimo nutrūkimą. Skyrius neturi duomenų, jog vaiko nebendravimas su tėvu yra įtakotas mamos veiksmų ar neveikimo. Nuo atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo yra praėję daugiau nei septyneri metai, atsakovas su dukra praktiškai nebendravo, vaiko emocinis ryšys su tėvu galimai nutrūkęs. Šalys turėtų užtikrinti, kad būtų įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su savo tėvu. Ši teisė turėtų būti įgyvendinama vaikui ir tėvui bendraujant vaiko poreikius atitinkančiais būdais, forma ir laiku. Atsakovas priešieškinyje prašo leisti atsakovui išmaniųjų technologijų pagalba 1-2 kartus per savaitę, pirmadieniais, šeštadieniais, po 30 min. nuo 18 vai., bendrauti su dukra tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nepateikti motyvai, kodėl pasirinkta būtent 30 minučių, vaiko ir tėvo bendravimo trukmė, neturėtų būti šitaip griežtai įsprausta į laiko rėmus. Juk ne visuomet vaikas gali norėti bendrauti pusvalandį, o gali būti ir taip, jog norės bendrauti ilgiau nei 30 minučių. Taip pat neaišku, kodėl pasirinktos dvi savaitės dienos, tarp kurių tėra viena diena, t. y. kodėl nebuvo pasirinktas panašaus laiko intervalas, pvz. trečiadienis ir šeštadienis. Atsakovas prašo leisti bendrauti su dukra išmaniųjų technologijų pagalba, tačiau kartu prašo įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas dukrai kalbėti su juo telefonu. Kyla klausimas ar pakankamai netrumpi pokalbiai mobiliojo ryšio telefonu nepadarytų neigiamo poveikio vaiko sveikatai (turint omeny elektromagnetinių laukų ar spinduliuotės sukeliamas pasekmes). Skyriaus nuomone, ieškovei turint galimybę, dukros ir tėvo bendravimas galėtų būtų realizuojamas kompiuterio programėlių pagalba (tame tarpe ir vaizdo). Atsakovas prašo leisti, praėjus trims mėnesiams po teismo sprendimo įsiteisėjimo, bendrauti su dukra pirmos ir trečios savaitės šeštadieniais, dalyvaujant ieškovei, suderintoje su ja (duomenys neskelbtini) miesto vietoje nuo 11 vai. iki 15 val. kitus tris mėnesius, o vėliau, ieškovei sutinkant, tolesnis bendravimas tuo pačiu grafiku galimas ir ieškovei nedalyvaujant. Kadangi atsakovo ir jo dukters ryšys yra nutrūkęs, todėl skyriaus nuomone, pirmieji jo pasimatymai su dukterimi, nors jie ir vyktų dalyvaujant ieškovei, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, galėtų būti trumpesni nei keturios valandos, ir, be abejonės, vaikui priimtinoje ir pažįstamoje aplinkoje.?Tikslinga įvertinti aplinkybę, jog šalių dukrai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis, vaikui dažnai pasireiškia epilepsijos priepuoliai, o atsakovas ilgą laiką su dukterimi nebendravo, ir galimai yra praradęs vaiko priežiūros įgūdžius, todėl skyriaus vertinimu, siekiant užtikrinti, jog šalių dukters ir atsakovo bendravimo metu nekiltų grėsmė vaiko sveikatai ar saugumui (ypač ištikus epilepsijos priepuoliui), tikslinga įvertinti ar nederėtų nustatyti ilgesnį nei trijų mėnesių terminą, kai dukrai ir tėvui bendraujant tarpusavyje, dalyvautų ieškovė.

Ieškovės R. E. atstovas 2020-05-12 pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant, atsižvelgiant į karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje iki gegužės 31 d. bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo poziciją išsamiai išdėstė ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį.

Atsakovo A. M. atstovė 2020-05-12 pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą ir priimti sprendimą atsakovui ir jo atstovei nedalyvaujant. Atsakovas prašo nustatyti pereinamąjį laikotarpį bendravimui su dukra, nes ieškovė trukdė jam bendrauti su dukra keletą paskutinių metų ir dukra yra atpratusi nuo jo. Jis tikisi vėl įgyti dukros pasitikėjimą iš pradžių bendraujant telekomunikacijų priemonėmis, o vėliau galėtų tartis dėl betarpiško bendravimo su dukra, tik ne oficialiose patalpose ir dar stebint pašaliniams asmenims.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė 2020-05-12 pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, skyriaus nuomonė yra išdėstyta išvadose dėl ieškinio ir dėl priešieškinio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš gimimo, santuokos liudijimų matyti, kad A. M. gimė (duomenys neskelbtini), jos mama yra R. E., tėvas – A. M.. Iš A. M. medicininių dokumentų matyti, kad jai nustatytas sunkus neįgalumo lygis nuo 2016-04-09 iki 2027-08-29 ir nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nuo 2016-06-13 neterminuotai.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 dienos sprendimu buvo nustatyta tokia atsakovo A. M. ir nepilnametės dukros A. M. bendravimo tvarka:

1. Ieškovei būnant su dukra ne gydymo įstaigoje, atsakovui atvykstant į ieškovės gyvenamąją vietą lyginio savaitgalio šeštadienį nuo 10 val. iki 14 val., su dukra bendrauti dalyvaujant ieškovei;

2. Poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, Šv. Kalėdų antrąją dieną, neporiniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną atsakovui atvykstant į ieškovės gyvenamąją vietą nuo 10 val. iki 14 val., su dukra bendrauti dalyvaujant ieškovei;

3. Kiekvienai metais dukros A. M. gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovui atvykstant į ieškovės gyvenamąją vietą nuo 10 val. iki 14 val., su dukra bendrauti dalyvaujant ieškovei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

Nuo minėto 2012 metų teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei septyneri metai, vaikas paaugo, abu vaiko tėvai reiškia reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Šioje byloje tėvo bendravimas su dukra yra nutrūkęs, šalys tarpusavyje nesusitaria, o sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą nėra galimybės išklausyti vaiko - A. M. nuomonę. Iš 2020 m. kovo 9 dienos elektroninio laiško (priedas prie institucijos 2020-03-13 pateiktos išvados), kurį pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, matyti, kad skyriaus specialistai 2019 m. spalio mėnesį lankėsi šeimoje ir matė, kad dėl sunkios sveikatos būklės A., sunkiai kalba, sunkiai dėsto mintis, jai sunku suformuluoti sakinius. Specialistai pastebėjo, kad mergaitė, būdama šeimos aplinkoje, susivokia – orientuojasi, jai reikalingas režimas ir dažnas poilsis. Savo tėčiu ji laiko mamos R. E. vyrą. A., negebėtų atpažinti, kas yra jos biologinis tėtis, kadangi jo nematė nuo 2014 metų.

Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Šioje byloje ieškovė ir atsakovas nesusitaria, bet prašo nustatyti panašią bendravimo tvarką. Ieškovės reikalavimas yra siauresnis, ji prašo nustatyti tik tiesioginių susitikimų tvarką, o atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti ne tik tiesioginių susitikimų tvarką, bet ir bendravimą su vaiku ryšio priemonėmis bei informacijos gavimo tvarką.

Nuo šalių bendravimo su dukra tvarkos nustatymo yra praėję daugiau nei septyneri metai, per šį laikotarpį atsakovas su dukra praktiškai nebendravo, vaiko emocinis ryšys su tėvu yra nutrūkęs. Šalys pripažįsta, kad vaiko A. M. santykiai su tėvu A. M. yra nutrūkę dėl ilgo nebendravimo. Dėl to šalys kaltina viena kitą. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų trukdžiusi atsakovui bendrauti su dukra. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jis 2015-2018 metais turėjo sveikatos problemų, dėl kurių negalėjo vykti į (duomenys neskelbtini) bendrauti su dukra. Teismas sprendžia, kad šalių nutrūkę santykiai, gyvenimas skirtinguose miestuose, turtinė padėtis, atsakovo bei vaiko sveikatos būklė, lėmė dukros ir tėvo bendravimo nutrūkimą.

Ieškovės nurodymas bei (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės rašte išdėstyta informacija patvirtina, kad vaikas tėvu laiko ne atsakovą, o ieškovės sutuoktinį. Šitokiu būdu yra pažeidžiama vaiko teisė ir teisėtas interesas bendrai ir vienodai abiejų tėvų globai, dėmesiui, rūpesčiui, jausmui, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Šalys turi užtikrinti, kad būtų įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su savo tėvu. Ši teisė turėtų būti įgyvendinama vaikui ir tėvui bendraujant vaiko poreikius atitinkančiais būdais, forma ir laiku. Atsakovas A. M. prašo iš pradžių leisti jam išmaniųjų technologijų pagalba 1-2 kartus per savaitę, pirmadieniais, šeštadieniais, po 30 min., nuo 18val. bendrauti su dukra tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ieškovė R. E. turi sudaryti sąlygas dukrai kalbėtis su atsakovu telefonu (bet kuria forma, tame tarpe naudojant ir vaizdo pakalbį). Ieškovė R. E. iš esmės sutinka dėl bendravimo elektroninių ryšių priemonių pagalba, tačiau mano, kad privalomas 30 minučių pokalbio laikas yra per ilgas, bei vaikas gali iš viso nenorėti bendrauti.

Teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. ryšys su tėvu A. M. šiuo metu yra nutrūkęs ir sprendžia, kad yra būtinas pereinamasis laikotarpis betarpiškam bendravimui pasirengti, vaikui pažinti savo biologinį tėvą, todėl tikslinga nustatyti bendravimą išmaniųjų technologijų pagalba, tame tarpe vaizdo skambučiais kompiuterio programėlių pagalba. Atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę ir nutrūkusį ryšį, šalys turi stengtis užtikrinti vaiko teisę pažinti savo tėvą ir bendrauti su juo, bei atsižvelgiant į vaiko norus ir galimybes sudaryti vaikui sąlygas išmaniųjų technologijų pagalba bendrauti su tėvu iki 30 minučių du kartus per savaitę. Ieškovė neturi vaiko versti bendrauti su tėvu, tačiau turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu, panaudojant išmaniąsias technologijas. Tokį pereinamąjį laikotarpį tikslinga nustatyti ilgesnį laiką, nei siūlo atsakovas - penkis mėnesius, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę. Bendravimo dienos nustatomos pagal atsakovo siūlymą priešieškinyje, nes prieštaravimų dėl dienų parinkimo neišsakė ir ieškovė.

Ieškiniu ir priešieškiniu yra prašoma nustatyti susitikimų laiką kas antrą savaitgalį, vieną dieną – ieškovė siūlo šeštadienį arba sekmadienį, atsakovas siūlo šeštadienį. Atsižvelgiant į siūlymų sutapimą, tikslinga nustatyti, kad vaikas su tėvu bendrautų pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, šeštadieniais.

Ieškovė siūlo nustatyti susitikimų laiką iki 3 valandų, o atsakovas siūlo konkrečias susitikimo valandas – nuo 11 iki 15 val., tai yra 4 valandas. Atsižvelgiant į vaiko A. M. sveikatos būklę, jai reikalingą dažną poilsį, tikslinga nustatyti bendravimo laiką iki trijų valandų pagal vaiko savijautą, laikotarpiu nuo 11 val. iki 14 val.

Skiriasi šalių siūlomos susitikimų vietos. Ieškovė siūlo susitikimų vietą (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose ir dalyvaujant tarnybos atstovui. Teismas atsižvelgia į tai, kad įstatymas nenumato vaiko teisių apsaugos institucijos pareigūnams pareigos organizuoti ir prižiūrėti vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo susitikimus, bei atsižvelgia į tai, kad tarnybos atstovas vaikui būtų svetimas, o jam bendraujant su tėvu, su kurio vaiko ryšys yra silpnas (dalinai atkurtas per bendravimą ryšio priemonėmis), vaikas patektų į svetimą aplinką, tarp nepažįstamų asmenų, todėl teismas sprendžia, kad susitikimų vieta šioje institucijoje, bei prižiūrint institucijos specialistams, nėra galima, net pažeidžianti vaiko interesus. Atsakovas A. M. siūlo susitikimus organizuoti viešose, vaikui patraukliose vietose iš pradžių dalyvaujant ieškovei, vėliau net jai nedalyvaujant. Ieškovė kategoriškai nesutinka dėl bendravimo atsakovui su vaiku vieniems, nedalyvaujant jai ar specialistui, ir šią nuomonę grindžia sunka vaiko sveikata, nežinojimu, kaip esant reikalui, vaikui suteikti pagalbą, bei remiasi paties atsakovo sveikatos būkle. Teismas pritaria ieškovės nuomonei. Iš šalių, bei išvadą teikiančios institucijos procesinių dokumentų ir jų pasisakymų parengiamųjų posėdžių metu matyti, kad atsakovas A. M. nebendrauja su dukra A., labai ilgą laiką, vaikas šiuo metu jo net neprisimena, atsakovas nežinotų, kaip padėti vaikui, jei ištiktų priepuolis ar kt., bei pats atsakovas turi sveikatos problemų, todėl vaiko susitikimai su tėvu turi būti organizuojami taip, kad jie keltų kuo mažiau įtampos vaikui, užtikrintų vaiko saugumą, tai yra susitikimai turi vykti vaikui įprastoje aplinkoje – A. M. namuose, bei dalyvaujant vaikui artimam asmeniui – mamai, ieškovei R. E.. Vėliau, atkūrus ryšį tarp vaiko ir tėvo, susitikimai galėtų būti organizuojami kitose vietose šalių susitarimu, o joms nesutarus, teismo sprendimu. Tačiau šiuo metu teismas nustatyti kitą bendravimo vietą, nei vaikui įprasta aplinka, neturi galimybės.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas sprendžia, kad jei atsakovo ryšys su vaiku per ilgą laiką būtų atkurtas, atsakovas įgytų patirties padėti vaikui, tik tokiu atveju šalys tarpusavyje, ar teismas galėtų spręsti dėl tėvo bendravimo su vaiku betarpiškai, nedalyvaujant vaiko mamai.

Atsakovas siūlo susitikimų su vaiku laiką suderinti sms žinute prieš dvi paras, ieškovė siūlo derinti laiką elektroniniu laišku prieš tris paras. Teismas sutinka su ieškovės nuomone, kad susitikimams reikia pasiruošti ieškovei, paruošti vaiką, todėl pritaria, kad apie susitikimą turi būti pranešta prieš tris paras. Atsakovė nemotyvavo prieštaravimo, kodėl negali būti informuojama apie susitikimų laiką ar informacija apie vaiko sveikatos būklę sms žinutėmis, o turi būti informuojama elektroniniu paštu. Toks prieštaravimas laikytinas nepagrįstu. Teismas sprendžia, kad pranešti apie susitikimą, bendrauti tarpusavyje dėl vaiko šalys gali trumposiomis žinutėmis arba elektroniniais laiškais.

Atsakovas A. M. prašo nustatyti, kad ieškovė R. E. privalo jį informuoti apie dukros susirgimus, kur ji gydoma, netrukdyti atsakovui A. M. ją pagal galimybes sergančią lankyti arba vaizdo pokalbio būdu pakalbėti. A. M. dėl svarbių priežasčių negalint bendrauti su dukra pagal nustatytą tvarką, A. M. turi pareigą apie tai informuoti ieškovę R. E. SMS žinute. A. M. ar ieškovei R. E. dėl svarbių priežasčių negalint bendrauti su A. M. pagal nustatytą tvarką, ieškovė turi pareigą apie tai informuoti A. M. SMS žinute. Ieškovė su šiais reikalavimais sutinka iš dalies. Šis atsakovo priešieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, nustatant, kad ieškovė turi informuoti atsakovą apie esminį vaiko sveikatos būklės pasikeitimą, paguldymą į ligoninę gydymui ar operacijai. Atsakovui nėra draudžiama lankyti vaiką ligoninėje. Dėl bendravimo technologijų pagalba vaikui gydantis ligoninėje nėra nustatoma, nes gydymas ligoninėje reikštų vaiko sveikatos pablogėjimą, o tokiu atveju negali būti vaikui nustatoma atskira, speciali bendravimo tvarka. Tenkintinas prašymas nustatyti, kad šalys apie negalėjimą bendrauti viena kitą informuoja trumposiomis žinutėmis arba elektroniniais laiškais.

Ieškovei valstybė suteikė garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą, už advokato darbą procese. Atsakovas yra sudaręs susitarimą su advokate. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškinį ir priešieškinį tenkina iš dalies, šalims vienai iš kitos ir valstybei nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 07 dienos sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4418-887/2012 nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti tokią atsakovo A. M. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. M., gimusia (duomenys neskelbtini),:

1. Leisti atsakovui A. M. išmaniųjų technologijų pagalba du kartus per savaitę – pirmadieniais ir šeštadieniais iki 30 minučių nuo 18 val. bendrauti su dukra A. M. penkis mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovei R. E. sudarant sąlygas dukrai bendrauti su atsakovu A. M. išmaniųjų technologijų pagalba (bet kuria forma, tame tarpe naudojant ir vaizdo pakalbį).

2. Praėjus penkiems mėnesiams po teismo sprendimo įsiteisėjimo leisti atsakovui A. M. bendrauti su dukra A. M. pirmos ir trečios savaitės šeštadieniais iki trijų valandų nuo 11 val. iki 14 val., dalyvaujant ieškovei R. E., vaiko gyvenamojoje vietoje ar suderintoje su ieškove kitoje (duomenys neskelbtini) miesto vietoje. Apie atvykimo laiką A. M. informuoja R. E. ir suderina susitikimo vietą prieš tris paras trumpąja (SMS) žinute arba elektroniniu laišku.

3. Nustatyti, kad ieškovė R. E. privalo atsakovą A. M. informuoti apie dukros A. M. esminį sveikatos būklės pasikeitimą, gydymą ligoninės stacionare, netrukdyti atsakovui A. M. ją lankyti ligoninės stacionare.

4. A. M. dėl svarbių priežasčių negalint bendrauti su dukra A. M. pagal nustatytą tvarką, A. M. turi pareigą apie tai informuoti ieškovę R. E. trumpąja ( SMS ) žinute arba elektroniniu laišku. A. M. ar ieškovei R. E. dėl svarbių priežasčių negalint bendrauti su A. M. pagal nustatytą tvarką, ieškovė R. E. turi pareigą apie tai informuoti A. M. trumpąja ( SMS) žinute arba elektroniniu laišku.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Daiva Valčiukienė