- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-07
- Bylos Nr.
- 2-4418-887/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- R. V.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant atsakovui A. M., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdemarui Ivankevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius bei pagal atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei R. V. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. M. nepilnametės dukros A. M. išlaikymui po 300,00 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskirti R. V.; priteisti 8700,00 Lt dukros A. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-09-01 iki 2012-01-31; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas R. V. naudai (24-26 b.l.).
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti A. M. ir dukros A. M. bendravimo tvarką:
- leisti atsakovui kas antrą savaitgalį - šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. bendrauti su dukra dalyvaujant mamai;
- leisti atsakovui paimti vaiką iš gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais iki 19.00 val. ir parvežti į namus atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 17.00 val.:
- sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną, - poriniais metais;
- vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, - neporiniais metais;
- kovo 11- ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, - poriniais metais;
- sekmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) pirmąją dieną, poriniais metais;
- pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) antrąją dieną, neporiniais metais;
- gegužės 1 – ąją – Tarptautinę darbo dieną – neporiniais metais;
- birželio 24 – ąją – Rasos ir Joninių dieną, - neporiniais metais;
- liepos 6 – ąją – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, - poriniais metais;
- rugpjūčio 15 – ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną) – neporiniais metais;
- lapkričio 1 – ąją – visų Šventųjų dieną – poriniais metais;
- gruodžio 26 – ąją – Kalėdų antrąją dieną – neporiniais metais;
- pirmą birželio sekmadienį – Tėvo dieną – poriniais ir neporiniais metais;
- sausio 31 dieną – paskutinę metų dieną – poriniais metais;
- dukros A. gimimo dieną – neporiniais metais ieškovui leisti pasiimti vaiką artimiausią savaitgalį po šventės, visam savaitgaliui, kai vaiko gimtadienis sutampa su savaigalio diena, turėti teisę pasiimti vaiką pirmąją to savaitgalio dieną – visam savaitgaliui su teise išvykti į kitus miestus (36-38 b.l.).
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo dėl dukros sveikatos būklės, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsakovas patvirtino, kad bylos nagrinėjimo teismo posėdyje dieną ieškovė su dukra gulėjo ligoninėje (26, 118 b.l.). Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu turi dukrą A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) kurios tėvystę atsakovas pripažinęs. Dukra gyvena su ieškove, todėl iš atsakovo reikalingas išlaikymas dukrai. Andrėja turi sunkią negalią, jai nustatyta astrocitoma – smegenų auglys, tai sunki onkologinė liga dėl kurios dukrai prasidėjo epilepsijos priepuoliai, buvo atlikta chemoterapija bei 14 operacijų. Taip pat sutrikusi dukros raida, ji nevaikšto, dėl sunkios sveikatos būklės privalomai reikalingi masažai, kitos procedūros, būtini ortopediniai batai bei kiti specialūs daiktai. Dėl dukros ligos ji leidžiama į specialių poreikių, pagal ligą pritaikytą vaikų darželį, kuris ieškovei kainuoja 340,00 Lt per mėnesį. Dėl sunkios dukros ligos ieškovė negali dirbti, nes reikia prižiūrėti dukrą, dažnai ilgą laiko tarpą tenka praleisti ligoninėje, be to, dukros būklė gali pablogėti. Atsakovas nuo dukros gimimo prie jos išlaikymo neprisidėjo. Dukros poreikius per mėnesį sudaro: išlaidos darželiui - 15,50 Lt (vienai dienai), drabužiai – 100,00 Lt, maistas - 300,00 Lt, higienos priemonės – 100,00 Lt, kiti specialieji poreikiai, susiję su vaiko liga – 200,00 Lt. Ieškovės mėnesinės pajamos yra 1400,00 Lt per mėnesį, šią sumą sudaro dukros neįgalumo pašalpa ir slaugos pašalpa, todėl prašo priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą (24-26 b.l.). Su priešieškiniu ieškovė nesutinka, nurodė, kad atsakovo teiginys, jog dukra yra prieš jį nuteikinėjama yra nerealus, kadangi dukra yra sunkios negalios, kuriai reikalinga slauga ir jos pasaulėžiūra yra tokia, kurią supranta tik ji pati. Atsakovo prašymas kas antrą savaitgalį bendrauti su dukra visą dieną ieškovės netenkina, nes atsakovas neturi įgūdžių ir nemokės bendrauti su negalią turinčia dukra. Mano, kad dukrai, kovojančiai su sunkia onkologine liga, bet kokie naujai patirti įspūdžiai gali pakenkti sveikatai (79-80 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovas priešieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, dėl išlaikymo priteisimo sutinka, tik ne po 300,00 Lt, mano, kad sumą reikėtų mažinti. Su įsiskolinimu nesutinka, nes dukrą lankydavo, kad pilnai išlaikė, negali pasakyti. Su ieškove kartu gyveno kol dukrai suėjo 8 mėnesiai, duktė gimusi 2009-08-30. Duktė pirmą kartą į ligoninę atsigulė, kai jai buvo 6 mėnesiai, tuo metu gyveno kartu su ieškove. Vaikui gimus gyveno pas ieškovės tėvus apie 4 mėnesius. Kada gyveno pas ieškovės tėvus, dukrą išlaikė, tuo metu dirbo, pajamos priklausydavo nuo sudarytų sutarčių, kokios būdavo pajamos, tiksliai negali pasakyti. Nuo 2009 metų, t.y. nuo dukros gimimo, su ieškove buvo bendri pinigai, su ieškove vedė bendrą ūkį, viską pirkdavo, mokėdavo mokesčius iš bendrų pinigų. Apie išlaikymo teikimą nuo 2009 m. įrodymų byloje neteikė. Kada duktė nuo 2009 gruodžio iki 2010-03-05 gulėjo ligoninėje, dukrą lankydavo, pirkdavo žaislus, neteigia, kad kiekvieno apsilankymo metu, parduotuvėje nupirkdavo vaisių, jogurtų. 100 Lt yra didžiausia suma, kurią atsakovą yra davęs ieškovei dukros išlaikymui. Bendrą ūkį atsakovas su ieškove nustojo vesti, kada ilgą laiką duktė gulėjo ligoninėje. Dukros išlaikymui duodavo pinigų tiek, kiek turėdavo lėšų. Už ginčo laikotarpį neteikia įrodymų, kad teikė išlaikymą, nes nerinko kvitų, pinigus paduodavo asmeniškai ieškovei. Atsakovo pajamos 330,00 Lt, todėl sutiktų mokėti po 150,00 Lt kas mėnesį. Atsakovo gaunama invalidumo pašalpa yra 660,00 Lt, bet 50 procentų išskaičiuoja už įsiskolinimus. Atsakovas yra antros grupės invalidas dėl regėjimo, negali dirbti tamsiu paros metu, sunkiai kelti. Atsakovo išsilavinimas - nebaigtas vidurinis, jis yra dirbęs apsaugoje, vadybininku, pardavėju, lentpjūvėje, iš darbų išeidavo savo noru. Visiškai nedirba apie 2 metus, nes neranda darbo, kurio ieško internetu, apie darbo paiešką įrodymų neteikia. Atsakovas yra patyręs nervinį išsekimą, naudoja vaistus, dėl ko patiria papildomai apie 50,00 Lt išlaidų. 2008 m. pirko butą, tuo metu dirbo Nekilnojamojo turto agentūroje, pajamos buvo apie 4000,00 Lt, butui įsigyti paėmė 240000,00 Lt paskolą. Todėl yra įsiskolinimas paskolai grąžinti, susidaręs įsiskolinimas už komunalinius patarnavimus. Šiuo metu atsakovas gyvena pas savo tėvus Kelmėje, iš turimų pajamų prisideda prie maisto pirkimo, prie mokesčių mokėjimo neprisideda, kitų nepilnamečių vaikų neturi, kito nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį, kuris areštuotas dėl įsiskolinimų. Jo dukrai smegenų srityje auglys, kurio negali operuoti dėl jos amžiaus. Dukra serga nuo gimimo, ji dažnai guli ligoninėje, su ja kartu guli ieškovė, kiek skiriama dukters gydymui, negali pasakyti, dukrą lanko 1-2 kartus per mėnesį, dukra šiai dienai nepasveikusi, dukrai prieš mėnesį atlikta operacija, ji dar guli ligoninėje, jos sveikatos būklė pablogėjusi. Palaiko priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos. Kol duktė viešoje vietoje, ligoninėje, jis gali vaiką aplankyti, kada duktė namuose, jam sudaromos kliūtys aplankyti dukrą, ieškovė teigia, kad ji užsiėmus. Atskovas pasiėmęs dukrą, galėtų ja pilnai pasirūpinti, teko atvažiavus į ligoninę aplankyti dukrą, pabūti vienam su ja (36-38, 117-118 b.l.).
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės reikalavimus palaiko pilnai, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą po 300,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, priešieškinio reikalavimą patenkinti, tik leisti bendrauti savaitgaliais ir švenčių dienomis dalyvaujant ieškovei ir namuose, kadangi vaikas serga (119 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Nustatyta, jog atsakovas yra nepilnametės A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (9 b.l.). Tarp šalių santuoka neįregistruota.
Dėl nepilnametei A. M. išlaikymo priteisimo.
Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, užikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.).
Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (16 b.l.), turi dvi transporto priemones (13-14 b.l.). Šalių dukra serga onkologine liga astrocitoma – smegenų auglys (81 b.l.). Ieškovė šiuo metu nedirba, augina sunkiai sergančią dukrą, ieškovės teigimu, ji gauna 1400,00 Lt per mėnesį dukros neįgalumo pašalpos ir slaugos pašalpos (23 b.l.). A. M. nustaytas neįgalumas (15 b.l.). Ieškovė dukros ugdymui naudojasi Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ paslaugomis (10 b.l.).
Atsakovas turi nekilnojamojo turto (43 b.l.), turi transporto priemonę (45 b.l.), nedirba, gauna 661,14 Lt netekto darbingumo pensiją (114 b.l.). Atsakovui nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (42, 44 b.l.), turi kreditorinių įsipareigojimų, atliekami išskaitymai iš atsakovo gaunamų pajamų (46-50, 51-55, 95-108 b.l.).
Užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti bei šio straipsnio 2 d. valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, apsaugant 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. nustatytą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su vaiko teisių įgyvendinimu, tenka vaiko tėvams, įvertinant, kad vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas sudaro sąlygas kitoms vaiko teisėms (teisei į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.), būtina garantuoti tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus vykdymą. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (CK 3.155 str. 2 d., 3.192 str.; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str.).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Ieškovė poreikų skaičiuotėje nurodė, kad sunkiai sergančiai dukrai išleidžia apie 1000,00 Lt per mėnesį: išlaidos darželiui sudaro – 340,00 Lt (15,50 Lt vienai dienai), drabužiams – 100,00 Lt, maistui - 300,00 Lt, higienos priemonėms – 100,00 Lt, kitiems specialiesiems poreikiams, susijusiems su vaiko liga – 200,00 Lt. Akivaizdu, kad būtinos išlaidos aprangai, avalynei, higienai, ugdymui ir ypač A. sveikatos priežiūrai. Nors ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių poreikių skaičiuotę, tačiau teismo nuomone, ieškovės dukros poreikių lentelėje (b.l. 25) nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos sunkiai sergančios nepilnametės dukros išlaikymui, yra realios ir tikrai neišdidintos. Kaip kurios sumos, teismo nuomone, netgi ženkliai sumažintos, kaip pavyzdžiui specialiesiems poreikiams, susijusiems su vaiko (onkologine) liga – 200,00 Lt suma, atsižvelgiant į dukros ligos sudėtingumą, sveikatos būklę. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. turi ypač rimtų specialiųjų poreikių, ieškovė deda visas pastangas, siekdama užtikrinti dukrai pilnavertį gyvenimą ir netgi iš atsakovo prašo ne pusės sumos reikalingos dukros išlaikymui – 500,00 Lt, o prašo tik 300,00 Lt per mėnesį. Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu priteisti dukrai išlaikymą, neginčijo prašomos priteisti 300,00 Lt sumos kas mėnesį, dėl ko teismas daro išvadą, kad atsakovas pripažįsta, jog dukrai reikalingas kasmėnesinis ieškovės prašomo dydžio išlaikymas. Atsakovo manymu išlaikymo suma turėtų būti sumažinta todėl, kad jo mažos mėnesinės pajamos. Atsakovas savo turtinę padėtį vertina kaip prastą, turi už paskolą įsigytą butą, tačiau jame negyvena, yra įsiskolinęs ir bankui, ir už komunalinius mokesčius, transporto priemonė dėl skolų areštuota. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad dėl sveikatos būklės jo darbingumas yra 30 procentų, kad jis negali dirbti bet kokio darbo. Atsakovas paaiškino, kad jis gyvena pas tėvus ir visiškai nieko nedirba jau du metus, nors darbo internetu pastoviai ieško. Taip pat nurodė teismui bei pateikė įrodymus, kad turi kreditorinių įsiskolinimų, kuriuos atskaičius atsakovui lieka pragyvenimui 330,00 Lt. Teismas vertina, kad būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens, t.y. atsakovo nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia kaip aplinkybės bloginančios atsakovo turtinę padėtį ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-22 nutartis 3K-3-345/2006). Taip pat teismas vertina, kad du metai yra ilgas laiko tarpas per kurį buvo galima susirasti bent kokį nors darbą arba dirbti susirastus atsitiktinius darbus bei atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis aktyviais veiksmais ieško darbo. Atsakovas nurodė, kad yra dirbęs apsaugos darbuotoju, vadybininku, pardavėju, lentpjūvėje ir iš visų darbų išeidavo savo noru, kas teismo manymu atsakovą charakterizuoja dėl jo atsakomybės, pareigingumo ir įsipareigojimų vykdymo. Teismas įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, daro išvadą, kad atsakovas nesiima jokių veiksmų pakeisti susiklosčiusiai situacijai, kas reiškia, kad atsakovą tenkina jo gyvenimo būdas ir esama padėtis arba atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties. Tuo tarpu sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja. Pagal šioje byloje esančius duomenis ir joje nustatytus faktus, turint omenyje tai, kad šalių dukros, kuriai dabar treji metai, augant poreikiai didėja, be to, A. serga sunkia onkologine liga, pats atsakovas patvirtino, kad šiai dienai dukros padėtis pablogėjusi, o ieškovė viena rūpinasi dukros būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), jos ugdymu, iš atsakovo turi būti priteistas 300,00 Lt kas mėnesį dukros Andrėjos išlaikymas, nes būtent tokio dydžio išlaikymas atitinka priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 str. 2, 3 d.). Įvertinant byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, įvertinant abiejų šalių – A. M. tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), šiandieninę ekonominę situaciją iš atsakovo A. M. priteistinas išlaikymas A. M. po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės (CK 3.196 str.).
Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės A. M. atstovė R. V. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.). Teismas mano, jog tokio dydžio priteistas išlaikymas yra būtinas šalių dukrai atsižvelgiant į Andrėjo sudėtingą ligą ir didelius bei būtinus specialiuosius poreikius.
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl nepilnametei A. M. išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8700,00 Lt dukros A. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-09-01 (nuo dukros gimimo) iki 2012-01-31 (iki ieškinio teismui padavimo).
Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007).
Teismui nekyla abejonių, kad ieškovė rūpinasi dukra ir ją išlaiko. Tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo suma, nes jis prisidėjo prie dukros išlaikymo, su ieškove po dukros gimimo vedė bendrą ūkį 8 mėnesius ir visos pajamos buvo bendros. Kai dukra gulėdavo ligoninėse, ją lankė, ne kiekvieną kartą, bet nupirkdavo žaislų, maisto. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nuo 2009 metų gruodžio mėnesio, kai dukrai buvo 3 mėnesiai, ji su dukra atsigulė į ligoninę, kurioje prabuvo tris mėnesius, todėl kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį nebuvo įmanoma. Per šį laiką atsakovas prie dukros išlaikymo prisidėjo vieną kartą – atvežė maisto (79 b.l.). Buvimo ligoninėje faktą bei laikotarpį patvirtina ieškovės pateiktas medicinos dokumentų išrašas (81 b.l.). Iš viso iki 2011 metų ieškovė su dukra praleido ligoninėje apie 8 mėnesius. Todėl atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, akivaizdu, kad atsakovas teismui nurodė klaidingas aplinkybes bei klaidingus laiko tarpus, todėl atsakovo parodymai vertintini kritiškai. Ieškovė ginčija, kad su atsakovu 8 mėnesius nuo dukros gimimo vedė bendrą ūkį ir paaiškina, kad nuo 2009-12-15 ilgam su dukra atsigulė į ligoninę. Tačiau ieškovė nenuginčijo aplinkybės, kad nuo dukros gimimo – 2009-09-01 iki 2009-12-15 vedė bndrą ūkį su atsakovu. Ieškovė taip pat akcentuoja, kad jai su dukra gulint ligoninėje, atsakovas dukros neišlaikė, tik vieną kartą maistu prisidėjo prie išlaikymo, tačiau nenurodė jokių faktų, kad nuo 2009-09-01 iki 2009-12-15 atsakovas visiškai neišlaikė dukros. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pastaruoju laikotarpiu atsakovas turėjo pajamų, o skolų išieškojimai bei išskaitymai iš pajamų pradėti nuo 2011 metų.
CPK 178 str. nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad nuo 2009-09-01 iki 2009-12-15 atsakovas neteikė išlaikymo dukrai. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad nuo 2009-12-15 iki ieškinio padavimo teismui teikė išlaikymą dukrai. Atsakovas pats patvirtino, kad dukros išlaikymui pinigų duodavo tiek, kiek turėjo lėšų, daugiausia yra davęs 100,00 Lt, pirko žaislų, maisto, tačiau negali patvirtinti, kad dukrą pilnai išlaikė. Įrodymų dėl savo patirtų išlaidų dukros išlaikymui atsakovas nepateikė. Jau buvo minėta, kad viena iš reikšmingų faktinių aplinkybių sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo klausimą yra vaiko poreikių nustatymas, nes išlaikymas yra skiriamas tik vaiko poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Teismas daro išvadą, kad faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, visuma nepatvirtina, jog atsakovas nuo 2009-09-01 iki 2009-12-15 neteikė dukrai išlaikymo, todėl netenkintinas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2009-12-15. Tačiau teismas vertina, kaip įrodytą reikalavimą, kad nuo 2009-12-15 iki ieškinio padavimo teismui atsakovas dukrai išlaikymo neteikė. Įvertinus tai, kad šalių dukra praktiškai nuo 2009-12-15 pradėjo sirgti, paaiškėjo jos didesni specialieji poreikiai, todėl teismas vertina, kad ieškovė tinkamai skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą kas mėnesį po 300,00 Lt. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais iš atsakovo priteistinas 7650,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas nepilnametės dukros A. M. išlaikymui už laikotarpį nuo 2009-12-15 iki 2012-01-31.
Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo.
Atsakovas byloje pateikė priešieškinį ieškovei R. V. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti A. M. ir dukros A. M. bendravimo tvarką: - leisti atsakovui kas antrą savaitgalį - šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. bendrauti su dukra dalyvaujant mamai; - leisti atsakovui paimti vaiką iš gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais iki 19.00 val. ir parvežti į namus atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 17.00 val.: - sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną, - poriniais metais; - vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, - neporiniais metais; - kovo 11 - ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, - poriniais metais; - sekmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) pirmąją dieną, poriniais metais; - pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) antrąją dieną, neporiniais metais; - gegužės 1 – ąją – Tarptautinę darbo dieną – neporiniais metais; - birželio 24 – ąją – Rasos ir Joninių dieną, - neporiniais metais; - liepos 6 – ąją – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, - poriniais metais; - rugpjūčio 15 – ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną) – neporiniais metais;
- lapkričio 1 – ąją – visų Šventųjų dieną – poriniais metais; - gruodžio 26 – ąją – Kalėdų antrąją dieną – neporiniais metais; - pirmą birželio sekmadienį – Tėvo dieną – poriniais ir neporiniais metais; - sausio 31 dieną – paskutinę metų dieną – poriniais metais; - dukros A. gimimo dieną – neporiniais metais ieškovui leisti pasiimti vaiką artimiausią savaitgalį po šventės, visam savaitgaliui, kai vaiko gimtadienis sutampa su savaigalio diena, turėti teisę pasiimti vaiką pirmąją to savaitgalio dieną – visam savaitgaliui su teise išvykti į kitus miestus (36-38 b.l.).
CK 3.156 str. nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 str. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nesutinka su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nes atsakovas neturi įgūdžių ir nemokės bendrauti su negalią turinčia dukra. Mano, kad dukrai, kovojančiai su sunkia onkologine liga, bet kokie naujai patirti įspūdžiai gali pakenkti sveikatai. Ieškovės nuomone reikėtų atidėti dukros susitikimus su tėvu iki visiško vaiko atsigavimo po operacijų, iki visiško psichikos atsistatymo, t.y. pasveikus dukrai (80 b.l.). Atsakovas suvokdamas savo dukros sveikatos sudėtingumą, pripažindamas, kad dukra labai daug laiko praleidžia ligoninėse, patvirtindamas, kad šiai dienai dukros sveikatos būklė pablogėjusi, palaikė savo priešieškinio prašymą nustatyti intensyvią bendravimo tvarką su dukra, ją pasiimant iš namų. Atsakovas taip pat patvirtino, kad dukrai gulint ligoninėje, jam nesudaromos kliūtys, jis gali netrukdomas lankyti dukrą, tačiau ieškovei sugrįžus į namus su dukra, jam nesudaromos galimybės matytis su dukra A. Kadangi A. M. gydantis ligoninėse tarp šalių ginčas nekyla dėl atsakovo bendravimo su dukra, teismas dėl bendravimo gydymo įstaigose nepasisako. Teismas įvertinęs šalių parodymus, išnagrinėjęs nurodytas faktines aplinkybes, išdėstytus motyvus, mano, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su dukra, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, yra per daug intensyvi. Be to, akivaizdu, kad dukra pastoviai rūpinasi tik ieškovė, atsakovas atvyksta tik aplankyti dukros, niekada jam vienasmeniškai nebuvo patikėta dukros priežiūra. Todėl teismas sutinka su ieškove, kad atsakovas neturi įgūdžių ir vienas nemokės bendrauti, tinkamai pasirūpinti sunkią negalią turinčia dukra. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, tačiau atsakovas teismo prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką su 3 metų sunkiai sergančiu vaiku, pagal kurią vaikas, būtų paimamas iš įprastos jam aplinkos, būtų sutrikdytas vaiko dienos režimas, kuris yra labai svarbus tokio amžiaus ir turinčio rimtų specialiųjų poreikių vaiko vystymuisi, sveikatai, o tai akivaizdžiai neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, darytų vaikui psichologinę žalą ir galbūt net žalą sveikatai. Atkreiptinas dėmesys, jog šalių dukra A., gim. (duomenys neskelbtini), yra dar mažametė, turinti rimtų sveikatos problemų, tačiau vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su tėvu, kitais giminaičiais negyvenančiais kartu. Atsižvelgiant į atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes ir į vaiko amžių, darytina išvada, jog vaiko interesų vardan būtina išsaugoti vaiko bendravimą su savo tėvu, stiprinant jų emocinį ryšį. Mažametis vaikas negali būti atskirtas nuo tėvo, jis turi pažinti jį, jausti jo meilę ir šilumą, rūpinimąsi juo. Pažymėtina, kad svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje, stabilioje ir ramioje aplinkoje. Ieškovės prašymas atidėti dukros bendravimą su atsakovu kol ji pasveiks, nemotyvuotas, ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas bendraudamas su dukra, galėtų jai pakenkti, pažeisti vaiko interesus. Teismo manymu, kaip tik vaiko interesai būtų pažeisti uždraudžiant tėvui bendrauti su vaiku. Ieškovė taip pat iškėlė dvejones dėl atsakovo psichikos veikatos būklės, tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai byloje, kad dėl sveikatos būklės atsakovas galėtų kelti pavojų dukrai. Pats atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra lankęsis psichikos sveikatos centre dėl patirto nervinio išsekimo, dėl ko naudoja vaistus. Todėl vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, VTAS išvada, protingumo bei teisingumo principais, nustatytina atsakovo A. M. ir A. M. bendravimo tvarka: ieškovei būnant su dukra ne gydymo įstaigoje, atsakovui atvykstant į ieškovės gyvenamąją vietą lyginio savaitgalio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val., su dukra bendrauti dalyvaujant ieškovei. Poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, Šv. Kalėdų antrąją dieną, neporiniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną atsakovui atvykstant į ieškovės gyvenamąją vietą nuo 10.00 val. iki 14.00 val., su dukra bendrauti dalyvaujant ieškovei. Kiekvienais metais dukros A. M. gimimo dieną, t.y. rugpjūčio 30 d., atsakovui atvykstant į ieškovės gyvenamąją vietą nuo 10.00 val. iki 14.00 val., su dukra bendrauti dalyvaujant ieškovei. Ieškovei su dukra būnant gydymo įstaigose, t.y. gulint ligoninėje, ši bendravimo tvarka netaikoma. Teismo nuomone, tokia bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų paties sunkiai sergančio vaiko interesus, padėtų išlaikyti ir stiprinti atsakovo ir jo dukros emocinius ryšius, vėliau, vaikui paaugus, pagerėjus sveikatos būklei, pasikeitus ugdymo įstaigai, gali būti keičiama bendravimo su tėvu tvarka.
CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys, priešieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei ir atsakovui proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Teismas vertina, kad ieškovės reikalavimų buvo patenkinta 93 procentai, atsakovo – 50 procentų. Ieškovė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų teismui nepateikė. Atsakovas patyrė 100,00 Lt išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (39 b.l.). Todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 50,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
Taip pat iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas žyminis mokestis už priteistą išlaikymą – 108,00 Lt (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Teismas šioje byloje turėjo 14,16 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Paskirsčius šias išlaidas tarp šalių, kiekvienai šaliai tenkanti dalis bylinėjimosi išlaidų yra po 7,08 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenkanti dalis bylinėjimosi išlaidų yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, o iš atsakovo bendra priteistina valstybei bylinėjimosi suma yra 115,08 Lt (108,00 Lt+7,08 Lt=115,08 Lt) (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-02-06 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atstovę R. V., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 7650,00 Lt (septynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt litų) už laikotarpį nuo 2009-12-15 iki 2012-01-31.
Nustatyti atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukros A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:
- ieškovei būnant su dukra ne gydymo įstaigoje, atsakovui atvykstant į ieškovės gyvenamąją vietą lyginio savaitgalio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val., su dukra bendrauti dalyvaujant ieškovei;
- poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, Šv. Kalėdų antrąją dieną, neporiniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną atsakovui atvykstant į ieškovės gyvenamąją vietą nuo 10.00 val. iki 14.00 val., su dukra bendrauti dalyvaujant ieškovei;
- kiekvienais metais dukros A. M. gimimo dieną, t.y. rugpjūčio 30 d., atsakovui atvykstant į ieškovės gyvenamąją vietą nuo 10.00 val. iki 14.00 val., su dukra bendrauti dalyvaujant ieškovei.
Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 108,00 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą ir 7,08 Lt (septynis litus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 115,08 Lt (vieną šimtą penkiolika litų 08 ct), įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 50,00 Lt (penkiasdešimt litų) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.