Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. (toliau ir – apeliantas) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. skundas tenkintas iš dalies ir pakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-4218-2022 (ROIK 22160993709), ir S. S., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 290 straipsnio 8 dalį, sumažinta paskirta bauda iki 800 EUR, skiriant administracinio poveikio priemones – teisės medžioti atėmimą 3 (trejiems) metams bei šaunamojo ginklo TIKKA Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-4218-2022 (ROIK 22160993709) S. S. pripažintas pažeidęs Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.2.1, 58.2.2 punktus (toliau ir – Medžioklės taisyklės), ir pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, dėl to, kad 2022 m. kovo 11 d., 19 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, būdamas medžiotojas, „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plote, neturėdamas teisės medžioti iš legaliai laikomo medžioklinio šautuvo TIKKA Nr. (duomenys neskelbtini) pašovė ir mirtinai sužeidė vaikingą elnio patelę, kurias medžioti draudžiama nuo sausio 16 d. iki rugsėjo 14 d., tuo padarydamas 8 037,76 EUR žalą gamtai, kurios nėra atlyginęs. Institucijos 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimu S. S. nubaustas 1 300 EUR bauda bei administracinio poveikio priemonės – graižtvinio šautuvo TIKKA T3X, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu Vector konfiskavimu bei specialiosios teisės (medžioti) atėmimu 4 (ketveriems) metams.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi S. S. skundas tenkintas iš dalies, pakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-4218-2022 (ROIK 22160993709) ir S. S., pripažintam kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, sumažinta paskirta bauda iki 800 EUR, paskiriant administracinio poveikio priemones – teisės medžioti atėmimą 3 (trejiems) metams bei šaunamojo ginklo TIKKA Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Likusi Institucijos nutarimo dalis palikta nepakeista.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį (toliau ir – skundžiama nutartis) ir priimti naują nutartį – panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-4218-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną S. S. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Nurodoma, kad su skundžiama nutartimi ir joje padarytomis išvadomis yra nesutinkama, manoma, jog teismas visiškai nepagrįstai konstatavo apelianto kaltę padarius šį administracinį nusižengimą, nes šio pažeidimo tikrai padarė ir tai įrodinėjo nuo pat šios administracinės teisenos pradžios. Atkreipiamas dėmesys, kad jau nuo šio tyrimo pradžios, dar 2022 m. kovo 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl pradėtos administracinės teisenos nurodė, jog 2022 m. kovo 10 d. apelianto geras pažįstamas R. A. paprašė padėti jam genėti sodą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone. Buvo sutarta, kad jo lauks savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kovo 11 d. ryte apeliantas su savo vaikais ir iš sodybos (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). R. A. atvažiavo apeliantą paimti apie 12 val. ir su jo automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) raj. Tikslią vietą, kur reikės genėti sodą, žinojo R. A. Atvykus į vietą (duomenys neskelbtini) raj. ten jau laukė asmuo, kuris parodė, ką reikia genėti. Kartu su R. A. genėjo sodą maždaug iki 17-18 val. vakaro. Grįždami atgal į (duomenys neskelbtini), buvo sustoję kažkurioje parduotuvėje nusipirkti atsigerti, be to, važiuodami namo užsimanė atlikti gamtinius reikalus, todėl nuo pagrindinio kelio įsuko į kelią, vedantį per mišką, ir kažkiek pavažiavę šiuo keliu sustojo. Apeliantas savo telefone pažiūrėjo į žemėlapį, kur tuo metu buvo, ir suprato, kad tuo keliuku į autostradą neišvažiuos, todėl nusprendė grįžti atgal į pagrindinį (duomenys neskelbtini) kelią, iš kurio ir buvo įsukę į mišką. Bevažiuojant atgal R. A. pasakė, kad paskui juos važiuoja visureigis automobilis, ir pagalvojo, jog šis automobilis nori juos aplenkti, todėl pasitraukė į šoną ir sustojo jį praleisti. Vis tik, šis automobilis jų neaplenkė, bet sustojo šalimais ir atsidaręs langą automobilio vairuotojas kažką piktai šnekėjo, sakė, kad viską nufilmavo ir iškvies aplinkosaugą ar policiją. Nesuprasdami, ko jis nori, nuvažiavo toliau, tačiau šis automobilis ir toliau važiavo paskui. Tuomet R. A. apeliantui pasiūlė skambinti policijai, bet kadangi šio automobilio vairuotojas tiesiog važiavo iš paskos ir jokių agresyvių veiksmų nesiėmė, nusprendė to nedaryti. Taip jie atvyko iki (duomenys neskelbtini) g., esančios (duomenys neskelbtini). Prie užkardo apeliantas įleido R. A. su automobiliu į uždarą gyvenamųjų namų teritoriją, kad jis galėtų apsisukti, o pats išlipo išsiaiškinti, ko tas žmogus nori. Vairuotojas iš automobilio nelipo, bet agresyviai pradėjo šnekėti. Apeliantas pradėjo šaukti ir skambino pagalbos telefonu. Kol atsiliepė operatorė, vairuotojas sustojo, todėl jai pasakė, kad viskas gerai, nuėjo namų link, parodė R. A., kur jis gali apsisukti ir atsisveikino. Tik grįžus namo, paskambino R. A. ir paprašė išeiti ir patvirtinti policijai, kad jie kartu dirbo. Atėjus prie R. A. automobilio, į apeliantą niekas nekreipė dėmesio ir tik iš kelinto karto prisistačius bei paaiškinus, kur buvo, policijos pareigūnai paėmė jo kontaktinius duomenis ir pasakė, kad ieško kažkokio ginklo, nes paskui juos važiavęs automobilio vairuotojas girdėjo šūvį netoli tos vietos, kur jie važiavo mišku. Vis tik, jokio ginklo jie R. A. automobilyje nerado, nes jame buvo tik sodo genėjimo įrankiai.

3.2. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad tokius pat nuoseklius parodymus apeliantas davė tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, tiek nagrinėjant teisme. Be to, analogiškus parodymus davė ir vienintelis liudytojas, kuris visą tą dieną buvo su apeliantu – R. A. Taigi, jau nuo pat šio tyrimo pradžios šie parodymai buvo nuoseklūs, logiški ir visiškai sutampa ir neprieštarauja kitų liudytojų parodymams, tačiau teismas apelianto parodymus vertino kritiškai, jų nepaneigė, o tik atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes padarė prielaidas, jog nušautą elnio patelę galėjo sumedžioti apeliantas. Atkreipiamas dėmesys, kad nė vienas apklaustas liudytojas nematė nei ginklo, iš kurio buvo sumedžiota elnio patelė, nei konkretaus asmens, kuris paleido šūvį į šią elnio patelę. Nurodoma, kad vienintelis liudytojas V. T. tos dienos vakarą medžiojęs medžiotojų butelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose, tik girdėjo šūvį, o kas konkrečiai ir dėl kokių aplinkybių iššovė, nematė.

3.3. Apelianto teigimu, teismas jo kaltę grindė tik prielaidomis, o ne objektyviais ir neginčijamais įrodymais, kurių šioje byloje nėra ir negali būti. Nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje visa tos dienos eiga nuo išvažiavimo po sodo genėjimo darbų iki policijos pareigūnų automobilio sustabdymo ir jo apžiūros (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, yra aprašyta remiantis tik spėjimais ir prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad teismas, remdamasis tokiais byloje surinktais įrodymais bei juos pagrindžiančiomis prielaidomis, negalėjo padaryti teisingos išvados, jog apeliantas yra pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymo, nustačius visus būtinuosius šio administracinio nusižengimo požymius.

3.4. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, akivaizdžiai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos administracinių nusižengimų bylose, reglamentuojančios įrodymų vertinimą ir jų patikimumą ir dėl to priėmė nepagrįstą ir naikintiną nutartį. Nurodoma, kad šioje byloje nebuvo ir nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad apeliantas Institucijos 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarime nurodytu laiku ir vietoje pašovė ir mirtinai sužeidė vaikingą elnio patelę, kurias draudžiama medžioti nuo sausio 16 d. iki rugsėjo 14 d. Be to, teismas, vertindamas apelianto parodymus kritiškai, neargumentavo, kodėl nesivadovauja jais, o taip pat ir R. A. duotaisiais. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. balandžio 4 d. specialisto išvadą, pacitavo tik dalį jos ir nutylėjo pagrindinę specialisto nurodytą aplinkybę, jog iš .223 kalibro šautuvo TIKKA T3X Nr. (duomenys neskelbtini) iššovus devynis šovinius ir gavus šių kulkų lyginamuosius pavyzdžius buvo nustatyta, kad sutampa tik bendrieji požymiai, tačiau ant kulkų esančiuose pėdsakuose nėra atspindėjusių ginklo vamzdžių individualių požymių pastovumo. Apelianto teigimu, tai rodo, kad ant lyginamųjų kulkų esantys pėdsakai nesikartoja ir yra netinkami lyginamajam tyrimui atlikti, o pagal pateiktą išvadą matyti, kad nėra galimybės nustatyti, ar tirti pateikta kulka buvo iššauta iš tirti pateikto paminėto pramoninės gamybos .223 kalibro šautuvo TIKKA T3X Nr. (duomenys neskelbtini), skirto šaudyti .223 REM šoviniais. Atkreipiamas dėmesys, kad papildomai teisme apklaustas specialistas Romualdas Švagždys dar kartą patvirtino, kad negali vienareikšmiškai pasakyti, jog iš modelio TIKKA T3X buvo paleista kulka, bet kad toks kalibras, tai taip, o tikimybė, kad iš tokio ginklo buvo paleista, yra, tačiau vienareikšmiškai to teigti negali. Be kita ko, specialistas patvirtino, kad atliktam tyrimui ir išvados teisėtumui jokios įtakos neturėjo tai, jog lyginamieji kulkų pavyzdžiai buvo šaudomi ne su šio šautuvo spyna ir dėtuve ir šios aplinkybės jokios įtakos atliktam tyrimui bei išvados pagrįstumui neturėjo. Taip pat patvirtino faktą, kad tirti pateikta kulka tikėtinai galėjo būti išauta ir iš kito tos pačios markės bei modelio ir to pačio kalibro šautuvo ar iš kitos markės bei modelio, bet to pačio kalibro šautuvo, nes tokiu atveju kulkų bendrieji požymiai taip pat sutaptų. Vis tik, pirmosios instancijos teismas kažkodėl nevertino ir neanalizavo šių aplinkybių, o apsiribojo tik formaliu specialisto išvados ištraukos pacitavimu, kuris nei patvirtina, nei paneigia apelianto kaltę.

3.5. Apelianto teigimu, nebuvo analizuoti ir kitų liudytojų parodymai, nors kai kurie buvo prieštaringi ir nenuoseklūs – šie asmenys nebuvo tiesioginiai įvykio liudytojai ir jie nurodė vėlesnes aplinkybes, tačiau visumoje vertinant visų jų parodymus, matosi akivaizdžių prieštaravimų ir neatitikimų. Taigi, teismas nesivadovavo konstituciniu nekaltumo principu ir savo nutartį grindė ne objektyviais ir neginčijamais bei argumentuotais įrodymais, o prielaidomis ir tikimybėmis. Dėl nurodytų priežasčių, šioje administracinio nusižengimo byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų ir patikimų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas, nes teismo išvados ir kaltinimai nėra pagrįsti objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Be to, ATPK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta sankcija ir pagal šį straipsnį paskirta administracinė nuobauda, baudos dydžiu, kartu su padarytu žalos gamtai paskaičiavimu, prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau ir – BK) numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukštus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją.

3.6. Be kita ko, apeliantas teismo prašė, kad išreikalautų duomenis apie 2022 m. kovo 9 d. skambutį bendrosios pagalbos centrui, kas patvirtintų nurodytas aplinkybes, tačiau teismas tą atsisakė padaryti motyvuodamas tuo, kad tokie įrašai yra saugomi tik metus laiko. Vis tik, kartu su apeliaciniu skundu pateikiama surasta ir telefone išsaugota 2022 m. kovo 11 d. 19.47 val. daryto skambučio bendrosios pagalbos centrui numeriui nuotrauka, paneigia teismo nutartyje nurodytas aplinkybes.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-517/2023 palikti nepakeistą ir apelianto S. S. apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Pažymima, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių S. S. teisę medžioti įvykio vietoje. Nurodoma, kad 2023 m. kovo 21 d. poėmio protokolu iš apelianto buvo paimti trys graižtviniai šautuvai Mazalat, E Kettner ir Tikka Nr. (duomenys neskelbtini) – pagal turimų ginklų kiekį sprendžiama, kad S. S. yra labai aktyvus medžiotojas, tačiau, kaip iš bylos matyti, jokiam medžiotojų būreliui nepriklauso. Iš bylos matoma, kad S. S. ir R. A. 2022 m. kovo 11 d. apie 6 valandas dirbo genėdami sodą, todėl yra pagrindas teigti, kad dirbdami turėjo pavargti ir turėjo turėti norą važiuoti tiesiai namo ilsėtis. Apie 18.00 val. važiuojant automagistrale (duomenys neskelbtini), jiems atsirado noras patenkinti fiziologinius poreikius. Institucijos teigimu, nuo šios akimirkos, vertinant S. S. paaiškinimus ir parodymus byloje, prasidėjo šio asmens protingumo kriterijų neatitinkantys veiksmai – vietoje tik trumpo įvažiavimo į mišką, S. S. pravažiavo virš trijų kilometrų miško vingiuotu keliuku. Nors apeliantas, nurodė, kad turėjo pavedžioti šunį, tačiau manoma, kad tai nebuvo būtina, nes jo šuo 6 valandas bėgiojo sode. Be to, S. S. nurodė, kad įvažiuodami į mišką naudojo telefono navigacinę sistemą ir žemėlapius, suprato, kad šiuo keliuku galima išvažiuoti į kelią (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad pravažiavo 3,7 kilometro miško keliuku, sustojo, patenkino fiziologinius poreikius ir pakeitė planą – staiga nusprendė grįžti atgal į automagistralę (duomenys neskelbtini). Keliamas klausimas, kodėl staigiai buvo nuspręsta grįžti į automagistralę (duomenys neskelbtini) kai jau tiek buvo pravažiuota ir tolimesnį kelią matė žemėlapyje telefone.

4.2. Atsiliepime nurodoma, kad liudytojo V. T. nuoseklūs parodymai Institucijoje ir teisme yra ypatingos reikšmės dėl jų objektyvumo, išsamumo, pastovumo ir nuoseklumo. Pažymima, kad apie 400 metrų nuo to bokštelio yra T raidės sankryža, į kurią atvažiuojama tik iš (duomenys neskelbtini) miško. Į šią sankryžą taip pat ateina kelias iš (duomenys neskelbtini) kaimo, tačiau jis yra nepravažiuojamas. Nuo šios sankryžos eina kelias link nurodyto bokštelio ir prie jo baigiasi. Iki šio bokštelio galima privažiuoti tik per (duomenys neskelbtini) mišką. Teigiama, kad iš liudytojo V. T. parodymų matyti, kad jis puikiai žino šį kelią ir pagal traiškomo ledo ir sniego garsą galėjo suvokti, kas vyksta, kas atvažiuoja ir kurioje vietoje yra. Pažymima, kad du kartus apklaustas, jis aiškiai ir tvirtai pareiškė, kad suprato, jog atvažiuoja automobilis, o pagal traiškomo ledo garsą, žinodamas, kur yra balos, galėjo žinoti, kur yra automobilis. Liudytojo V. T. teigimu, automobilis, privažiavęs T raidės sankryžą, pasuko į kairę, tai yra link jo bokštelio, truputį pavažiavęs sustojo ir tuomet pasigirdo šūvis. Po to automobilis vėl pajudėjo ir kažkiek pavažiavęs sustojo bei apsisuko. Daugiau jokių garsų liudytojas negirdėjo. Susiskambinęs su vietiniais būreliais, sužinojo, kad niekas toje vietoje nemedžioja. Jis surinko savo daiktus ir nuėjo link savo automobilio. Jo automobilis buvo toje pačioje pusėje, kur prieš tai jis girdėjo atvažiuojančio automobilio garsą. Termovizoriaus pagalba jis apžiūrėjo aplinkinę teritoriją ir matė tik vieną VW markės automobilį bei girdėjo šio automobilio užsidarančių durelių garsą – aplinkui nei kitų automobilių, nei kitų asmenų nematė, todėl sėdo į savo automobilį ir pradėjo vytis VW markės automobilį, kurį pavyko sustabdyti jau miške. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matoma, kad liudytojas V. T. priėjęs ramiu balsu paklausė, ką VW markės automobilyje esantys asmenys veikia – buvo gautas atsakymas, jog geni sodą, nors toje vietoje miške ir keliolika kilometrų aplink nėra jokių sodų.

4.3. Institucijos teigimu, nors S. S. nurodo, kad jis ir liudytojas R. A. išsigando, tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad į liudytoją V. T. niekas nekreipė dėmesio ir niekas jo neišsigando, o ir byloje neužfiksuota, kad liudytojo V. T. automobilyje arba prie jo būtų dar kiti asmenys. Be to, nėra duomenų, pagrindžiančių, kad liudytojas V. T. turėtų rankose ginklą ar kitaip grasintų apeliantui – VW markės automobilyje buvo liudytojas R. A., S. S. ir jo šuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad Apeliantas išsigando ar galėjo išsigąsti vieno asmens. Pažymima, kad liudytojo R. A. žodžiai dėl sodo genėjimo ir S. S. elgesys, t. y. žiūrėjimas tik į savo telefoną, kai jau tamsios paros metu miške už praviro lango stovi jam nepažįstamas asmuo, išduoda jo pasimetimą supratus, kad įvykio vietoje buvo ne tik tai jis ir R. A.

4.4. Nurodoma, kad remiantis bylos duomenimis, buvo nustatyta, kad liudytojas V. T. jiems pasakė, jog viską nufilmavo ir kvies policiją bei aplinkosaugininkus. Institucijos įsitikinimu, galima teigti, kad paprastai tokiu atveju yra paklausiama, dėl kokios priežasties gali būti kviečiama policija ir/arba aplinkosaugininkai ir kas nufilmuota, kas atsitiko – asmuo, būdamas tikras, kad nieko neleistino ir neteisėto nepadarė, tikrai užduotų šiuos klausimus. Vis tik, S. S. taip nepadarė ir su liudytoju R. A. pasišalino. Be to, apeliantas patvirtino, kad matė iš paskos važiuojantį liudytojo V. T. automobilį, o ir iš byloje esančios nuotraukos matyti įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) užtvaras, arčiau jo VW markės automobilis, su kuriuo atvažiavo S. S. ir liudytojas R. A., liudytojo V. T. automobilis ir tiksliai tarp šių automobilių – S. S. Apeliantas nurodė, kad išlipo iš VW markės automobilio norėdamas išsiaiškinti, ko liudytojas V. T. nori, tačiau iš šios nuotraukos matyti, kad jis tiesiog tikslingai užtvėrė kelią, neleisdamas jam įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) k. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų priėjęs prie liudytojo V. T. automobilio vairuotojo pusės, todėl galima teigti, jog apelianto parodymai, yra melagingi Atkreipiamas dėmesys, kad kai VW markės automobilis pravažiavo, kelio užtvaras užsidarė ir S. S., taip ir neišsiaiškinęs, ko liudytojas V. T. nori, jį paliko prie jau vėl uždaryto užtvaro, o pats nubėgo link jau nuvažiavusio VW markės automobilio. Institucijos nuomone, S. S. taip pasielgė siekdamas sustabdyti liudytoją V. T., kad jis liktų prie kelio užtvaro ir nematytų, kaip iš VW markės automobilio yra paimamas medžioklinis šautuvas TIKKA Nr. (duomenys neskelbtini).

4.5. Nors S. S. teigimu, elnio patelę galėjo nušauti kiti asmenys, tačiau pažymima, kad liudytojo V. T. parodymai nekelia abejonių – kitų asmenų įvykio vietoje jis nematė, nors žiūrėjo naudojant termovizorių, kurio pagalba objektai vietovėje yra matomi geriau negu saulėtą dieną, o ir kitų automobilių ir jų pėdsakų taip pat negirdėjo ir nematė. Iš byloje esančio žemėlapio matoma, kad aplink įvykio vietą yra pelkės ir grioviai – tai užkerta kelią iš kitų, nei (duomenys neskelbtini) miškas, vietų prisiartinti ir nušauti elnio patelę, todėl objektyviai kiti asmenys negalėjo nušauti elnio patelės.

4.6. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. balandžio 8 d. specialisto išvados matyti, kad iš įvykio vietoje nušautos elnio patelės išimta kulka yra iššauta iš šautuvo TIKKA, kadangi lyginamųjų kulkų bendrieji požymiai (graižtvų laukų pėdsakų skaičius, plotis, nuolinkio kryptis ir kampas, graižtvų briaunų atsispindėjimas vamzdžio kanalo pėdsakuose) sutapo. Liudytoju apklaustas specialistas Romualdas Švagždys negalėjo pasakyti, koks dar ginklas galėtų palikti ant kulkų tokius pėdsakus. Institucijos įsitikinimu, iš nurodytos išvados yra vienareikšmiškai matoma, kad iš įvykio vietoje nušautos elnio patelės išimta kulka negalėjo būti iššauta iš šautuvų Mazalat, E Kettner. Taigi, byloje nepavyko surinkti duomenų, patvirtinančių, kad ši kulka galėjo būti iššauta iš kito, bet ne iš S. S. paimto medžioklinio šautuvo TIKKA Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, atkreipiamas dėmesys, kad S. S. perdavė aplinkosaugos pareigūnams jam priklausantį medžioklinį šautuvą TIKKA Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia prieš tai išėmęs spynos užraktą, nes manė, kad įvykio vietoje galėjo būti surasta šovinio tūtelė ir tokiu būdu būtų tiksliai identifikuotas įvykio vietoje panaudotas ginklas. Vadovaujantis pareigūno D. R. parodymais, iš jam perduoto medžioklinio šautuvo TIKKA Nr. (duomenys neskelbtini) niekas negalėjo iškristi ir jis dėl to nėra suinteresuotas. Taigi, šiuo atveju yra kategoriškai atmestinas medžioklinio šautuvo TIKKA Nr. (duomenys neskelbtini) spynos užrakto iškritimas iš šio ginklo, šį ginklą perėmus iš S. S. Be kita ko, specialistas Romualdas Švagždys, 2023 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju labiau tikėtina, kad gyvūnas buvo nušautas iš S. S. priklausančio ginklo, nei kad šauta iš kito ginklo.

4.7. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog bevažiuodami namo S. S. ir R. A. užsimanė atlikti gamtinius reikalus, todėl nuo pagrindinio kelio įsuko į kelią, vedantį per mišką, ir kažkiek pavažiavę šiuo keliu sustojo atlikti gamtinių reikalų. S. S. savo telefone pažiūrėjo į žemėlapį, kur jie yra ir suprato, kad tuo keliuku į autostradą neišvažiuos, todėl nusprendė grįžti atgal į pagrindinį (duomenys neskelbtini) kelią, iš kurio ir buvo įsukę į mišką. Vis tik, Institucijos teigimu, S. S., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, keičia ankščiau duotus parodymus, nes bylos nagrinėjimo metu apeliantas nurodė, kad įvažiuodami į mišką naudojo telefono navigacinę sistemą ir žemėlapius, suprato, jog šiuo keliuku galima išvažiuoti į kelią (duomenys neskelbtini) ir tokį tikslą turėjo. Taigi, žemėlapyje aiškiai matė visus kelius ir galėjo laisvai rinktis. Išvažiavę iš miško, pasuko į kairę, nors norėdami važiuoti į kelią (duomenys neskelbtini), turėjo pasukti į dešinę. S. S. iš telefono navigacinės sistemos turėjo matyti, kad pasukus į kairę, toliau šiuo keliu važiuojant kelias baigiasi ir nėra išvažiavimo į automagistralę (duomenys neskelbtini). Be to, nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad visureigio vairuotojas kažką piktai šnekėjo, sakė, jog viską nufilmavo ir iškvies aplinkosaugą ar policiją, tačiau iš byloje esančio trumpo vaizdo įrašo matyti, jog miške pokalbis su liudytoju V. T. nebuvo emocingas arba agresyvus.

4.8. Pažymima, kad S. S. su skundu pateikė priedą – užfiksuotą telefono ekrano vaizdą, ir nurodo, jog 2022 m. kovo 11 d. skambino Bendrosios pagalbos centrui. Institucijos įsitikinimu, šis apeliacinio skundo priedas yra nepakankamai informatyvus, o ir byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, kad S. S. iš jam priklausančio telefono 2022 m. kovo 11 d. vakare skambino Bendrosios pagalbos centrui. Institucijos teigimu, teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti duomenis apie S. S. 2022 m. kovo 9 d. (pastaba – taip nurodyta apeliaciniame skunde) skambutį Bendrosios pagalbos centrui, nes tokie įrašai yra saugomi tik metus laiko nuo skambučio dienos – S. S. atitinkamas prašymas teismui buvo pateiktas jau suėjus tam laikui. Be kita ko, apeliantas pats asmeniškai, kaip ir jo atstovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsniu, galėjo kreiptis savarankiškai į Bendrosios pagalbos centrą, tačiau to nepadarė.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. S. ginčija pirmosios instancijos teismo išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, motyvuodamas tuo, jog nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Vis tik, aukštesniojo teismo vertinimu, patikrinus administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimu S. S. pagrįstai nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti teismo procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, teisinio pagrindo nėra.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Visų pirma, skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors apelianto teigimu, nebuvo analizuoti liudytojų parodymai, nes kai kurie buvo prieštaringi ir nenuoseklūs, matomi jų akivaizdūs prieštaravimai, tačiau apeliaciniame skunde tai detaliau neaptariama, nekonkretizuojami nurodytieji liudytojų parodymų neatitikimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas tokiu būdu nustatytus faktus siekia vertinti selektyviai, t. y. atsietai vieną nuo kito, ir tokiu būdu nori įrodyti, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog S. S. Institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje pašovė ir mirtinai sužeidė vaikingą elnio patelę. Tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, įrodymai įvertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto atstovo skundą bei spręsdamas dėl apelianto kaltės, rėmėsi ne prielaidomis ir subjektyvia nuomone, o byloje teisėtai surinktais bei ištirtais įrodymais, susiedamas juos į visumą. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus bei ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti ir byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, apklausė visus asmenis, susijusius su tiriamu įvykiu, ištyrė ir įvertino visus rašytinius įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimtų sprendimų motyvams.

8. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Taigi, šioje normoje nustatyta administracinė atsakomybė už tris alternatyvias įstatymo uždraustas veikas: 1) už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba 2) už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, arba 3) už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą.

9. Nagrinėjamu atveju S. S. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis, 2022 m. kovo 11 d., 19 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, būdamas medžiotojas, „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plote, neturėdamas teisės medžioti iš legaliai laikomo medžioklinio šautuvo TIKKA Nr. (duomenys neskelbtini) pašovė ir mirtinai sužeidė vaikingą elnio patelę, kurias medžioti draudžiama nuo sausio 16 d. iki rugsėjo 14 d., tuo padarydamas 8 037,76 EUR žalą gamtai. S. S. skirta 1 300 EUR bauda bei administracinio poveikio priemonės – graižtvinio šautuvo TIKKA T3X, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu Vector konfiskavimas ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 4 (ketveriems) metams. Skundžiama nutartimi Institucijos 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimas pakeistas ir S. S. paskirta bauda sumažinta iki 800 EUR, paskiriant administracinio poveikio priemones – teisės medžioti atėmimą 3 (trejiems) metams bei šaunamojo ginklo TIKKA Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

10. Medžioklės taisyklių 58.2.1. nurodoma, kad yra draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, jei nėra įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Medžioklės taisyklių 58.2.2. punkte numatyta, kad draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi, siekiant objektyviai įvertinti visas su administraciniu nusižengimu susijusias aplinkybes ir surinkti visus įmanomus įrodymus, buvo nutarta, kad yra reikalinga nustatyti, ar elnio patelės kūne rasta kulka negalėjo būti iššauta iš R. A. ar S. S. medžioklei legaliai laikomų ginklų, be kita ko, ir graižtvinio šautuvo Tikka Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikyti yra išduotas leidimas S. S. (1 t., b. l. 45-46). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje yra nurodyta, kad tirti pateikta kulka (kulkos apvalkalas ir šerdis) yra šaudmens dalis – pramoninės gamybos 5,56 mm kalibro (Sin. .223 Rem, 5,56x45) šovinio kulka. Pažymėta, kad nėra galimybės nustatyti, ar tirti pateikta kulka buvo iššauta iš tirti pateikto pramoninės gamybos .223 kalibro šautuvo Tikka T3X Nr. (duomenys neskelbtini), skirto šaudyti .223 Rem šoviniais (negalima identifikacija). Tirti pateikta kulka buvo iššauta iš šautuvo su šešiomis dešinės krypties graižtvomis. Specialistas nustatė, kad graižtvų laukų plotis yra 0,9 – 1,0 mm, t. y. ant tirti pateikto kulkos apvalkalo esantys bendrieji požymiai (graižtvų laukų pėdsakų skaičius, plotis, nuolinkio kryptis ir kampas, graižtvų briaunų atsispindėjimas vamzdžio kanalo pėdsakuose) sutampa su požymiais, esančiais ant lyginamųjų kulkų pavyzdžių, iššautų iš tirti pateikto pramoninės gamybos .223 kalibro šautuvo Tikka T3X Nr. (duomenys neskelbtini). Vis tik, nenustačius atsispindėjusių ginklo vamzdžio kanalo individualiųjų požymių pastovumo ant lyginamųjų kulkų pavyzdžių, tirti pateikto ginklo negalima identifikuoti (1 t., b. l. 57-63). Teisiamojo posėdžio, vykusio 2023 m. spalio 2 d., specialistas Romualdas Švagždys parodė, kad kulka buvo iššauta iš graižtvinio ginklo. Pažymėjo, kad yra daugiau sutapimų nei nesutapimų su nurodytuoju ginklu, o bendrieji požymiai sutampa, yra tikimybė, jog kulka buvo paleista iš Tikka T3X (2 t., b. l. 107). Iš čia seka, kad vadovaujantis vien specialisto išvada, negalima vienareikšmiškai spręsti, jog aktualus šūvis buvo paleistas būtent iš S. S. priklausančio ginklo, kita vertus, tai nėra vienintelis įrodymas byloje, o vertinant jų visumą, tokių abejonių apygardos teismui nekyla.

12. Tiek Institucijoje teikdamas paaiškinimus, tiek teisme apeliantas S. S. savo kaltę dėl vaikingos elnio patelės nušovimo kategoriškai neigė, vis tik, iš jo parodymų seka, kad tuo pačiu įvykio metu, kaip ir liudytojas V. T., jis buvo iš esmės toje pačioje miško vietoje. Pasak S. S. ir R. A., jie užsuko į mišką dėl kilusių fiziologinių poreikių. Kaip matoma tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš administracinio nusižengimo bylos, apeliantas taip pat neginčija fakto, kad liudytojas V. T. vijosi liudytojo R. A. vairuojamą automobilį nuo pat įvykio, kur buvo nušauta vaikinga elnio patelė, pradžios iki S. S. namų. Visa tai patvirtina faktą, jog S. S. buvo įvykio vietoje, o V. T. važiavo būtent paskui jo automobilį, kuriame buvo apeliantas. Apelianto nurodomą aplinkybę, kad į mišką jie tik užsuko dėl fiziologinių poreikių, paneigia liudytojo V. T. parodymai, kad miške viskas vyko kelių atstumu nuo pagrindinio kelio, nežinodamas iki tos vietos nelabai nuvažiuosi. Teismo vertinimu, visiškai nelogiška vien dėl fiziologinių poreikių važiuoti tiek giliai į miško gilumą. Be to, liudytojas taip pat pastebėjo, kad automobilio viduje buvo įjungta navigacija (tai patvirtino ir S. S.), kuri nerodė jokio apsisukimo, kas būtų trumpalaikio nukrypimo nuo tikslo atveju.

13. Nustatyta, kad vietoje greito ir trumpo įvažiavimo į mišką (važiuojant automagistrale (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), buvo likę 15 – 20 min. kelio), S. S. drauge su R. A. nuvažiavo virš trijų kilometrų miško vingiuotu, duobėtu ir turinčiu daug išsišakojimų keliuku. Nors S. S. taip pat aiškino, kad iš navigacinės sistemos suprato, jog keliuku galima išvažiuoti į kelią (duomenys neskelbtini), tačiau apeliaciniame skunde teigė, kad į žemėlapį savo telefone pažiūrėjo tuo metu, kai automobilis jau buvo sustojęs, ir nusprendė, kad tuo keliuku į autostradą neišvažiuos. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto nurodytieji paaiškinimai, jog staiga buvo nuspręsta grįžti į automagistralę (duomenys neskelbtini) kai jau tiek buvo pravažiuota ir tolimesnį kelią matė žemėlapyje telefone, yra taip pat nelogiški.

14. Vadovaujantis liudytojo V. T. duotais paaiškinimais ir parodymais pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad šis, medžiodamas medžiotojų būrelio, kuriam priklauso, plotuose, išgirdo netoliese nuaidėjusį šūvį, ir išsiaiškinęs, kad tuo metu medžioklė nevyko, neilgai trukus pastebėjo R. A. vairuojamą automobilį VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio keleivio pusėje sėdėjo S. S. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo daromomis išvadomis, apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia dėmesį, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nekilo abejonių, kad įvykio vietoje, kurioje buvo pašauta ir mirtinai sužeista vaikinga elnio patelė, be V. T. ir R. A. vairuotų nebuvo kitų transporto priemonių tiek iškart po šūvio, jo metu ar prieš jį. Pagal liudytojo V. T. parodymus, jam bemedžiojant buvo išgirstas tik vieno automobilio skleidžiamas garsas. Liudytojas teigė, kad girdėjo, kaip automobilis vis pavažiuodavo, sustodavo, vėl pavažiuodavo. Vėliau nuaidėjo šūvio garsas, po kurio automobilis privažiavo arčiau ir sustojo. Kažkas išlipo ir paskui po kelių minučių grįžo į automobilį, uždarė dureles ir automobilis išvažiavo. Liudytojo teigimu, jo automobilis nuo įvykio vietos buvo maždaug už 60 metrų, dėl ko jis pradėjo važiuoti paskui girdėtą automobilį. Be kita ko, liudytojas taip pat parodė, kad termovizoriumi apžiūrėjo aplinkinę teritoriją ir matė tik vieną VW markės automobilį bei girdėjo šio automobilio užsidarančių durelių garsą – aplinkui nei kitų automobilių nei kitų asmenų jis nematė. V. T. parodymų patikrinimo vietoje 2022 m. balandžio 24 d. protokole užfiksuotos aplinkybės iš esmės sutampa su liudytojo nurodytosiomis iki tol (1 t., b. l. 28-36), kurios taip pat atitinka liudytojų A. V., E. J., D. R. ir L. B. parodymus apie įvykio aplinkybes, sužinotas iš V. T. įvykio dieną. Taigi, liudytojo parodymai yra nuoseklūs, duomenų, kad liudytojas ir už administracinį nusižengimą nubaustas asmuo būtų anksčiau vienas kitą pažinoję bei V. T. turėtų pagrindą apkalbėti apeliantą, byloje nėra. Liudytojas parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais.

15. Aplinkybę, jog elnio patelės medžioklės metu buvo naudotas R. A. automobilis be liudytojo V. T. parodymų netiesiogiai patvirtina ir Įvykio vietos plane schemoje užfiksuotas faktas, jog nušauta elnio patelė rasta netoliese nuo miško kelio (1 t., b. l. 22). Liudytojas A. V. 2023 m. sausio 17 d. teismo posėdyje parodė, kad patelės kojos buvo apstingę, o kūnas garavo, jautėsi, kad neseniai nušauta. Įvykio vietoje matėsi lengvojo automobilio stovėjimo žymės (2 t., b. l. 29). Šiame kontekste aktualu ir tai, kad pasak liudytojų D. V., E. J., D. R. R. A. automobilyje buvo rasti žiūronai, t. y. priemonė paprastai naudojama ir medžioklės metu.

16. Nors 2022 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime pažymėta, jog automobilio VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ginklai nebuvo rasti – tik žiūronai ir žibintuvėlis (1 t., b. l. 17), pritartina apylinkės teismo išvadai, kad iki pareigūnų atvykimo šiuo automobilių važiavę asmenys turėjo galimybę ginklą iš mašinos išimti. Kaip matyti iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pateiktos fotolentelės, liudytojo vairuojamam automobiliui privažiavus prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės užtvaros prieš jį atsistojo iš VW CADDY išlipęs keleivis, t. y. S. S., neleisdamas pravažiuoti (1 t., b. l. 26). Aplinkybę, jog ties užtvara stovėjo priešais V. T. mašiną, patvirtino ir apeliantas, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad ėjo išsiaiškinti, ko liudytojas nori. Vis tik, iš jo paties parodymų seka, kad apeliantas nieko taip ir neišsiaiškino, tiesiog stovėjo priešais mašiną. Kad S. S. būtų aiškinęsis sekimo paskui jų automobilį priežastis, nenurodė ir liudytojas V. T., priešingai, liudytojas teigė, kad po trumpo pokalbio miške, automobiliu VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavę asmenys, siekė pasišalinti, daugiau kalbėti su jais neteko. Liudytoja L. B. parodė, kad atvykus iki S. S. namų, jo nebuvo apie 10 min. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog S. S. užstojus kelią važiuoti paskui R. A. vairuojamą automobilį, o tuo pačiu ir nukreipus liudytojo dėmesį, R. A. turėjo galimybę bei pakankamai laiko pašalinti ginklą iš automobilio.

17. Aptartų įrodymų visuma patvirtina tiek Aplinkos apsaugos departamento, tiek ir pirmosios instancijos išvadas, kad S. S., žinodamas, kad neturi teisės medžioti „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plote, iš legaliai turimo graižtvinio šautuvo TIKKA Nr. (duomenys neskelbtini) nušovė vaikingą elnio patelę, kurių medžiojimas nuo sausio 16 d. iki rugsėjo 14 d. yra draudžiamas. Tokiu būdu S. S. tyčia padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą, suprasdamas, kad šauna į elnio patelę, kurią medžioti tuo laikotarpiu buvo draudžiama. Esant šioms aplinkybėms, naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

18. Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, jog S. S. prašė teismo išreikalauti duomenis apie 2022 m. kovo 9 d. skambutį Bendrosios pagalbos centrui, nes tai patvirtintų jo nurodytąsias aplinkybes, tačiau teismas tą atsisakė padaryti motyvuodamas tuo, kad tokie įrašai yra saugomi tik metus laiko. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, nurodo, jog iš tikrųjų 2023 m. kovo 29 d., 2023 m. balandžio 5 d. ir 2023 m. balandžio 25 d. užklausimais buvo kreiptasi į Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrių siekiant išreikalauti papildomus įrodymus ir gauti garso įrašus apie 2022 m. kovo 11 d., o ne apie 2022 m. lapkričio 9 d., apie 19.21 val. Centro informacinėje sistemoje gautą pranešimą dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), dėl sulaikytų galimai brakonieriavusių asmenų, ir tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., Centro informacinėje sistemoje gauto kito pranešimo dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), dėl link pranešėjo važiuojančio automobilio vairuotojo galimai agresyvaus elgesio (2 t., b. l. 70, 72, 80). Pažymėtina, jog gautame Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus atsakyme dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad Centro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys duomenų bazėse saugomi 12 (dvylika) mėnesių, o praėjus šiam laikotarpiui duomenys yra sunaikinami (2 t., b. l. 75). Taigi, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, neatsisakė kreiptis į bendrąjį pagalbos centrą, tačiau neturėjo objektyvių galimybių duomenis išreikalauti. Be to, nors, kaip apeliantas nurodo, kartu su apeliaciniu skundu yra pateikiama surasta ir telefone išsaugota 2022 m. kovo 11 d. 19.47 val. daryto skambučio Bendrosios pagalbos centrui numeriui nuotrauka, paneigia skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, tačiau iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos nuotraukos negalima identifikuoti, iš kokio telefono numerio buvo skambinta, taigi, ir nustatyti skambinusiojo tapatybę. Dėl nurodytųjų aplinkybių, aukštesniojo teismo vertinimu, S. S. apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde nenurodyta jokių S. S. netinkamą veiksmų kvalifikavimą pagrindžiančių aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs pirmosios instancijos teisme ir kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų išanalizavęs ir dėl jų pasisakęs. Nėra pagrindo ir daryti išvadą, kad bylą nagrinėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismas netinkamai taikė ANK 290 straipsnio 17 dalies nuostatas, pagal kurias už ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą. Pažymėtina tai, kad teigiamai S. S. apibūdinančios aplinkybės buvo įvertintos ir apeliantui, vadaovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas paskyrė gerokai švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei nurodyta ANK 290 straipsnio 17 dalyje. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo manyti, kad S. S. skundžiama nutartimi paskirta minimali bauda ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežtos ir neproporcingos sankcijos ar tai prieštarauja teisingumo principui. Priešingu atveju būtų nepagrįstai sudaromos galimybės asmenims, kurie padarė minėtus nusižengimus ir esant įprastoms gyvenimiškoms aplinkybėms, ir toliau lengvabūdiškai vertinti savo elgesį, ateityje tikintis išvengti administracinės atsakomybės ar jos sušvelninimo.

20. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą nutartį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvo pagrįstai iš dalies tenkintas S. S. skundas ir pakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-4218-2022 (ROIK 22160993709), S. S., pripažintam kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, pagrįstai sumažinta paskirta bauda iki 800 EUR, skiriant administracinio poveikio priemones – teisės medžioti atėmimą 3 (trejiems) metams bei šaunamojo ginklo TIKKA Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Atsižvelgiant į nurodytąjį, apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.