Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VDI) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-216-2023 ir byla grąžinta tyrimui atlikti

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-216-2023 A. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 362¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 200 EUR dydžio bauda, dėl to, kad jis, būdamas statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Objektas), įgaliotinio UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakingu asmeniu neužtikrino ir nekontroliavo, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau ir – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ir pateiktų jį (juos) VDI patikrinimo metu. Šiuo atveju nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. apie 9.00 val. iš Objekto trys nenustatyti asmenys skubiai pasišalino (užfiksuota vaizdo įrašu) ir VDI inspektoriams kodų nepateikė, kiti statybos darbus atliekantys asmenys, t. y. E. J. (E. J.), gim. (duomenys neskelbtini), T. G. (T. G.), gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. E., gim. (duomenys neskelbtini) identifikavimo priemonių neturėjo ir VDI inspektoriams nepateikė. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – Statybos įstatymas) 22¹ straipsnio 4 dalies nuostatas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. skundas tenkintas iš dalies ir panaikintas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-216-2023 ir byla grąžinta tyrimui atlikti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau ir – apeliantas) apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje ir palikti galioti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-216-2023, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 200 EUR bauda.

3.1. Nurodoma, kad sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos papildymo pagrindu 2022 m. rugsėjo 7 d. UAB „I.“ (užsakovas) ir UAB „A.“ (rangovas) pasirašė pastatų griovimo darbų statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „A.“, kaip rangovas, įsipareigojo laiku ir kokybiškai atlikti tam tikrus darbus, nurodytus rangos sutartyje. Rangovas įsipareigojimus galėjo pradėti vykdyti, priėmęs statybvietę, t. y. pasirašius 2022 m. rugsėjo 14 d. statybvietės priėmimo-perdavimo aktą. Pažymima, kad rangos sutarties tikslas yra sukurti ir perduoti darbų rezultatą – nagrinėjamu atveju, pastatų griovimo darbus. Šio konkretaus rezultato perdavimas užsakovui numatytas šios sutarties 1.1 punkte. Be to, sutarties 5 punkte nėra aptarta, kad užsakovas perduoda rangovui savo Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje numatytą specialią pareigą, o rangovas sutinka ją priimti ir įsipareigoja užtikrinti jos vykdymą.

3.2. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutarties esmė yra būtent rangovo įsipareigojimas atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, bei užsakovo įsipareigojimas atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti, o visos kitos iš šių pagrindinių įsipareigojimų išplaukiančios pareigos turi būti specialiai aptartos ir detalizuotos, turi būti įvardijami konkretūs kiekvienos šalies įsipareigojimai. Tuo remiantis teigiama, kad tai dar nereiškia fakto, jog UAB „I.“ praranda pareigą ją prižiūrėti, rūpintis ir kontroliuoti joje besilankančius asmenis, jei tokios pareigos aiškiai nebuvo perleidęs rangovui – UAB „A.“. Nurodoma, kad šiuo atveju tai nebuvo padaryta, o šią aplinkybę patvirtina ir UAB „A.“ direktoriaus E. P. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai – jis nurodė, kad, jo nuomone, kiekvienas subrangovas atsako už tai, kad būtų laikomasi teisės aktų. Be to, subrangovas yra atskira įmonė, todėl jis turi turėti atsakingą asmenį, kuris pasirūpintų tam tikra tvarka, o iš bendrų įsipareigojimų atsiranda pareiga užtikrinti, kad statybvietėje dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens kodus.

3.3. Atkreipiamas dėmesys, kad Pastatų griovimo darbų statybos rangos sutartis, pasirašyta 2022 m. rugsėjo 7 d. tarp UAB „I.“ ir UAB „A.“, buvo sudaryta praėjus penkiems mėnesiams po Statybos įstatymo 22¹ straipsnio nuostatų įsigaliojimo, todėl užsakovo atsakingas asmuo, šiuo atveju A. A., turėjo pakankamai laiko susipažinti su Statybos įstatymo 22¹ straipsnio reikalavimais ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyta specialia užsakovo (statytojo) pareiga užtikrinti statybvietėje esančių asmenų identifikavimo priemonių kontrolę, tačiau to nepadarė. Nurodoma, kad šioje rangos sutartyje nebūtinai turėjo būti pažodžiui nurodyta, kad būtent rangovas įsipareigoja užtikrinti, jog visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus arba kitą identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka – užtektų, kad sutartyje būtų bent jau numatyta, jog rangovas įsipareigoja užtikrinti Statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų laikymąsi. Vis tik, šiuo atveju rangos sutartyje nebuvo aptartas toks rangovo įsipareigojimas, t. y. jam nebuvo žinoma apie tokios prievolės jam perdavimą, jis nebuvo sutikęs prisiimti atsakomybę už jos vykdymą.

3.4. Remiantis Statybos įstatymo 22¹ straipsniu ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalimi, nurodoma, kad VDI atlikto tyrimo metu nustatyta, jog statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 20 d. statybos darbus atlikusių E. J., gim. (duomenys neskelbtini), T. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), darbdavys buvo UAB „C.“. Pažymima, kad tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie E. E. darbinius santykius ir (ar) jo galimą darbdavį šioje statybvietėje, tačiau tai visiškai nereiškia, kad jis galėjo būti statybvietėje be skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, arba kitos, statytojo ar jo įgalioto rangovo nustatytos, identifikavimo priemonės. Nurodoma, jog darbdavio pareiga užtikrinti, kad jo darbuotojai turėtų suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens kodą, nustatyta Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 2 ir 3 dalyse, o atsakomybė už šios pareigos nevykdymą, darbdavio atsakingam asmeniui numatyta ANK 96¹ straipsnyje. Atkreipiamas dėmesys, kad darbdavio UAB „C.“ atsakingas asmuo direktorius M. S. VDI 2023 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-199-2023 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą – jam paskirta subendrinta 1 000 EUR bauda, o nutarimas yra įsiteisėjęs.

3.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad A. A. administracinėn atsakomybėn yra patrauktas ne už tai, kad nevykdė pareigų kaip statybvietėje dirbusių asmenų darbdavio atsakingas asmuo (t. y. už pažeidimo, numatyto ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą), o už savo, kaip užsakovo, UAB „I.“, atsakingo asmens pareigos, numatytos Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje, nevykdymą – už tai, kad neužtikrino ir nekontroliavo, jog visi statybvietėje esantys asmenys, nepriklausomai nuo jų užimtumo formos (tiek UAB „C.“ naudai nelegaliai dirbę M. S., E. J. ir T. G., tiek statybvietėje nedirbęs, bet joje buvęs E. E.), turėtų jiems suformuotą kodą, ar, kai toks kodas jiems negali būti suformuotas – statytojo (užsakovo) nustatytą identifikavimo priemonę. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalį, statytojas (užsakovas) tuo atveju, jeigu jis neįgaliojo vieno rangovo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemone ir jį (ją pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka, pats privalo užtikrinti šios prievolės tinkamą vykdymą, ir kontroliuoti, kad visi asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), nepriklausomai nuo statybvietėje esančių asmenų užimtumo formos. Pažymima, kad būtent už šios, specialios statytojo (užsakovo) pareigos nevykdymą A. A. ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

4. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog keisti ar panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties nėra pagrindo.

6. ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už Statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl joje numatyto administracinio nusižengimo požymiai yra nustatomi remiantis statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarką nustatančių teisės aktų nuostatomis.

7. Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, jog statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje yra numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje suformuojamas skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas šiems asmenims: 1) apdraustajam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje; 2) mažosios bendrijos vadovui, kuris pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tos mažosios bendrijos narys; 3) savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 ar 3 dalyje, išskyrus šeimynos dalyvius; 4) komandiruotam į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra draudžiamas pagal šį įstatymą, tačiau informacija apie jį pateikta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.

8. Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. birželio 30 d. UAB „P.“ (įgaliotojas) ir UAB „I.“ (įgaliotinis) pasirašė pavedimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14). Šios sutarties 1.1 punktas 2022 m. rugpjūčio 29 d. susitarimu papildyti 2021 m. birželio 30 d. pavedimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas (b. l. 15). Pagal pakeistos pavedimo sutarties 1.1 punktą UAB „I.“ pavedimo sutartimi įsipareigojo dėl UAB „P.“ interesų, laikantis teisės aktų reikalavimų, iki 2023 m. gruodžio 31 d. atlikti visus reikiamus veiksmus, reikalingus, be kita ko, atlikti pavedimo sutarties 1.1 punkte nurodytų žemės sklypų ir juose esančio kitokio nekilnojamojo turto objektų priežiūrą, t. y. pagal poreikį pjauti žolę, rūpintis objektų saugumu, kad į objektus nepatektų pašaliniai asmenys ir pan., taip pat organizuoti pavedimo sutarties 1.1 punkte nurodytuose žemės sklypuose esančių pastatų bei statinių griovimo darbus, samdyti rangovus darbams atlikti bei pasirašyti visus reikalingus dokumentus, sutartis, įgaliojimus. Nurodytosios pavedimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos papildymo pagrindu, 2022 m. rugsėjo 7 d. UAB „I.“ (užsakovas) ir UAB „A.“ (rangovas) pasirašė pastatų griovimo darbų statybos rangos sutartį, kuria UAB „A.“, kaip rangovas, įsipareigojo laiku ir kokybiškai atlikti tam tikrus darbus nurodytus rangos sutartyje (b. l. 17). Rangovas ir užsakovas 2022 m. rugsėjo 14 d. pasirašė statybvietės priėmimo-perdavimo aktą (b. l. 18). Be to, 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo pasirašyta statybos subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė UAB „A.“ (rangovas) ir UAB „C.“ (subrangovas) dėl aplinkos tvarkymo darbų (b. l. 22).

9. Nurodytųjų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.688 straipsnio 1 dalį, užsakovas privalo laiku suteikti žemės sklypą statybai (statybvietę). Be kita ko, Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas užsakovo (statytojo) pareigų. Vis tik, pastebėtina, kad tarp šių pareigų nėra tiesiogiai įtvirtinta užsakovo (statytojo) pareiga kontroliuoti rangovo darbuotojus ar kitus rangovo pasamdytus fizinius asmenis, jog šie statybvietėje, kuri pagal perdavimo-paėmimo aktą buvo perduota rangovui, turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Be to, nurodytina ir tai, kad pagal CK 6.692 straipsnį, rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų; už šių reikalavimų pažeidimą atsako rangovas. Užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą, o įgyyvendindamas šią teisę užsakovas neturi teisės kištis į rangovo ūkinę komercinę veiklą (CK 6.689 straipsnio 1 dalis). Taigi, jei kitaip šalys nesusitarė sutartyje ar to nenumato viešosios teisės normos, užsakovas turi tik teisę, o ne pareigą, vykdyti rangovo atliekamų darbų kontrolę ir priežiūrą. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, nurodytina, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. UAB „I.“ (užsakovas) ir UAB „A.“ (rangovas) pasirašė pastatų griovimo darbų statybos rangos sutartį ir tokiu būdu UAB „A.“, kaip rangovas, įsipareigojo laiku ir kokybiškai atlikti tam tikrus darbus nurodytus rangos sutartyje. Pritartina skundžiamoje nutartyje nurodytam argumentui, jog rangos sutarties esmę sudaro tai, kad rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą ir jo rezultatą perduoti užsakovui, o užsakovas privalo priimti darbų rezultatą ir už jį apmokėti, be to, rangos sutarties tikslas yra sukurti ir perduoti darbų rezultatą. Taigi, šiuo atveju, UAB „I.“ (užsakovas) ir UAB „A.“ (rangovas) pasirašius rangos sutartį ir statybvietės priėmimo-perdavimo aktą, nenumačius sutartyje, jog užsakovas turi tik teisę, o ne pareigą, vykdyti rangovo atliekamų darbų kontrolę ir priežiūrą, rangovas tapo atsakingu už rangos sutartyje numatytų veiksmų įgyvendinimą, vėlavimą vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus, darbų trūkumus, be kita ko, atsakingu už visus statybvietėje esančius savo darbuotojus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šia rangos sutartimi UAB „A.“ įsipareigojo garantuoti objekte, be kita ko, ir darbo saugumą, kas šios nagrinėjamos situacijos kontekste galėtų būti suprantama ir kaip fiziniams asmenims privalomų kodų turėjimo arba identifikavimo priemonių užtikrinimo suteikimas. Be kita ko rangovui numatomas ir pagal Statybų įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalį.

10. Pagal CK 6.645 straipsnio 3 dalį, jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Taigi, rangovas pats organizuoja darbą, renkasi darbuotojus ir tampa atsakingu už juos ir jų veiklą. UAB „I.“, iki statybų pradžios perdavęs statybvietę rangovui, t. y. 2022 m. rugsėjo 14 d., negali atsakyti už tai, kokius darbuotojus rangovas samdo tam, kad rangovas įvykdytų savo sutartinius įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „A.“ pats pasirinko priemones ir būdus (pasitelkė subrangovą UAB „C.“), kaip jam įgyvendinti komercinius įsipareigojimus ir kaip vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Be kita ko, UAB „I.“ nebuvo darbdavys tų asmenų, kuriuos rangovas ir subrangovas pasitelkė tam, kad būtų įgyvendinti pagal pastatų griovimo darbų rangos sutartį prisiimti UAB „A.“ komerciniai įsipareigojimai. Pažymėtina, kad teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugsėjo 11d., metu, UAB „A.“ direktoriaus pareigas ėjęs E. P. paaiškino, kad rangovas, samdydamas darbuotojus, nepraneša, kokie darbuotojai dirbs statybvietėje (b. l. 111).

11. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsniu, pasirūpinti, kad dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, privalo jų draudėjas, taigi, ne užsakovas. Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 4 dalis numato, kad apdraustiesiems asmenims suformuotas kodas išduodamas tik pačiam apdraustajam asmeniui ir jo draudėjui. Šio teiginio kontekste pažymėtina, kad UAB „I.“ nėra asmenų, kuriuos rangos sutarties vykdymui pasitelkė rangovas ar subrangovas, draudėjas. Draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies įtvirtinimu yra juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (filialai, atstovybės), taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nelogiška reikalauti iš užsakovo pareigos, jog šis pasirūpintų, kad statybvietėje, kuri statybos darbų atlikimui buvo perduota rangovui, esantys bei dirbantys, ne užsakovo pasitelkti darbui, asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, negalima. Rangovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus Statybvietėje ir pasitelkdamas kitus asmenis statybos darbų vykdymui, privalo elgtis rūpestingai, atidžiai bei vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (CK 6.684 straipsnio 1 dalis).

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, VDI, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą traukiamo administracinėn atsakomybėn atžvilgiu, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad tyrimas šioje byloje atliktas ne itin neišsamiai, neišsiaiškintos visos aplinkybės, reikšmingos siekiant patraukti A. A. administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju reikalinga atlikti ne pavienius veiksmus, bet visapusišką, didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kuris sąlygotų tyrimo trūkumų panaikinimą.

13. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo pagrįstai A. A. skundas tenkintas iš dalies panaikinant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-216-2023 ir byla grąžinant tyrimui atlikti. Atsižvelgiant į nurodytąjį, apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.