Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2023 m. balandžio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-216-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ši administracinė nuobauda A. A. paskirta dėl to, kad jis, būdamas statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), įgaliotinio UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakingu asmeniu neužtikrino ir nekontroliavo, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – ir kodas) ir pateiktų jį (juos) VDI patikrinimo metu. Šiuo atveju nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. apie 9.00 val. iš Objekto trys nenustatyti asmenys skubiai pasišalino (užfiksuota vaizdo įrašu) ir VDI inspektoriams kodų nepateikė, kiti statybos darbus atliekantys asmenys, t. y. E. J. (E. J.), gim. (duomenys neskelbtini), T. G. (T. G.), gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. E., gim. (duomenys neskelbtini) identifikavimo priemonių neturėjo ir VDI inspektoriams nepateikė. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 22¹ straipsnio 4 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo A. A. paaiškino, kad atskiro įgaliojimo iš jo dėl skaidriai dirbančio asmens kodo jokiai kitai įmonei, jos įgaliotam atstovui, nebuvo, nes buvo pasirašyta rangos sutartis, atskiro dokumento nebuvo pasirašyta. Rašant sutartis prašo teisininkų nerašyti į ją nereikalingų dalykų, kadangi rangovas ir taip privalo elgtis pagal įstatymą. Nematė prasmės įtraukinėti papildomų punktų į sutartį.

Teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens A. A. atstovas advokatas A. Panomariovas paaiškino, kad šiuo atveju buvo pasirašyta rangos sutartis tarp pareiškėjo UAB „A” ir UAB „B”, šiuo atveju pagal rangos sutartį statybos aikštelė perduota rangovui ir nuo to momento rangovas tapo atsakingu. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Šiuo atveju, asmuo, perdavęs savo įgaliojimus rangovui, netampa atsakingu už aikštelėje esančių asmenų apsaugą ir priežiūrą, kadangi tuo metu jis nesinaudoja žemės sklypu ir nevaldo jo.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas A. B. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn buvo patraukti nustatyti kalti asmenys, t. y. tiek juridinis asmuo UAB „C“, tiek fizinis asmuo. Rangovas, kuris buvo pasamdytas atlikti griovimo darbus, nebuvo nubaustas.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. P. paaiškino, kad statybvietė, adresu (duomenys neskelbtini), buvo vienas iš daugelio statybos darbų projektų. Jų įmonė UAB „B” buvo sudariusi sutartį, o jis tuo metu buvo šios įmonės direktorius. UAB „B” direktoriumi buvo nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini). UAB „B” buvo sudaręs rangos sutartį, statybvietėje buvo griaunamas pastatas. Darbo specifika bendrovėje yra tokia, kad dažniausiai samdo subrangovus atlikę tam tikrus darbus. Jie yra atliekų tvarkytojai, tačiau griovimo darbai tiesiogiai susiję su jų verslu, be to, jų įmonė turi patirties, dalyvauja valstybiniuose konkursuose, yra griovę pagal valstybines sutartis, taip pat privačiose sektoriuose. Jis pats yra atsakingas už finansus ir veiklą, yra paskirti komercijos ir gamybos vadovai, kurie kuruoja darbus. Šiuo atveju su įmone buvo sudaryta subrangos sutartis, gali būti, kad sutartis buvo sudaryta su UAB „C“. Kiekvienas subrangovas atsako už tai, kad būtų laikomasi teisės aktų. Jų įmonė, kaip rangovas, žiūri, kad būtų laikomasi įstatymų, subrangovai taip pat turi tai daryti. Subrangovas yra atskira įmonė, todėl jis turi turėti atsakingą asmenį, kuris pasirūpintų tam tikra tvarka. Iš bendrų įsipareigojimų atsiranda pareiga užtikrinti, kad statybvietėje dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens kodus. 2022 m. rugsėjo 7 d. tarp UAB „B” ir UAB „A“ pasirašyta rangos sutartis sudarė galimybę perduoti darbus rangovui, jei nebuvo pasirašyta, kad draudžiama tai daryti. Užsakovas statybvietę perdavė jiems priėmimo-perdavimo aktu. Jei statybvietė perduota rangovui, tai rangovas valdo statybos aikštelę po priėmimo-perdavimo akto. Pasirašius rangos sutartį darbuotojus statybos darbams samdo rangovas, tai normali praktika. Rangovas, samdydamas darbuotojus, nepraneša, kokie darbuotojai dirbs statybvietėje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Skundžiamu 2023 m. balandžio 3 d. nutarimu A. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 362¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas statybvietės įgaliotinio UAB „A“ atsakingu asmeniu neužtikrino ir nekontroliavo, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ir pateiktų jį VDI patikrinimo metu. Pagal ANK 362¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas padaro Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. SĮ 22¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos pareigūnas netinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog A. A. kaltė padarius ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. birželio 30 d. UAB „C“ (įgaliotojas) ir UAB „A“ (įgaliotinis) pasirašė pavedimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutarė dėl atitinkamų veiksmų atlikimo, tačiau 2022 m. rugpjūčio 9 d. UAB „C“ ir UAB „A“ pasirašė susitarimą papildyti minėtą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pasirašius sutarties papildymą UAB „A“ atsirado galimybė organizuoti sutartyje nurodytuose žemės sklypuose esančių pastatų bei statinių griovimo darbus, samdyti rangovus darbams atlikti bei pasirašyti visus reikalingus dokumentus, sutartis, įgaliojimus. Nurodytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos papildymo pagrindu 2022 m. rugsėjo 7 d. UAB „A“ (užsakovas) ir UAB „B“ (rangovas) pasirašė pastatų griovimo darbų statybos rangos sutartį, taigi UAB „B“, kaip rangovas, įsipareigojo laiku ir kokybiškai atlikti tam tikrus darbus nurodytus rangos sutartyje. Rangovas įsipareigojimus galėjo pradėti vykdyti, priėmęs statybvietę, t. y. pasirašęs 2022 m. rugsėjo 14 d. statybvietės priėmimo-perdavimo aktą. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, jog rangos sutarties esmę sudaro tai, kad rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą ir jo rezultatą perduoti užsakovui, o užsakovas privalo priimti darbų rezultatą ir už jį apmokėti, rangos sutarties tikslas yra sukurti ir perduoti darbų rezultatą. Taigi, UAB „A“ ir UAB „B“ pasirašius rangos sutartį ir statybvietės priėmimo perdavimo aktą, būtent rangovas tapo atsakingu už rangos sutartyje numatytų veiksmų įgyvendinimą, vėlavimą vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus, darbų trūkumus, be kita ko, tapo atsakingu už visus statybvietėje esančius savo darbuotojus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo pasirašyta statybos subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė UAB „B“ (rangovas) ir UAB „C“ (subrangovas). Iš minėtos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad rangovas prisiėmė riziką ir tam tikrus darbus, nurodytus subrangos sutartyje, pavedė atlikti subrangovui. Taigi, nurodytų sutarčių (rangos ir subrangos) pagrindu UAB „A“ (užsakovas) tapo neatsakingu už rangovo ar subrangovo atliekamus darbus, be kita ko, ir asmenis, atliekančius nustatytus darbus. Šiame kontekste aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.645 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriose teigiama, kad, jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Atsižvelgiant į šią nuostatą galima daryti išvadą, kad rangovas pats organizuoja darbą, renkasi darbuotojus ir tampa atsakingu už juos ir jų veiklą.

Teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies nuostatas, kurių pažeidimu yra kaltinamas A. A. SĮ 22¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes bei nustatytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad būtent rangovui ar statytojui (užsakovui) yra įtvirtinta pareiga, kad jo darbuotojai, atliekantys statybvietėje statybos darbus, turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Rangovo ar statytojo įdarbinti asmenys gali dirbti tik turėdami minėtą kodą. Taigi, statybos darbus atliekantiems asmenims neturint skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, būtent jų darbdaviams kyla pareiga atsakyti pagal ANK nuostatas. Šiuo atveju UAB „A“ ir UAB „B“ pasirašius rangos sutartį, atsakingu už statybos darbus atliekančius asmenis tapo UAB „B“, o UAB „B“ ir UAB „C“ pasirašius subrangos sutartį, atsakingu tapo UAB „C“. Šiuo atveju UAB „A“ nebuvo statybos darbus atliekančių asmenų darbdavys, todėl ir neprivalėjo užtikrinti, kad statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus. Be to, esant tokiai aptartai situacijai, nebūtų logiška, gyvenimiška ir nuoseklu, jog pasirašius rangos ir subrangos sutartis, statytojo (užsakovo) įgaliotas asmuo vis dar būtų atsakingas už rangovo ar subrangovo darbuotojus. Čia pastebėtina ir tai, kad, pasak liudytojo E. P., Rangovas, samdydamas darbuotojus, nepraneša, kokie darbuotojai dirbs statybvietėje. Be to, CK 6.689 straipsnyje yra įtvirtinta užsakovo teisė kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus, tačiau ne pareiga. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis. Taigi, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, darytina išvada, jog užsakovui, jeigu kitaip nenumatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga. Taigi, be kita ko, darbuotojų, atliekančių statybvietėje statybos darbus priežiūra bei kontrolė taip pat nėra užsakovo pareiga.

Nors Institucija savo atsiliepime nurodė, kad ji, priimdama skundžiamą nutarimą, rėmėsi pavedimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, jog UAB „A“ privalo, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, iki 2023 m. gruodžio 31 d. atlikti visus reikiamus veiksmus, tame tarpe ir rūpintis objektų saugumu, kad į objektus nepatektų pašaliniai asmenys, tačiau teismas pažymi, kad po rangos ir subrangos sutarčių pasirašymo UAB „A“ jau nebuvo atsakinga už darbus atliekančius kitų bendrovių darbuotojus. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes bei pateiktus duomenis, atitinkamai daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad A. A. nagrinėjamoje situacijoje pažeidė SĮ nustatytus statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas kiek skubotai, formaliai, ir kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 567, 569 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, to padaryta byloje nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus“. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys ir nutarimus asmenų atžvilgiu priimantys institucijos pareigūnai gali priimti nutarimus formaliai, skubotai ir paviršutiniškai, neišsiaiškinę bylai reikšmingų aplinkybių. Institucija, priėmusi nutarimą, iš esmės nesurinko ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo ir ANK 593 straipsnyje nustatytų veiksmų, negalima daryti kategoriškos išvados, kad nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė būtent A. A.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-216-2023 ir bylą grąžinti tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.