- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- A-245-463/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03195-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. S. (toliau – ir pareiškėja), kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinusi prašė: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6325 dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 1 d. prašymą ta apimtimi, kuria pareiškėja nesutiko su VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP2E-25974, kaip pateiktą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą.
2. Pareiškėjos skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuo 1993 m. spalio 15 d. paskirta ir mokama socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – ir senatvės pensija). VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP2E-25974 (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas) nuo 2018 m. sausio 1 d. perskaičiavo pareiškėjos senatvės pensiją.
2.2. Pareiškėja, nesutikdama su senatvės pensijos perskaičiavimu, 2020 m. liepos 1 d. VSDFV pateikė prašymą, tačiau VSDFV 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6325 (toliau – ir Sprendimas) atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 1 d. prašymą ta apimtimi, kuria pareiškėja nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 sprendimu, kaip pateiktą praleidus nustatytą skundo pateikimo terminą.
2.3. Pareiškėja teigė, kad VSDFV 2020 m. liepos 30 d. rašte Nr. (6.5) I-5148 nurodyta, jog pareiškėjos 2020 m. liepos 1 d. prašymas ta apimtimi, kuria pareiškėja nesutinka su 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu apskaičiuota senatvės pensija galėtų būti nagrinėjama, jeigu iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. būtų pateikti paaiškinimai, įrodymai sudarantys pagrindą atnaujinti terminą apskųsti minimą sprendimą, tačiau tai buvo parašyta pareiškėjai sunkiai suprantamu tekstu, kurį pareiškėja stengėsi suprasti, bet jai tai padaryti buvo sunku, nors akivaizdu, kad sprendimo rengėjai galėjo tai parašyti ir aiškiau, suprantamiau, kad pareiškėjai iki galo būtų aišku, ar gali ji apskųsti 2018 m. rugpjūčio 11 sprendimą, ar ne; ar apskundimo terminas buvo atnaujintas ar ne; ar pareiškėjai buvo sudarytos tik išlygos pateikti paaiškinimus. Nurodė, kad pareiškėja buvo informuota tokiu būdu, jog nesuprastų pranešimo esmės, t. y. negalėtų apginti savo subjektyviųjų teisių gauti aiškų ir išsamų raštą iš valstybės institucijų, pareiškėjai buvo atimta teisė skųsti jos atžvilgiu priimtą neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėja 2020 m. liepos 1 d. su skundu kreipėsi į VSDFV, nurodydama, kad nesutinka su 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu, kuriuo nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuotas senatvės pensijos dydis. Atsakovas, nustatęs, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendime nurodyta apskundimo tvarka ir terminas, o sprendimo nuorašas pareiškėjai įteiktas 2018 m. rugpjūčio 30 d., 2020 m. liepos 30 d. raštu Nr. (6.5) I-5148 pareiškėjai nurodė, jog jos 2020 m. liepos 1 d. prašymas (skundas) VSDFV yra pateiktas praleidus nustatytą apskundimo terminą bei pažymėjo, kad pareiškėjos skundas ta apimtimi, kuria ji nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu apskaičiuotu senatvės pensijos dydžiu, galėtų būti nagrinėjamas, jei iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėja pateiktų paaiškinimus ir įrodymus, sudarančius pagrindą šį terminą atnaujinti, o galutinis sprendimas dėl 2020 m. liepos 1 d. prašymo nagrinėjimo minėta apimtimi bus priimtas pareiškėjai pateikus pirmiau nurodytus įrodymus arba nepateikus jų iki pirmiau nurodyto termino.
4.2. VSDFV teigimu, paaiškinimų ir įrodymų, galinčių patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimui apskųsti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti, pareiškėja iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. nepateikė, todėl VSDFV Sprendimu atsisakė atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 1 d. prašymą ta apimtimi, kuria ji nesutiko su 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu, kaip pateiktą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą.
4.3. Nurodė, kad Sprendimas priimtas išnagrinėjus faktines aplinkybes ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, yra argumentuotas, jame nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, t. y. sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje keliamus reikalavimus.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
6. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad:
6.1. VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu nuo 2018 m. sausio 1 d. perskaičiavo pareiškėjos senatvės pensiją.
6.2. 2020 m. liepos 1 d. pareiškėja VSDFV pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su senatvės pensijos perskaičiavimu ir kartu pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 30 d. raštą Nr. (10.1) DV_S-20651.
6.3. VSDFV 2020 m. liepos 30 d. raštu Nr. (6.5) I-5148 pareiškėjai nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, kuriame nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, nuorašas pareiškėjai buvo įteiktas 2018 m. rugpjūčio 30 d., todėl kreipdamasi į VSDFV su 2020 m. liepos 1 d. prašymu patikrinti 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu apskaičiuotos senatvės pensijos teisingumą, pareiškėja ženkliai praleido nustatytą 6 mėnesių terminą minėtam VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui apskųsti (apskundimo terminas tęsėsi iki 2019 m. vasario 28 d.). VSDFV 2020 m. liepos 30 d. rašte Nr. (6.5) I-5148 išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Pareiškėjai nurodyta, kad jos skundas ta apimtimi, kuria ji nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu apskaičiuotu senatvės pensijos dydžiu, galėtų būti nagrinėjamas, jei iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėja pateiktų paaiškinimus ir įrodymus, sudarančius pagrindą šį terminą atnaujinti, o galutinis sprendimas dėl 2020 m. liepos 1 d. prašymo nagrinėjimo minėta apimtimi bus priimtas pareiškėjai pateikus pirmiau nurodytus įrodymus arba nepateikus jų iki pirmiau nurodyto termino.
6.4. Skundžiamu Sprendimu atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 1 d. prašymą ta apimtimi, kuria pareiškėja nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 sprendimu, kaip pateiktą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo, VAĮ ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, pažymėjo, kad ginčo atveju taikytina privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kadangi VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2018 m. rugpjūčio 11 d, sprendimo, kuriame buvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, nuorašas pareiškėjai buvo įteiktas 2018 m. rugpjūčio 30 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo galėjo paduoti iki 2019 m. vasario 28 d. (t. y. per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią pareiškėja sužinojo apie skundžiamo sprendimo priėmimą). VSDFV nustatė pareiškėjai terminą iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui skundui pateikti atnaujinti.
9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja nepateikė jokių paaiškinimus ir įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo paduoti, tačiau pareiškėja nurodė, jog ji nesuprato 2020 m. liepos 30 d. rašto Nr. (6.5) I-5148 turinio, nes jis surašytas labai sunkiai pareiškėjai suprantamu tekstu. Teismas, susipažinęs su 2020 m. liepos 30 d. rašto Nr. (6.5) I-5148 turiniu, pažymėjo, kad informacija aukščiau minėtame rašte yra išdėstyta aiškiai, nurodytos teisės normos, kuriomis remiantis siūloma pareiškėjai pateikti paaiškinimus ir įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą. Jeigu pareiškėja nesuprato aukščiau minėto rašto turinio, ji turėjo teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo arba į VSDFV su prašymu išaiškinti 2020 m. liepos 30 d. rašto Nr. (6.5) I-5148 turinį, tačiau elgėsi pasyviai.
10. Kadangi pareiškėja iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, teismas darė išvadą, kad VSDFV pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 1 d. prašymą ta apimtimi, kuria pareiškėja nesutiko su 2018 m. rugpjūčio 11 sprendimu, kaip pateiktą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą. Atitinkamai, teismo įsitikinimu, skundžiamas VSDFV 2020 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas priimtas išnagrinėjus faktines aplinkybes ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, yra argumentuotas, jame nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus. Atitinkamai teismas atmetė pareiškėjos skundą.
III.
11. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo: 1) perskaičiuoti ir kompensuoti klaidingai apskaičiuotas ir išmokėtas pensijos išmokas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 2) perskaičiuoti senatvės pensijos išmokas, atsižvelgiant į 1993 m. spalio 15 d. paskirtą maksimalią ir neterminuotą pensijos reikšmę.
12. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Pareiškėjos VSDFV byloje nurodyta, kad pagrindinė maksimali ir neterminuota senatvės pensija buvo paskirta 1993 m. spalio 15 d. Tačiau laikotarpiais nuo 2010 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos pensija buvo sumažinta 23 litais ir 52 centais per mėn.
12.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjos pateiktų dokumentų. Pareiškėja mano, kad nebuvo objektyvaus paaiškinimo, kodėl pareiškėjai buvo sumažinta senatvės pensija. Taip pat nurodo, kad gaunama pensija neatitinka „maksimalios“ reikšmės ir turėtų būti didesnė.
Atsiliepimas
13. Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
14. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pareikštų reikalavimų ribose, išnagrinėjus proceso šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikius ir išaiškinus materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
14.2. Atsakovo manymu, nėra teisinio pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą. Atsakovas pritaria visiems Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo argumentams ir motyvams ir prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2020 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo dalies, kuria atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 1 d. prašymą ta apimtimi, kuria pareiškėja nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP2E-25974, kaip pateiktą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
17. Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 45, 46 ir 48 straipsniais, 2018 m. rugpjūčio 11 sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP2E-25974 apskaičiavo pareiškėjai senatvės pensiją ir nuo 2018 m. sausio 1 d. nusprendė mokėti 254,78 Eur senatvės pensiją, kartu su šiuo sprendimu buvo pateiktas senatvės pensijos apskaičiavimas, taip pat sprendime nurodyta, kad jis galėjo būti skundžiamas per 6 mėn. nuo tos dienos, kada pareiškėja sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimą. Byloje nėra ginčo, kad šis sprendimas buvo įteiktas pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 30 d.
18. Taip pat byloje pateiktas VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 20 d. raštas Nr. DV_S-30051, iš kurio matyti, kad pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama paaiškinti, kodėl jai buvo sumažinta pensija. Sprendime aptariamos pareiškėjos pensijos dydžiui aktualios aplinkybės ir nurodyta, kad perskaičiuota senatvės pensija buvo apskaičiuota atsižvelgiant į pareiškėjos turimą stažą, t. y. senatvės pensijos stažas nebuvo sumažintas. Taip pat pareiškėja informuota, kad ji turi teisę kreiptis ir pateikti prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo nuostatas.
19. 2020 m. liepos 1 d. pareiškėja VSDFV pateikė prašymą „Dėl senatvės pensijos patikrinimo ir perskaičiavimo“, kuriame nurodė, kad nesutinka su atliktu jos senatvės pensijos perskaičiavimu. Pareiškėja pažymėjo, kad jai senatvės pensija buvo paskaičiuota atsižvelgiant į jos turimą stažą ir pritaikytą maksimalų koeficientą. Pareiškėja nurodė, kad jai buvo nepagrįstai apskaičiuota per maža senatvės pensija.
20. VSDFV 2020 m. liepos 30 d. raštu Nr. (6.5) I-5148, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjos 2020 m. liepos 1 d. kreipimasis ta apimtimi, kuria pareiškėja nesutiko su VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu apskaičiuota senatvės pensija, galėtų būti nagrinėjamas, jei iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėja pateiks paaiškinimus ir įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti praleistą apskundimo terminą. Galutinis sprendimas dėl 2020 m. liepos 1 d. prašymo nagrinėjimo minėta apimtimi bus priimtas pareiškėjai pateikus įrodymus arba jų nepateikus.
21. Pareiškėjai atsakovui nepateikus įrodymų, kad ji terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimui apskusti praleido dėl objektyvių priežasčių, nagrinėjamoje byloje skundžiamu Sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 1 d. prašymą ta apimtimi, kuria pareiškėja nesutiko su VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių (kaip, nagrinėjamu atveju, Vilniaus skyriaus) sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 str. 1 d.). Skundai dėl sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką VSDFV nustato Fondo valdybos direktorius (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 str. 2 d.).
23. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP2E-25974 pateikti, kadangi šis sprendimas galėjo būti skundžiamas iki 2019 m. vasario 28 d. (t. y. per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią pareiškėja sužinojo apie skundžiamo sprendimo priėmimą). Tačiau skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja nurodė, kad pareiškėjai atsakovas atsakymą į jos pretenziją surašė nesuprantama kalba, kad atsakovas galėjo atsakyti aiškiau.
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2015 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1404-143/2015) ne kartą akcentuota, jog aptariamas terminas sprendimui dėl pensijos skyrimo / neskyrimo apskųsti pagal savo pobūdį yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje, todėl jo atnaujinimo klausimas yra visų pirma VSDFV (išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) diskrecija. Kita vertus, atsiradus ginčui dėl šio termino praleidimo priežasčių svarbumo, termino praleidimo priežastys yra vertintinos teismo. Teismas gali nesutikti su šios institucijos atsisakymu atnaujinti aptariamą terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų. Priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau tai turi būti individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-380-502/2020).
25. Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog, nustačius, kad egzistavo individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. dėl kurių buvo praleistas terminas pateikti skundą ikiteismine tvarka, ir pripažinus jas svarbiomis, nurodytas terminas gali būti atnaujintas (žr., pvz., 2016 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-854-143/2016).
26. Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais, kuriais asmenims sukuriamos atitinkamos subjektinės teisės bei pareigos šioje srityje, gali būti nustatyta tvarka šių asmenų ginčijami, o nenuginčyti, įgyja teisinį stabilumą, kuris gali būti pakeistas tik atsiradus naujiems faktiniams ir (ar) teisiniams pagrindams po sprendimo priėmimo. Iki tol, kol šie sprendimai galioja, yra negalimas administracinių procedūrų pakartotinis inicijavimas klausimais, kurie jau buvo išspręsti šiais sprendimais. Atitinkamai nagrinėjamoje byloje nesprendžiami klausimai, susiję su, be kita ko, VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu / pareiškėjai paskirtu pensijos dydžiu, kadangi nagrinėjamoje byloje buvo svarbu nustatyti, ar atsakovas turėjo pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 1 d. prašymą dalyje dėl senatvės pensijos perskaičiavimo.
27. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais. Pareiškėjos nurodytos priežastys (be kita ko, tai, kad atsakovas pareiškėjai sunkiai suprantama kalba / neaiškiai išdėstė aplinkybes dėl sprendimo panaikinimo, kad ji jų nesuprato), yra išimtinai subjektyvios – jeigu pareiškėja nesuprato atsakovo raštų (sprendimų) ji galėjo ir turėjo galimybę kreiptis į VSDFV, prašydama juos išaiškinti. Nepaisant to, pareiškėja šių veiksmų neatliko, o, pasibaigus VSDFV 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5148 nustatytam terminui (iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.) pateikti argumentus ir įrodymus, kad terminas skundui dėl VDSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP2E-25974, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kreipėsi į teismą. Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos prašymų pridėti prie bylos naujus įrodymus, pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė prašomų pridėti prie bylos medžiagos naujų įrodymų atsiradimo būtinybės apeliaciniame procese, taip pat to, kad šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl prašymai prie bylos pridėti naujus įrodymus atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat paminėtina, kad pareiškėjos prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka buvo išnagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi.
29. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
30. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neturi teisės gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimo, todėl pareiškėjos apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.